Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. Ž. ieškinį atsakovams R. S. (Ž.), Z. K. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys R. Ž., A. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė R. S. (Ž.) yra ieškovo ir trečiojo asmens R. Ž. dukra. Ieškovas su trečiuoju asmeniu R. Ž. yra susituokęs nuo (duomenys neskelbtini), santuoka nėra nutraukta. Ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol užsiima žemės ūkiu, augalininkystės veikla. Pasitikėdamas savo sutuoktine, ją buvo įgaliojęs rūpintis dalimi ūkio reikalų, ūkio dokumentų tvarkymu, sutuoktinei duodavo įgaliojimus ieškovo vardu pirkti arba kitu būdu įsigyti nekilnojamąjį turtą. Ieškovas daugiausiai užsiimdavo fiziniais ūkio darbais (žemės sklypų apdirbimu, derliaus auginimu, nuėmimu), taip pat produkcijos realizavimu. Ieškovas nuo ūkio įkūrimo vis didino ūkiui priklausančių žemės sklypų plotus, žemės sklypus papildomai nuomojosi. Atsiradus galimybei – nuomojamus sklypus įsigydavo. (duomenys neskelbtini) Nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovas žemės sklypus nuomojosi iš atsakovės Z. K., buvo susitarta, kad Z. K. sklypus parduos Ieškovui. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad (duomenys neskelbtini) metais jo sutuoktinė įgyvendino jo pavedimą ir faktiškai sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypų įsigijimo iš Z. K., nes ieškovas ir toliau naudojosi šiais sklypais ūkyje. Ieškovo dukra, atsakovė R. S. (Ž.) nebuvo ūkininkė ir neūkininkavo, pasirinko socialinio pobūdžio studijas Vilniuje, gyveno ten, o (duomenys neskelbtini) m. oficialiai išvyko gyventi į Turkiją. Trečiasis asmuo R. Ž. turėjo galimybę naudotis ieškovo banko sąskaitos kortele, žinojo kodus ir būtent (duomenys neskelbtini) iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo išgryninti (duomenys neskelbtini) Lt, kurie akivaizdu, skirti kainos (ar jos dalies) Z. K. sumokėjimui pagal Dovanojimo sutartį. Atsakovė Z. K. negalėjo turėti jokių dovanos suteikimo motyvų, nes atsakovės nesusijusios giminystės ar kitokiais ryšiais.

Atsakovei Z. K. ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti (duomenys neskelbtini) - asmeniškai. Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinėjimo teisme datą, laiką ir vietą pranešta teismo pranešimu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus sprendimo motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė R. S. (Ž) atsiliepime nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka, todėl teismas surašo sutrumpintus sprendimo motyvus.

Iš bylos rašytinių duomenų nustatyta, kad trečiąsias asmuo R. Ž. ir ieškovas N. Ž. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Ieškovas N. Ž. (duomenys neskelbtini) įregistravo ūkininko ūkį. N. Ž. (duomenys neskelbtini) išdavė notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą (vieneriems metams) savo sutuoktinei R. Ž. sumokėti reikiamus mokesčius, gauti nuosavybės dokumentus, jo vardu pirkti už kainą ir sąlygas savo nuožiūra nekilnojamąjį turtą, esantį bet kurioje Lietuvos Respublikos vietovėje, sudaryti preliminarias turto pirkimo-pardavimo sutartis, pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartis, perdavimo-priėmimo aktus, sumokėti pinigus už perkamą nekilnojamąjį turtą, užregistruoti pirkimo-pardavimo sutartis VĮ Registrų centre, gauti nuosavybės dokumentus, jo vardu rašyti pareiškimus, prašymus, pateikti ir gauti reikiamus dokumentus, pažymas bei pažymėjimus, pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išduoti iš esmės analogiški įgaliojimai penkeriems metams. Atsakovė Z. K. pagal (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybes teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta šio žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su N. Ž. iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) Z. K. padovanojo R. S. (Ž) nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sudaryta žemės sklypo panaudos sutartis su N. Ž. iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis su A. P. iki (duomenys neskelbtini). Atsakovė Z. K. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybes teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su N. Ž. Iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) Z. K. padovanojo R. S. (Ž) nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sudaryta žemės sklypo panaudos sutartis su N. Ž. Iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis su A. P. iki (duomenys neskelbtini). Atsakovė Z. K. (duomenys neskelbtini) notarės akivaizdoje paliudijo, kad (duomenys neskelbtini) metais pardavė R. Ž. du savo turėtus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Su R. Ž. sutarė tuo metu buvusią rinkos kainą, tikslios sumos neprisimena. Nuvykus pas notarę, R. Ž. jai pasiūlė pasirašyti jos dukrai R. Ž. žemės sklypo dovanojimo sandorį ir ji sutiko. Išėjus iš notarės R. Ž. sustojo prie bankomato ir išgryninus pinigus jai sumokėjo sutartą kainą už sklypus. N. Ž. kartu nebuvo ir į notaro biurą jis nevažiavo.

