Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos ,,Skolpreka“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „TORESTA“ teisių perėmėjos mažosios bendrijos „Skolpreka“ ieškinį atsakovui I. L. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

13. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-1227-264/2016) buvo iškelta BUAB „TORESTA“ bankroto byla. Įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto administravimo paslaugos“.

14. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-1789-638/2017) buvo iškelta UAB „Conlasa“ bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi bendrovės bankroto byloje patvirtintas kreditorės BUAB „TORESTA “ 127 611,42 Eur finansinis reikalavimas.

15. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartimi UAB „Conlasa“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Conlasa“ nemoki buvo nuo 2015 m. gruodžio 31 d. ir bankrotą nulėmė tyčiniai įmonės valdymo organų (atsakovų) veiksmai:

15.1. L. D. (bendrovės vadovė laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2016 m. kovo 1 d.), nesikreipė į teismą su prašymu iškelti bankroto bylą ir nesiėmė kitų veiksmų atkurti įmonės mokumą, nesiėmė priemonių dėl žalos atlyginimo konfiskavus bendrovei priklausantį automobilį, į PVM ataskaitas įtraukdavo įsigytus daiktus, kurie nebuvo panaudoti PVM apmokestinamai veiklai, tokiu būdu nepagrįstai padidinant PVM. Taip pat į PVM deklaracijas bendrovė nepagrįstai įtraukė PVM už įsigytą benziną ir dujas, kurie nebuvo panaudoti bendrovės PVM apmokestinamai veiklai.

15.2. Atsakovas I. L. (bendrovės vadovas laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. birželio 14 d. ir laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei) nesikreipė į teismą su prašymu iškelti bankroto bylą bendrovei (kreipėsi tik 2017 m. vasario 10 d.), nesiėmė kitų veiksmų atkurti įmonės mokumą, įmonei esant nemokumo būsenoje, nesiėmė priemonių dėl žalos atlyginimo konfiskavus įmonei priklausantį automobilį, perleido įmonei priklausantį turtą įmonės akcininkei Z. M. arba jį nurašė, savo sutuoktinei pardavė įmonei priklausantį automobilį už tris kartus mažesnę kainą, nei turto vertė, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą mokėjimų eiliškumą – turint aukštesnės eilės kreditorių, atliko mokėjimus atsakovei Z. M..

15.3. R. N. (bendrovės vadovas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d.) nesikreipė į teismą su prašymu iškelti bankroto bylą bendrovei, nesiėmė kitų veiksmų atkurti įmonės mokumą, įmonei esant nemokumo būsenoje, nesiėmė priemonių dėl žalos atlyginimo konfiskavus įmonei priklausantį automobilį, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą mokėjimų eiliškumą – turint aukštesnės eilės kreditorių, atliko mokėjimus atsakovei Z. M..

15.4. Z. M. (bendrovės akcininkė nuo 2015 m. vasario 5 d.) nesikreipė į teismą su prašymu iškelti bankroto bylą bendrovei, nesiėmė kitų veiksmų atkurti įmonės mokumą, priėmė gautus iš įmonės mokėjimus, kurie atlikti pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje numatytą mokėjimų eiliškumą, perėmė įmonės turtą kaip skolos užskaitymo būdą.

16. 2019 m. birželio 26 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 1 BUAB „TORESTA“ perleido MB „Skolpreka“ 127 611,42 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Conlasa“ bankroto byloje. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-291-638/2019 BUAB „TORESTA“ buvo pakeista nauja kreditore MB „Skolpreka“ su 127 611,42 Eur finansiniu reikalavimu.

17. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi šioje civilinėje byloje pradinė ieškovė BUAB „TORESTA“ pakeista jos teisių perėmėja MB ,,Skolpreka“, kuriai 2019 m. birželio 26 d. Sutartimi Nr. 1 „Dėl reikalavimo teisių perleidimo“ perleistas kreditorės BUAB „TORESTA“ 127 611,42 Eur dydžio finansinis reikalavimas skolininkei UAB „Conlasa“.

18. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-122-264/2019, nuspręsta pripažinti BUAB „TORESTA“ veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto, sprendimas įsiteisėjo 2020 m. spalio 8 d. Įmonė iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2020 m. spalio 14 d.

19. Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-138-638/2020, nuspręsta pripažinti BUAB „Conlasa“ veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto, sprendimas įsiteisėjo 2020 m. birželio 26 d. Įmonė iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2020 m. liepos 8 d.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

20. Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

21. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuria atmestas jos reikalavimas dėl žalos priteisimo, nurodė, kad atsakovas I. L. nepaneigė preziumuojamo priežastinio ryšio tarp jo neteisėtų veiksmų ir žalos dydžio, o teismo posėdyje koncentravosi ties ieškovo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindais ir juos kvestionavo. Anot apeliantės, būtent atsakovas privalėjo paneigti priežastinio ryšio tarp asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) prezumpciją. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija turi pagrindo sutikti.

22. Plėtodama kasacinio teismo praktiką, šio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad tyčinio bankroto pripažinimas paprastai turėtų reikšti tai, kad jei nebūtų atlikti veiksmai, privedę prie tyčinio bankroto, tai įmonė apskritai nebūtų bankrutavusi. Nesant tyčinio bankroto, įmonė būtų moki, todėl su kreditoriais būtų atsiskaityta. Veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu būdu, jog lemia įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017). Toje pačioje byloje kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neišieškotą finansinio reikalavimo sumą, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui. Nuo to momento kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui.

23. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodoma kasacinio teismo praktika, ginčijamame sprendime pažymėjo, kad pripažinus bankrotą tyčiniu, žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama. Vis dėlto, taikant bendrąsias juridinio asmens dalyvio arba vadovo civilinės atsakomybės sąlygas, turi būti įrodyta, kuriais konkrečiai neteisėtais veiksmais ir kokio dydžio žala buvo padaryta bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

24. Nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad taikant bendrąsias juridinio asmens dalyvio arba vadovo civilinės atsakomybės sąlygas, iš tiesų turi būti įrodyta, kuriais konkrečiai neteisėtais veiksmais ir kokio dydžio žala buvo padaryta bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006). Tačiau teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, kad buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto, tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis. Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi ar dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent šis asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo.

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartimi UAB „Conlasa“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Conlasa“ nemoki buvo vėliausiai nuo 2015 m. gruodžio 31 d. ir bankrotą nulėmė tyčiniai įmonės valdymo organų (atsakovų) veiksmai. Be kita ko, Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad atsakovas I. L. (bendrovės vadovas laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. birželio 14 d. ir laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei) nesikreipė į teismą su prašymu iškelti bankroto bylą bendrovei (kreipėsi tik 2017 m. vasario 10 d.), nesiėmė kitų veiksmų atkurti įmonės mokumą, įmonei esant nemokumo būsenoje, nesiėmė priemonių dėl žalos atlyginimo konfiskavus įmonei priklausantį automobilį, perleido įmonei priklausantį turtą įmonės akcininkei Z. M. (motinai) arba jį nurašė, savo sutuoktinei pardavė įmonei priklausantį automobilį už tris kartus mažesnę kainą, nei turto vertė, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą mokėjimų eiliškumą – turint aukštesnės eilės kreditorių, atliko mokėjimus atsakovei Z. M.. Taigi, šioje civilinėje byloje yra pagrindo teigti, kad priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus (nagrinėjamu atveju BUAB „TORESTA“) žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas, o atsakovas turi teisę ir galimybę šią prezumpciją paneigti.

27. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad atsakovas I. L. šioje nagrinėjamoje byloje dalyvavo pasyviai. Susipažinus su atsakovo pateiktų procesinių dokumentų turiniu, tame tarpe ir atsiliepimu į apeliantės skundą, nenustatyta, kad atsakovas būtų teikęs argumentus ir / arba įrodymus, siekdamas paneigti byloje egzistuojančią priežastinio ryšio prezumpciją. Kaip jau minėta, būtent atsakovas, kaip buvęs UAB „Conlasa“ vadovas, turėjo geriausiai žinoti įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent atsakovas turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo. Visgi, nagrinėjamoje byloje atsakovas nepasinaudojo galimybe paneigti egzistuojančio priežastinio ryšio prezumpcijos, todėl spręstina, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigos naštą perkėlė apeliantei. Nepaneigus egzistuojančio priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus (nagrinėjamu atveju BUAB „TORESTA“) žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) prezumpcijos, laikytina, kad priežastinis ryšys byloje yra nustatytas.

28. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad atsakovas I. L. įmonei vadovavo laikotarpiais 2016 m. kovo 1 d. – 2016 m. birželio 14 d.; 2016 m. rugsėjo 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Yra konstatuotas nemokumo momentas – 2015 m. gruodžio 31 d. Taigi, jis pradėjo vadovauti, kai įmonė jau buvo nemoki.

29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

30. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, vien pats faktas, kad atsakovas pradėjo vadovauti įmonei, kuri jau buvo nemoki, negali savaime paneigti byloje nustatytos priežastinio ryšio prezumpcijos bei eliminuoti buvusio vadovo civilinės atsakomybės. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tą faktą, kad I. L. vadovavimo įmonei metu 2016 m. kovo 1 d. – 2016 m. birželio 14 d. UAB „Conlasa“ dar turėjo turto ir tikėtina būtų galėjusi bent iš dalies atsiskaityti su ieškove, tačiau nepaisant to, jog bendrovės padėtis nė kiek nepagerėjo vadovaujant atsakovui, ji ir toliau blogėjo, įmonės turtas mažėjo, o įsipareigojimai augo, todėl skola apeliantei nebuvo net iš dalies padengta. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-615-924/2020 dalyje, kuria yra atmestas apeliantės reikalavimas dėl žalos priteisimo iš L. D. (šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjęs) konstatavo aplinkybę, kad dar iki 2016 m. kovo 1 d. (kai atsakovas faktiškai tapo UAB „Conlasa“) vadovu, de facto (iš tikrųjų) sprendimus įmonėje priiminėjo atsakovas I. L.. Todėl nors mokėjimus BUAB „TORESTA“ UAB „Conlasa“ atliko ne I. L. vadovavimo laikotarpiu, spręstina, kad atsakovas apie atliktus mokėjimus, sudarytas subrangos sutartis žinojo.

31. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl prašomo priteisti žalos dydžio nurodė, kad teismas, įvertinęs ginčijamame sprendime nurodytas aplinkybes, nesant pateiktų įrodymų finansiniam reikalavimui pagrįsti, sprendžia, jog ieškovė neįrodė, nors ir patvirtinto, finansinio reikalavimo pagrįstumo, t. y. ieškovė neįrodė padarytos žalos fakto. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, taip pat nurodė, kad ieškovės finansinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, kurios yra privalomos valstybės ar savivaldybės institucijoms, fiziniams bei juridiniams asmenims, kurių atsakovas neskundė. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka.

32. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi UAB „Conlasa“ iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi bendrovės bankroto byloje patvirtintas kreditorės BUAB „TORESTA“ 127 611,42 Eur finansinis reikalavimas. 2019 m. birželio 26 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 1 BUAB „TORESTA“ perleido MB „Skolpreka“ 127 611,42 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Conlasa“ bankroto byloje, todėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-291-638/2019 BUAB „TORESTA“ buvo pakeista nauja kreditore MB „Skolpreka“. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi šioje civilinėje byloje pradinė ieškovė BUAB „TORESTA“ pakeista jos teisių perėmėja MB ,,Skolpreka“. Iš Lietuvos tesimų informacinės sistemos (LITEKO) nustatyta, kad BUAB „TORESTA “ 127 611,42 Eur finansinis reikalavimas nebuvo patenkintas net iš dalies.

33. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad BUAB „TORESTA“ 2016 m. gruodžio 2 d. pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį (civilinė byla Nr. e2-1444-324/2017) dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, kuriame prašė pripažinti negaliojančiais tarp BUAB „TORESTA“ ir UAB „Conlasa“ atliktus atsiskaitymus: 2015 m. lapkričio 9 d. mokėjimą bankiniu pavedimu 7000 Eur sumai, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta „Dalinis apmokėjimas už atliktus darbus“; 2015 m. lapkričio 20 d. mokėjimą bankiniu pavedimu 30 000 Eur sumai, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta „Dalinis apmokėjimas už atliktus darbus“; 2015 m. lapkričio 20 d. mokėjimą bankiniu pavedimu 65 000 Eur sumai, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta „avansinis apmokėjimas už prekes“; 2015 m. lapkričio 24 d. mokėjimą bankiniu pavedimu 8 450 Eur sumai, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta „avansinis apmokėjimas už atliktus darbus“; taikyti restituciją ir BUAB „TORESTA“ naudai priteisti iš UAB „Conlasa“ 110 450 Eur (atliktus darbus pagal 2015 m. kovo 9 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytas statybos subrangos sutartį dėl daugiabučio gyvenamojo namo Basanavičiaus al. 51, Kaune atnaujinimo ir 2015 m. rugsėjo 7 d. statybos subrangos sutartį dėl daugiabučio gyvenamojo namo Ledos g. 6, Užliedžių k., Kauno raj. atnaujinimo). Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-1444-324/2017 nutraukė, motyvuodamas tuo, kad BUAB „TORESTA“ pareikštas reikalavimas yra patvirtintas UAB „Conlasa“ bankroto byloje ir bus tenkinamas ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi UAB „Conlasa“ bankroto byloje patvirtintas kreditorės BUAB „TORESTA“ 127 611,42 Eur finansinis reikalavimas, nutarčiai įsiteisėjus, nebegali būti kvestionuojamas, pirmiausia dėl to, kad atsakovas I. L., būdamas UAB „Conlasa“ kreditoriumi BUAB „TORESTA“ nepasinaudojo savo teise ir patvirtinto kreditorinio reikalavimo apeliacine tvarka neskundė, nors teikdamas atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą išreiškė poziciją, jog su patvirtintu kreditoriniu reikalavimu nesutinka. Todėl jo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai apie neįrodytą žalos dydį nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „Conlasa“ akcininkė Z. M., praėjus daugiau nei 2,5 metams nuo Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties priėmimo, prašė patikslinti UAB „Conlasa“ kreditorių sąrašą ir sumažinti MB „Skolpreka“ kreditorinį reikalavimą 114 384,20 Eur dydžiu ir patvirtinti 13 227,19 Eur reikalavimą. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-138-638/2020 Z. M. prašymą atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-619-553/2020 Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje, be kita ko, nagrinėjo ir MB „Skolpreka“ reikalavimo pagrįstumą. Teismas nurodė, įvertinus nepagrįstą Z. M. delsimą įgyvendinti savo teises bei tai, kad abejonėms dėl BUAB „TORESTA“ finansinio reikalavimo pagrįstumo įrodyti apeliantė nepateikė jokių objektyvių duomenų (CPK 12, 178 straipsniai), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė jos prašymą dėl nurodyto kreditoriaus (jo teisių perėmėjo) finansinio reikalavimo patikslinimo.

35. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, kad atsakovo vadovavimo UAB „Conlasa“ laikotarpiu pastaroji neturėjo jokių įsiskolinimų BUAB „TORESTA“. Atitinkami įsiskolinimai atsirado tik dėl to, kad du bankroto administratoriai susitarė patvirtinti finansinį reikalavimą, kuris lygus už atliktus darbus pervestai pinigų sumai. UAB „Conlasa“ atsakovo I. L. vadovavimo metu neturėjo galimybių grąžinti iš BUAB „TORESTA“ gautų mokėjimų, kadangi visos šios lėšos buvo panaudotos darbams pagal sutartis su BUAB „TORESTA“ atlikti, užbaigti ir perduoti BUAB „TORESTA“ iki atsakovui pradedant vadovauti. Su tokiais atsakovo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais pačiais argumentais Z. M. prašė sumažinti BUAB „TORESTA“ kreditorinį įsipareigojimą UAB „Conlasa“ bankroto byloje, kuris 2020 m. sausio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-138-638/2020 buvo atmestas. Teismas, atmesdamas Z. M. prašymą konstatavo, kad nurodžiusi, jog UAB „Conlasa“ atliko statybos rangos darbus, kuriuos apmokėjo BUAB „TORESTA“, pareiškėja Z. M. nepateikė teismui atliktų darbų aktų, nenurodė, kokie darbai buvo atlikti įmonės UAB „Conlasa“. Teismas sprendė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių prašymą sumažinti BUAB „TORESTA“ finansinį reikalavimą, nenurodė, kad atliktų darbų aktai buvo surašyti ir yra perduoti administratoriui. Teisėjų kolegijos vertinimu, atliktų darbų aktai bei kiti įrodymai, patvirtinantys darbų atlikimą, nebuvo pateikti ne vien UAB „Conlasa“ bankroto byloje, tačiau ir kitose bylose, susijusiose su BUAB „TORESTA“ ir UAB „Conlasa“ ginčais. Tokių duomenų atsakovas nepateikė ir šioje nagrinėjamoje byloje. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, kad BUAB „TORESTA“ kreditorinis reikalavimas UAB „Conlasa“ buvo patvirtintas be teisinio pagrindo. Atitinkamai spręstina, kad žalos dydis nagrinėjamoje byloje yra nustatytas ir sudaro 127 611,42 Eur (Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi UAB „Conlasa“ bankroto byloje patvirtintas kreditorės BUAB „TORESTA“ finansinis reikalavimas). Taigi, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog ieškovė neįrodė, nors ir patvirtinto, finansinio reikalavimo pagrįstumo, t. y. ieškovė neįrodė padarytos žalos fakto.

37. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiojo veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai – gali būti pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti žalą padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

38. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusiojo veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sąmoningais nukentėjusiojo veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009). Toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, kad jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių riziką. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika. Konstatavus CK 6.253 straipsnyje nurodytus pagrindus, teismui paliekama diskrecija kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti CK 6.253 straipsnio normos taikymo apimtį – visiškai ar tam tikra dalimi atleisti žalą padariusį asmenį nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad BUAB „TORESTA“ ir UAB „Conlasa“ sudarė dvi statybos subrangos sutartis 2015 m. kovo 9 d. ir 2015 m. rugsėjo 7 d. Įvertinus abiejų įmonių bankroto procese nustatytas faktines aplinkybes, buhalterinės apskaitos dokumentų duomenis ir nemokumo momentus bei turtinės padėties pokyčius, yra pagrindo teigti, kad subrangos sutartys buvo sudarytos tarp dviejų nemokių bendrovių, todėl jų neįvykdymo rizika buvo akivaizdi. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrindo teigti, kad BUAB „TORESTA“ atlikdama 2015 m. lapkričio 9 d. mokėjimo pavedimą 7 000 Eur sumai, 2015 m. lapkričio 20 d. mokėjimo pavedimą 30 000 Eur sumai, 2015 m. lapkričio 20 d. mokėjimo pavedimą 65 000 Eur sumai ir 2015 m. lapkričio 24 d. mokėjimo pavedimą 8 450 Eur sumai (iš viso 110 450,00 Eur) buvo faktiškai nemoki. Atlikdama mokėjimus pagal subrangos sutartis įmonei UAB „Conlasa“, kuri susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais, BUAB „TORESTA“ privalėjo be kita ko įvertinti sumokėtų lėšų praradimo riziką bei itin didelę galimą darbų neatlikimo riziką, tačiau to nepadarė. Kadangi BUAB „TORESTA“ neįvertino savo bei kitos sutarties šalies finansinės būklės bei galimybės įvykdyti subrangos sutartis, spręstina, kad ieškovės avansu sumokėtų pinigų nesusigrąžinimas ir jos finansinio reikalavimo bankroto byloje nepatenkinimas, negali būti kompensuojamas visa apimtimi tik iš atsakovo I. L.. Teisėjų kolegijos vertinimu, BUAB „TORESTA“ taip pat turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmais sukeltų nuostolių atsiradimą.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės yra pakankamos iš dalies atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje nustatytinas nuostolių dydis yra 50 procentų ieškovės įrodytų nuostolių ir ši suma yra pakankama ir protinga, todėl ieškovei iš atsakovo I. L. priteisiamas 63 805,71 Eur žalos atlyginimas.

