Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2016-12-01 · Byla Nr. N1-33-876/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-12-01
Bylos Nr.
N1-33-876/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Kaltinamasis
G. M., R. M., A. V.
Nukentėjusysis
V. G., A. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-33-876/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40532-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.3.6.4.2 (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 1 d.Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė,sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, Eglei Pukinskaitei, Eglei Kukienei,dalyvaujant prokurorei Agnei Kubiliūtei,kaltinamajam G. M., jo gynėjui advokatui M. S.,kaltinamiesiems R. M., A. V., jų gynėjui advokatui O. R.,nukentėjusiajam V. G., jo atstovui advokatui R. B.,nukentėjusiajam A. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas,

R. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas,

A. V., gim. (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini) 11 klasėje, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M., R. M., A. V. 2015 m. liepos 18 d., apie 20:30 val., (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, visi kartu, dėl mažareikšmės priežasties G. M. tyčia per A. T. priklausančio automobilio „BMW 325TDS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidarytą langą įkišus medinę lazdą, šia lazda vieną kartą sudavus V. G. į pakaušio sritį, A. T. išlipus iš automobilio, G. M. ne mažiau vieną kartą šia lazda sudavus A. T. į galvos sritį, po to, ne mažiau kaip 5 kartus rankomis ir kojomis smūgiuojant į įvairias vietas, tuo padarant nukentėjusiajam A. T. kraujosruvą su nubrozdinimu dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, kraujosruvą, pažeidimą viršutinės lūpos dešinėje, nubrozdinimą kairiame žande, kraujosruvą kaklo priekyje, kairėje, keturias lygiagrečias kraujosruvas krūtinės dešinėje, R. M. tuo pat metu su A. V. sudavė rankomis ir kojomis V. G. į įvairias kūno vietas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, tačiau ne mažiau 8 kartus, tuo padarydami nukentėjusiajam V. G. kraujosruvą kaktoje, kraujosruvą dešinio smilkinio srityje, kraujosruvą dešiniajame žande, kraujosruvą kaklo dešinėje šoninėje dalyje, kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvą dešinio peties viršutinėje dalyje, dvi kraujosruvas dešinio žasto nugariniame paviršiuje, du nubrozdinimus kairio žasto išoriniame paviršiuje, kraujosruvą kairio žasto vidiniame paviršiuje, nubrozdinimus nugaros kairėje, nubrozdinimus nugaros dešinėje, po ko G. M. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu daiktu įskėlus A. T. priklausančio automobilio „BMW 325TDS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertės priekinio lango stiklą, tokiu būdu bendrais veiksmais nukentėjusiesiems A. T. ir V. G. sukėlė nežymius sveikatos sutrikdymus bei sugadino A. T. priklausantį 100 Eur vertės turtą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiuose G. M., R. M. ir A. V. veiksmuose yra požymiai nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos 284 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu kaltinamasis G. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad buvo savaitgalis ir vyko šeimos susitikimas. Apie 14 val. pradėjo lyti, todėl pradėjo kraustytis į vidų, nešėsi stalus, suolus. Visi suėjo į vidų, jis ėjo paskutinis. Privažiavęs automobilis pradėjo chuliganiškai vairuoti, per visą sodybos ilgį gazavo, kėlė dulkes. Nurodė, kad asmenys chuliganiškai vairavo ant kelio, prie pat sodybos. Patikslindamas automobilio sustojimo vietą, nurodė, kad jie buvo sustoję prie kaimyno keliuko ir nuo jo iki jų namų keliuko gazavo ir degino padangas. Atstumas galėjo būti apie 50 metrų. Automobilį pamatė tik dėl to, kad jis chuliganiškai važiavo. Kadangi jis į namo vidų ėjo paskutinis, todėl nuėjo sudrausminti vairuotojo. Paklausė, ar saulėje perkaito, pagrasino sutrenkti per smegenis. Tada išlipo du jaunuoliai ir jį puolė. Pirmas buvo A. T., jį griebė, užsidengė veidą, nes buvo spardomas kojomis, rankomis mušamas. Tas momentas labai greitai truko ir pasibaigė. Nurodė, kad jis vienas ėjo tuos asmenis auklėti. Kada atėjo kiti kaltinamieji, jis nematė, bet suprato, kad jie atėjo jo ginti. Jų konfliktas užtruko maždaug pusę minutės, buvo suduota iki 10 smūgių. Pirmutinis kontaktas buvo su A. T.. Vairuotojas išlipo pirmas, o iš paskos išlipo keleivis. Iškart buvo kontaktas. Jam reikėjo save saugoti, kad mažiau sužalotų. Nurodė, kad eidamas nešėsi lentą, nes ją besitvarkant turėjo rankoje. Nurodė, kad su lenta nieko nedarė, jis ją turėjo pasistatęs ant žemės ir tuo metu pagrasino vairuotojui trenkti per smegenis. Nurodė, kad automobilį vairavo A. T.. Teigė, kad lentos į automobilį jis nebuvo įkišęs. Nurodė, kad nebuvo blaivus, bet nebuvo ir tiek girtas, kad nekontroliuotų savęs. Nurodė, kad po žodžiavimosi ir pagrasinimo, jaunuoliai išlipo iš automobilio. Pirmas išlipo A. T., tuoj pat išlipo ir keleivis. Nurodė, kad jis su ta lenta stūmėsi nuo A. T., kuris jį griebė į glėbį, traukė link savęs ir jie parkrito ant žemės. Jis dengėsi veidą ant dešinės pusės pargriuvęs, kad mažiau daužytų ir spardytų. V. G. jam daugiau trenkė, nes buvo šalia. Nurodė, kad jis gal ir sudavė nukentėjusiems smūgius. Galėjo suduoti tuo metu, kai jie išplėšė ir išmetė lentą. Nurodė, kad pirmas smūgis buvo suduotas jam. Jis stūmėsi su lenta, nes jį puolė, todėl bandė apsiginti. Asmenys išlipę iš automobilio ėjo iš karto link jo su kumščiais. Po A. T. smūgio sąmonę buvo praradęs gal kokiai sekundei. Pakilęs išgirdo triukšmą, kažkas šaukė išvažiuoti, buvo priėję kaimynų. Nurodė, kad nematė ką konflikto metu veikė A. V. ir R. M. ir nematė, kad jie būtų sudavę smūgius. Mano, kad tiek smūgių jam suduoti negalėjo vienas žmogus, nes buvo smūgių kruša. Kojos galėjo būti V. G., o A. T. galėjo viena ranka smūgiuoti. Konkrečiai smūgių detalizuoti negali. Abejonių, kad smurtą vartojo abu nekyla. Nurodė, kad jeigu jaunuoliai būtų atsiprašę tuo metu kai juos sudrausmino, nieko nebūtų įvykę. Nurodė, kad jeigu būtų buvęs blaivas, vis tiek būtų ėjęs drausminti, nes taip jam atrodė pilietiška. Jeigu jie būtų važiavę gražiai, nebūtų kreipęs dėmesio. Nurodė, kad jis vienintelis rankose turėjo daiktą. Patikslino, kad jis ėjo per sodą su lenta kaip tik tuo metu, kadangi buvo nuėjęs pusę kelio ir iki keliuko buvo apie 15 metrų, todėl ją ir nusinešė kartu eidamas prie automobilio. Nurodė, kad iš verandos kelias ir konflikto vieta matosi. Jis matosi iš įvairių kampų, nes ten augalų yra. Nurodė, kad ta vieta, kur stovėjo automobilis, gal ir nesimatė, nes ten tokia vieta kur apaugę augalais, bet pačios muštynės kur vyko, tai matėsi iš verandos akivaizdžiai. Jis pilnai supranta, kad brolis sureagavo, jog reikia jį ginti. Nurodė, kad nematė, kaip brolis priėjo, nes jis tuo metu gulėjo ant žemės. Buvo sužalotas į galvą, petį. V. G. mano, kad buvo šalia iš dešinės pusės šono. Kai jie su A. T. grūmėsi, V. G. jam galėjo suduoti smūgius į galvą, į petį. Kai A. T. buvo prisilenkęs, tuo metu jautė smūgių krušą į galvą, į petį. Tuo metu buvo ranka užsidengęs galvą kaire ranka. Jam buvo nustatyti peties, rankos, galvos sužalojimai. Po įvykio atėjo žmona ir jį nusivedė į kambarį. Nurodė, kad automobiliu buvo atvažiavę trys žmonės. M. V. yra jo mamos globotinis. M. V. kažkuriuo momentu matė, bet jis su jais nebuvo. Praėjus gal valandai ar pusantros laiko, tie jaunuoliai pasistiprinę jėgas atėjo aiškintis, bet jis jau nėjo, nes jam labai skaudėjo galvą ir į konfliktą nesikišo. Tas konfliktas buvo žodinis, nes labai didelis triukšmas buvo ant kelio. Kitą dieną apie pietus sulaukė skambučio. Asmuo neprisistatė, tačiau priminė kas vakar buvo ir pradėjo klausinėti, ar žino kas kiek kainuoja. Jis pasakė, kad jeigu jam ką nors skauda, tegul kreipiasi į įstaigą. Daugiau tų asmenų sutikęs nebuvo gyvenime. Gailisi, kad tuo metu nekvietė policijos, nes jis buvo sumuštas. Nurodė, kad jeigu jie nebūtų išlipę iš automobilio, greičiausiai būtų paskambinęs policijai, bet jie išlipo ir puolė ant jo. Negali pasakyti, kad stipriai buvo sumuštas, bet tą vakarą buvo nemalonu. Į gydymo įstaigą kreipėsi trečiadienį, po įvykio praėjus keturioms dienoms. Į gydymo įstaigą kreipėsi dėl gerklės skausmo, pagalvojo, kad tai gali būti susiję su savaitgalio konfliktu. Tos dienos vakarą jam pasidarė dar blogiau, todėl daktarams pasakė kas įvykio savaitgalį, nes nenorėjo nieko slėpti. Po įvykio kalbėjo su M. V., kuris atsiprašė ir pasakė, kad jis paprašė jų pagazuoti. Nurodė, kad konflikto metu automobilio stiklas nebuvo sudaužytas.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną su mama atvažiavo į kaimą, ilgai netrukus susirinko visa giminė. Jam su suaugusiais žmonėmis buvo neįdomu, nes jie išgėrinėjo, todėl su savo panele jis nuolat kalbėjo telefonu. Buvo namo viduje, vaikščiojo, kalbėjo. Būdamas viduje išgirdo tokį garsą, kai prasisukinėja automobilio padangos, pasigirsta gausmas. Jis žino, kad tai yra chuliganiškas vairavimas, todėl patraukė jo dėmesį. Tada išgirdo šauksmus, atėjęs pamatė kaip jo dėdę G. M. spardo du jam nepažįstami jaunuoliai. G. M. gulėjo, vienas asmuo pasilenkęs bandė suduoti, kitas tiesiog spardė. Taigi, jis su dėde R. M. nuėjo ir juos atplėšė. Bandė gražiai išskirti visą konfliktą. Konflikto metu A. T. buvo pasilenkęs ir smūgiavo G. M., o V. G. bandė įspirti (arba sudavė jam). Jie staigiai puolė ginti dėdę, nes jis buvo rankomis užsidengęs akis, bandė asmenis atplėšti. Ten buvo gražus konflikto išskyrimas. Po to jie sušoko į automobilį ir nuvažiavo. Kas tuo metu vairavo, jis nematė. Po įvykio G. M. nuvedė jo žmona į namus. Jis daugiau tą vakarą nešventė. Jau verandoje pamatė kas vyksta, t. y. kaip pasilenkęs A. T. bando suduoti arba sudavė G. M. smūgius, o V. G. bandė įspirti koja. Tuo metu A. T. buvo pasilenkęs, o V. G. stovėjo. Jo gulėjimas galėjo užtrukti 10-20 sekundžių. Jie su dėde R. M. atplėšė A. T. nuo G. M.. V. G. tuo metu turbūt nesuprato iš kur atsirado daugiau žmonių, bet jis buvo agresyviai nusiteikęs. V. G. jam tuo metu atrodė išgėręs, nes jis svirduliavo, tik nežino ar nuo alkoholio ar nuo sumušimų, tačiau nematė, kad ant jo būtų buvę sužalojimų, o ant A. T. matė mėlynę. Nurodė, kad įvykio dieną jis buvo blaivus, nes jam buvo neįdomu išgėrinėti prie stalo su suaugusiais. Nurodė, kad jis smūgio niekam nesudavė, bet atplėšimo metu buvo kontaktas, galėjo nebent užgauti. Jis negali pasakyti iš kur pas nukentėjusiuosius atsirado sužeidimai. Konflikto metu nematė, kad R. M. būtų sudavęs smūgius. Jų tikslas buvo išskirti konfliktą ir išaiškinti kas įvyko. Asmenys nesutiko kviesti policijos, sušoko į automobilį ir dingo. Mano, kad nukentėjusysis buvo jo dėdė G. M.. Nurodė, kad ta šventė garsėja išgėrimu, taigi jie galėjo susižaloti ir kitų konfliktų metu. Dėl automobilio gazavimo, tai nurodė, kad padangų žymės lieka ant asfalto, kai jis yra švarus, bet toje vietoje buvo purvo, dulkių. Teigė, kad matėsi stabdymo žymės, bet juodų padangų žymių nebuvo. Matė, kad automobilio priekinis stiklas buvo įskilęs, kitų sugadinimų nebuvo. Praėjus valandai – dviem, M. V. pasakė, kad gavo SMS žinutę, kad dabar slėpkis, nes jie ateina su „šaika“, kurie atvažiavo iš Šakių ir jiems bus blogai. Praėjus 10 min. pamatė prie jų namų susibūrusius apie 10 asmenų grupelę. Kai atėjo, buvo ir senyvo amžiaus žmogus V. E., kuris gesino konfliktą, kad prie jo namų nebūtų susibūrimo. Aiškiai matėsi, kad asmenys buvo išgėrę, atrodė agresyvūs, laukė kol išeis, nes norėjo susidoroti. Išėjo R., paskui jis atėjo ir jiems grasino juos sumušti. Taip pat jam grasino ir R. V. ir A. T.. Tuo metu V. G. nebuvo. Dėl automobilio nurodė, kad susisiekė su tuo žmogumi, kuris pirko automobilį iš A. T. ir tas žmogus R. R. jam nurodė, kad automobilį nusipirko su suskilusiu stiklu priekyje, tokiu pat, kokiu jį matė įvykio metu.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015 m. liepos mėn., šeštadienį grįžo iš darbo. Buvo planuojamas giminės sutikimas, o kaime vyko sporto šventė. Visi pas juos jau buvo susirinkę, šventė lauke. Prasidėjo lietus, todėl visi kraustėsi į vidų. Tada išgirdo automobilio garsą. A. V. pasakė, kad žmonės mušasi. Matė, kad guli ant žemės. Jie su A. V. išėjo ir išskyrė juos. Paskui išėjo moterys ir kaimynai, todėl konfliktas buvo greitai užgesintas. Jis nematė nei nukentėjusių, nežino nei kuris iš jų ten buvo. Negali teigti, kad jie buvo sužaloti. Automobilio pragazavimo momentą tik girdėjo, bet nematė. Jis buvo viduje, bendravo su giminaičiais, automobilio garsą girdėjo, bet jis į tai nekreipė dėmesio. Jam tas garsas nebuvo aktualus. Jis buvo tik prisėdęs prie stalo, išgėręs alaus ir gal 100 gramų degtinės. Nematė, kaip brolis G. M. nuėjo į vietą. Besėdint pamatė, kad vyksta konfliktas. A. V. pasakė, kad ten kažkas mušasi, todėl jie nuėjo ir išskyrė. Nurodė, kad jis sužalotas nebuvo. Kažkas pradėjo rėkti, kad reikia kviesti policiją. Automobilio ir jo žymių ant kelio nematė. Nurodė, kad jo brolis G. M. buvo sužalotas, bet nematė tiksliai kiek. Nurodė, kad jie dviese atitraukė du asmenis, po to jie nuvažiavo, o jie nuėjo atgal. Nematė ir nežino, kaip asmenys susėdo ir nuvažiavo. Patvirtino, kad nematė kas kam sudavė, jis tik matė, kai asmenys konflikto metu voliojosi. Jie juos išskyrė ir viskas baigėsi. Nurodė, kad jis smūgių niekam nesudavė.

