Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei D. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad 2021 m. lapkričio mėnesį sūnus pradėjo gyventi su juo. 2022 m. liepos 13 d. taikiai susitarė su atsakove dėl išlaikymo vaikui. Susitariant buvo prašoma 100 Eur suma, įvertinus atsakovės turtinę padėtį. Praėjus pusmečiui, jis nežino ar atsakovės turtinė padėtis pasikeitė, mano, kad ji dirba nelegaliai, vengia mokėti lėšas vaikui. Žino, kad ji dirba nelegaliai Kurmaičiuose, įrodymų neturi. Jis gauna atlyginimą apie 1000 Eur, uždarbis svyruoja nuo oro sąlygų, nes dirba statybininku. Vaikas auga, reikia pirkti rūbus, jie brangsta, brangsta maistas. Vaikas lanko darželį, darželyje renkamos lėšos vaikų poreikių pagerinimui. Tie patys poreikiai buvo ir taikiai susitariant liepos mėnesį, bet 100 Eur suma tai buvo kaip avansas atsakovei mokėti, kol ji susiras darbą. Kad po to ji mokės daugiau, kai susiras darbą, susitarę nebuvo, tik apkalbėjo žodžiu. Su vaiku gyvena savo būste, mokesčiams išleidžia kas mėnesį iki 200 Eur šiuo metu, liepos mėnesį mokesčiai buvo mažesni gal 20 Eur. Vaikui maistui išleidžia per dieną po 6-7 Eur, maistas nuo sausio mėnesio pabrango. Kiekvieną mėnesį vaikui perka po 3-4 kelnes, kurios kainuoja po 7-8 Eur, maikutes. Batus perka kartą per porą mėnesių, avalynė kainuoja 25-30 Eur, viso rūbams ir avalynei per mėnesį išleidžia apie 50-60 Eur. Vaiko vaistams, jo nuvežimui pas gydytojus, per mėnesį išleidžia 150 Eur. Per paskutinius tris mėnesius vaikas du kartus gulėjo ligoninėje dėl gripo, viruso. Perka vitaminus, vaikas turi problemų su skrandžiu, perka gerąsias bakterijas, perka vaistus nuo peršalimo, gerklės. Vaikas serga nuo rudens. Šiuo metu vaikas taip pat gydosi, yra sanatorijoje valstybės lėšomis. Vaikas motinos buvo apleistas ir, kai vaikas pradėjo gyventi su juo, pakeitus šeimos gydytoją, sužinojo, kad vaikui yra sutrikusi vystymosi raida, dėl ko papildomai lankosi pas logopedą darželyje. Privačiai gruodžio mėnesį lankėsi pas reabilitologą dėl vaiko eisenos, nes vaikas vaikšto ant pirštų galų. Už konsultaciją sumokėjo 30 Eur. Vaiko pramogoms skiria per mėnesį 30 Eur: žaidimų aikštelės, batutai, dviratukai šiltuoju metų laiku, o augant, pramogų tik daugės. Vaiko darželiui kuro išlaidos sudaro per mėnesį 70 Eur, vaikas vežamas į darželį automobiliu, atstumas po 20 km per dieną. Perka vaikui neštis į darželį spalvotą popierių, pieštukus. Tai vienkartiniai pirkiniai. Darželyje renkamos lėšos į grupės fondą, sumos būna įvairios, nuo 5 Eur kas tris mėnesius. Už tai, kad vaikas lanko darželį, gauna kompensaciją ir moka 10 Eur, vasaros sezonu po 40 Eur. Vaiko pinigus, virš 80 Eur, gauna jis. Kai tarėsi su atsakove vaikas pas jį jau gyveno 8 mėnesius ir tuo metu jis žinojo visus vaiko poreikius, bet tariantis pagailėjo atsakovės. Kol kas nesikreipė į vaikų išlaikymo fondą. Šeimoje jie gyvena dviese, kitas jo vaikas pilnametis. Atsakovė turi nuosavą būstą. Iki 2021 m. lapkričio mėnesio vaikas gyveno su atsakove, jis mokėjo vaikui išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį. Specialiųjų poreikių vaikas neturi.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Ieškinio kopija kartu su pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, taip pat teismo šaukimas į posėdį atsakovei buvo siunčiami ieškinyje nurodytu jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, jog apie posėdžio vietą ir laiką atsakovei buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą į bylą, kurioje nurodė, kad išlaikymo nepilnamečiui S. M. iš jo motinos D. J. priteisimas po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti T. M., neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas T. M. ir atsakovė D. J. yra nepilnamečio S. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-3333-666/2022 buvo pakeista Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi patvirtinta 2020 m. lapkričio 6 d. sudaryta taikos sutartis tarp T. M. ir D. J. dėl nepilnamečio vaiko S. M. gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos nustatymo, bei skirtino išlaikymo dydžio. Sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu T. M., pagal teismo patvirtintą taikos sutartį atsakovė D. J. įsipareigojo mokėti po 100 Eur kas mėnesį mokamų išmokų sūnui išlaikyti iki sūnaus pilnametystės.

