- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- 2-619-553/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01251-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Vytautas Zelianka, Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- Z. M.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Conlasa“
- Kategorijos
- 2.6.8.11.2Sutarties pakeitimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Z. M. prašymus atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Conlasa“ bankroto byloje pateikti ir jį patvirtinti bei patikslinti bendrovės kreditoriaus finansinį reikalavimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė teismui, nagrinėjančiam UAB „Conlasa“ bankroto bylą, prašymą patikslinti bendrovės kreditorių sąrašą – sumažinti kreditorės MB „Skolpreka“ 114 384,20 Eur dydžio finansinį reikalavimą iki 13 227,19 Eur, atnaujinti pareiškėjai terminą pateikti finansinį reikalavimą ir patvirtinti jos 102 701,20 Eur finansinį reikalavimą.
2. Pareiškėja nurodė, kad kreditorės BUAB „Toresta“ (finansinio reikalavimo teisių perėmėja – MB „Skolpreka“) finansinis reikalavimas UAB „Conlasa“ bankroto byloje patvirtintas, nesant tam jokio teisinio pagrindo. Atsakovė buvo atlikusi rangos darbus, kuriuos apmokėjo UAB „Toresta“. Iš prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą matyti, kad dar iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „Toresta“ buvo pareiškusi ieškinį atsakovei, kuriuo prašė pripažinti atitinkamus mokėjimus už atliktus darbus negaliojančiais ir taikyti restituciją, tačiau civilinė byla buvo nutraukta bei atitinkami mokėjimai nepripažinti negaliojančiais, taip pat netaikyta restitucija.
3. Pareiškėja nurodė ir tai, kad UAB „Conlasa“ iki bankroto bylos iškėlimo liko skolinga jai 102 701,20 Eur, kuriuos pareiškėja paskolino bendrovei paskolos sutarčių pagrindu, paskolintos lėšos buvo pervestos mokėjimo pavedimais į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą. Pareiškėja paaiškino laiku nepateikusi prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, nes gyvena užsienyje, be to, norėjo, jog bendrovė pirmiausia atsiskaitytų su kitais kreditoriais. Bendrovės bankroto administratoriui pareiškus ieškinį pareiškėjai dėl lėšų grąžinimo, šalys sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8214-347/2019. Remiantis sudaryta taikos sutartimi, pareiškėja turi sumokėti bendrovei 10 000 Eur, kurie skirti visiems bendrovės kreditorių finansiniams reikalavimams padengti. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, pareiškėjai atsirado teisinis poreikis įstoti į UAB „Conlasa“ bankroto bylą kaip kreditorei bei ginti savo bei visų kitų kreditorių teises, nes administratorius gina tik savo ir kitų bankroto administratorių interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjos prašymų netenkino.
5. Teismas nustatė, kad atsakovei bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. kovo 11 d. Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartimi bendrovės kreditoriams nustatytas 40 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas pareikšti finansinius reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo dienos. Nurodytas terminas baigėsi 2017 m. balandžio 20 d. Pareiškėja prašymą atnaujinti paminėtą terminą pateikė 2019 m. spalio 30 d.
6. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 9 dalį teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog ĮBĮ nereglamentuoja, kas yra laikytina svarbia priežastimi praleistam pareiškimo padavimo terminui dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atnaujinti. Teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-143/2014).
7. Teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodytos termino finansiniam reikalavimui pareikšti praleidimo aplinkybės nesudaro pagrindo jo atnaujinti, nes terminas praleistas dėl pačios pareiškėjos nerūpestingumo. Įvertinęs tai, kad pareiškėja yra buvusi UAB „Conlasa“ akcininkė, teismas sprendė, jog ji geriausiai žinojo apie savo bendrovės įsipareigojimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo, todėl turėjo galimybę prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto administratoriui pateikti teismo nustatytu terminu.
8. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog pareiškėja gyvena užsienyje nelaikytina svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti, nes visi teisiniai veiksmai gali būti ir yra atliekami elektroninėmis susisiekimo priemonėmis arba paštu, šalies fizinis buvimas vienoje ar kitoje pasaulio vietoje neturi reikšmės. Teismas kaip teisiškai nepagrįstą atmetė pareiškėjos argumentą, kad ji buvo nusprendusi palaukti, kol bus atsiskaityta su kitais bendrovės kreditoriais, ir tik tada pareikš savo reikalavimą. Teismas sprendė, kad pareiškėja nesielgė rūpestingai ir apdairiai, todėl turi prisiimti dėl tokio savo elgesio atsiradusius padarinius.
9. Atsisakęs atnaujinti pareiškėjai terminą finansiniam reikalavimui pareikšti teismas nevertino aplinkybių, susijusių su jos finansinio reikalavimo pagrįstumu.
10. Spręsdamas pareiškėjos prašymą, susijusį su MB „Skolpreka“ finansinio reikalavimo patikslinimu teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką esminę reikšmę pakartotiniam teismo patvirtinto finansinio reikalavimo tikrinimui turi objektyvios priežastys, dėl kurių pareiškėjui negalėjo būti žinomos aplinkybės, patvirtinančios aiškiai nepagrįsto reikalavimo buvimą; kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
11. Teismas nustatė, kad BUAB „Conlasa“ bankroto administratorius 2017 m. gegužės 18 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti kreditorių sąrašą, tame tarpe ir BUAB „Toresta“ 127 611,42 Eur finansinį reikalavimą. Teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „Toresta“ 127 611,42 Eur finansinis reikalavimas. BUAB „Conlasa“ administratorius 2019 m. birželio 27 d. pateikė prašymą patvirtinti BUAB „Toresta“ reikalavimo teisės perleidimą MB „Skolpreka“ ir įtraukti pastarąją į bendrovės trečios eilės kreditorių sąrašą su 127 611,42 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Administratorius nurodė, kad 2019 m. birželio 26 d. buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartimi MB „Skolpreka“ buvo įtraukta į BUAB „Conlasa“ kreditorių sąrašą su 127 611,42 Eur finansiniu reikalavimu.
Šalies argumentai
12. Teismas taip pat nustatė, kad BUAB „Toresta“ 2016 m. gruodžio 2 d. pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį (civilinė byla Nr. e2-1444-324/2017) dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais tarp UAB „Toresta“ ir UAB „Conlasa“ atliktus atsiskaitymus ir taikyti restituciją. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-1444-324/2017 nutraukė, motyvuodamas tuo, kad BUAB „Toresta“ pareikštas reikalavimas yra patvirtintas UAB „Conlasa“ bankroto byloje ir bus tenkinamas ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad nurodytoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl to, kad BUAB „Toresta“, sudarydama sandorius, buvo faktiškai nemoki bei, atlikdama mokėjimus atsakovui UAB „Conlasa“, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 2 dalį, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas pažymėjo, kad nurodžiusi, jog UAB „Conlasa“ atliko statybos rangos darbus, kuriuos apmokėjo UAB „Toresta“, pareiškėja nepateikė teismui atliktų darbų aktų, nenurodė, kokie darbai buvo atlikti atsakovės. Teismas sprendė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių prašymą sumažinti UAB „Toresta“ finansinį reikalavimą, nenurodė, kad atliktų darbų aktai buvo surašyti ir yra perduoti administratoriui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja tik praėjus 2,5 metų nusprendė teikti prašymą patikslinti kreditorių sąrašą, nors apie kreditorės MB „Skolpreka“ patvirtintą finansinį reikalavimą pareiškėjai tapo žinoma arba turėjo tapti žinoma vėliausiai 2018 m. kovo 20 d., kai ji įstojo į UAB „Conlasa“ bankroto bylą.
14. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad pareiškėjos prašymas dėl kreditorės MB „Skolpreka“ finansinio reikalavimo sumažinimo yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymus patenkinti, prijungti prie bylos naujus įrodymus, išreikalauti iš atsakovės įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas atmetė pareiškėjos prašymus dėl formalios priežasties – dėl termino pareikšti finansinį reikalavimą praleidimo. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bankroto procese procesinių terminų praleidimo priežastys neturi būti vertinamos formaliai. Prioritetas turi būti teikiamas ne formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms – kreditoriaus teisės bankroto byloje pareikšti finansinį reikalavimą paneigimui, o realiam teisingumui ir vieno iš pagrindinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimui, t. y. kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1206-381/2015; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1562-241/2015).
15.2. Ginčo atveju terminas buvo praleistas, nes pareiškėja gyveno užsienyje, o vėliau perleido finansinį reikalavimą, kurį formaliais pagrindais atsisakė patvirtinti atsakovės bankroto administratorius.
15.3. Finansinio reikalavimo šioje byloje pareiškimą sąlygojo tai, kad pareiškėjai kitoje civilinėje byloje buvo pareikštas ieškinys, nuo kurio ji gali gintis tik šioje byloje.
15.4. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių manytina, kad nagrinėjamu atveju akivaizdus pareiškėjos nerūpestingumas ar tuo labiau piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis negalėtų būti nustatytas. Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto administratorius pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo neginčija. Reikalavimas yra pagrįstas įrodymais.
15.5. Manytina, kad šiuo atveju atsisakymas atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą finansiniam reikalavimui pateikti turėtų neproporcingai neigiamų padarinių pareiškėjai ir neatitiktų bankroto proceso tikslų. Be to, šioje bankroto byloje teismas yra patvirtinęs ne vieną finansinį reikalavimą, kurie buvo pateikti praleidus įstatyme nustatytus terminus.
15.6. Ginčo atveju nėra jokio juridinio fakto, kuris sudarytų pagrindą patvirtinti BUAB „Toresta“ finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje. Iš ieškinio pareiškimo civilinės teisės neatsiranda. Tik tuo atveju, jeigu nurodytos bendrovės ieškinys būtų buvęs patenkintas, būtų atsiradęs juridinis pagrindas jos finansiniam reikalavimui patvirtinti.
15.7. Pareiškėja neturi jokių BUAB „Conlasa“ dokumentų ir negali jų turėti. Dokumentais, susijusiais su BUAB „Toresta“ finansinio reikalavimo patvirtinimu, disponuoja nurodytų bendrovių bankroto administratoriai.
15.8. Bankroto bylose pripažįstama teismo aktyvumo pareiga, todėl teismas neturėjo apsiriboti tik atsakovės paaiškinimu, kad ji nežino, ar jai buvo perduoti atitinkami dokumentai. Teismas turėjo įpareigoti atsakovės bankroto administratorių pateikti duomenis apie atitinkamų darbų (ne)atlikimą, jei tokios aplinkybės buvo svarbios, sprendžiant dėl nurodyto kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo.
15.9. Prieš pareiškėją inicijuotoje byloje MB „Skolpreka“ atstovai pateikė iš BUAB „Conlasa“ bankroto administratoriaus gautus visus buhalterinės apskaitos registrus, iš kurių matyti, kad į atsakovės buhalterinę apskaitą yra įtraukti keturi BUAB „Toresta“ išrašyti dokumentai. Iš administratoriaus išreikalavus nurodytus dokumentus, būtų įsitikinta dėl darbų (ne)atlikimo.
15.10. Kartu su skundu pridedami įrodymai į Kauno apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-615-924/2020 buvo pateikti tik 2020 m. sausio 14 d., todėl tokiais įrodymais pareiškėja skundžiamo procesinio sprendimo priėmimo metu nedisponavo. Taip pat klausimas dėl to, kad, galbūt, atsakovė nebuvo atlikusi jokių statybos rangos darbų, iškilo tik teismui priėmus skundžiamą nutartį, todėl atitinkamų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik šiuo metu, dėl ko prašytina prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus (apskaitos registrus), taip pat iš atsakovės administratoriaus išreikalauti registruose nurodytus dokumentus.