Nukentėjusysis V. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad po šventės parvežė M. V. į namus, sustojo jo palaukti, nes jis nuėjo pasiimti pinigų. Belaukdami pamatė, kad iš už namo kampo išbėga asmuo (negali pasakyti kuris iš dalyvių) su pagaliu ir įkišdamas pro atidarytą langą trenkė jam į pakaušį. Tada jie išlipo. Su tuo pačiu pagaliu asmuo sutrenkė A. T. ir prasidėjo muštynės. Nurodė, kad visko neatsimena, nes daug laiko praėjo. Patvirtino, kad tuo metu buvo išgėręs, tačiau nedaug. Patikslino, kad prie namų laukė, kol ateis M. V., kuris buvo nuėjęs iki globėjos Dalės namų pasiimti pinigų ir paprašė jų jo palaukti. Teigė, kad jie nepadarė nieko, kas galėjo sukelti žmonių pasipiktinimą. Nurodė, kad iš pradžių atbėgo vienas asmuo ir pradėjo muštis. Bandė dar išlipę iš automobilio aiškintis, bet po to prasidėjo muštynės. Nurodė, kad automobilyje sėdėjo gale, keleivio pusėje, dešinėje. Kai jie išlipo į lauką, su tuo pačiu pagaliu sudavė A. T.. Jie bandė pagalį atimti, tai pamatė kiti dalyviai ir atėjo jam padėti. Prasidėjo muštynės. Nurodė, kad A. T. sudavė į galvos sritį su pagaliu. Vėliau iš to paties kiemo atsirado daugiau asmenų, kurie nieko nesakė ir pradėjo muštis, jį sumušė stipriai. Jis galbūt be sąmonės buvo ir galbūt atsibudo po valandos automobilyje. Asmenys mušė su rankomis ir kojomis. Parodė, kad kaltinamieji yra tie patys asmenys. Nurodė, kad važiavo A. P. su „BMW 325“. Šis automobilis priklauso A. T. Patikslino, kad jam buvo pirmas smūgis suduotas su pagaliu į smilkinį, kai jis sėdėjo automobilyje. Kai išlipo iš automobilio, buvo smūgiai į įvairias kūno vietas ir ne nuo vieno asmens. Nurodė, kad pirmiausiai atėjo ir mušė G. M.. Jis pirmą smūgį sudavė pagaliu, kai jis dar buvo automobilyje. Tada G. M. antrą smūgį sudavė A. T., kai jie išlipo iš automobilio, o vėliau negali pasakyti ar sekantys smūgiai buvo nuo jo ar nuo kažko kito. Mano, kad po suduotų smūgių neteko sąmonės ir nuėjo, arba kažkas jį nunešė į automobilį, nes atsikėlė namuose už kokios valandos. Po šio įvykio matė vakare A. T. automobilį, jam buvo sudaužytas automobilio priekinis stiklas, tačiau nematė kas jį sudaužė. Nurodė, kad buvo pas gydytoją. Jam buvo diagnozuoti sumušimai įvairiose kūno vietose. Visur buvo sumušta. Mėlynių buvo. Nosis buvo prakirsta. A. T. buvo ištinęs veidas, mėlynės po akim. Įvykis truko apie 20 minučių. Nurodė, kad nežino kur dingo lazda, kuria sudavė G. M., tačiau jis ja nesinaudojo daugiau. Įvykio metu buvo gana šviesu. Mano, kad kaltinamieji buvo neblaivūs. Tai jautėsi iš kvapo. Jie svirduliavo. Anksčiau tų asmenų nepažinojo. Nurodė, kad jie automobilyje buvo trise. Buvo šventėje. Jie su M. V. tik susitiko ir jis paprašė parvežti namo. Jis buvo išgėręs gal dvi skardines alaus. Mano, kad A. T. tiek pat išgėrė, o A. P. negėrė. Automobilį, važiuojant iki M. V. namų, vairavo A. P., o jis sėdėjo gale, keleivio pusėje, dešinėje, A. T. priekyje, keleivio pusėje. Atvažiavę sustojo šalia kiemo. Nebuvo, kad pravažiavo, sustojo, grįžo. Kieme matė, kad žmonės šventė. Atstumas iki tų žmonių apie 30 metrų buvo. Ten buvo maždaug 7-8 žmonės. Žmonės jų negalėjo matyti, nes viskas vyko kelyje už jų namo. Pravažiuodami iki kol sustojo iki keliuko paleisti, matė tuo momentu žmones, o iš tos vietos, kur stovėjo, nebuvo matyti. Sustojus automobilio variklį užgesino. M. V. norėjo nueiti pas savo globotinę paprašyti pinigų. M. V. yra matęs porą kartų, šiek tiek jį pažįsta, bet jis nėra jo draugas. Mano, kad su A. P. jie artimiau pažįstami. Nuo to laiko, kai sustojo ir atbėgo asmuo, praėjo apie 2 min. Jo pusės automobilio galinis langas buvo atidarytas. Muzika negrojo. Kiti du vyrai atbėgo gal po 1-2 min., kai atėjo pirmas vyras. Atbėgus kitiems, pirmasis vyras stovėjo. Nurodė, kad jis iki atbėgant kitiems vyrams, nesudavė jokių smūgių ir nematė, kad A. T. jį muštų. Jis stovėjo prieš juos ir jie su A. T. bandė atimti lentą. Jie paimdami bandė jėga atimti iš jo lentą. Jis atliko veiksmus paimdamas lentą ir išplėšdamas iš jo rankų. Patvirtino, kad jis G. M. smūgių nesudavė. Taip pat nematė, ar A. T. sudavė smūgių. Nurodė, kad bandė tik lentą atimti ir sudavė gal A. T. dar per smilkinį. Nurodė, kad A. P. buvo pas kaimynes nuėjęs, jis nesikišo į šitą reikalą. Kai jie pradėjo stumdytis, A. P. išėjo pas kaimynus. Stumdymasis truko apie pora minučių, kol atėjo kiti du asmenys. Tada pajuto smūgius į veido sritį, kūną ir gulėjo ant žemės, jautė smūgius iš kojų ir rankų. Nurodė, kad R. M. jį mušė, kai jis gulėjo ant žemės. Iš G. M. pusės buvo smūgis į smilkinį, o tada A. V. ir R. M. smūgiai su rankomis, kojomis į visą kūną, veido sritį. Nurodė, kad jis matė tik akimirką, kai buvo priėję šie asmenys, taip pat buvo daug liudininkų, kurie tai pasakė. Jautė smūgius iš dviejų asmenų, tai suprato pagal smūgių gausą, tačiau detalių kas kaip mušė, negali įvardinti. Nurodė, kad tuo metu, kai buvo susigrūmęs su G. M., nuo jo sklido alkoholio kvapas, o dėl kitų asmenų, mano, kad galėjo kartu gerti. Iš jų padarytų veiksmų sprendžia apie neblaivumo požymius. Neatsimena kuri diena buvo. Po šio įvykio už dienos nuėjo į policiją. Norėjo susitaikyti. A. T. skambino ir bandė susitarti su G. M., tačiau jie buvo jų „iškolioti“. Nurodė, kad po muštynių tą dieną buvo be sąmonės, ją tik po valandos atgavo namuose. Tą dieną į įvykio vietą daugiau nebuvo patekęs. Mano, kad pas juos buvo nuėję A. T. ir A. P.. Taip kalbėjo kaime gyvenantys asmenys. Nurodė, kad automobilį vairavo iki įvykio vietos A. P., o paskui nuvarė automobilį A. T.. Nurodė, kad su A. P. jie yra draugai. Nurodė, kad anksčiau su A. V. nebendravo, tik yra jį matęs. Nurodė, kad kai jie atvažiavo, automobilio negazavo. Savo civilinį ieškinį palaiko. Jį pateikė dėl streso, padarytų sužalojimų, skausmų.

Nukentėjusysis A. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad visas įvykis prasidėjo, kai pasiėmė prie parduotuvės M. V. ir jis paprašė parvežti jį namo pasiimti pinigų, nes parduotuvė jau turėjo tuoj užsidaryti. Jis, V. G. ir A. P. M. V. parvežė iki namų. Jie paleido M. V.. Buvo sustoję prieš keliuką į namus ir užsigesinę automobilį. Po to persikūrė automobilį, pavažiavo už keliuko ir sustojo. Kai M. V. buvo namuose, G. M. atbėgo su pagaliu ir nieko nesakęs įkišęs per langą pagalį trenkė V. G.. Jie išlipo iš automobilio aiškintis dėl ko tai vyksta. G. M. nieko nešnekėdamas mojo su pagaliu trenkti jam. Jis tą pagalį pagavo su ranka ir jam į kažkurią vietą trenkė. Taip prasidėjo muštynės. Paskui pamatė, kad atbėga R. M. ir A. V.. G. M. jį buvo užsismaugęs, parsivertė ant žemės, daužė, o tuo metu R. M. su A. V. ant keliuko spardė V. G.. Nurodė, kad M. V. gyvena tame pačiame name, kur jie šventė ir išgėrinėjo. Kaltinamųjų nepažįsta, iki įvykio nebuvo su jais susidūręs. Nurodė, kad dėl smūgių sudavimo, jis viską matė, neatsimena tik kada atbėgo dvi moterys ir jos G. M. nuo jo atitraukė. Viena moteris, vardu D., jam pasakė, kad jie važiuotų, nesidarytų sau daugiau problemų. Kad neapgadintų daugiau automobilio, jis nuvarė jį į priekį. Vėliau bandė pakelti V. G., tačiau jis gulėjo automobilyje be sąmonės. Nesuprato, dėl ko kilo konfliktas. Jie išlipo iš automobilio, nes norėjo gražiai išsiaiškinti. G. M. pradėjo toliau su pagaliu muštis, tą pagalį numetė į šoną, jį užsismaugė ir į griovį nusivertė. Nurodė, kad dar atbėgdami kiti asmenys šaukė ir prasidėjo muštynės. Nurodė, kad iki įvykio vietos automobilį atvairavo A. P., paskui šis pasišalino. Patvirtino, kad jie nieko blogo nedarė, tik pasistatė automobilį už namo, kad nesimaišytų jiems ir patraukus automobilį atbėgo G. M.. Nurodė, kad automobilio stiklą G. M. sugadino trenkdamas su teleskopu, kuris buvo automobilyje. Nurodė, kad tie asmenys buvo neblaivūs, nes kai atėjo D. M. juos išskirti, pasakė, kad šiandien jie girti, šiandien nieko nesiaiškinkit, rytoj pasiskambink, davė telefono numerį. Rytojaus dieną jam M. V. atsiuntė G. M. telefono numerį. Jis paskambino ir pasakė, kad kaip kalbėsis, nenori per teismus bylinėtis. Jam atsakė, kad mažai gavo, siūlė atvažiuoti į vietą, dar pasišnekėti. Nurodė, kad G. M. atbėgęs įkišo pagalį per langą ir trenkė V. G. į smilkinį. Paskui bandė jam užsimoti, bet jam pataikė į ranką su pagaliu. Po pusės minutės atbėgo R. M. su A. V.. G. M. jį buvo užsismaugęs, parsivertė į griovį. Jis jį užsispaudęs daužė iš nugaros, paskui bandė persiversti ir kiek prisidengė veidą - tiek išvengė smūgių. Daužė daugiausia su rankomis. Kitu du asmenys mušė V. G.. Matė kaip A. V. laikė, o R. M. buvo atbėgęs trenkė jam į krūtinę, veido sritį. Kai po viso to atsikėlė nuo žemės, V. G. beveik buvo automobilyje, jo dar kojas įkėlė į automobilį, uždarė duris ir su automobiliu tolyn nuvažiavo. Nurodė, kad po visų smūgių R. M. jau buvo nuėjęs į kiemą, kažkas nuvedė jį. O G. M. dar ant keliuko stovėjo. Išskirti buvo atėjusi D. M., ji bandė atitraukti G. M.. O kita moteris L. D. bandė kelti. Nurodė, kad V. G. sėdėjo automobilio gale, bet jo nevairavo. Jie nesuprato dėl ko viskas ten įvyko. Savo civilinį ieškinį pareiškė dėl sudaužyto automobilio stiklo, patirtų skausmų, streso, sužalojimų. Jam buvo ant abiejų akių sukeltos kraujosruvos, praskeltas antakis, prabrozdinta nosis, lūpa praskelta, daug sužalojimų, nubrozdinimų ant nugaros. Sužalojimai buvo tris savaites. Taip pat iš dantų gydytojos buvo gavęs dokumentus dėl dantų būklės, nes jam dantis buvo išmuštas, bet dabar jų neturi, nes pametė. Patvirtino, kad neatsimena kur tiksliai su lazda jam trenkė, tačiau nurodė, kad buvo smūgių į galvą. Nurodė, kad jo asmenys neatsiprašė. Jis G. M. paskambino ir dar sulaukė grasinimų, todėl kreipėsi į policiją. Jis tuo metu turėjo į Angliją išvykti, bet dėl policijoje užtrukusių apklausų negalėjo to padaryti. Nurodė, kad pirmoje sustojimo vietoje stovėjo 10-15 s. Jis matė, kad sėdėjo visi prie stalo, buvo pastatytas alkoholio butelis, visi gėrė. Atstumas nuo jų automobilio, pirmoje sustojimo vietoje iki kitų asmenų, buvo apie 20 metrų. Iš antros vietos, jie nieko nematė. Nurodė, kad jie net nematė kada G. M. ateina su pagaliu. Automobilį jie pervarė tyliai į priekį. Nurodė, kad jie nieko nepadarė, kad galėtų būti pasipiktinimas. Po sustojimo iki kada atėjo G. M. praėjo apie viena minutė, kai automobilis stovėjo buvo išjungtas variklis. Po G. M. atėjimo, kiti vyrai atėjo praėjus gal vienai minutei. Kai išlindo iš namo kampo A. V. su R. M., G. M. numetė lentą ir tada jį užsismaugė. Jis jį puolė, dar bandė gintis, bet jam nepavyko neištrūkti. Tada jį užsismaugė ir parsivertė į griovį. Kai atbėgo R. M. su A. V., G. M. jį jau buvo parsivertęs. Nurodė, kad po konflikto tą dieną buvo toje vietoje po 30-40 min., ten nuėjo su M. Š., M. V., A. P.. Jie grįžę tik praėjo pro tą vietą, tada atbėgo R. M., atėjo dar vyresnio amžiaus žmogus, jis R. M. ramino ir neleido praeiti. Ant kelio išėjo D. M. ir kažkieno tėvas, kurie R. M. nuvijo namo sakydami, kad nesidarykit sau problemų, kai bus blaivas, tada pasišnekės. Jie ėjo tik pro šoną ir juos užkabino. Jie ėjo pas Arnoldą, kuris gyvena keliais namais toliau, kad parvarytų jų automobilį. Patikslindamas įvykio aplinkybes nurodė, kad R. M. ir A. V. prie jo praktiškai neprisilietė, jo jie nežalojo. Jie žalojo V. G.. Jiems artėjant, jis buvo parkritęs su G. M. ir jį smaugė. Artėjant R. M. ir A. V., G. M. numetė lentą ir tada jį užsmaugė. Jis gulėjo ant dešinės pusės, bandė gintis ir veidą prisidengti. Nurodė, kad negali pasakyti ar R. M. ir A. V. buvo vartoję alkoholinius gėrimus, tačiau G. M. buvo stipriai girtas, o jis buvo nedaug išgėręs, nesijautė apsvaigęs. Jis sugebėjo jį parversti, nes jo kūno masė didesnė, vyresnio amžiaus. Dėl ko įvyko konfliktas, jis negali pasakyti. Jiems tuo metu atrodė, kad nereikia greitosios pagalbos. Nurodė, kad G. M. pasiėmęs teleskopą iš automobilio vidaus, suskaldė priekinį stiklą. Teleskopas buvo metalinis su stiklais. Automobilio stiklo pakeitimas kainavo 100 Eur, tačiau neturi tai patvirtinančių dokumentų. Stiklas buvo pakeistas Kaune, jis dar ten yra. Nurodė, kad jis automobilį pardavė R. R., o jis irgi jau pardavė kitam asmeniui. Nurodė, kad tuo metu, kai G. M. jį užsmaugė ir parsivertė, V. G. stovėjo ant keliuko. Jis tuo metu nematė ką veikė V. G.. Paskui matė, kad jį mušė, spardė. V. G. buvo apie du - tris metrus nuo jo. Nurodė, kad buvo administracine tvarka baustas už tai, kad gėrė alkoholinius gėrimus su nepilnamečiais įvykio dieną.