Ieškovas byloje reiškia reikalavimą atsakovei dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, prašydamas padidinti vaikui išlaikymo sumą nuo 100 Eur iki 300 Eur per mėnesį.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu atsirado papildomų vaiko priežiūros išlaidų.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straopsnis). Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-101/2010).

Išlaikymas nepilnamečiui S. M. nustatytas šalių susitarimu, kuriuo atsakovė įsipareigojo teikti išlaikymą sūnui nuo 2022 m. birželio 1 d. po 100 Eur kas mėnesį, kurį teismas patvirtino 2022 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-3333-666/2022.

Ieškovas teigia, kad po teismo patvirtino susitarimo su atsakove, padidėjo vaiko poreikiai. Paaiškėjo, kad vaikas serga, turi pastovių sutrikimų, kuriuos reikia gydyti, todėl reikia papildomų lėšų vaistams, vaiko vežimui pas gydytojus. Labai padidėjo infliacija, išaugo kainos, vaikas auga, lanko darželį, jo poreikiai didėja, todėl 100 Eur sumos neužtenka vaiko išlaikymui.

Iš bylos duomenų ir ieškovo teiktų paaiškinimų matyti, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutartis dėl taikos sutarties, kuria šalys susitarė dėl 100 Eur vaikui skiriamo išlaikymo dydžio, patvirtinimo, priimta daugiau nei prieš 8 mėnesius, šalių sūnus buvo 3 metų amžiaus. Šiuo metu vaikas yra jau beveik 4 metų, jis lanko darželį. Vaikui gyvenant su atsakovu, paaiškėjo, kad vaikui yra sutrikusi vystymosi raida, dėl ko lankėsi pas gydytojus, rekomenduota ankstyvoji reabilitacija, logopedo pagalba, kurią vaikas gauna darželyje. Vaikas dažnai serga, dėl ko atsakovui teko gulėti ligoninėje, planuojamas sanatorinis gydymas. Patiriamos išlaidos vaiko maistui, ugdymo priemonėms, rūbams, avalynei, vaistams, atitinkamų išlaidų reikalauja ir vaiko pramogos, leidžiant laisvalaikį.

Ieškovas pripažino, kad analogiški vaiko poreikiai buvo ir kai tarėsi su atsakove dėl vaiko išlaikymo dydžio, nes vaikas pas jį gyvena nuo 2021 m. lapkričio mėn., tačiau nuo 2023 m. sausio mėn. stipriai pakilus kainoms, vaikui dažnai sergant, sutartos 100 Eur sumos nebepakanka vaiko poreikių patenkinimui. Atkreiptinas dėmesys, kad infliacija nėra tas kriterijus, kuris sudarytų sąlygas kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio keitimo, nes periodinio išlaikymo išmokos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.) ir šiuo atveju teismo priteisto išlaikymo indeksuota suma yra 122 Eur.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad šalių vaiko poreikiai nuo 2022 m. birželio 1 d. (šalių susitarimo dėl išlaikymo dydžio) iš esmės nepakito, todėl kaip ir nėra pagrindo keisti teismo nustatytą išlaikymo dydį. Tačiau teismas, vertindamas šalių gera valia sutartą išlaikymo dydį, pripažįsta, jog jis yra per mažas ir neužtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl turi būti keičiamas, ginant vaiko interesus ir sudaro pagrindą teismui spręsti klausimą dėl iš atsakovės priteisto išlaikymo dydžio padidinimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas patenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių ir profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.

