- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- 2S-1053-577/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05127-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namų
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 300 Eur neturtinės žalos kompensaciją, priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 1 200 Eur neturtinės žalos kompensaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo D. P. ieškinį valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo, grąžino ieškinį jį padavusiam asmeniui ir išaiškino, kad ieškovas turi teisę kreiptis su tokiu ieškiniu į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas nurodė, kad byloje pareikšti reikalavimai dėl neturtinės žalos yra siejami su Kalėjimų departamento vadovo neteisėtais veiksmais ir/ar neveikimu, priimant poįstatyminį teisės aktą bei Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo Komisijos pirmininkės netinkamu veikimu. Kadangi tokiu atveju turės būti vertinama šių subjektų administracinė veikla, t. y. ar tinkamai atliktos teisės aktuose numatytos funkcijas, todėl, teismo nuomone, tokio pobūdžio ginčas patenka į CK 6.271 straipsnio reguliavimo sritį ir priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 28 d. nutartis Nr. T-121). Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismo vertinimu, ieškovo nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 24 d. nutartis Nr. T-2/2022 nėra aktuali sprendžiant šio ieškinio teismingumo klausimą, kadangi ieškovas iš esmės kvestionuoja Kalėjimų departamento vadovo veiksmų teisėtumą, priimant poįstatyminį aktą – įsakymą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo Komisijos nuostatų patvirtinimo. Lygtinio paleidimo komisijos pirmininkės veiksmų teisėtumas taip pat vertintinas ne baudžiamojo proceso ar bausmės vykdymo teisiniais aspektais, o viešojo administravimo aspektu. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys pareikštas nesilaikant teismingumo taisyklių, nustatytų CPK 36 straipsnyje, todėl jį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovas (apeliantas) D. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu spręsti dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Teismo išvada, kad Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos pirmininkės veiksmų teisėtumas vertinamas ne baudžiamojo proceso ar bausmės vykdymo teisiniais aspektais, o viešojo administravimo aspektu, yra klaidinga, prieštarauja Specialiosios teisėjų kolegijos suformuotai praktikai. Teismas nesivadovavo precedentais, ignoravo Specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 24 d. nutarties išaiškinimus, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimas siejamas su veiksmais, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, yra susijęs su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais. Reikalavimai dėl lygtinio paleidimo tiesiogiai susiję su Baudžiamojo proceso kodekso 306 ir 362 straipsniuose, Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytomis procedūromis, todėl tokie ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo Komisijos pirmininkės ir Komisijos narių veiksmų teisėtumas ir neteisėtas neveikimas turi būti vertinamas ne viešojo administravimo aspektu, ieškinio reikalavimas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte administracinių teismų nagrinėjamų bylų kompetenciją.
3.2. Kalėjimų departamento Prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-017 patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nuostatai susiję su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais (BVK 164 straipsnio 1 dalis). Pasak apelianto, reikalavimas atlyginti žalą susiję su BVK 164 straipsnio 1 dalimi. Bausmę vykdančios institucijos veiksmai lygtinio paleidimo procese yra susiję su nuosprendžio vykdymu bei atitinkamų baudžiamojo proceso, bausmių vykdymo teisės normų taikymu ir dėl neteisėtų veiksmų atsiranda žala asmeniui, nes pagal BVK 164 straipsnio 1 dalį, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų sudarymo ir darbo organizavimo nuostatus tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Ieškovo teisių pažeidimai kyla dėl Kalėjimų departamento direktoriaus priimto teisės akto.
3.3. Net jeigu ieškinys dėl Kalėjimų departamento direktoriaus priimto teisės akto turi būti paduotas administraciniam teismui, ieškinyje esantis teisinis santykis yra mišrus. Apelianto įsitikinimu, vadovaudamasis CPK 36 straipsnio 3-4 dalimis, teismas privalėjo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, kad būtų išspręstas klausimas dėl rūšinio bylos teismingumo.
3.4. Teismai užkerta kelią siekti teisminės gynybos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikytis rūšinio teismingumo taisyklių.