Dėl apsimestinių sandorių

Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CK 1.87 straipsnio 1 dalį, nurodoma, kad apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228//2009; kt.). Šalis, siekdama apginti savo teises CK 1.87 straipsnio pagrindu ir norinti remtis dengiamuoju sandoriu, turi įrodyti jo egzistavimą ir tikrąją šalių valią. Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovas privalo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017, 41 punktas). Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 16 punktas; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017, 39 punktas; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 31 punktas). Vis dėlto, skirtingai nei kitais niekinių sandorių atvejais (pavyzdžiui, prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms atveju), apsimestinio sandorio negaliojimo atveju taikytinas specifinis tokio sandorio negaliojimo padarinys – tikrosios sandorio šalies valios patvirtinimas. Dėl apsimestiniam sandoriui būdingos specifinės dvisluoksnės konstrukcijos apsimestinio sandorio atveju pirmiausia turi būti sprendžiamas klausimas dėl tikrojo sandorio nustatymo, t. y. dėl dengiamojo sandorio buvimo ir jo galiojimo, o tik tuomet sprendžiama dėl apsimestinio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Tik nustatęs tikrąją šalių valią, išreikštą dengiamuoju sandoriu, teismas gali konstatuoti, jog pridengiamuoju sandoriu (ginčijamu sandoriu) nėra išreikšta tikroji šalių valia, todėl yra pagrindas jį pripažinti negaliojančiu ir pripažinti tą sandorį, kurio teisinių padarinių šalys ir siekė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2022).

Atsakovė R. S. (Ž) ir trečiasis asmuo R. Ž. pripažino ieškinį ir patvirtino, kad tikroji jos ir Z. K. valia buvo ne žemės sklypų dovanojimas, o pirkimas-pardavimas, siekiant išvengti imperatyvių įstatymo nuostatų dėl pirmumo teisės įgyti žemės sklypą nebuvimo taikymo. Ieškovo pateiktas notariškai patvirtintas atsakovės Z. K. liudijimas ir ieškovo banko sąskaitos išrašas patvirtina šio sandorio atlygintinumą ir atsakovės Z. K. gavimą 868,86 eurų (3 000 litų) sumos iš trečiojo asmens R. Ž..

Ginčijamo sandorio šaliai pripažinus buvus valios ydingumą, ginčo sandoris pripažįstamas apsimestiniu ir taikomos teisinės pasekmės – pripažįstama tikroji sandorio šalių valia, t. y. kad (duomenys neskelbtini) tarp R. Ž. ir Z. K. buvo sudaryta žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis.

Dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra priimtiniausias pažeistos savininko pirmenybės teisės gynimo būdas, nes jis, palyginti su kitais, pvz., sandorio negaliojimo institutu, yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. P. v. M. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-230/2014; kt.). Sandorio pripažinimas negaliojančiu, kaip civilinių teisių gynimo būdas, gali būti taikomas tik tada, kai privataus ar viešojo intereso negalima apginti kitais civilinių teisių gynimo būdais (žr., pvz,. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011).

Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, jog šio būdo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo. Dėl to, taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutą, netaikomos CK 1.80 straipsnio 2–4 dalyse, 4.96 straipsnyje nustatytos sandorio negaliojimo ir turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje K. V. v. A. Z. B., A. S. agroserviso įmonė, A. S., bylos Nr. 3K-3-134/2007).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ŽŪPŽĮĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta (2014 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. redakcija), kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį (sutartis) naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. 2014 m. spalio 27 d. galiojusio ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad „teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės turi fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Tokiu asmeniu laikomas ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos žemės ūkio veiklą vykdęs (įskaitant studijų ir (ar) mokymosi įgyjant žemės ūkio išsimokslinimą laiką) ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravęs fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi žemės ūkio išsimokslinimo diplomą. <...>“. Ieškovas šiuos reikalavimus atitiko, nes jis (duomenys neskelbtini) nuomos sutartimis naudojo Žemės sklypus žemės ūkio veiklai daugiau kaip metus, taip pat ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos vykdė žemės ūkio veiklą, reikalingą terminą buvo deklaravęs žemės ūkio naudmenas ir pasėlius.