Atsiliepimas
16. Atsakovė atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Pareiškėjos finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas, nes šis reikalavimas yra pareikštas praleidus teismo nustatytą jam pareikšti terminą.
Šalies argumentai
16.2. Pareiškėjos prašymai vilkina bankroto bylos nagrinėjimą, nes visos bankroto procedūros yra atliktos ir 2020 m. vasario 24 d. yra numatytas prašymo dėl atsakovės pabaigos nagrinėjimas.
16.3. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje nėra patvirtintas, ji neturi teisės ginčyti kitų atsakovės kreditorių finansinių reikalavimų (ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalis).
16.4. Buvęs atsakovės vadovas yra pareiškėjos sūnus, kuris taip pat yra ir bendrovės kreditorius, tačiau pastarasis neginčijo BUAB „Toresta“ finansinio reikalavimo.
Žemesnės instancijos teismas
16.5. Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-570-264/2017, be kita ko, buvo nutarta į BUAB „Toresta“ trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukti BUAB „Conlasa“ su 110 450 Eur finansiniu reikalavimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad nėra jokio pagrindo iš atsakovės išreikalauti pareiškėjos nurodytus dokumentus.
Atsiliepimas
17. Suinteresuotas asmuo MB „Skolpreka“ atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Teismas patikrino UAB „Conlasa“ bankroto administratoriaus prašymą ir 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi patvirtino trečios eilės kreditoriaus BUAB „Toresta“ finansinį reikalavimą. Apie šią nutartį buvo informuoti bendrovės kreditoriai, nutartis yra įsiteisėjusi, ji skundžiama nebuvo. Apie nurodyto kreditoriaus finansinio reikalavimo perleidimą MB „Skolpreka“ bendrovės kreditoriai taip pat buvo informuoti, tačiau teismo procesinis sprendimas dėl reikalavimo perleidimo taip pat nebuvo skundžiamas.
17.2. Pareiškėja nėra bendrovės „Conlasa“ kreditorė, todėl ji neturi teisės ginčyti teismo patvirtintų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų.
17.3. Pareiškėjos nurodytos termino pateikti finansinį reikalavimą praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, todėl teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti nurodytą terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
19. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą finansiniam reikalavimui pateikti bei patikslinti bankrutavusios bendrovės kreditoriaus finansinį reikalavimą.
Dėl naujų įrodymų prijungimo ir prašymo išreikalauti įrodymus
20. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – UAB „Conlasa“ 2014-2016 m. apskaitos registrus bei išrašą iš bendrovės registro Nr. 2410012 (UAB „Toresta“). Nurodo, kad pridedami dokumentai buvo gauti Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-615-924/2020, į kurią buvo pateikti tik 2020 m. sausio 14 d., todėl nurodytais duomenimis pareiškėja nedisponavo. Be to, klausimas dėl UAB „Conlasa“ statybos rangos darbų UAB „Toresta“ naudai atlikimo iškilo tik priėmus teismui skundžiamą nutartį, todėl naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po pareiškėjos prašymų išnagrinėjimo.
21. Atskirajame skunde apeliantė taip pat pareiškė prašymą išreikalauti iš BUAB „Conlasa“ bankroto administratoriaus su skundu pateiktuose registruose nurodytus dokumentus: 2015 m. lapkričio 2 d. Nr. CON 15-049, kurio suma 34 845,61 Eur; 2015 m. lapkričio 2 d. Nr. CON 15-050, kurio suma 25 765,16 Eur; 2015 m. gruodžio 1 d. Nr. CON 15-053, kurio suma 50 109,82 Eur; 2015 m. gruodžio 23 d. Nr. CON 15-055, kurio suma 14 173,08 Eur. Nurodo, kad nei BUAB „Conlasa“, nei BUAB „Toresta“ nei viename dokumente neginčijo, kad statybos rangos darbai buvo atlikti, todėl tik teismui priėmus skundžiamą nutartį iškilo poreikis pareikalauti atitinkamų dokumentų iš bendrovės „Conlasa“ bankroto administratoriaus.
