Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį – vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, ši subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. K. paskirta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta šešių mėnesių septynių dienų dalimi, ir M. K. paskirta galutinė subendrinta vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. birželio 15 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. imtinai.

Iš nuteistųjų M. K. ir D. S. priteista civilinei ieškovei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ solidariai 1 586,95 Eur turtinei žalai atlyginti bei iš nuteistojo M. K. priteista civilinei ieškovei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 250,85 Eur turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir D. S., tačiau nuosprendis dėl jo neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. K. nuteistas už tai, kad 2023 m. birželio 15 d., apie 22.19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrai su D. S., išdaužė prekybos centro „(duomenys neskelbtini) “, esančio (duomenys neskelbtini), išorines ir vidines stiklines įėjimo duris ir taip įsibrovė į prekybos centro patalpas, iš parduotuvės prekybinės salės paėmė 2 vnt. 0,7 litro talpos alkoholinių gėrimų „Geltonas 999“, kurio vieno kaina 14,89 Eur, bendra vertė 29,78 Eur, 1 vnt. 0,75 litro talpos alkoholinį gėrimą „Bosca Tosseli“, kurio kaina 5,79 Eur, 3 vnt. 0,75 litro talpos alkoholinių gėrimų „Bosca“, kurio vieno kaina 4,59 Eur, bendra vertė 13,77 Eur, 1 vnt. 0,75 litro talpos alkoholinį gėrimą „Bosca“, kurio kaina 4,59 Eur, ir „Švyturio Extra“ alaus pakuotę (4 x 0,568), kurios kaina 5,95 Eur, visų paimtų prekių bendra vertė 59,88 Eur, bei, šias prekes sudėjęs į prekybinį krepšelį, per išdaužtas parduotuvės duris perdavė lauke prie parduotuvės durų stovėjusiam D. S., kuris su M. K. jam perduotomis prekėmis pasišalino iš parduotuvės teritorijos. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, M. K. grįžo į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), patalpas ir iš parduotuvės prekybinės salės paėmė 22 vnt. batonėlių „Hematogenas“, kurio vieno kaina 1,39 Eur, bendra vertė 30,58 Eur, 44 vnt. „Hematogen Vita+“, kurio vieneto vertė 1,39 Eur, bendra vertė 61,16 Eur, 9 vnt. "Hematogen Vita Rolls", kurio vieneto kaina 2,79 Eur, bendra vertė 25,11 Eur, 25 vnt. „Kinder Surprise“ šokoladinių kiaušinių, kurio vieneto kaina 1,05 Eur, bendra vertė 26,25 Eur, 3 vnt. alkoholinių gėrimų „Grand Cavalier honey“, kurio vieneto kaina 11,29 Eur, bendra vertė 33,87 Eur, 3 vnt. 0,7 litro talpos alkoholinių gėrimų „Bacardi“, kurio vieneto kaina 20,99 Eur, bendra vertė 62,97 Eur, 2 vnt. alkoholinių gėrimų „Bushmills Red“, kurio vieneto kaina 24,99 Eur, bendra vertė 49,98 Eur, vieną 0,7 litro talpos alkoholinį gėrimą „Bushmills“, kurio kaina 21,99 Eur, vieną alkoholinį gėrimą „Renesance“, kurio kaina 11,29 Eur, vieną 0,35 litro talpos alkoholinį gėrimą „Grand Cavalier“, kurio kaina 7,99 Eur, 3 vnt. alkoholinio gėrimo „Grand Cavalier Choc“, kurio vieno kaina 12,99 Eur, bendra vertė 38,97 Eur, visų paimtų prekių bendra vertė 370,16 Eur, bei su šiomis prekėmis pro išdaužtas parduotuvės duris pasišalino iš parduotuvės teritorijos. Tokiu būdu M. K. pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 430,04 Eur.

2. M. K. nuteistas ir už tai, kad 2023 m. birželio 15 d., apie 22.19 val., veikdamas bendrai su D. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turint tikslą pagrobti svetimą turtą iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų, M. K. plyta ir akmenimis, paimtais iš D. S. rankų, bei spardant kojomis išdaužus prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), išorines ir vidines stiklines įėjimo duris, tyčia bendrais veiksmais sugadino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 746,62 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. mano, kad jam paskirta per didelė bausmė.

8. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

9. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

10. Skirdamas bausmę nuteistajam M. K. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad M. K. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei, priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), anksčiau teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo net tris atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y. kad jis abi veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat į nusikaltimais padarytą žalą bei į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).

11. Pažymėtina, kad nuteistasis M. K. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas jau 4 kartus už padarytas analogiškas tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei (BK 178 straipsnis). Apeliaciniame skunde nuteistasis M. K. teigia, kad jis nori greičiau išeiti į laisvę ir sukurti šeimą, įsidarbinti, tačiau tokie jo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs, siekiant išvengti griežtesnės bausmės. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. birželio 6 d. jis buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo lygtinai neatlikęs 6 mėnesių 7 dienų bausmės, todėl turėjo galimybę ieškoti darbo, galėjo kurti šeimą ir gyventi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą. Tačiau, pažymėtina, praėjus vos savaitei laiko po to, kai buvo paleistas netgi lygtinai, neatlikęs 6 mėnesių 7 dienų bausmės, M. K. vėl padarė naujas tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei. Taigi akivaizdu, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinis poelgis, tačiau dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl nenoro laikytis įstatymų reikalavimų ir būtent dėl nenoro gyventi visuomenei priimtino gyvenimo būdo. Ir tai parodo, kad M. K. yra kritiškai nevertinantis savo elgesio pasekmių, yra linkęs nusikalsti asmuo. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

12. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti M. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. K. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, šiuo atveju esant nustatytoms net trims nuteistojo M. K. atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, tačiau atsižvelgus būtent į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, nustatyti laisvės atėmimo bausmės dydžiai už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir taip žymiai mažesni nei BK 178 straipsnio 3 dalies ir BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyti šios bausmės rūšies vidurkiai, todėl bausmės dydžius mažinti dar labiau nėra jokio pagrindo. Kadangi M. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, buvo padarytos idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi, todėl už jų padarymą paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant atitinkamai griežtesnę iš subendrintų bausmių. Be to, dėl to, jog nuteistasis M. K. prisipažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Kartu pažymėtina, kad nuteistajam M. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirta ir subendrinta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausme nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo – būdu, prie griežtesnės skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridedant tik minimalią dalį švelnesnės Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 6 mėnesių 7 dienų bausmės, t. y. tik tris mėnesius.

13. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.