CK 1.87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Ši norma sudaro pagrindą žemės sklypų pirkėjo teises ir pareigas perkelti ieškovui, nustatant, kad atsakovė Z. K. pardavė, o ieškovas nupirko žemės sklypus už 868,86 Eur (3 000 Lt), t. y. lėšas, kurios sandorio sudarymo dieną išgrynintos iš ieškovo banko sąskaitos. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, panašiose bylose (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-313/2022, 59 p. ir kt.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuoti atsakovei R. S. (Ž), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, įkeisti, kitaip apsunkinti.

Tenkinus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 224,00 Eur žyminis mokestis ir 2 172,10 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina šių išlaidų realumą.

Išlaidas advokato pagalbai apmokėti sudaro: 1 452,00 Eur už ieškinio parengimą, 496,10 Eur už nuomonės dėl rašytinio bylos nagrinėjimo parengimą, 60,50 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą.

Atsakovių atstovas pateikė nuomonę dėl bylinėjimosi išlaidų prašydamas ieškovo atstovavimo išlaidas sumažinti ne mažiau kaip per pusę.

Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, advokato užmokesčio už ieškinio parengimą maksimalus priteistinas dydis – 4497,50 Eur, už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą maksimalus priteistinas dydis – 179,90 Eur (Rekomendacijų 8.2., 8.16 punktai). Ieškovo prašomos priteisti išlaidos už ieškinio ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių.

Teismas išlaidas, susijusias su advokato pagalba, vertina atsižvelgiant į CPK 98 straipsnio 2 dalyje bei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytų kriterijų. Ieškovas nurodo sumokėjęs 496,10 Eur už nuomonės dėl rašytinio bylos nagrinėjimo parengimą. Teismas nurodė ieškovo atstovei pateikti nuomonę, ar neprieštaraujama, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Ieškovo atstovė pateikė trijų lapų apimties dokumentą, kuriame be sutikimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, išdėstė atsikirtimus į atsakovės atsiliepimą, kas pagal teiginių turinį vertintina kaip dublikas. Pažymėtina, kad teismas nenustatė pasirengimo paruošiamųjų dokumentų būdu ir neįpareigojo ieškovo pateikti dubliką, tuo labiau, kad atsakovė R. S. sutiko su ieškiniu. Taigi, teismas nevertino ir nesirėmė minėtame ieškovo atstovės dokumente pateiktais teiginiais. Todėl atsakovės atstovo teiginiai, kuriais kritiškai vertinamas atstovavimo išlaidų dydis, pripažintini pagrįstais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovė pateikė pagal esmę dokumentą (dubliką), kuris procese nebuvo būtinas ir neturėjo reikšmės proceso rezultatui, pralaimėjusi šalis neturi būti įpareigota atlyginti tokias išlaidas, kurias patirti nebuvo būtina. Tuo remiantis, ieškovo patirta atstovavimo išlaidų dalis – 435,60 Eur iš atsakovės nepriteisiama.

Iš viso, iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovui priteisiama 1 736,50 Eur bylinėjimosi išlaidų: 224,00 Eur žyminis mokestis, 1 452,00 Eur už ieškinio parengimą ir 60,50 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Iš atsakovių lygiomis dalimis valstybei priteisiamos 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 235 straipsnio 6 dalimis, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Pripažinti(duomenys neskelbtini) žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), apsimestine ir nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis.

Perkelti ieškovui N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirkėjo teises ir pareigas pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį ir nustatyti, kad atsakovė Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė, o ieškovas N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nupirko žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 868,50 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės Z. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 868,50 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovų R. S., Z. K. valstybei 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas lygiomis dalimis po 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) iš kiekvienos. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei R. S. (Ž), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, įkeisti, kitaip apsunkinti, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti valstybės įmonei Registrų centras.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.