7. Rūšinis teismingumas (lot. competentia ratione materiae) reiškia, pirma, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatoma teismo rūšis; antra, tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t. y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Taigi pagal rūšinį teismingumą atribojama bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencija bei apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija.
8. Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-219/2019). Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).
9. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, taip pat jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.
10. Kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą teisės normą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Taip pat administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
11. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ) 2 straipsnio 18 dalis). Administracinis reglamentavimas – viešojo administravimo subjektų veikla rengiant įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus ir priimant norminius administracinius aktus (VAĮ 2 straipsnio 4 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje pareikšti reikalavimai dėl neturtinės žalos yra siejami su Kalėjimų departamento vadovo neteisėtais veiksmais ir/ar neveikimu, priimant poįstatyminį teisės aktą bei Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo Komisijos pirmininkės netinkamu veikimu; tokiu būdu turės būti vertinama šių subjektų administracinė veikla, t. y. ar tinkamai atliktos teisės aktuose numatytos funkcijos, todėl tokio pobūdžio ginčas patenka į CK 6.271 straipsnio reguliavimo sritį ir priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui.
13. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija sutinka tik iš dalies. Apelianto minimoje Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2022 m. sausio 24 d. nutartyje Nr. 7-2/2022, nurodyta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimas siejamas su veiksmais, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, yra susijęs su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais. Todėl toks reikalavimas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-XX-41-11, 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-54/2016).
14. Ieškovas reikalavimą dėl 300 Eur neturtinės žalos iš Vilniaus pataisos namų atlyginimo grindžia Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų įstaigos komisijos pirmininkės veiksmais, nepriėmus sprendimo dėl ieškovo prašymo dalyvauti komisijos posėdyje, neteisėtai perdavus šį prašymą Vilniaus PN administracijai, taip pat atsisakius leisti susipažinti su Komisijos protokolu bei jį gauti ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas siejamas su veiksmais, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, todėl pagal minėtą Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyje esančius išaiškinimus turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
15. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Kalėjimų departamento Prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų priėmimo, yra susijęs su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais. Vien tai, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų sudarymo ir darbo organizavimo nuostatus tvirtina Kalėjimų departamento direktorius, nereiškia, kad įsakymo dėl Nuostatų patvirtinimo priėmimas laikytinas veiksmais, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo (susijusiais su ieškovu).
16. Ieškinyje nurodyta, kad Nuostatuose nėra įtvirtinta teisė informuoti nuteistąjį apie Komisijos narių sudėtį ir nenustato galimybės bei teisės nuteistajam, kurio atžvilgiu sprendžiamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymo/netaikymo klausimas, pareikšti nušalinimus Komisijos nariams, Nuostatuose nėra numatyta Komisijos pareiga atsakyti (priimti procesinį sprendimą) į nuteistojo asmens ar jo gynėjo prašymą, pateiktą pagal Nuostatų 31 punktą, nenumatyta informuoti nuteistąjį apie Komisijos narių sudėtį ir pan. Ieškinyje teigiama, kad Nuostatai turi būti pripažinti niekiniais. Anot ieškovo, teisinių spragų buvimas Nuostatuose pažeidžia nuteistųjų teises, garantuotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25, 31 straipsniuose, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatas ir kt., įsakymas tiesiogiai sukelia ieškovui teisines pasekmes.
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio turinį bei esmę, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas kvestionuoja Kalėjimų departamento vadovo veiksmų teisėtumą, priimant poįstatyminį aktą – įsakymą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo Komisijos nuostatų patvirtinimo, yra teisinga. Kaip minėta, administracinis reglamentavimas laikytinas viešuoju administravimu. Dėl šios priežasties, reikalavimas dėl neturtinės žalos, grindžiamos įsakymo neteisėtumu, teismingas administraciniam teismui.
18. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks reikalavimas yra esminis byloje, todėl spręstina, kad byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, ir byla teisminga administraciniam teismui.
19. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti jos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.