Taigi sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, visų pirma turi būti įvertinti vaiko poreikiai. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga apie 600 Eur suma bei pateikė detalų sūnui išlaikyti reikalingų išlaidų apskaičiavimą. Ieškovas nurodė, kad per mėnesį sūnaus maistui išleidžia apie - 150 Eur (5 Eur per 1 dieną), rūbams, avalynei - 100 Eur, vaistams, vitaminams, vežimui pas gydytojus - 150 Eur, pramogoms - 30 Eur, išlaidos darželio reikmenims, priemonėms, transportui - 70 Eur, būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms - 100 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovas patikslino, kad vaikui maistui išleidžia per dieną po 6-7 Eur, nes maistas nuo sausio mėnesio pabrango. Vaikui rūbams ir avalynei per mėnesį išleidžia apie 50-60 Eur. Už tai, kad vaikas lanko darželį, gauna kompensaciją ir už darželį moka 10 Eur, o vasaros sezonu po 40 Eur. Jis gauna vaiko pinigus - virš 80 Eur. Kai tarėsi su atsakove dėl vaiko išlaikymo, vaikas pas ieškovą jau gyveno ir jis žinojo visus vaiko poreikius, tačiau tariantis jis pagailėjo atsakovės dėl jos turtinės padėties. Šiuo metu mano, kad ji dirba nelegaliai ir vengia mokėti lėšas vaikui. Pagal ieškovo pateiktą išlaidų pagrindimą ir jo paaiškinimus bendra išlaidų vaiko poreikiams suma per mėnesį iš viso sudaro apie 600 Eur. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

Įvertinęs nurodytų išlaidų rūšį ir jų dydį, teismas pripažįsta, jog ieškovo nurodytos išlaidos iš esmės atitinka vaiko amžių, jo poreikius, nėra aiškiai per didelės, bet kai kurios iš jų nėra pagrįstos kaip būsto nuoma ar vaiko vežiojimui į darželį. Ieškovas su vaiku gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute (būsto nesinuomoja), kurio šildymas krosninis, todėl 100 Eur mokesčių dalis, tenkanti vaikui, kiekvieną mėnesį visus metus teismo neįtikina. Ieškovas taip pat nurodė, kad vežioja vaiką į darželį ir kurui išleidžia po 70 Eur per mėnesį. Teismas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nutolusi nuo darželio, bet tame pačiame mieste, už beveik 4 km. Mieste važinėja viešasis transportas, todėl būtinybės vežioti vaiką į darželį tik nuosavu transportu nėra, o ir tą darant, esant nurodytam atstumui, 70 Eur degalams neišleidžiama. Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas konstatuoja, kad ikimokyklinę ugdymo įstaigą lankančio mažamečio vaiko realiems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga skirti 500 Eur sumą, ir ši suma atitinka tiek protingumo, tiek realumo kriterijus (CPK 185 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat įvertinus tai, kad išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą šiuo metu sudaro 85,75 Eur, sprendžiant klausimą dėl atsakovės teiktino išlaikymo dydžio, laikytina, jog sūnaus poreikiams per mėnesį tėvai privalo skirti apie 415 Eur (500 Eur – 85 Eur).