Liudytojas V. E. teismo posėdžio metu nurodė, kad tą vakarą šventė vyko pas D. M.. Ten šventė tie asmenys, kurie čia sėdi (parodė į kaltinamųjų suolą). Jis incidento nematė, tik sėdėdamas pavėsinėje išgirdo automobilio didelį ūžesį. Tas automobilis nevažiavo, o stovėdamas spaudė akseleratorių. Automobilis pagazavo ir nustojo. Apie minutę laiko automobilio ūžesys truko. Tuo metu jo anūkas buvo ant pievutės, todėl jis tik pažiūrėjo ar anūkas ne ant kelio. Atstumas nuo pavėsinės iki automobilio buvo maždaug 30 - 50 metrų. Po to parėjęs sūnus pasakė, kad įvyko incidentas, tačiau jis ten nėjo ir nesidomėjo. Po kiek laiko atėjo būrys jaunimo. Suprato, kad jie grįžo aiškintis kas įvyko. Tada jis nuėjo ant kelio, jiems pasakė, kad jie čia neitų aiškintis, o kreiptųsi į atitinkamas instancijas. Asmenys paklausė ir nuėjo. Patikslino, kad jie grįžo maždaug po valandos laiko. Nurodė, kad vienas jaunuolis skundėsi, jog automobilis sudaužytas, todėl patarė kreiptis į instancijas. Jam pavardžių neminėjo kas juos sumušė. Kai jie išvažiavo garso nesigirdėjo. Iš pažiūros nepasakytų, kad vaikinai buvo neblaivūs ar įžūlūs. Nurodė, kad pirmą kartą, kai jie su automobiliu atvažiavo, tai tik ant vietos garsiai pagazavo, tačiau jam jie jokių nepatogumų nesukėlė. Nurodė, kad tik po įvykio jam sūnus pasakė, kad automobilis apgadintas, muštynės įvyko. Nieko jis daugiau neklausinėjo. Iš to jaunimo, kuris buvo atėjęs, nieko nepažinojo. Vienas skundėsi, kad automobilis sudaužytas, kitam, kad galva sumušta. Kraujo ant jaunuolių nebuvo, gal tik galva buvo paraudusi. Tačiau negali pasakyti ar tas sužalotas vaikinas buvo išgėręs. To nesijautė.

Liudytoja B. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad visą laiką ten nebuvo, nes buvo šventėje. Grįžusi pamatė per langą, kai jau vyras buvo pargriuvęs. Jie buvo nuo namų atstumu maždaug 10 metrų. Nuėjus jos vyras pasakė, kad jį sumušė. Iš išvaizdos kraujo nebuvo, bet jautėsi labai blogai. Jos vyras buvo šiek tiek išgėręs. Jai pasakojo, kad jaunuoliai su automobiliu gazavo ir jis išėjo jų sudrausminti. Kitų asmenų nematė. Jai vyras sakė, kad jie chuliganiškai elgėsi ir jį sumušė. Kiek žmonių jį sumušė, nežino. Nurodė, kad iš šventės parėjo iš kitos pusės, pro įvykio vietą nereikėjo praeiti, todėl nieko nematė. Ji parėjusi iš šventės tik triukšmą girdėjo, bet nekreipė dėmesio. Viską pamatė tik pro virtuvės langą. Tą vakarą daugiau nieko nevyko, buvo ramu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos B. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose nurodyta, kad ji yra G. M. žmona. Abu gyvena tuo pačiu adresu. Dėl 2015 m. liepos 18 d. įvykio, kuomet įvyko konfliktas jos uošvės D. M. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini) gali paliudyti tik tiek, kad ji su vyru ir sūnumi Jonu, gim. (duomenys neskelbtini), maždaug apie 13.00 val. atvažiavo pas uošvę į namus. Buvo atvažiavę vyro brolis R. M. su seserimi K. V., sūnėnas A. V.. Kadangi kaimelyje vyko sporto šventė, ji paliko vyrą su sūnumi pas uošvę, o pati išėjo į šventę, nes pagalvojo, kad vyras gers alų, o jai vis tiek teks vairuoti. Ką jie veikė namuose, kol jos nebuvo, šito nežino, negali pasakyti. Būnant šventėje, dar jai tik prasidėjus, jai paskambino sūnus ir paklausė, ar gali važiuoti į namus, nes jam pas močiutę ir šventėje neįdomu. Ji neprieštaravo, o jis jai nieko daugiau nepasakojo. Maždaug po 3 - 4 val., pradėjo lynoti, todėl ji nusprendė eiti pas uošvę. Prie uošvės namų, ar kieme, kažkokių automobilių, svetimų žmonių, sugrįžusi nematė. Tik kaimyną, nueinantį nuo uošvės namų, link savųjų. Kai nuėjo į namus, ją pasitiko uošvė. Kur tuo metu buvo visi kiti, ji nematė, nes į namą įėjo pro kitą pusę. Būnant virtuvėje, netrukus pro langą pamatė, kad prie pagrindinio kelio, griovyje ant žolės guli jos vyras. Ji iškart pagalvojo, kad vyras jau yra išgėręs, tad nekreipė dėmesio, nes supyko. Uošvės klausė, kas čia buvo, kodėl vyras voliojasi, ji atsakė, kad nežino, nesikiša. Bet po kelių minučių, dar kartą pažiūrėjo per langą ir pamanė, kad galbūt vyrui kažkas negerai, kad nesikelia. Todėl nusprendė nueiti patikrinti. Buvo tikrai neblaivus, klausė, ar jau prisigėrė, kad nesikelia. Liepė keltis ir eiti į namo vidų. Jis jai tik pasakė, kad jį neva sumušė kažkokie “piemenys“, skauda galvą, tačiau daugiau nieko neminėjo, ji ir neklausė, nes pagalvojo, kad gal girtas ir išsigalvoja. Ant vyro veido, ar kitų kūno vietų sužalojimų, kraujo ar pan., ji nepastebėjo. Ar jo rūbai buvo suplėšyti, šito nepastebėjo. Vėliau, jau visiems giminaičiams susirinkus kambaryje, ji klausė kas čia įvyko. Uošvė pasakė, kad nieko nematė, nieko nežino. Kažkas dar pasakojo, kad prie uošvės namų atvažiavo automobiliu jaunuoliai, garsiai „gazavo“, kėlė triukšmą ir G. M. ėjo su jais aiškintis ir tie jaunuoliai jį užpuolė. Nei kiek tų jaunuolių, nei kas tokie tiksliai buvo, nei kokiu automobiliu atvažiavo, nežino, jai tiksliai ir nepasakojo. Ar dar kas nors iš šeimos buvo įsivėlę į šį incidentą, nežino, jai niekas nepasakojo. Namuose daugiau jokių sužalotų žmonių nebuvo, buvo ramu, tylu. Taip ir nesuprato, kas ten tiksliai įvyko. Vėliau vakare, ji išvažiavo į namus, vyrą paliko pas uošvę (1 t. b. l. 86-88).

Liudytoja B. M. patvirtino, kad parodymai yra teisingi.

Liudytojas M. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo R. M. mama yra jo globėja. G. M. yra jo krikšto tėvas. Jie bendrauja, kaip šeimos nariai. Nurodė, kad buvo pas juos kaime šventė, atvyko į šventę, ten susitiko A. T., V. G., A. P.. Po to paprašė, kad A. P. jam nupirktų alkoholinių gėrimų. Visi jų nusipirko. Nuėjo į kiemą, atsisėdo į automobilį, ten išgėrė ir grįžo į šventę. Buvo šiek tiek apgirtę ir sugalvojo važiuoti iki namų pasiimti pinigų iš globėjos. Grįžo, nuėjo pas globėją pasiprašyti pinigų, bet sakė, kad neturi. Jie šnekėjo verandoje iš kiemo pusės. Po to grįžinėjo atgal, bet visi jau išvažinėjo. Jis nematė kas įvyko, nes su teta buvo verandoje. Jis liko namie, po to su jais neišvažiavo. Po įvykio matė, kad nuvažiuojant vairavo A. T.. Apie patį konfliktą jis nieko nežino. A. T. su V. G. tik sakė, kad buvo sužaloti. Nurodė, kad privažiavus prie jo namų A. T. suko automobilio padangas, t. y. gazavo ir pavažiavo į kelkraštį. Ratų sukimas truko apie dvi minutes. Kai važiavo prie namų, pasakė, kad pagazuotų, tai jis sustojo ir pagazavo. Vairavo A. T., jis sėdėjo už vairo ir kai vyko gazavimas. Toliau jis nuėjo į kambarį, ėjo pro verandą nuo kelio pusės. Eidamas link namų nieko nesusitiko. Kai ėjo į lauką, jau jie išvažinėjo su automobiliu. Kai ėjo į kambarį, kaltinamieji verandoje buvo, kai išeidinėjo ir vėl verandoje buvo. Ėjo link automobilio pasakyti, kad pinigų negavo. Kol prašė pinigų A. V. sėdėjo verandoje. Namie užtruko gal 10-15 min. Teta su juo buvo. G. M. žmona jau buvo grįžus. Nematė, kai žmona su vyru iš lauko grįžo. Tą vakarą porą skardinių alaus išgėrė. Patikslino, kad iš šventės grįžo su A. T., M. V. ir A. P.. Kai nuėjo į Valenčiūnus, vakare buvo susitikęs A. P. ir A. T.. Jam jie nieko nesakė. Sekančia dieną su V. G. nekalbėjo. Nurodė, kad šiai dienai jau nelabai prisimena, bet ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus prisimena. Nurodė, kad grįžus prie automobilio, kai negavo pinigų, ten buvo V. G. ir A. T.. Kitas draugas pas kaimynus buvo. Nežino, kodėl jie išvažiavo. Nieko neklausė. Jis įvykio nematė, nes buvo su teta verandoje. Nurodė, kad nemiegojo automobilyje, jis tik laukė kol pareis A. T.. Nurodė, kad ėjo į Valenčiūnus pas V. G., bet V. G. miegojo, tai laukė A. T., nes sakė, kad kažkur išėjęs. Jis sėdėjo pas A. T. automobilyje ir paskui išlipo iš jo ir ėjo ant kelio. Pamatę, kad A. T. su A. P. parėjo nuo Gudlaukio. Automobiliui viskas gerai buvo. Buvo naktis ir nematė automobiliui padarytų sugadinimų. Grįžęs A. T. sakė, kad bus bėdų jo šeimai, kad juos nuskriaudė. Sakė, kad pareiškimus parašys. Dar praėjus kiek laiko buvo atvažiavę A. P., V. G., išgėrę sakė, ką čia primelavo, jiems baudas uždėjo. Nurodė, kad tą naktį A. T. dėl sužalojimų nieko nesakė. Dar pabuvo Valenčiūnuose ir paryčiais grįžo namo. Tą vakarą V. G. nematė, nes jis miegojo. Parodė, kad atvažiuojant pas globėją važiavo normaliai, tik prie jo namų vyko automobilio ratų prasukimas.

Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną vyko šventė. Su A. T. nuvyko į šventę, ten pabuvo, sutiko M. V., kartu išgėrė ir nuvežė iki namų. Ten sustojo, paleido ir M. V. nuėjo iki namų. Iš to namo atėjo G. M. pasiėmęs lentgalį ir taikėsi į automobilio vidų jį įkišti. A. T. ir V. G. išlipo iš automobilio. A. T. atėmė tą lentą ir prasidėjo konfliktas, muštynės. Jis išlipęs pasitraukė ir tame nedalyvavo. Po to atsirado daugiau žmonių. Nurodė, kad A. T. su G. M. mušėsi. Prie V. G. buvo R. M.. Viskas labai greitai ten įvyko. Mano, kad konfliktas įvyko todėl, kad nepatiko jog pagazavo su automobiliu arba, kad M. V. parvežė, kuris buvo išgėręs. Nurodė, kad jis sėdėjo automobilio gale. G. M. kišo per langą lentą, taikėsi suduoti A. T. per galvą, todėl, kad jis vairuotojas. Suprato, kad jis ne geranoriškai atėjo. G. M. atėjo vienas. Išlipo A. T. į lauką, atėmė tą lentą. Tarp A. T. ir G. M. prasidėjo muštynės. Matė, kad vienas kitam smūgius sudavė. V. G. irgi išlipo iš automobilio. Atėjo daugiau asmenų: R. M., G. M. ir jų sesuo K. V.. Ji visus išskirstė, pasakė, kad baigtų muštynes ir važiuotų namų. Nurodė, kad A. T. su G. M. mušėsi. Prie V. G. lyg R. M. buvo, o jis stovėjo kitoje kelio pusėje ir konflikte nedalyvavo. Visi kaltinamieji konflikte dalyvavo. Nurodė, kad buvo sužaloti V. G. ir A. T.. V. G. marškinėliai suplėšyti, veidas kruvinas, lūpa ar antakis prakirsta, o A. T. buvo lūpa prakirsta, taip pat jo automobilio langas suskaldytas konflikto metu. V. G. nuėjo į automobilį, nes buvo stipriai sumuštas, kiti asmenys išsivaikščiojo. Po įvykio nebuvo kitų asmenų sutikęs. Nurodė, kad jau praėjo devyni mėnesiai ir visų smulkmenų neprisimena. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo teisingi. Dar kartą patvirtino, kad automobilį vairavo A. T., tačiau vairavimas buvo normalus. Buvo tik pagazavimas, bet chuliganiškų vairavimų nebuvo. Nurodė, kad M. V. konflikte nedalyvavo. Jie šventėje jį sutiko. Parvežė, paleido namo, o kai prasidėjo konfliktas jo nebuvo. Nurodė, kad V. E. pažįsta, jis buvo atėjęs prieš konfliktą ir jį matė. A. V. žino, tačiau jie ne draugai.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose nurodyta, kad 2015 m. liepos mėnesio pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, apie 21 val., jis kartu su draugais V. G. ir A. T. nuvažiavo į šventę vykusią Voverių kaime. Automobilį „BMW 325“, vairavo tą vakarą pats A. A. su V. išgėrė gal po pora skardinių alaus. Pabuvę trumpai šventėje, gal apie 21.30 val., dar lauke buvo šviesu, ėjo prie automobilio važiuoti, kai prie jų kompanijos priėjo pažįstamas M. V., kuris matėsi, kad buvo gerai išgėręs. Jis paprašė parvežti jį iki namų Voverių kaime, gatvės nežino, tik žino, kad pati pagrindinė. Kadangi buvo netoliese, todėl sutiko jį parvežti namo. Kol parvežė namo, su M. jokio konflikto nebuvo. Paleido M. ant pagrindinio kelio prie pat į važiavimo į jo globėjos D. M. namų kiemą. Į keliuką neįsuko. M. išlipo iš automobilio ir nuėjo į kiemą, užsuko už namo. Jie dar apie 1 minutę pastovėjo, iš automobilio nelipo ir galvojo, kur toliau važiuoti. Kai pamatė, kad iš kiemo pusės pro automobilio galą atbėgo su gal apie 2 m. ilgio lenta, G. M., M. globėjos sūnus. Matėsi, kad buvo išgėręs. Pribėgęs prie automobilio, jis tą lentą kišo pro automobilio galinio durelių atidarytą stiklą. Tą lentą jis kišo į automobilio priekį, kur vairuotojo vietoje sėdėjo T., G. sėdėjo šalia, o jis sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje. Suprato, kad jis su ta lenta galimai nori sužaloti T.. Vos tik su ta lenta jis pradėjo makaluoti, jie iš automobilio išlipo. A., priėjęs prie G., atėmė iš jo tą lentą ir numetė. Ar ką sakė prieš tai negirdėjo, nes viskas įvyko labai greitai. Prasidėjo muštynės tarp G. M. ir T. Kuris pirma smūgiavo, jis nematė. Jo nepuolė, jis pasitraukė į šoną ir nesikišo. Pamatė, kaip iš kiemo atbėgo M. brolis R., su savo sūnėnu A., kurio pavardės nežino. Kai jie atbėgo, matėsi, kad buvo išgėrę. Jie pribėgę nieko nesakė, išskirti nebandė, o patys puolė mušti G. Matė, kaip G. mušėsi su T., kuriam smūgiavo rankomis į įvairias kūno vietas. Ar spardė kojomis, nematė. Parkritus T. ant žemės, jį mušė gulintį. Kiek smūgių buvo nežino. T. prašė, kad nemuštų, o tiksliau, kad nesmaugtų, nes vienu tarpu G. buvo suėmęs ranka jam iš nugaros už sprando ir smaugė, todėl T. prašė baigti, paleisti jį. O G. mušė R., matė, kaip buvo suėmęs ranka jam iš nugaros už sprando, jį smaugė. Matė, kaip R. smūgiavo rankomis į įvairias kūno vietas, daugiausiai į galvą, kiek smūgių buvo, nežino. Matė, kaip V. iš burnos, nosies bėgo kraujas. Prašė, kad nemuštų, bet R. nesiliovė. A. matė, kaip smūgiavo G. rankomis į įvairias kūno vietas. Matė, kaip R. vienu tarpu suėmęs rankomis trenkė G. į žemę, o po to smūgio G. atsikėlęs, nuėjo atsisėsti į automobilį. A. tuo metu jau G. nemušė, o šaukė vienas ant kito. Ką jie šaukė nežino, berods visokiais keiksmažodžiais, A. klausė už ką. Po to, iš kiemo atėjo G. M. sesuo K., kuri liepė baigti muštis. Po to, į automobilį atsisėdo ir T., jie pavažiavo į priekį, ir paskui įsėdo ir jis. Tiek T., tiek G., kai juos mušė, bandė gintis, matė kaip jie sudavė po kelius smūgius atgal, siekdami apsiginti. Prieš M. namus gyvena Eitučiai ir tuo metu, kai jis buvo pasitraukęs į šoną ir kai vyko muštynės, jis kalbėjosi su I. E.. Jis muštynių pradžią tikrai matė. Išskirti mušeikų nebandė, nes bijojo patys nukentėti. Buvo girdėjęs, kad R. M. buvo grįžęs iš kalėjimo ir jam dėl to buvo baisu (1 t., b. l. 61 - 62). Papildomai liudytojas A. P. parodė, kad tą dieną, kai A. T. kreipėsi į policiją, jis jo prašė, kad sakytų policijos pareigūnams, jog 2015-07-18 automobilį BMW vairavo jis, o ne A. T.. Bet jis nesutiko ir buvo sąžiningas, nenorėjo turėti asmeninių problemų, pareigūnams pasakė visą tiesą, kas ir kaip buvo. 2015-07-18 A. T. vairavo savo automobilį būdamas neblaivus, nes jis savo akimis tai matė, kadangi kartu gėrė. Taigi, A. T., V. G., jis ir M. V. atvažiavo minėtu automobiliu prie D. M. namų, nes M. V. prašė, kad jį parvežtų, kadangi jis pasakė, kad reiktų globėjos D. M. paprašyti pinigų, bet nei vienas jo neskatino, neprašė ir juolab neliepė jam eiti ir prašyti pinigų alkoholiui. Kai M. V. parvežė, automobilį A. T. pastatė gatvėje, į D. M. namų teritoriją įvažiavęs nebuvo. Kol laukė sugrįžtančio M. V., A. T. kelis kartus „pergazavo automobilį“, kaip suprato, norėdamas pasirodyti prieš juos ar kitus aplinkinius žmones, pavaidinti. Ir tuoj pat prie automobilio, priėjo jai pažįstamas G. M., nešinas rankoje medinę lentą, maždaug 2 m. ilgio. Jis tuo metu sėdėjo gale, keleivio vietoje, atsidaręs automobilio langą. Pro jį, G. M. įkišo minėtą lentą į automobilio vidų ir bandė juo suduoti vairuotojui, t. y. A. T.. Įkišęs tą lentą ir mosikuodamas, G. M. juos koneveikė, vadino piemenimis, klausė, ko čia atvažiavę „gazuoja“ ir pan. Jis suprato, kad G. M. yra girtas, sprendė iš jo elgsenos, nekoordinuotų veiksmų, agresyvumo. Tada greitai A. T. išlipo iš automobilio ir iškart priėjęs prie G. M., atėmė iš jo lentą ir numetė kažkur ją į šalį. Beveik tuo pačiu metu iš automobilio išlipo ir jis su V. G.. Pamatė, kaip A. T. sudavė kumščiu vieną smūgį G. M. į galvą, klausdamas, kas jam darosi, ko kiša tą lentą į automobilį ir pan. Tada G. M. smogė kumščiu smūgį atgal A. T. į galvą. Tada jie susikibo ir griuvo ant žemės griovyje prie kelio, daužėsi kumščiais vienas kitam į įvairias kūno vietas. Jis į konfliktą nesikišo, nenorėjo nukentėti, turėti problemų, tad viską stebėjo iš šalies. Už kelių akimirkų, prie automobilio atėjo ir kitas jo pažįstamas G. M. brolis R. M., o jam iš paskos ėjo iš matymo pažįstamas A. Jam R. pasirodė tikrai išgėręs, o dėl A. tiksliai negalėjo pasakyti, nežinojo. Taigi, matė, kaip nieko nesakęs, ir nieko nelaukęs, R. M. puolė prie V. G., kuris tuo metu buvo prie besimušančių G. M. ir A. T.. R. M. sugriebė V. G. už marškinėlių, atsitraukė jį šiek tiek link savęs ir kumščiu sudavė į galvą, kiek smūgių sudavė, tiksliai nematė. R. M. girdėjo, kaip keikė V. G. ir kadangi V. G. yra smulkaus kūno sudėjimo, R. M. jį rankomis tiesiog pakėlė ir sviedė į žemę bei sudavė dar smūgių kumščiu jam į galvą, tačiau kiek tiksliai, nematė. V. G. kurį laiką nuo žemės nesikėlė. Ar R. M. V. G. spardė kojomis, to tiksliai nematė, negalėjo pasakyti. Viskas vyko labai greitai, tačiau, kiek matė, G. M. dar ir smaugė A. T. iš nugaros apkabinęs ranka kaklą. R. M. tokiu pačiu būdu smaugė ir V. G.. Tuo metu, kai buvo smaugiamas V. G., A. priėjo ir sudavė jam kumščiu į galvą, kiek tiksliai smūgių nematė, bet buvo ne mažiau trys. Kiek prisiminė, A. A. T. nemušė. Patikslino: V. G. mušė R. M. ir A., o A. T. mušė G. M.. Kaip tik tuo metu, dar vykstant muštynėms, iš D. M. namų išėjo pati D. M., jos duktė K., dar vienas jaunas vaikinas, kurio anksčiau nebuvo matęs. Taigi šios moterys bei vaikinukas, tikrai galėjo viską matyti, nes muštynės dar nebuvo pasibaigusios. Girdėjo, kaip K. ramino visus, liepė baigti muštynes, bandė skirti A. T. ir G. M.. Tuo metu, kai jis stovėjo nuošaliau ir viską stebėjo, iš kitos pusės gatvės išėjo ant kelio kaimynas I. E., kuris kiek jam yra žinoma yra Anglijoje, tačiau jis taip pat viską stebėjo iš šalies į konfliktą nesikišo. Kai K. pradėjo visus raminti ir skirstyti, matė, kaip V. G. su kraujuojančiu veidu nuėjo į automobilį ir jame atsisėdo, jam iš paskos taip pat kruvinu veidu į automobilį nuėjo ir A. T.. Prie jų pribėgo vėl G. M., ar ką sakė, jau nepamena, bet pro atidarytą galinį automobilio langą, išsitraukė ant sėdynės buvusį ir jam prieš tai matytą teleskopą, kuriuo trenkė į automobilio dešinės pusės veidrodėlį bei į priekinį automobilio stiklą, kurį įskėlė. A. T. su V. G. į G. M. veiksmus nekreipė dėmesio, į konfliktą daugiau nesivėlė, o iškart nuvažiavo į kitą gatvę, o jis po kelių minučių nuėjo iki jų. Kur G. M. padėjo tą teleskopą, jis nematė. Kai po kelių minučių susitiko su A. T. ir V. G., pastarasis miegojo automobilyje. Jie kalbėjosi apie tą konfliktą, A. T. norėjo eiti atgal pas M. ir išsiaiškinti, prašyti, kad atlygintų žalą už apgadintą automobilį, dar ir už sumušimą. Taigi, prie jų prisijungė A. T. pasikviesti R. V. bei M. Š. bei dar lyg du, jam nepažįstami vaikinai. Visi ėjo pėstute link D. M. namų, jų buvo ne mažiau 5 asmenys. Kai nuėjo, stovėjo gatvėje, maždaug už dviejų minučių atėjo R. M. ir pradėjo žodžiais konfliktuoti su A. T., kuris reikalavo žalos atlyginimo, o R. M. girdėjo, kaip aiškiai pasakė, kad yra grįžęs iš kalėjimo, paklausė ko jis nori. Tada prie jų atėjo K., kuri liepė skirstytis. Iš kaimynystės buvo atėjęs I. E. tėvas V., kuris taip pat ramino visus, liepė skirstytis. Tuo viskas ir užsibaigė. Policijos tą dieną nei V. G., nei A. T. nekvietė, dėl ko tiksliai, negalėjo pasakyti, bet galbūt, dėl to, kad buvo neblaivūs. Kitos dienos ryte, A. T., jo akivaizdoje skambino G. M. ir prašė gražiuoju susitarti, kad šis atlygintų jam padarytą žalą už automobilio apgadinimą bei už sužalojimus, jei ne, tai kreipsis į policiją. G. M., pasakė, kad įsijungė garsiakalbį, ir iškeikė A. T. įvairiais necenzūriniais žodžiais, pasakė, kad jo negąsdintų, nieko jam neatlygins ir tuo pokalbis užsibaigė (1 t., b. l. 64 - 66).

Po parodymų pagarsinimo, nurodė, kad A. V. sudavė ne mažiau tris smūgius V. G.. Teiginys parodymuose, kad A. T. prašė jo meluoti, yra neteisingas. A. T. pats vairavo automobilį, buvo išgėręs ir neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Nurodė, kad G. M. kišdamas lentą į automobilio vidų jų neužgavo. Išlipus iš automobilio gali būti, kad atėmė lentą ir su ja smūgių nesudavė.