22. Apeliacinis procesas nėra skirtas pakartoti visos bylos nagrinėjimą iš naujo. Tai pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė, kurią reglamentuojančios taisyklės nustato tam tikrus ribojimus, nebūdingus procesui pirmosios instancijos teisme. Tai ne tik skirtingos bylos nagrinėjimo ribos, bet ir kitokia įrodymų pateikimo bei jų tyrimo apimtis (CPK 314, 320 straipsniai).
23. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
24. Apeliantė teigia, kad prašomais prijungti prie bylos naujais įrodymais nedisponavo, tačiau pati nurodo, jog juos gavo 2020 m. sausio 14 d., tuo tarpu į nagrinėjamą bylą dar 2020 m. sausio 22 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliacinėje instancijose prašomus prijungti įrodymus apeliantė galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau tokia savo procesine teise nepasinaudojo. Taigi šiuo atveju neegzistuoja CPK 314 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurios sudarytų pagrindą prijungti prie bylos apeliantės pateiktus naujus duomenis, todėl prašymas dėl jų prijungimo atmestinas.
25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės prašymą išreikalauti iš BUAB „Conlasa“ bankroto administratoriaus įrodymus – bendrovei UAB „Toresta“ išrašytus buhalterinius dokumentus. Aplinkybę, kad bankroto administratorius disponuoja prašomais išreikalauti duomenimis, apeliantė teigia nustačiusi iš 2020 m. sausio 14 d. gautų bendrovės „Conlasa“ sąskaitų 2014-2016 m. registrų. Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu konstatuota, kad apeliantė paminėtais duomenimis disponavo dar iki jos prašymų išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme 2020 m. sausio 22 d. paskirtame teismo posėdyje. Taigi spręstina, kad ir prašymą įpareigoti BUAB „Conlasa“ bankroto administratorių pateikti UAB „Toresta“ 2015 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais išrašytus dokumentus apeliantė galėjo pareikšti pirmosios instancijos teismui. Tuo tarpu tokį prašymą teikdama apeliacinės instancijose teisme apeliantė savo procesines teises įgyvendina, nesilaikydama proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, klausimas dėl UAB „Conlasa“ statybos rangos darbų UAB „Toresta“ naudai atlikimo buvo aptariamas šalių procesiniuose dokumentuose, dėl jo pasisakė ir pirmosios instancijos teismas, todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad tik šioje proceso stadijoje iškilo poreikis pareikalauti atitinkamų duomenų iš BUAB „Conlasa“ bankroto administratoriaus.
Dėl pagrindo atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pateikti
26. ĮBĮ (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio 9 dalis nustato, kad teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis ĮBĮ nereglamentuoja, šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes.
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018 išaiškino, kad teismas, spręsdamas dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis, turėtų atsižvelgti į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, teismas turi nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar bankrutuojančios įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu; vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti.
28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės nurodytas termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo priežastis, t. y. apeliantės rezidavimą užsienio valstybėje, siekį, kad pirmiau būtų atsiskaityta su visais kitais bendrovės kreditoriais, sprendė, jog nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti jai beveik 3 metus praleistą terminą.
29. Nesutikimą su tokia teismo išvadą apeliante grindžia Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, pateiktais civilinėse bylose Nr. 2-1206-381/2015, Nr. e2-1562-241/2015, kad bankroto procese procesinių terminų praleidimo priežastys neturi būti vertinamos formaliai, prioritetas turi būti teikiamas ne formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms – kreditoriaus teisės bankroto byloje pareikšti finansinį reikalavimą paneigimui, o realiam teisingumui ir vienam iš pagrindinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimui, t. y. kad būtų visiškai patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai.