Antras kriterijus, į kurį privalu atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra jo tėvų turtinė padėtis. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas šiuo metu dirba, užsiima individualia veika ir jo uždarbis yra apie 1000 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jo uždarbis svyruoja nuo oro sąlygų, nes jis dirba statybininku. Ieškovo teigimu, jokių kitų pajamų jis negauna, išskyrus vaikui mokamą išmoką pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu gyvena su sūnumi nuosavame bute, ir kitų išlaikytinių neturi (kitas jo vaikas jau pilnametis). Įrodymų apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą į bylą ieškovas nepateikė. Iš teismo iniciatyva surinktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas nuosavybės teise turi 34,19 kv. m. butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra deklaruota jo gyvenamoji vieta, bei 2008 m. automobilį Toyota Corolla Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsakovė įrodymų apie savo turtinę padėtį į bylą nepateikė. Iš teismo iniciatyva surinktų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prie išvados pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovė šiuo metu nedirba, registruoto kilnojamojo turto neturi. Turi nekilnojamojo turto – 49,02 kv.m. butą, adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad, jo žiniomis, atsakovė dirba nelegaliai Kurmaičiuose, sveikatos problemų ir kitų išlaikytinių neturi, turi nuosavą būstą, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Šiuos ieškovo paaiškinimus paneigia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus teismui pateikta informacija, kad atsakovė nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. yra registruota Užimtumo tarnyboje. 2022 m. gruodžio 17 d. ir 2023 m. sausio 17 d. siūlomo darbo atsisakė dėl pateisinamos priežasties. Kaip nustatė Institucijos atstovė pokalbio su atsakove metu, atsakovė yra susižalojusi ranką ir laikinai dirbti negali, jos laukia ilgas reabilitacinis gydymas. Atsakovė turi ir dar vieną nepilnametį vaiką. Duomenų apie šalių turimus kitus finansinius įsipareigojimus, skolas, į bylą nepateikta.

Šalims susitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, civilinėje byloje Nr. 2SP-3333-666/2022 šalių turtinė padėtis teismo nebuvo vertinta. Pagal pateiktus į bylą įrodymus, ieškovo paaiškinimus ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą matyti, kad metų bėgyje atsakovės turtinė padėtis iš esmės nėra pasikeitusi, net gi šiuo metu yra pablogėjusi, dėl patirtos traumos ji negali dirbti. Ieškovo materialinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei buvo dėl padidėjusių pajamų, tačiau jam tenka ir didesnė vaiko išlaikymo našta, užtikrinant sūnui gyvenamąjį būstą ir kasdieninius poreikius.

Spręsdamas klausimą dėl iš atsakovės priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė dėl objektyvių priežasčių negalės ilgainiui dirbti ir gauti pajamų, iš kurių galėtų teikti sūnui reikalingo dydžio išlaikymą. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovės turimus ilgalaikius ir negrįžtamus sveikatos sutrikimus, dėl kurių ji neturėtų realių galimybių ieškotis darbo. Turima jos trauma yra tik trumpalaikis sveikatos sutrikimas, po kurio ji galės ir planuoja dirbti bei teikti vaikams išlaikymą.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, jų sūnaus poreikius, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir padidinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutartimi nustatytą atsakovės vaikui teiktino išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovės nepilnamečiui sūnui S. M. išlaikyti po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Šalių nepilnamečiui sūnui išlaikyti skiriamas lėšas ieškovui ir toliau pavestina tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie tokias patirtas į bylą nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Ieškovas byloje pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimą. Atsižvelgiant į priteistino išlaikymo dydį, laikytina, jog patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimo.

Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai, valstybei iš atsakovės priteistina žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo ieškovas buvo atleistas, t. y. 27 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7, 8 dalys, 96 straipsnio 1 dalis).

Proceso metu susidarė išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių suma viršija 5 Eur sumą ir sudaro 13 Eur dydžio sumą (tiksli suma 13,28 Eur). Šios išlaidos priteistinos iš šalių valstybės naudai proporcingai kaip ir bylinėjimosi išlaidos bei sudaro po 6,50 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-3333-666/2022 patvirtintą tarp šalių taikos sutartimi iš atsakovės D. J. priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovės D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus S. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2023 m. sausio 17 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti ieškovui T. M. nepilnamečio sūnaus S. M. išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 33,50 Eur (trisdešimt tris eurus 50 ct), iš ieškovo T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 6,50 Eur (šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.