Liudytojas M. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo šventėje su žmona ir draugu. Vaikščiojant prie parduotuvės sutiko A. T., L. ir R. V., kitų asmenų neatsimena. Pastebėjo, kad A. T. yra sumuštas. Kalbėjo dėl ko, bet nelabai suprato. Vykusios šventės metu nutarė pasižvalgyti po miestelį. Tas pasižvalgymas nebuvo susitarimas eiti aiškintis santykių. Jis tokių ketinimų neturėjo ir tokių raginimų negirdėjo. Tas žvalgymasis truko gal 15 min. Jie ėjo pro šventę pagrindiniu keliu ir iš vieno namo išėjo vienas žmogus, iš kito namo išėjo kitas žmogus, pradėjo ginčytis. Suprato, kad tie žmonės ir susipyko su A. T.. Buvo daug apsižodžiavimų, šūkavimų. Nurodė, kad V. G. vėliau sutiko, jis automobilyje gulėjo, ilgai jį budino. Jis buvo sumuštas, rūbai suplėšyti, veido sritis kruvina. Automobilio stiklas buvo įskeltas. Konflikto metu išėjo kažkokia moteris ir pradėjo vyti juos nuo kelio, išėjo V. E. ir pradėjo juos raminti. A. T. buvo lūpa, dantys sužaloti, bet tiksliai jau nepamena. Atsimena tik kad susipešė dėl kažko. Kai buvo apklausoje buvo mažiau laiko parėję, dabar taip detaliai neatsimena. Nurodė, kad tą dieną buvo blaivus. Matant sumuštą V. G. buvo mintis kviesti greitąją pagalbą, bet jie jį prisikėlė po kiek laiko. Nežino kodėl jis miegojo, turbūt buvo nesąmoningas.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose nurodyta, kad š. m. liepos mėn. dienos tiksliai neprisimena, gerokai po pietų, nuvažiavo į Voverių k., Šakių r., nes ten vyko sporto šventė. Nuvykęs, susitiko keletą draugų. Nuvažiavus prie kaime esančios parduotuvės, pamatė ten sėdintį pažįstamą A. T., kurio veidas matė, kad buvo galimai sumuštas. Šalia jo buvo ir dar keletas jo pažįstamų: A. P., R. V. ir L., pavardės nepamena. Jis paklausė A., kas nutiko, šis jam atsakė, kad jį ir kitą draugą V. G. Voverių kaime, Šakių r., sumušė jam nepažįstami asmenys, bet vėliau A. juos įvardijo, tik jis jau neprisimena vardų, nei pavardžių. Dėl ko tiksliai juos sumušė, jis nepaaiškino, tik minėjo, kad mušė su lazdom ar pan., kiek pamena sakė, jog mušė ne vienas, o daugiau. Jis tada paklausė, kur yra V.. Jam pasakė, kad sumuštas ir miega automobilyje, prie kurio jis nuėjo, pamatė stipriai sumuštu veidu, suplėšytais marškinėliais V. ir bandė su juo kalbėti, bet jis buvo nesąmoningas. Taip pat pamatė, kad automobilio priekinis stiklas buvo įskeltas. Kaip vėliau A. paaiškino, tai užpuolikai su galimai kažkokiu pagaliu jį ir apdaužė. Jis nežino, kodėl jie nekvietė policijos pareigūnų, net nesuprato. Vėliau, jie nusprendė visi buvę prie parduotuvės praeiti pro kaimelį, pasižvalgyti. V. liko automobilyje, su jais nėjo. Jiems penkiems einant pagrindine Voverių k., gatve, pavadinimo neprisimena, netikėtai iš kažkurio namo išėjo jam nepažįstamas pagyvenęs vyras ir paklausė jų, ko jie čia ieško, liepė nesipešti. Ir dar po kelių min. išėjo iš kitos gatvės pusės namo kiemo kitas jam nepažįstamas, maždaug 35 m. amžiaus vyras, kuris pradėjo rėkti ant A., sakydamas jam ko jis čia atėjo, A. aiškino, kad ne pas jį atėjo, liepė pakviesti tuos kur jį sumušė ir pan. Jie žodžiais kurį laiką konfliktavo. Tuo viskas būtų, kaip ir užsibaigę, būtų išsiskirstę, bet tada atėjo ir daugiau žmonių iš to paties namo, kaip ir tas jaunesnis vyras: stamboka moteris, kuri labai aršiai buvo nusiteikusi A. atžvilgiu, matėsi, kad yra stipriai išgėrusi, grasino kviesti policiją, nes neva jie neteisėtai stovi prie jos namų gatvėje, koneveikė A. ir juos bendrai įvairiais necenzūriniais žodžiais. Bet muštynių ar kažko panašaus nebuvo. Jam tie žmonės buvo nepažįstami, kas tokie ir kiek dar tiksliai jų buvo, negali pasakyti, neprisimena. Ta moteris tik garsiai šūkavo, grasino, keikė juos, todėl jie nusprendė eiti nuo tų namų toliau. Jie į tos moters kiemą ar namus įėję tikrai nebuvo, ėjo tik pagrindine gatve pro šalį. Tuo viskas ir užsibaigė. Jie su kitais draugais su automobiliu parvežė A. su V. į Valenčiūnų kaimą, Šakių r., į namus, o vėliau kitas draugas parvarė ir A. automobilį (1 t., b. l. 71 - 73).

Civilinė atsakovė K. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad susirinko visi pas mamą. Vyko šventė sode. Jaunimas privažiavo, pradėjo chuliganiškai elgtis, gazuoti su automobiliu. Brolis nuėjo sudrausminti. Tada pamatė, kad brolį ant pievos muša. Kai suriko, kiti pribėgo, juos išskirstė, tuo viskas ir baigėsi. Daugiau incidentų nebuvo. Ten užtruko 1-2 min. Nurodė, kad brolis vienas nuėjo prie automobilio. Būnant verandoje, maždaug po penkių minučių pamatė, kad du asmenys muša jos brolį. Buvo ir trečias asmuo, bet jis nesikišo. Jį mušė spardant. Jos brolis gulėjo kniūbsčias ant pievos ir jį mušė. Buvo visaip ir spardėsi, ir voliojosi. Jos sūnus ir kitas brolis nuėjo, atlupo (atitraukė) G. M. nuo jų ir išsivedė, o jie susėdo į automobilį ir išvažiavo. Nurodė, kad nematė jokio kraujo, kad reiktų policiją kviesti. Kitiems asmenims taip pat nebuvo jokios grėsmės. Nurodė, kad jos brolis R. M. buvo blaivus, nes jis buvo ką tik grįžęs iš darbo. Šventėje dar buvo draugė su dukra, jos sūnus, brolis G. M., jo žmona. Jie nulėkė į įvykio vietą, kai jie tik į automobilį sėdo. Viskas vyko labai greitai. Truko ne daugiau kaip penkios minutės. Patikslino, kad tuo metu kai kaitino padangas, jie buvo verandoje. Ji į tą vietą nėjo kai ji suriko, jie susėdo į automobilį ir suvažiavo. Nurodė, kad G. M. žmona jį parsivedė namo. Nurodė, kad G. M. mušė ant pievos, o automobilis stovėjo ant keliuko. Nuo automobilio iki įvykio vietos maždaug dešimt metrų, o nuo verandos taip pat. Nurodė, kad kai mušėsi buvo šviesu, gal buvo 16 val. Nurodė, kad smulkmenų nematė kas kaip mušėsi. Automobilis buvo mėlynas spalvos „BMV“. Nurodė, kad į įvykio vietą nebuvo nuėjusi, ji tik šaukė būdama prie verandos. Po to G. M. skundėsi galvos skausmu.

Liudytoja L. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad jie buvo nuvažiavę tuo metu, kai vyko šventė. Vakare suėjo į verandą ir atvažiavo jaunimas su automobiliu. Padangos sukaukė ir jie pradėjo grumtis, muštis. Jie sėdėjo verandoje ir paskui turbūt R. M. ir G. M. buvo išėję į lauką. Jie tai išėjo, tai vėl grįžo. Jie lyg mušėsi, riksmai buvo. Ji į lauką nėjo. G. M. žmona parvedė į kambarį, jis skundėsi, kad galvą skauda, o jie sėdėjo prie stalo. Jie visi sode sėdėjo: ji, K., G., R., D. ir kitų nepažinojo. Jie ten visi po pietų susirinko. Šventės metu vartojo alkoholinius gėrimus. Ne visi vartojo alkoholį, nepilnamečiai nevartojo ir kas buvo atvykę su motociklais. R. M. ir G. M. gėrė. Po visko A. T. jai puolė skambinti, kad liudytų, bet ji su juo nebendravo. Žino, kad jaunimas mušėsi, bet ji nematė. Viskas vyko ant keliuko. Ji tuo metu verandoje buvo. Atstumas nuo verandos iki keliuko gal 20 - 30 žingsnių. Kai išgirdo automobilio garsą, verandoje buvo ji, K., D., G. žmona. Kai atvažiavo, jie dar buvo lauke, paskui pradėjo lyti ir suėjome į verandą. Kai sukaukė automobilis, jie nešėsi viską į verandą. Tuo metu, kai įvyko muštynės, G. ir R. jau dieną sėdėjo prie stalo, vartojo alkoholį. Kai vyko muštynės, jau buvo tamsu. Gal net vėliau kaip pusę 21 val. vakaro. Po to, kai parvedė G. M., dar grūmėsi jaunimas. Nurodė, kad vieną kartą pravažiavo automobilis, buvo triukšmas, paskui dar kartą triukšmas buvo, maždaug apie pusę valandos.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos L. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose nurodyta, kad 2015 m. liepos mėn. pabaigoje, dienos tiksliai neprisimena, ją su dukra E. nuvežė jos brolis į Voverių kaimą, Šakių rajone, buvusią sporto šventę. Ją nuvežė pas draugę D. M. į namus, gatvės pavadinimo nežino. Pas D. namuose buvo nemažai jos giminių- sūnūs G. su R. bei duktė K., anūkai ir dar kažkokie žmonės, kurie jai buvo nepažįstami. Jie visi sode šventė, buvo vartojamas alkoholis. Kurie tiksliai, ko ir kiek išgėrė, ji nežiūrėjo. Praėjus kažkiek laiko, jau į vakarą, lauke pradėjo lynoti, todėl nusprendė susikraustyti į namų verandą nuo kelio pusės ir ten toliau šventė. Po kiek laiko, ji išgirdo, kaip ir kiti buvę verandoje, kad pro namus greitai pralėkė kažkoks automobilis ir staigiai stabdė, čiuožė padangos. Matė, kad automobilis sustojo prie D. namų keliuko. Į lauką išėjo D. bei kiti buvę verandoje. Verandoje buvo likusi tik ji ir G. žmona B. bei D. globotinis M., kuris atėjęs vėliau, pasakė, kad nesikiša į lauke vykstančius reikalus. Kur tuo metu buvo R. ir ką darė, nežino, nes prieš tai jo verandoje nebuvo. Ji girdėjo lauke riksmus, grumtynes, suprato, kad tuo automobiliu atvažiavo kažkoks jaunimas ir mušėsi. Bet kas su kuo tiksliai mušėsi ir dėl ko, negalėjo pasakyti, pati savo akimis nieko nematė. Girdėjo D. riksmus, ši liepė kažkam nesikišti. Po kiek laiko, pamatė, kad B. ir dar vienas D. giminaitis parvedė G. į kambarį. G. skundėsi, kad jam skauda galvą, bet ji ant jo jokių sumušimo, kraujo žymių, nubrozdinimų ar pan., nepastebėjo. Grįžusi D., jai pasakė, kad atvykęs jaunimas, vieną iš jų paminėjo T., kitų nesiprimena, mušėsi. O ar jie mušėsi tarpusavy, ar su G., R. ar dar kuo, šito nesakė. Dar pasakė, kad neverta kištis į piemenų muštynes ir tiek. Po kiek laiko, išgirdo, kaip prie D. namų ant kelio, vėl būriavosi jaunimas ir kažką rėkavo. Ar ten buvo tie patys jaunuoliai, ar jau kiti, šito tikrai nežino (1 t., b. l. 90 - 91).

Liudytoja L. D. patvirtino, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.

Liudytoja D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną parvažiavo jos globotinis su draugais. Jis ją pasišaukė į kitoje namo pusėje esančią verandą ir prašė jos pinigų. Juodu pasišnekėjo ir išėjo į lauką. Jiems išėjus į lauką jau G. žmona jį vedėsi į verandą. Viso to įvykio juodu nematė. Priėjo prie automobilio ir pasakė: „dinkit greitai iš čia, nepageidaujami“. Jie sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Nurodė, kad pas juos buvo svečių ir jie šventė. Namuose buvo draugė, duktė, sūnūs. Vartojo alkoholinius gėrimus. Vaikai, A. V. nevartojo alkoholinių gėrimų. Visi suaugę buvo išgėrę. Po to diskutavo apie įvykį, bet ji nelabai girdėjo, nes virtuvėje kuitėsi. Patvirtino, kad tik matė kaip G. M. parvedė, jis po to užmigo. G. M. šiek tiek buvo išgėręs. Sužalotų asmenų nematė. Kai buvo priėjusi prie A. T., pamatė ant jo veido paraudimą. Nurodė, kad kai globotinis parvažiavo, dulkių kamuolys pakilo. Jie sustojo ant gatvės. Buvo garsas kai staigiai stabdė. Tuo metu buvo mažų vaikų, tai žiūrėjo kur yra mergaitė. Nurodė, kad buvo dar šviesu, viskas vyko po pietų. Nurodė, kad nematė, jog automobilis būtų apgadintas.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose nurodyta, kad gyvena (duomenys neskelbtini) 2015-07-18 prisimena, kad pas ją į namus suvažiavo: sūnus G. M. su žmona B. M., dukra K. V. su sūnumis A. ir K., buvo ir kitas jos sūnus R. M., kuris ir gyvena su ja. Dar buvo atvykę jai nepažįstami R. draugai su motociklais. Šie žmonės išvyko iš jų namų dar prieš incidentą. Taigi, jie susirinko lauke ir šventė, buvo vartojamas alkoholis. Abu sūnus gėrė. Kai pradėjo lyti, visi suėjo į lauko verandą nuo gatvės pusės. Apie pavakare, valandos tiksliai neprisimena, grįžo iš kaimo sporto šventės jos globotinis M. V., gim. (duomenys neskelbtini), ją pasikvietė pasikalbėti. Buvo kitame namo gale nuošaliau nuo kitų. Jis jos paprašė pinigų, bet ji jam nedavė, kadangi pasakė, jog šventė baigėsi, pinigų negaus. Jis neatrodė išgėręs, bet įtarė, kad nori pinigų alkoholiui. Su kuo jis grįžo, iš pradžių ji nematė. Jie pasikalbėjo apie 10 minučių ir ėjo pro kiemą link minėtos verandos, kurioje šventė. Ji pamatė gatvėje, prie jų namo, stovintį tamsiai mėlynos spalvos, lengvąjį automobilį „AUDI“, valstybinių numerių neįsidėmėjo ir pamatė, kad šalia jo buvo iš matymo pažįstami V. G. ir A. T.. Taip pat pamatė, kaip nuo tų vaikinų pusės per kiemą į lauko verandą sūnų G. veda jo žmona B. Jis buvo užsiėmęs sau už galvos. Suprato, kad įvyko muštynės, bet kas tiksliai su kuo mušėsi ir dėl ko, šito nežino ir nematė. Kai priėjo arčiau minėto automobilio, A. T. tebestovėjo šalia ir ant jo veido pamatė nubrozdinimą. V. G. buvo jau įsėdęs į automobilį ir ji jo veido nematė, todėl negali pasakyti, ar buvo sumuštas ar ne. Daugiau su jais vaikinų nei merginų nebuvo. Kad automobilis būtų kaip nors apgadintas, šito nematė. Ji pasakė A. T., kad dingtų iš ten, kad paliktų M. ramybėje, todėl jie tuoj pat išvažiavo. Matė iš veidų, kad jie buvo išgėrę. Ji su M. grįžo į verandą, kurioje tuo metu buvo visi prieš tai paminėti artimieji ir jie kalbėjosi apie tai, kas ką tik įvyko. M. pamokslavo, kad susiranda netikusius draugus, kurie jį veda iš kelio. Kaip suprato, G. tikrai buvo nuėjęs prie V. G. ir A. T., o ar buvo R. su A. ar dar kažkuo, šito nematė, nežino nieko tiksliai. Ar buvo atėję pašalinių žmonių, šito taip pat nematė. Taigi, pati to konflikto savo akimis nematė, nieko negali tiksliai pasakyti. Po to, praėjus maždaug valandai, apie 22-23 val., jiems visiems tebesėdint verandoje, pamatė per langą, kad vėl prie jų namo sugrįžo minėti V. G. su A. T. ir dar ne mažiau su trimis jai nepažįstamais jaunuoliais. Jie stovėjo gatvėje, į jų namų teritoriją įėję nebuvo. Kažkuris iš jų garsiai suriko, kad kviečia policiją ir nuėjo, nes niekas į juos nekreipė dėmesio. Tuo viskas ir pasibaigė (1 t., b. l. 82 - 84).