30. Šio skundo argumento kontekste, pirmiausiai, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, jog teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. iš anksto), o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Apeliantės nurodytas ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalies aiškinimas ir taikymas Lietuvos apeliacinio teismo buvo pateiktas civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Nurodytose civilinėse bylose buvo sprendžiama dėl galimybių atnaujinti terminą finansiniams reikalavimams pateikti asmenims, kurie šį terminą buvo praleidę ne daugiau nei metus laiko, termino praleidimą sąlygojo tai, kad asmenys nebuvo informuoti apie bankroto bylos jų skolininkams iškėlimą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje apeliantė yra buvusi skolininkės dalyvė – akcininkė, todėl apie UAB „Conlasa“ bankroto procesą jai neabejotinai buvo žinoma, tačiau prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pateiktas tik po 2,5 metų. Taigi apeliantės nurodyti Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 2-1206-381/2015, Nr. e2-1562-241/2015, nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, todėl teisėjų kolegija, vertindama skundžiamos apygardos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi pagrindo jais vadovautis.
31. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apygardos teismo išvada, kad apeliantės nurodytos aptariamo termino praleidimo priežastys nesudaro jo atnaujinimo pagrindo. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, kad apeliantė gyvena užsienyje, neužkerta kelio jai pateikti prašymą bankroto administratoriui dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, tuo labiau kad toks prašymas gali būti pateiktas elektronine forma. Apeliantė skunde nepateikė nesutikimo su tokiu teismo atliktu nurodytos aplinkybės vertinimu argumentų, tik pakartotinai nurodo, kad gyvenimas užsienyje sąlygojo termino praleidimą, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu neturi pagrindo pasisakyti. Tai, kad, apeliantės teigimu, jos finansinis reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, taip pat nelemia aptariamos teismo išvados neteisėtumo. Finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas sprendžiamas tik tuomet, kai yra priimtas sprendimas atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą tokį reikalavimą pateikti. Kaip minėta, apeliantė yra buvusi UAB „Conlasa“ dalyvė, apie bankroto bylos iškėlimą bendrovei jai buvo žinoma, tačiau prašymas patvirtinti jos finansinį reikalavimą pateiktas tik po 2,5 metų. Kolegijos vertinimu, toks apeliantės elgesys patvirtinta teismo išvadą dėl nerūpestingo ir aplaidaus jos teisių įgyvendinimo. Dėl tokio elgesio kilusius padarinius turi prisiimti apeliantė, todėl skunde nepagrįstai apeliuojama į šių padarinių neproporcingumą bei neatitikimą bankroto proceso tikslams.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė atskirajame skunde nenurodė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir praleisto termino priežasčių svarbą.
Dėl MB „Skolpreka“ (pradinis kreditorius BUAB „Toresta“) finansinio reikalavimo pagrįstumo
33. Prieš pasisakydama dėl apeliantės skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad atsiliepimuose į skundą nepagrįstai teigiama, jog apeliantė, kurios reikalavimas nėra patvirtintas UAB „Conlasa“ bankroto byloje, pagal ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalį neturi teisės ginčyti bendrovės kreditorės MB „Skolpreka“ finansinio reikalavimo. Nurodytos teisės normos taikymo ir aiškinimo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tretieji asmenys, neturintys finansinių reikalavimų, kaip ir juos turintys kreditoriai, turi teisę skųsti teismo nutartis kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimais, jeigu ginčijamo patvirtinto ar patikslinto kreditoriaus reikalavimo suma viršija 72 Eur (ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalis). Kitokios aptartos ĮBĮ normos aiškinimas pažeistų bankroto bylos trečiųjų asmenų, neturinčių finansinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei, tačiau turinčių materialųjį teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi dėl patvirtinto finansinio reikalavimo, teises, nes jie, būdami bylos dalyviais, netektų galimybių visa CPK normų nustatyta apimtimi ginti pažeistas teises ir tai reikštų bankroto bylos dalyvių procesinio lygiateisiškumo ribojimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-386-381/2016).
