- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-08-29
- Bylos Nr.
- e1-1252-1183/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18510-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Dauginis
- Kaltinamasis
- R. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, turintis 2 grupės neįgalumą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus, paskutinį kartą nuteistas 2021 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų, 2022 m. kovo 4 d. paleistas iš Pataisos namų atlikus arešto bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – motinai S. B., būtent: 2022 m. gegužės 24 d., apie 22.15 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebęs už kairės rankos dilbio ją suko, po to du kartus koja įspyrė į kairės pusės sėdmenį savo motinai S. B., tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. B. apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 24 d. dienos metu dirbo namuose, po to gėrė degtinę. Apie 21.00 val. motina pradėjo priekaištauti, kad geria alkoholį, kad blogai atlieka darbus. Jis motinai pasakė, kad baigtų šūkauti. Dėl šių pasakytų žodžių motina supyko ir dar labiau pradėjo priekaištauti. Kadangi jį supykdė mamos priekaištai ir ji trukdė žiūrėti televizorių kilo žodinis konfliktas. Jo metu savo motinai S. B. sugriebė už kairės rankos ir vedė pro duris į lauką. Vesdamas motiną link durų, galėjo truputį pasukti jai ranką, nes tuo metu buvo neblaivus ir galėjo neapskaičiuoti savo jėgos, taip pat galėjo įspirti motinai į užpakalį, bet dėl girtumo šios aplinkybės nelabai prisimina. Pagal pateiktą pranešimą apie įtarimą prisipažįsta, nors dėl girtumo kai kurių aplinkybių neprisimena, bet galėjo motiną nuskriausti, dėl ko jai galėjo skaudėti. Pirmos apklausos ir akistatos metu neprisipažino, nes tikėjosi išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, šio įsakymo tvarką ir esmę suprato.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo duotų paaiškinimų, jo kaltę įrodo kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.
Nukentėjusioji S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 24 d., apie 22.15 val., buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Namuose taip pat buvo neblaivus sūnus R. B. gim. (duomenys neskelbtini), kuris jau ne pirmą dieną vartojo alkoholį. Sūnui būnant prieškambaryje, priėjus prie jo, šis ėmė agresyviai bendrauti, aiškino, kad su juo šiuose namuose daugiau ji nebegyventų, nors namas priklauso jai. Sūnus R. B. buvo stipriai neblaivus. Ji kelis kartus pasakė, kad šis eitų miegoti, tačiau jis jos nepaklausė ir žodinio konflikto metu suėmė jos kairę ranką už dilbio ir ėmė ją sukti jai už nugaros. Kai ji pradėjo šaukti, tai jis paleido ranką ir su koja du kartus spyrė jai į kairės pusės sėdmenį, sakydamas, kad eitų iš namų. Dėl tokių sūnaus veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Supratusi, kad sūnus tampa vis agresyvesnis ji išėjo iš namų į kiemą ir paskambino pagalbos numeriu 112. Kuomet buvo sukama ranka ir du kartus spirta į sėdmenį, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Pati sūnui netrenkė, nes jis fiziškai stipresnis. Atvažiavus policijai sūnus buvo sulaikytas.
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad, 2022 m. gegužės 24 d. adresu (duomenys neskelbtini) policiją kvietė S. B., kuri paaiškino, kad neblaivus sūnus R. B. smurtavo ir sukėlė jai fizinį skausmą; konflikto metu jis suėmė už kairės rankos dilbio ir suko ranką, bei su koja du kartus spyrė į kairės pusės sėdmenį. Šių veiksmų metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau medikų pagalbos atsisakė, turtinė žala nepadaryta. Prašo nubausti sūnų įstatymų numatyta tvarka. Civilio ieškinio sūnaus atžvilgiu nereikš, jo pareiškimo sąlygos išaiškintos.
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota vieta (duomenys neskelbtini), kur vyko konfliktas; fotografuota.
Iš asmens apžiūros protokolo matyti, jog S. B. kūno apžiūros eigoje neužfiksuota akivaizdžių sužalojimų, fotografuota.
Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog „sūnus neblaivus, spardo pranešėją, agresyvus. Moteriai (duomenys neskelbtini) m., skauda kūną. Nepilnamečių nėra. Laukia vietoje. Info GMP.“
Iš akistatos protokolo matyti, jog nukentėjusioji S. B. patvirtino, jog jos sūnus R. B. smurtavo prieš ją. Įtariamasis R. B. to nepatvirtino.
Kitų objektų (Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įrašo) apžiūros protokole, užfiksuota, jog apžiūrimas klausant Bendrojo pagalbos centro atsiųstas garso įrašas "2022_05_24_22-30-32_37064823415". Garso įrašo trukmė 1 minutės 18 sekundės. Paleidus garso įrašą girdimas moters balsas, kuri pasako „matysim, matysim“, po to girdimas skambinimo garsas.
Kitų objektų (Body kamerų) apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrima dvylika Boby kamerų vaizdo įrašų. Atliekama policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų apžiūra, kurių yra 12 failų.
Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamojo R. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo R. B. prisipažinimas, nukentėjusiosios S. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, apžiūros protokoluose, akistatos tarp R. B. ir nukentėjusiosios protokole užfiksuotos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog R. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia sugriebė nukentėjusiajai, t. y. savo motinai, už kairės rankos ir ją suko bei tyčia du kartus koja įspyrė pastarajai į kairės pusės sėdmenį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamasis R. B. suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo R. B. tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją – savo motiną S. B., pagal atsiradusius padarinius, teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog R. B. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausme.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).
Kaltinamasis R. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Nusikaltimo padarymo metu asmuo buvo teistas, baustas administracine tvarka, yra nedirbantis, iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. B. diagnozuoti (duomenys neskelbtini), tačiau elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, jam netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, šiuo metu taip pat netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl R. B. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Be to, kaltinamasis R. B. sutiko procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu. Kartu teismas parinkdamas bausmės rūšį ir dydį kaltinamajam, įvertina ir tai, jog kaltinamasis R. B. yra nuolat teisiamas dėl analogiškų smurtinių nusikalstamų veikų vykdymo savo motinos atžvilgiu, naują nusikalstamą veiką įvykdė praėjus kiek daugiau nei 2 mėnesiams atlikus bausmę, paskirtą vėl gi už smurtavimą savo motinos atžvilgiu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausmė, parenkant maksimalų bausmės dydį, numatytą BK 48 straipsnyje bei paskiriant prašomus įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės paskirtį.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla baigta baudžiamuoju įsakymu, be to, kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas.
Kadangi kaltinamasis įvykdė nusikalstamą veiką savo šeimos nariui, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas R. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas: nuo 2022 m. gegužės 24 d. 22.55 val. iki 2022 m. gegužės 25 d., t. y. viena para, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis, BK 66 straipsnis).
Kaltinamajam R. B. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu įpareigoti R. B. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos per 12 (dvylika) mėnesių neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaityti R. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. gegužės 24 d. 22.55 val. iki 2022 m. gegužės 25 d. (1 para) ir laikyti, kad yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo bausmės dienas.
Bausmės pradžią R. B. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
R. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti R. B., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsnio 1 dalį, nuteistasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo, nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo, laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Išaiškinti R. B., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.
Išaiškinti R. B., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.