41. Atsiliepime į apeliantės skundą, atsakovas I. L. nurodė, kad BUAB „TORESTA“ iškėlus bankroto bylą bankroto administratorius pareiškė teisme actio Pauliana ieškinį prašydamas pripažinti visus atsiskaitymus su UAB „Conlasa“ už atliktus statybos darbus negaliojančiais ir atitinkamai taikyti restituciją. BUAB „TORESTA“ prašymu teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo visą UAB „Conlasa“ turtą, įskaitant ir lėšas sąskaitose. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Conlasa“ nebegalėjo vykdyti veiklos ir buvo priversta nutraukti veiklą ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-332-553-2019, kuria UAB „Conlasa“ bankrotas pripažintas tyčiniu be kita ko nurodė ir tai, kad 2016 m. gruodžio 6 d. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2931-324/2016, kuria taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo UAB „Conlasa“ turtą BUAB „TORESTA“ naudai. Turto areštų aktų registre areštas įregistruotas 2016 m. gruodžio 7 d. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo pateikta vykdymui antstolei V. P. 2016 m. gruodžio 9 d. Nepaisant taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, UAB „Conlasa“ valdymo organai toliau atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, darė išmokas buvusiam vadovui A. T., vadovui I. L., kitiems kontrahentams, pvz., UAB „Gipura“. Tokiais veiksmais įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad išvengti turto arešto ir vėlesnio išieškojimo kreditorės naudai, palankaus sprendimo kreditorei atveju. Be to, toje pačioje nutartyje konstatuota, kad atsiskaitant su UAB „Gipura“ ir įmonės akcininke UAB „Conlasa“ jau turėjo pradelstų įsipareigojimų įmonės darbuotojams.

43. Taigi, kaip matyti, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, UAB „Conlasa“ jau daugiau kaip metus buvo nemoki (jos nemokumas konstatuotas vėliausiai 2015 m. gruodžio 31 d.), vadinasi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas UAB „Conlasa“ kreditorės BUAB „TORESTA“ prašymu, konstatavus, kad bendrovės veikla buvo organizuojama siekiant išvengti išieškojimo kreditorės naudai, negalėjo turėti esminės įtakos UAB „Conlasa“ vykdomai veiklai ir būti esminiu pagrindu, dėl kurio bendrovės valdymo organams iškilo pareiga kreiptis dėl UAB „Conlasa“ bankroto bylos iškėlimo. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas paprastai negali turėti įtakos atsiskaitant su įmonėje dirbančiais darbuotojais.

44. Kadangi apeliantės reikalavimas yra patenkintas iš dalies ir jos naudai priteistas 63 805,71 Eur žalos atlyginimas, tenkinamas taip pat ir apeliantės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskirstymo

45. Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

46. Byloje pirmosios instancijos teismas turėjo 27,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos buvo priteistos iš ieškovės, kadangi jos ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo atmestas (CPK 92, 96 straipsniai). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys yra patenkintas iš dalies (50 procentų), tai šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės ir atsakovo valstybės naudai lygiomis dalimis, t. y. po 13,55 Eur.

47. Kadangi pradinė ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o teisių perėmėjas mokėtino žyminio mokesčio nagrinėjant bylą pakartotinai pirmosios instancijos teisme nesumokėjo, todėl pagal įstatymą šioje byloje valstybei mokėtinas 1 182 Eur žyminis mokestis (skaičiuojant nuo patenkintos ieškinio sumos), tenkinus ieškinį iš dalies, priteistinas iš atsakovo I. L. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48. Ieškovė MB „Skolpreka“ už apeliacinį skundą sumokėjo 400 Eur žyminio mokesčio ir pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio, t. y. 1 532 Eur sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi apeliantės prašymą tenkino ir atleido ją nuo likusios mokėti žyminio mokesčio dalies.

49. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas iš dalies, jos naudai iš atsakovo priteistina 200 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys).

50. Taip pat iš atsakovo priteistina valstybės naudai ½ žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nuo kurio sumokėjimo buvo atleistas ieškovė, t. y. 766 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties

51. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, pagal įstatymo reikalavimus netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus bei netinkamai rėmėsi kasacinio teismo formuojama praktika. Nagrinėjamojoje byloje konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos bei ieškovei įrodžius žalos dydį, spręstina apeliacinį skundą tenkinti, Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies, priteisiant ieškovės naudai 63 805,71 Eur žalos atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės mažosios bendrijos „Skolpreka“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo I. L. ieškovei mažajai bendrijai „Skolpreka“ 63 805,71 Eur (šešiasdešimt tris tūkstančius aštuonis šimtus penkis eurus 71 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo I. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 182 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio, 13,55 Eur (trylika eurų ir penkiasdešimt penkis euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Skolpreka“ (juridinio asmens kodas 30182002239) 13,55 Eur (trylika eurų ir penkiasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo I. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei mažajai bendrijai „Skolpreka“ (juridinio asmens kodas 30182002239) 200 Eur (du šimtus eurų) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Priteisti iš atsakovo I. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 766 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo buvo atleista ieškovė, valstybės naudai.