Liudytoja D. M. patvirtino, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.

Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad šis įvykis buvo praeitais metais liepos mėnesį „Sporto šventėje“. Viskas buvo ne šventės metu, o po jos, kuomet įvyko kivirčas. Jie ėjo pro šalį ir atėjo tie žmonės, kurie pradėjo kabinėtis. Tų asmenų nepažįsta, bet vienas sakė, kad yra „R“. Nurodė, kad ten buvo jis, V. G., A. T., M. Š., L. K.. Konfliktas buvo Voveriuose ant kelio, prie tų žmonių, kurie užsikabino, namų. Suprato, kad prieš tai jau buvo su jais įvykęs kivirčas, bet nieko apie jį nežino, tik žino, kad tai vyko tą pačią dieną. Vienas asmuo iškart priėjo prie A. T. ir prisistatė, kad yra „R“. Jis sakė, kad yra grįžęs iš kalėjimo ir nieko nebijo. Po to atėjo daugiau žmonių ir prasidėjo kivirčas. Jis to asmens veido neįsidėmėjo ir negali pasakyti, ar jis yra salėje. Nurodė, kad buvo ir daug konfliktuojančių asmenų. Ten buvo dvi stambokos moteriškės, du vyrukai 17-18 metų, vienas senyvo amžiaus vyriškis, vienas apie trisdešimt metų, kuris prisistatė „R“. Nė vieno iš asmenų nepažįsta ir atpažinti negalėtų. Nurodė, kad jie ten atvažiavo pasivaikščioti. Draugai jam nieko nepasakojo, bet iš V. G. suprato, kad jis sumuštas, nes jo veidas buvo kruvinas, kraujas bėgo iš nosies. Su V. G. tą dieną nešnekėjo, nes jis miegojo automobilyje ir neatsibudo. Nurodė, kad konflikto metu buvo daug žodžių, stumdymųsi. Konfliktas buvo apie 18-19 val. Nurodė, kad jis nėra vietinis gyventojas, gyvena už 5 km nuo tos vietos. A. T. automobilį matė, bet neapžiūrinėjo jo būklės. Nurodė, kad tą dieną „R“ ir viena moteriškė tikrai buvo neblaivūs, nes tai matėsi, o ir kvapas alkoholio jautėsi nuo jų. Patikslino, kad jų sprendimas eiti pasivaikščioti nebuvo susijęs su pirmiau buvusiu konfliktu. Pasivaikščioti išėjo po kokios valandos, kai pamatė V. G. kruviną. Eidami jie ėjo ir šnekėjo, tačiau nešūkavo, net telefonai nebuvo įjungti. Nurodė, kad jie nespėjo praeiti pro namą, kai išlindo iš namo asmuo. Namas iki kelio yra už 15-20 metrų. Nežino, kodėl tas žmogus išbėgo į kelią, nes jie tiesiog ėjo ir sustoję nebuvo. Daug nieko negali papasakoti, nes viskas seniai vyko.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose nurodyta, kad š. m. liepos mėn. dienos tiksliai neprisimena, apie 15.00 val., jis nuvažiavo į Voverių k., Šakių r., nes ten vyko sporto šventė. Nuvykęs, susitiko keletą draugų. Nuėjęs prie tame kaime esančios parduotuvės, pamatė ten stovintį pažįstamą A. T., kurio veidas matė, kad buvo galimai sumuštas. Jis jo paklausė, kas nutiko, kodėl veidas atrodo sumuštas. A. atsakė, kad nekreiptų dėmesio ir tiek. Netrukus atvažiavo prie jų dar keletas pažįstamų: A. P., L. V. ir M. Š.. Kadangi A. dažniausiai būna su kitu jo pažįstamu V. G., todėl jis ir pasiteiravo, kur šis yra. A. jam atsakė, kad jis miega jo automobilyje, tada pasiūlė nueiti jį prisikelti, kad galėtų visi kartu dar pavakaroti. Nuėjus prie A. automobilio, pamatė priekyje sėdintį ir miegantį V. Iškart pamatė, kad jo veidas buvo kruvinas, kaip suprato, greičiausiai sumuštas. Ar A. automobilis buvo apgadintas, šito nepastebėjo. Jis dar kartą paklausė A., kas nutiko, šis jam atsakė, jį ir V. Voverių kaime, Šakių r., sumušė kažkokie asmenys, ar jis juos pažinojo ar ne, šito nežino. Dėl ko tiksliai juos sumušė, kiek asmenų, su kuo mušė, jis jam nepaaiškino. Jis nežino, kodėl jie nekvietė policijos pareigūnų, net nesuprato. Vėliau, jie nusprendė visi buvę prie parduotuvės praeiti pro kaimelį, pasižvalgyti. V. liko automobilyje, su jais nėjo, nes kaip minėjo, jis miegojo. Jiems penkiems einant pagrindine Voverių k., gatve, pavadinimo neprisimena, netikėtai iš kažkurio namo išėjo jam nepažįstamas, maždaug 30 m. amžiaus vyras, kuris atrodė jau neblaivus ir iškart priėjo prie A. ir pasakė, kad yra „R“. Jis asmeniškai nesuprato, ką jis norėjo tuo pasakyti ar padaryti. Tas vyras su A. žodžiais konfliktavo, kaip suprato dėl prieš tai tarp jų įvykusio konflikto. Jie žodžiais kurį laiką konfliktavo. Tuo viskas būtų, kaip ir užsibaigę, būtų išsiskirstę, bet tada atėjo ir daugiau žmonių iš to paties namo, kaip ir tas paminėtas vyras: dvi moterys, viena iš jų stamboka, kuri labai aršiai buvo nusiteikusi, matėsi, kad yra stipriai išgėrusi, klausė, ko jie piemenys čia vaikščioja, grasino kviesti policiją, nes neva jie neteisėtai stovi prie jos namų gatvėje, koneveikė juos įvairiais necenzūriniais žodžiais. Kita moteris buvo jaunesnė, apibūdinti nebegalėjo, jos neįsidėmėjo, bet ji į konfliktą nesikišo. Taip pat buvo priėję ir dar du vyrai: vienas jaunesnis apie 16 m. amžiaus, o kitas jau daug vyresnis, apie 50 m., kuris pasakė minėtam „R“ eiti iš ten, nesivelti į konfliktus. Bet muštynių ar kažko panašaus nebuvo. Jam tie žmonės buvo nepažįstami, kas tokie ir kiek dar tiksliai jų ten buvo, negali pasakyti, neprisimena. Ta stamboka moteris tik garsiai šūkavo, grasino, keikė juos, todėl jie nusprendė eiti nuo tų namų toliau. Jie į tos moters kiemą ar namus įėję tikrai nebuvo, jie ėjo tik pagrindine gatve pro šalį. Tuo viskas ir užsibaigė. Kažkas automobiliu parvežė A. su V. į Valenčiūnų kaimą, Šakių r., į namus. Todėl jie daugiau apie buvusį konfliktą, kurio metu buvo sužaloti A. su V., nekalbėjo (1 t., b. l. 75-77).

Liudytojas R. V. patvirtino, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.

Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik A. V.. Nurodė, kad jis tą dieną įsigijo du vienodus automobilius. Automobilis buvo be techninės apžiūros, neveikė rankinis stabdis, reikėjo tvarkyti stogą. Automobilis buvo pirktas pardavimui. Nurodė, kad automobilį pirko iš A. T.. Išorinių matomų sugadinimų, kokių buvo, neatsimena. Nurodė, kad perdažė arkas, sutvarkė vidaus apmušalus, pakeitė priekinės lempos stiklą. Patvirtino, kad veidrodėliai nebuvo sudaužyti. Tokio tipo automobilio varomi ratai yra galiniai. Nurodė, kad automobilį pirko už 700 eurų. Asmuo pardavė automobilį, nes turėjo išvykti į užsienį. Pardavėją matė pirmą kartą. Jis nuvyko pas automobilio savininką pirkti automobilio, nupirkęs automobilį laikė savo namų kieme. Su A. V. kalbėjo apie automobilio būklę, jis jo klausė ar automobilio priekinis stiklas sudaužytas. Tuo momentu pasakė, kad sudaužytas. Kai gavo šaukimą į teismą, tai prisiminė tiksliai. Nurodė, kad jis tą automobilį pirko tą pačią dieną kaip ir kitą tokį patį automobilį. To automobilio stiklas kampe buvo įskilęs. Jis abu automobilius laikė savo kieme. Jis abiejų automobilių nuotraukas siuntė A. V.. Patikslino, kad automobilis su numeriais GHR buvo nupirktas tvarkingas. Nurodė, kad buvo vykdomi remonto darbai ir vyko išbandymas automobilio, tada važiuojant atsidarė kapotas ir sutrūko stiklo kampas. Nuotraukas siuntė A. V. jau po to įvykio. Patikslino, kad kur siuntė nuotrauką A. V. automobilis buvo tvarkingas, o įvykis buvo jau po motoro keitimo. Nurodė, kad nuotrauka siųsta 19 d., o nuotrauka daryta 2015 m. Nurodė, kad nuotrauką buvau įkėlęs į socialinį tinklą „Facebook“. Ta nuotrauka buvo daryta tuoj po automobilio nupirkimo ir nuotraukoje stiklas yra sveikas.

Iš 2015 m. liepos 20 d. protokolo – pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis A. T. kreipėsi į Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatą ir nurodė, kad 2015 m. liepos 18 d. 20.30 val. (duomenys neskelbtini), jį rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas bei vieną kartą trenkiant lentą į galvos sritį, sumušė trys jam nepažįstami asmenys (t. 1, b. l. 5-6).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2015 m. liepos 20 d. protokolo – pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis V. G. kreipėsi į Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatą ir nurodė, kad 2015 m. liepos 18 d. 20.30 val. (duomenys neskelbtini), jį kojomis į įvairias kūno vietas sumušė trys jam nepažįstami asmenys (t. 1, b. l. 30-31).

2015 m. liepos 20 d. nutarimu nukentėjusysis A. T. pripažintas nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 20).

2015 m. liepos 20 d. nutarimu nukentėjusysis V. G. pripažintas nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 42).

Specialisto išvadoje Nr. G1983/15(02) nurodoma, kad V. G. nustatyta kraujosruva kaktoje, kraujosruva dešinio smilkinio srityje, kraujosruva dešiniame žande, kraujosruva kaklo dešinėje šoninėje dalyje, kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, kraujosruva dešinio peties viršutinėje dalyje, dvi kraujosruvos dešinio žasto nugariniame paviršiuje, du nubrozdinimai kairio žasto išoriniame paviršiuje, kraujosruva kairio žasto vidiniame paviršiuje, nubrozdinimas nugaros kairėje, nubrozdinimas nugaros dešinėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti aštuonių (ar daugiau) kontaktų: vienas į kaktos sritį, padarant kraujosruvą; vienas – į galvos bei kaklo dešinę pusę, padarant kraujosruvą dešinio smilkinio srityje, kraujosruvą dešiniame žande, kraujosruvą kaklo dešinėje; vienas – į dešinio peties viršutinę dalį, padarant kraujosruvą; vienas – į kairės akies sritį, padarant kraujosruvą viršutiniame voke; vienas – į dešinio žasto nugarinį paviršių, padarant dvi kraujosruvas; vienas – į kairio žasto sritį, padarant du nubrozdinimus išoriniame paviršiuje, kraujosruvą vidiniame paviršiuje; vienas – į nugaros kairę pusę, padarant nubrozdinimą‘ vienas – į nugaros dešinę pusę, padarant nubrozdinimą. Sužalojimų vaizdas rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 22-23).

Specialisto išvadoje Nr. G1982/15(2) nurodoma, kad A. T. nustatyta kraujosruva su nubrozdinimu dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kraujosruva, pažeidimas viršutinės lūpos dešinėje, nubrozdinimas kairiame žande, kraujosruva kaklo priekyje kairėje, keturios lygiagrečios kraujosruvos krūtinės dešinėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir /arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti penkių (ar daugiau) kontaktų: vienas į dešinės akies sritį, padarant kraujosruvą su nubrozdinimu viršutiniame voke; vienas į kairės akies sritį, padarant kraujosruvą viršutiniame voke, kraujosruvą akies obuolio junginėje; vienas – į burnos sritį, padarant pažeidimą, kraujosruvą viršutinės lūpos dešinėje; vienas – į veido ir kaklo kairę pusę, padarant nubrozdinimą kairiame žande, kraujosruvą kaklo priekyje kairėje; vienas – krūtinės dešinę pusę, padarant keturias lygiagrečias kraujosruvas. Sužalojimų vaizdas rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b. l. 44).

Iš VĮ „Regitra“ pateiktos informacijos matyti, kad automobilis BMW 325TDS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu priklausė nukentėjusiajam A. T. (t. 1, b. l. 24-25).

2016 m. sausio 13 d. nutarimu A. T. pripažintas civiliniu ieškovu 700 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 27-28).

2016 m. sausio 13 d. nutarimu V. G. pripažintas civiliniu ieškovu 800 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 27-28).

2015 m. lapkričio 30 d. parodymų patikrinimo protokole užfiksuoti nukentėjusiojo A. T. parodymai įvykio vietoje. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis pirmiausia parodė vietą gatvėje į vakarų pusę nuo D. M. namų, maždaug 2-3 m. atstumu nuo keliuko į D. M. sodybą, kurioje jis, V. G. ir A. P. atvažiavo savo automobiliu sustojo ir laukė M. V.. Po to, A. T. parodė vietą ant keliuko į D. M. namus, kur jis pradėjo konfliktuoti ir muštis su G. M., po to A. T. parodė šalia į vakarų pusę esantį griovį, kuriame buvo mušamas G. M., toliau, kur jie abu buvo pargriuvę ant žolės (t. 1, b. l. 49-51, 56-58).

2015 m. lapkričio 30 d. parodymų patikrinimo protokole užfiksuoti nukentėjusiojo V. G. parodymai įvykio vietoje. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) prie D. M. sodybos, gatvėje V. G. pirmiausia parodė vietą apie 2 m. atstumu nuo D. M. sodybos keliuko, kurioje buvo atvažiavęs su A. T. ir A. P.. A. T. automobiliu „BMW“ ir sustoję laukė M. V.. Po to, V. G. parodė vietą ant įvažiavimo į D. M. namų kiemą, kurioje A. T. pradėjo muštis su G. M.. Po to, V. G. parodė šalia esančią vietą taip pat ant keliuko į D. M. kiemą, kurioje jį mušė R. M. ir A. V. (t. 1, b. l. 53-55, 56-58).

Motyvuojamoji dalis

Iš kaltinamąjį G. M. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad asmuo neteistas (t. 1, b. l. 116), 2011 m. baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 117-118), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitai nepriklauso (t. 1, b. l. 120), nusiskundimo dėl jo elgesio negauta (t. 1, b. l. 122).