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).
35. Skunde apeliantė pakartotinai nurodo, kad nėra jokio juridinio fakto, kurio pagrindu teismas galėjo patvirtinti BUAB „Toresta“ finansinį reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nurodyto kreditoriaus finansinio reikalavimo tikslinimo klausimą, nustatė, kad finansinis reikalavimas buvo patvirtintas tarp šalių susiklosčiusių statybos rangos teisinių santykių pagrindu. Kauno apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1444-324/2017 duomenimis taip pat nustatyta, kad bendrovės 2015 m. buvo sudariusios dvi subrangos sutartis. Aplinkybės, kad tarp šalių buvo susiklostę nurodyto pobūdžio teisiniai santykiai patvirtinta ir pati apeliantė – teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose teigė, kad UAB „Conlasa“ 2015 m. UAB „Toresta“ naudai atliko statybos rangos darbus, kuriuos pastaroji apmokėjo. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai atmetė argumentą dėl teisinio pagrindo patvirtinti BUAB „Toresta“ finansinį reikalavimą UAB „Conlasa“ bankroto byloje nebuvimo, tuo tarpu apeliantei nepateikusi nesutikimo su tokia teismo išvada motyvų, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo plačiau dėl nurodytos aplinkybės pasisakyti. Apeliantės nesutikimas su teismo atliktu bylos duomenų vertinimu, nepateikiant argumentų, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis.
36. Pažymėtina, kad apeliantė skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad jai apie BUAB „Toresta“ įtraukimą į BUAB „Conlasa“ kreditorių sąrašą (teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartis) turėjo būti žinoma nuo 2018 m. kovo 20 d., kuomet ji pati įstojo į bendrovės bankroto bylą. Tačiau ginčą dėl nurodyto kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo inicijavo tik po daugiau nei 2 metų. Įvertinus tai, kad apeliantė yra buvusi bendrovės akcininkė, kuri, kaip nurodo pati apeliantė, turi 102 701,20 Eur reikalavimą bendrovei, todėl turėtų būti suinteresuota, kad jos interesai BUAB „Conlasa“ bankroto procese nebūtų pažeisti, manytina, jog toks jos procesinis elgesys neatitinka nei rūpestingo bei sąžiningo asmens kriterijų, nei yra suderinamas su efektyviu ir operatyviu bankroto procesu. Kolegijos nuomone, įvertinus nepagrįstą apeliantės delsimą įgyvendinti savo teises bei tai, kad abejonėms dėl BUAB „Toresta“ finansinio reikalavimo pagrįstumo įrodyti apeliantė nepateikė jokių objektyvių duomenų (CPK 12, 178 straipsniai), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė jos prašymą dėl nurodyto kreditoriaus (jo teisių perėmėjo) finansinio reikalavimo patikslinimo. Kaip jau buvo minėta, aktyvus bankroto bylą nagrinėjančio teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą. Taigi apeliantė, būdama pasyvi įgyvendinant savo teises bei pati nevykdydama įrodinėjimo pareigos, skunde nepagrįstai apeliuoja į teismo aktyvumo pareigos renkant įrodymus bankroto procese pažeidimą. Nors apeliantė nurodo, kad visais bendrovės „Conlasa“ dokumentais disponuoja bankroto administratorius, byloje nėra duomenų, kad ji, būdama bendrovės bankroto bylos dalyve, bandė gauti atitinkamus dokumentus, reikalingus jos prašymams pagrįsti, ir kad tokie dokumentai jai nebuvo pateikti. Tai, kad bankrutavusios bendrovės dokumentais disponuoja bankroto administratorius neatleidžia apeliantės nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 12, 178 straipsnis).
37. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.