Iš kaltinamąjį R. M. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad asmuo buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs (duomenys perkelti į archyvą) (t.1 b. l. 159), asmuo teistas užsienio valstybėje (t. 1, b. l. 160-164) nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 165), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitai nepriklauso (t. 1, b. l. 166), nusiskundimo dėl jo elgesio negauta (t. 1, b. l. 122).

Iš kaltinamąjį A. V. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad asmuo buvo neteistas (t. 2, b. l. 28), nebaustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 29), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitai nepriklauso (t. 2, b. l. 30), nusiskundimo dėl jo elgesio negauta, mokykloje charakterizuojamas neutraliai (t. 2, b. l. 34).

Prie baudžiamosios bylos pridėtos administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. A2.9-614-443/2015 ir A2.9-618-443/2015, kuriose priimti nutarimai A. T. ir V. G. atžvilgiu pagal ATPK 180 straipsnį ir jiems paskirtos baudos už gėrimą alkoholinių gėrimų su nepilnamečiu.

Iš 2015 m. liepos 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad kaltinamasis G. M. kreipėsi į medikus dėl galvos sumušimo ir aukštos temperatūros (t. 1, b. l. 3).

Iš 2015 m. rugpjūčio 3 d. pareiškimo matyti, kad G. M. kreipėsi į policijos instituciją, nurodydamas, jog 2016 m. liepos 18 d. buvo sumuštas (t. 2, b. l. 36).

Iš 2015 m. rugpjūčio 13 d. protokolo – pareiškimo matyti, kad G. M. pranešė apie įvykį, tai yra 2015 m. liepos 18 d. apie 16-18 val. greta jo mamos D. M. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo sužalotas dviejų nepažįstamų asmenų. Asmenys sudavė daug smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas po to, kai bandė juos sudrausminti dėl jų vykdomo viešosios tvarkos pažeidimo (t. 2, b. l. 40).

Specialisto išvadoje Nr. G355/15(10) nurodoma, kad G. M. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, kairiame peties sąnaryje. Nustatytas ūmus tonzilitas ryšio su aukščiau nurodytais sužalojimais neturi. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktai, pvz. ranka, koja ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausia dviejų smūgių pasekoje. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu ir laiku. Sužalojimai būdingesni smūgių sudavimui. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (t. 2, b. l. 44-45).

Byloje buvo pateiktas 2016 m. kovo 16 d. nutarimas panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminį tyrimą atnaujinti, kuris patvirtina, kad dėl G. M. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ikiteisminis tyrimas yra atnaujintas ir tęsiamas ikiteismini tyrimas (t. 3, b. l. 1-2).

Byloje buvo pateiktas 2016 m. gegužės 10 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris patvirtina, kad dėl G. M. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau 2016 m. liepos 19 d. nutarimu vėl atnaujintas (t. 3, b. l. 51-54, 58-59).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Kaltinamiesiems G. M., R. M. ir A. V. pateikti kaltinimai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Kaip nurodoma kaltinime, G. M., R. M. ir A. V. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, būdami apsvaigę nuo alkoholio, dėl mažareikšmės priežasties, G. M. per A. T. priklausančio automobilio atidarytą langą įkišus medinę lazdą, šia lazda vieną kartą sudavė V. G. į pakaušio sritį, A. T. išlipus iš automobilio, ne mažiau vieną kartą šia lazda sudavė A. T. į galvos sritį, po to, ne mažiau kaip 5 kartus rankomis ir kojomis smūgiavo į įvairias kūno vietas, tuo pat metu R. M. ir A. V. sudavė rankomis ir kojomis V. G. į įvairias kūno vietas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, tačiau ne mažiau 8 kartus, tokiu būdu bendrais veiksmais nukentėjusiesiems A. T. ir V. G. sukėlė nežymius sveikatos sutrikdymus bei sugadino A. T. priklausantį 100 Eur vertės turtą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismas laiko, kad byloje yra surinkta ir išnagrinėta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad kaltinamieji G. M., R. M., A. V., padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Žemesnės instancijos teismas

Nors kaltinamieji G. M., R. M. ir A. V. neprisipažino padarę nusikaltimą ir neigė smurtavę nukentėjusiųjų atžvilgiu, tačiau šie jų parodymai yra paneigti kitais byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Teismo posėdžio metu G. M. nurodė, kad nesudavė smūgių, galėjo suduoti tik tuo metu, kai iš jo išplėšė lentą. Taip pat teigė, jog nematė, kad kiti kaltinamieji sudavė smūgius nukentėjusiesiems. Taip pat G. M. nurodė, kad jam buvo suduota daug smūgių rankomis ir kojomis į galvą, petį. Kiti kaltinamieji R. M. ir A. V. posėdžio metu teigė, kad jie smūgių nesudavė, tik pamatę, kad yra mušamas G. M. nuėjo į įvykio vietą, atplėšė G. M. ir nusivedė, tai yra situaciją įvardijo, kaip gražų konflikto sprendimą. Tačiau teismas negali šių kaltinamųjų parodymų laikyti patikimais ir teisingais parodymais, nes jie prieštarauja kitai byloje surinktai ir ištirtai medžiagai. Specialisto išvadoje Nr. G1983/15(02) nurodyta, kad V. G. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti aštuonių (ar daugiau) kontaktų į kaktos sritį, į galvos bei kaklo dešinę pusę, į dešinio peties viršutinę dalį, į kairės akies sritį, į dešinio žasto nugarinį paviršių, į kairio žasto sritį, į nugaros kairę pusę, į nugaros dešinę pusę. Bei specialisto išvadoje Nr. G1982/15(02) nurodyta, kad A. T. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti penkių (ar daugiau) kontaktų į dešinės akies sritį, į kairės akies sritį, į burnos sritį, į veido ir kaklo kairę pusę, į krūtinės dešinę pusę. (t. 1, b. l. 22-23, 44). Akivaizdu, kad nukentėjusiesiems buvo suduotas didelis kiekis smūgių, kurių negalėjo suduoti vienas asmuo. Teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad šie sužalojimai buvo padaryti nagrinėjamo įvykio metu, nes tiek nukentėjusieji, tiek liudytojai V. E., A. P., M. Š., R. V., viso proceso metu davė išsamius ir nuoseklius parodymus, kuriais patvirtino, kad buvo įvykis prie kaltinamųjų sodybos. A. P. pats asmeniškai matė, kaip buvo sužaloti nukentėjusieji, M. Š., R. V. matė sužalotus nukentėjusiuosius ir jiems buvo papasakota, kad sužalojimai buvo padaryti nagrinėjamo įvykio metu. Tuo tarpu, nors G. M. teigė, kad jam buvo suduota daug smūgių į įvairias kūno vietas, tačiau jis dėl įvykio nesikreipė nei į policiją, nei į ligoninę iš karto po įvykio. 2015 m. liepos 22 d. G. M. kreipėsi į medikus dėl pakilusios temperatūros ir šios apžiūros metu nurodė, kad prieš kelias dienas dalyvavo konflikte. Byloje yra tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad iš Jurbarko ligoninės buvo gautas pranešimas, jog G. M. patyrė sužalojimus (t. 1, b. l. 3), tačiau pats asmuo policijoje pareiškimą parašė tik 2015 m. rugpjūčio 3 d. (t. 2, b. l. 40). Byloje esančioje specialisto išvadoje nurodoma, kad G. M. nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje, kairiame peties sąnaryje. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų smūgių pasekoje. Taip pat G. M. teigė, kad jam buvo sumušta galva, tačiau tokių sužalojimų nėra nurodyta, nors specialisto išvadoje yra konstatuota, jog buvo atlikta galvos kompiuterinė tomografija, tačiau ūmiai traumai būdingų židininių galvos smegenų tankio pakitimų, pakraujavimo požymių nematyti (t. 2, b. l. 44-45). Specialisto išvada nustatytas smūgių skaičius leidžia abejoti kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis, jog jis buvo stipriai sumuštas dviejų asmenų į įvairias kūno vietas, nes ant kūno nerasta likusių didelio kiekio sumušimo pėdsakų. Taip pat G. M. apklausos teisme metu nurodė, kad jis buvo spardomas į galvą, kurią buvo prisidengęs rankomis, kas akivaizdžiai turėtų palikti mušimo pėdsakus, tuo tarpu specialisto nustatyta tik viena kraujosruva dešinėje plaštakoje.

Taip abejones dėl kaltinamųjų parodymų patikimų kelia ir jų pačių parodymuose esantys esminiai prieštaravimai. G. M. apklausos metu teigė, kad įvykio metu nematė kitų kaltinamųjų, nematė ką jie veikė konflikto metu, ar sudavė smūgius. Po įvykio atėjo jo žmona ir jį išsivedė. Tuo tarpu kaltinamieji R. M. ir A. V. teigia, kad jie atėjo į įvykio vietą, atplėšė G. M. nuo jį mušusių asmenų ir parvedė į namus. Vadinasi logiškai aiškinant kaltinamųjų parodymus, pagal vienus parodymus jis gulėjo griovyje, pagal kitus – jį stovintį atitraukė nuo skriaudikų. Teismas laiko, kad tai yra esminiai prieštaravimai, nes negali kaltinamieji skirtingai prisiminti šias aplinkybes. Darant prielaidą, kad G. M. parodymai yra teisingi, negalima nustatyti, kokius veiksmus tuo metu įvykio vietoje atliko kiti kaltinamieji, kurie patvirtino, kad įvykio vietoje buvo. Jeigu manyti, kad R. M. ir A. V. nurodė teisingas aplinkybės, kyla abejonė, kodėl jų nematė, arba teigia nematęs G. M.. Akivaizdu, kad šiuose prieštaravimuose trūksta logiško paaiškinimo, kuris galėtų juos paneigti. Teismas laiko, kad šie esminiai prieštaravimai parodo, kad kaltinamieji nenurodo savo tikrųjų tikslų buvimo įvykio vietoje, todėl jų parodymai laikytini nepatikimais. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad kiti liudytojai dėl šių aplinkybių nurodo taip pat skirtingas aplinkybes. Liudytoja B. M. nurodė, kad ji pamatė griovyje gulinį vyrą, nuėjusi jį pakėlė ir parsivedė į namus, ant vyro tuo metu sužalojimų nematė. Liudytoja K. V. nurodė, kad konflikte dalyvavusius asmenis išskyrė kiti kaltinamieji. Liudytoja L. D. taip pat teigė, kad G. M. į namus parsivedė žmona. Liudytoja B. M. teigė konflikto nemačiusi, tik vėliau pamatė vyrą ir jį parsivedė. Tuo tarpu G. M. nurodė, kad iš karto po įvykio žmoną jį parsivedė. Tokiu atveju B. M. turėjo matyti konfliktą. Tokie liudytojų parodymų nesutapimai esminėse detalėse leidžia teismui suabejoti šių liudytojų patikimumu, o dar vertinant tai, kad šie liudytojai yra artimi giminaičiai ir šeimos nariai, suprantama, kad nenorėdami pakenkti savo artimiesiems jie gal ir nenurodyti tikslių įvykio aplinkybių. Liudytoja D. M., L. D., M. V., kurie taip pat yra kaltinamųjų šeimos nariai, nenurodė esminių įvykio aplinkybių, turinčių įtakos veikos nustatymui. Būtin atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamųjų G. M. ir A. V. parodymai nesutampa ir dėl tos aplinkybės, jog G. M. teigė, kad automobilio stiklas nebuvo įskilęs, o A. V. teigė, kad matė įskilusį priekinį automobilio stiklą.

Tuo tarpu nukentėjusiųjų A. T., V. G., taip pat liudytojo A. P., M. Š., R. V. parodymai yra išsamūs, nuoseklūs ir parodantys logišką įvykių seką, viso proceso metu. Taip pat juos patvirtina kita byloje esanti medžiaga. Viso proceso metu nukentėjusieji nuosekliai nurodė į kurias vietas ir kas jiems sudavė smūgius. V. G. nurodė, kad jam su pagaliu buvo suduota į pakaušį, tai, kad toks smūgis buvo suduotas yra užfiksuota ir specialisto išvadoje, kur nurodoma, kad sužalojimas padarytas smūgiu į galvos bei kaklo dešinę pusę (t. 1, b. l. 22-23). Vėliau jis prarado sąmonę. A. T. nurodė, kad A. V. jį laikė, o R. M. trenkė jam į krūtinę, veidą. Tokia smūgių lokalizacija yra užfiksuota ir specialisto išvadoje, kur nurodoma, kad sužalojimai galėjo būti padaryti penkių (ar daugiau) kontaktų į dešinės akies sritį, į kairės akies sritį, į burnos sritį, į veido ir kaklo kairę pusę, į krūtinės dešinę pusę (t. 1, b. l. 22-23, 44). Liudytojas A. P., kuris buvo įvykio vietoje nurodė, kad konflikte dalyvavusių asmenis išskyrė atėjusios dvi moterys, tokias aplinkybes nurodė ir A. T.. Liudytojas A. P. nurodė toks pat įvykio aplinkybes kaip ir nukentėjusieji, tai yra kad konfliktą pradėjo G. M., kuris buvo atėjęs su lenta ir taikėsi trenkti. Taip pat nurodė, kad A. T. mušėsi su G. M., o prie V. G. matė R. M.. Įvardijo matytus nukentėjusiųjų sužalojimus. Liudytojas M. Š. patvirtino, kad V. G. buvo sumuštas, suplėšyti rūbai, automobilio stiklas įskilęs. A. T. buvo sužaloti dantys, lūpa. Tai, kad V. G. buvo sumuštas ir miegojo automobilyje taip pat patvirtino liudytojas R. V..

Savo parodymus nukentėjusieji patvirtino parodymų patikinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 49-51, 56-58).

Vertindamas nurodytas aplinkybes, išnagrinėtų parodymų prieštaravimus, teismas laiko, kad dėl esminių prieštaravimų bei atsižvelgiant į asmenų subjektyviuosius kriterijus, teismas negali laikyti patikimais kaltinamųjų, liudytojų B. M., K. V. parodymų bei jais remtis priimant sprendimą byloje.

Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad liudytojai V. E., M. V., A. P., M. Š. ir R. V., kaltinamųjų atžvilgiu galėtų būti šališki ar suinteresuoti juos nepagrįstai apkaltinti nebūtos nusikalstamos veikos padarymu. Visų šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, tikslūs ir išsamūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tiek duoti teismo posėdžio metu, todėl abejoti jų parodymų teisingumu bei objektyvumu teismas neturi pagrindo ir jais spręsdamas dėl kaltinamųjų G. M., R. M. ir A. V. atsakomybės remiasi pagrįstai. Prie baudžiamosios bylos buvo pridėtos administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. A2.9-614-443/2015, A2.9-618-443/2015, kuriuose A. T. ir V. G. nubausti pagal ATPK 180 straipsnį už tai, kad 2015 m. liepos 18 d. kartu gėrė alkoholinius gėrimus su nepilnamečiu M. V.. Teismas laiko, kad šiose bylose esanti informacija patvirtina aplinkybę, jog įvykio dieną nukentėjusieji buvo kartu su M. V. ir vartojo alkoholinius gėrimus, šių aplinkybių neneigė ir patys nukentėjusieji. Kitų aplinkybių svarbių nagrinėjamam įvykiui šiose administracinių teisės pažeidimų bylose nėra, tad teismas laiko, kad ši medžiaga nelaikytina svarbiu įrodymu, patvirtinančiu, ar paneigiančiu įvykio aplinkybes.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai. Taikant BK 284 straipsnio 1 dalį taip pat būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, 2K-122/2008). Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamieji atliko šviesioje vietoje, netoli gyvenamųjų namų, kurioje buvo žmonių. Vieta prie namo kelio yra atvira ir viešai matoma, patekimas į ją nėra apribotas ar apsunkintas, čia laisvai gali vaikščioti kiti asmenys, tad buvimas šioje vietoje asmenims sukelia pareigą elgtis pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas. Nekyla abejonių, jog šie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, nes iš bylos duomenų matyti, kad įvykusį incidentą girdėjo ir stebėjo kaimynystėje gyvenę asmenys (V. E., I. E.) įvykio vietoje buvo ir daugiau žmonių, kurie matė kaltinamųjų veiksmus.

BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Pažymėtina, kad šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Bylos nagrinėjimo metu specialisto išvadomis nustatyta, kad nukentėjusiesiems buvo suduoti ne mažiau aštuoni ir penki smūgiai. Tai parodo, kad viešoje vietoje buvo naudojamas smurtas. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, Nr. 2K-447/2010, Nr. 2K-410/2011, 2K-303/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta viešoje vietoje – šviesioje vietoje, netoli gyvenamųjų namų, kur buvo ir kitų asmenų, įžūliais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams, nes naudotas smurtą prieš nukentėjusiuosius, o tai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Teismas tokį kaltinamųjų elgesį vertina kaip įžūlų.

Bendrininkavimą apibūdina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-P-9/2009, 2K-400/2011). Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmasis smūgius nukentėjusiajam A. T. sudavė G. M., po to veiką tęsė kartu su juo buvę R. M. ir A. V., suduodami nukentėjusiesiems į įvairias kūno vietas. R. M. ir A. V. matydami bendrininko G. M. veiksmus, jiems neprieštaravo ir nebandė jų nutraukti, o priešingai, patys puolė mušti nukentėjusiuosius, suduodami jiems smūgius į įvairias kūno vietas, taigi pritarė tokiam bendrininko elgesiui. Šios aplinkybės patvirtina G. M., R. M. ir A. V. tyrimo metu nustatyto asmens veiksmų, tyčios bendrumą bei konkliudentiniais veiksmais išreikštą tarpusavio sutarimą padaryti nusikalstamą veiką. Vykdytojo ekscesas byloje nenustatytas, todėl šia nusikalstama veika sukelti padariniai pagrįstai bendrai inkriminuoti visiems trims nusikaltimo bendravykdytojams. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo papildomai aiškintis aplinkybių, kuriam bendrininkui kuriuos nusikalstamos veikos padarinius priskirti.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje (smurtą prieš nukentėjusiuosius naudojo trys asmenys), naudojant įžūlius smurtinius veiksmus (suduodant smūgius į įvairias kūno vietas ir spardant nukentėjusiuosius), nuo smurtinių veiksmų sužalojimus patyrė du nukentėjusieji, kurių pasekoje buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiųjų V. G. ir A. T. sveikata, ši kaltinamųjų veika peržengė privataus konflikto ribas, nes nusikalstama veika buvo padaryta matant kitiems asmenims bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad G. M., R. M. ir A. V. įvykdė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės dydžio

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nustatant bausmė rūšį ir dydį būtina nustatyti atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe pripažintina, tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji G. M., R. M. ir A. V. padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamajame akte ir bylos nagrinėjimo metu buvo teigiama, kad kaltinamieji buvo apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų veiksmams, tačiau teismas laiko, kad ši aplinkybė neįrodyta. Patys kaltinamieji G. M. ir R. M. nurodė, kad jie buvo vartoję alkoholį, tačiau teigė, kad tai įtakos jų veiksmams neturėjo. Kitų duomenų, jog kaltinamųjų veiksmus įtakojo suvartotas alkoholis byloje nėra, tad teismas neturi pagrindo pripažinti šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę įrodyta. Atsižvelgiant į nurodytą ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas.

G. M. anksčiau neteistas, todėl pagal BK 55 straipsnio reikalavimus jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė Atsižvelgiant į padarytą nusikalstamą veiką, į tai, kad G. M. neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, per paskutinius metus administracine tvarka nebaustas, šiuo metu nedirba, tad skirti piniginę sankciją netikslinga. Įvykio aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog padaryta nusikalstama veika buvo spontaniškas ir neapgalvotas elgesys, kaltinamieji nusikalstamą veiką įvykdė dėl susiklosčiusių aplinkybių, tačiau visumoje nėra linkę sistemingai pažeidinėti įstatymus, todėl jų asmenybės laikytinos mažiau pavojingomis bei teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti jiems paskyrus viešųjų darbų bausmę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. M. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų Lietuvos Respublikos BK numatyti pavojingi padariniai, kas parodo kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą. Taip pat atsižvelgiama į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, bandant prisidengti menkaverte priežastimi, į tai, kad nusikaltimas baigtas. Taip pat būtina įvertinti kaltinamojo asmenybę nedirbantis, neteistas, administracine tvarka vieną kartą baustas 2011-03-01 pagal ATPK 163-2 straipsnio 4 dalį, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas. Taip pat vertintina tai, kad yra bendravykdytojas, nusikalstamos veikos iniciatorius, kadangi jis išprovokavo konfliktą agresyviai nusiteikęs ir pagrasindamas nukentėjusiesiems bei sudavęs pirmą smūgį su atsinešta lenta. Į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nėra lengvinančių aplinkybių, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, kad paskirtinas parinktos viešųjų darbų bausmės sankcijos vidurkis. Inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nėra nurodytos viešųjų darbų dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodytus dydžius, tai yra skirtina 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį dirbti po 25 val.

R. M. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl pagal BK 55 straipsnio reikalavimus jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė Atsižvelgiant į padarytą nusikalstamą veiką, į tai, kad apie R. M. neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, administracine tvarka nebaustas, šiuo metu dirba. Įvykio aplinkybės leidžia daryti išvada, jog padaryta nusikalstama veika buvo spontaniškas ir neapgalvotas elgesys, kaltinamieji nusikalstamą veiką įvykdė dėl susiklosčiusių aplinkybių, tačiau visumoje nėra linkę sistemingai pažeidinėti įstatymus, todėl jų asmenybės laikytinos mažiau pavojingomis bei teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti jiems paskyrus viešųjų darbų bausmę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. M. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų Lietuvos Respublikos BK numatyti pavojingi padariniai, kas parodo kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą. Taip pat atsižvelgiama į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, bandant prisidengti menkaverte priežastimi, į tai, kad nusikaltimas baigtas. Taip pat būtina įvertinti kaltinamojo asmenybę dirbantis, išnykus teistumui laikytinas neteistu, administracine tvarka nebaustas, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas. Taip pat vertintina tai, kad yra bendravykdytojas, tačiau prie nusikaltimo darymo prisijungė vėliau. Į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nėra lengvinančių aplinkybių. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, kad paskirtinas parinktos viešųjų darbų bausmės nežymiai mažesnis nei numatytas bausmės vidurkis. Inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nėra nurodytos viešųjų darbų dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodytus dydžius, tai yra skirtina 5 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį dirbti po 20 val.

A. V. anksčiau neteistas, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, todėl pagal BK 55 straipsnio reikalavimus jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Atsižvelgiant į padarytą nusikalstamą veiką, į tai, kad A. V. neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, administracine tvarka nebaustas, šiuo metu mokosi. Įvykio aplinkybės leidžia daryti išvada, jog padaryta nusikalstama veika buvo spontaniškas ir neapgalvotas elgesys, kaltinamieji nusikalstamą veiką įvykdė dėl susiklosčiusių aplinkybių, tačiau visumoje nėra linkę sistemingai pažeidinėti įstatymus, todėl jų asmenybės laikytinos mažiau pavojingomis, bei teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti jiems paskyrus viešųjų darbų bausmę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. V. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų Lietuvos Respublikos BK numatyti pavojingi padariniai, kas parodo kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą. Taip pat atsižvelgiama į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, bandant prisidengti menkaverte priežastimi, į tai, kad nusikaltimas baigtas. Taip pat būtina įvertinti kaltinamojo asmenybę nusikaltimą padarė nepilnametis, neteistas, administracine tvarka nebaustas, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas. Taip pat vertintina tai, kad yra bendravykdytojas, tačiau prie nusikaltimo darymo prisijungė vėliau. Į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nėra lengvinančių aplinkybių. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, kad paskirtinas parinktos viešųjų darbų bausmės mažesnis nei numatytas bausmės vidurkis. Inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nėra nurodytos viešųjų darbų dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 46 straipsnio 2 dalies nurodytus dydžius, tai yra skirtina 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį dirbti po 15 val.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. G. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 800 Eur neturtinę žalą (1 t., b. l. 45), o nukentėjusysis A. T. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 600 Eur neturtinę žalą ir 100 Eur turtinės žalos už jam priklaususio automobilio apgadinimą (1 t., b. l. 26).

Turtinės žalos samprata yra suformuluota Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. T. turtinę žalą patyrė dėl tyčinės kaltinamojo G. M. nusikalstamos veikos, tai yra dėl G. M. smūgio su lenta į automobilio „BMW 325TDS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stiklą, dėl kurio jis buvo sudaužytas. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. T. nurodė, kad prieš parduodamas automobilį, jis pakeitė automobilio stiklą. Nurodė, kad už automobilio stiklo pakeitimą sumokėjo 100 Eur, tačiau rašytinių įrodymų neturi. Liudytojas, automobilio pirkėjas R. R. patvirtino, kad minėtą automobilį nusipirko su sveiku stiklu ir pirkimo dienai jis nebuvo sudaužytas. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo A. T. ir nešališko liudytojo parodymus, teismas vertina, kad G. M. nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo A. T. patirta turtine žala. A. T. prašoma suma yra protinga ir atitinka rinkos kainą, todėl jo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai ir iš G. M. priteistinas 100 Eur turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam A. T.. Teismo posėdžio metu buvo įrodinėjama, kad nukentėjusysis A. T. nebuvo pakeitęs automobilio priekinio stiklo ir pardavė automobilį apgadintą. Tačiau teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais, nes nėra pagrindo abejoti liudytojo R. R. parodymais. Šis liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš nukentėjusiojo A. T. įsigijo automobilį „BMW“ ir automobilio stiklas buvo sveikas. Taip pat nurodė, kad kaltinamojo A. V. pateikiamose automobilio nuotraukose stiklas yra tvarkingas. Iš pateiktos nuotraukas teismas nėra kompetentingas nustatyti, ar žyma ant automobilio stiklo yra įtrūkimas, ar tik nekokybiška nuotrauka, todėl remiasi liudytojo, kuris neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, parodymais ir laiko juos teisingais. Proceso metu nebuvo ginčijama A. T. nurodyta 100 Eur suma, kuri buvo išleista stiklo pakeitimui. Ši vertė pripažintina protinga, todėl priteistina. Kadangi automobilio stiklas buvo išdaužtas tik prasidėjus konfliktui ir įvykio vietoje būnant tik vienam G. M., tad teismas laiko, kad vadovaujantis teisingumo principu, ši patirta žala priteistina iš G. M..

Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo.

Nukentėjusiųjų V. G. ir A. T. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini visiškai. Teismas pažymi, kad priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Nukentėjusysis V. G. nurodė, kad dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto jis patyrė išgąstį, stresą, skausmus, jam buvo padaryta kraujosruva kaktoje, kraujosruva dešinio smilkinio srityje, kraujosruva dešiniajame žande, kraujosruva kaklo dešinėje šoninėje dalyje, kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, kraujosruva dešinio peties viršutinėje dalyje, dvi kraujosruvos dešinio žasto nugariniame paviršiuje, du nubrozdinimai kairio žasto išoriniame paviršiuje, kraujosruva kairio žasto vidiniame paviršiuje, nubrozdinimai nugaros kairėje, nubrozdinimai nugaros dešinėje, o A. T. nurodė, kad dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto jis patyrė išgąstį, stresą, skausmus ir jam buvo padaryta kraujosruva su nubrozdinimu dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kraujosruva, pažeidimas viršutinės lūpos dešinėje, nubrozdinimas kairiame žande, kraujosruva kaklo priekyje, kairėje, keturios lygiagrečios kraujosruvos krūtinės dešinėje, dėl ko V. G. ir A. T. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir jie patyrė fizinės ir moralinės žalos.

Teismas pripažįsta, kad V. G. ir A. T. dėl padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų. Būtina įvertinti ir tokias aplinkybes, jog V. G. ir A. T. smūgiai buvo suduoti kaltinamiesiems išprovokavus konfliktą, netikėtai, šviesiu paros metu, viešoje vietoje, netoli gyvenamųjų namų, taip pat jų draugų ir pažįstamų akivaizdoje. Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-283/2010, Nr. 2K-253/2009, 2K-303/2006). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje ir jų nusikalstamos veikos padariniai neskirstytini konkrečiai kiekvienam kaltinamajam, jų tyčia apėmė vienas kito veiksmus ir jie privalo atsakyti už visus padarinius bendrai, teismas gindamas viešąjį interesą, konstatuoja, kad V. G. ir A. T. priteistinas jų prašomas neturtinės žalos dydžio atlyginimas solidariai iš visų trijų kaltinamųjų G. M., R. M. ir A. V.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. spalio 18 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-11121 matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus naudai priteistina išlaidų suma, teikiant advokatui R. B. teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam V. G., sudaro 534,52 Eur. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šios išlaidos priteisiamos kaltinamųjų G. M., R. M. ir A. V. lygiomis dalimis valstybės naudai.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta 2015-10-13 G. M., iki įsiteisės nuosprendis paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (1 t., b. l. 105-106).

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta 2015-11-04 R. M., iki įsiteisės nuosprendis paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (1 t., b. l. 148-150).

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta 2015-11-04 A. V., iki įsiteisės nuosprendis paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (2 t., b. l. 19-21).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, 297-298 straipsniais, 303-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, per mėnesį neatlyginamai dirbant po 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui, iš viso 150 (šimtą penkiasdešimt) valandų viešųjų darbų.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą G. M., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 5 (penkis) mėnesius viešųjų darbų, per mėnesį neatlyginamai dirbant po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, iš viso 100 (šimtą) valandų viešųjų darbų.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą R. M., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, per mėnesį neatlyginamai dirbant po 15 (penkiolika) valandų visuomenės labui, iš viso 60 (šešiasdešimt) valandų viešųjų darbų.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą A. V., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo V. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo A. T. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo A. T. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 100 Eur (vieną šimtą eurų) turtinei žalai atlyginti A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidas, kurias sudaro 534,52 Eur, priteisti lygiomis dalimis iš G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tai yra po 178, 17 Eur iš kiekvieno, valstybės naudai, nurodant, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Judita Sungailaitė