- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-24
- Bylos Nr.
- e2S-1196-1092/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- E. O.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus vandenys“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. O. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus vandenys“ dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. O. kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti UAB „Vilniaus vandenys“ 2025 m. balandžio 23 d. raštą Nr. SD25-1427 ,,Dėl 2025-04-04 gauto prašymo“ bei įpareigoti atsakovę pasirašyti laikiną susitarimą, pagal kurį viešas vandens tiekėjas bus atsakingas už ieškovei priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą ir remontą, kol tarp šalių bus išspręstas ginčas dėl atlygintino tinklo naudojimo; 2) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2025 m. balandžio 4 d. prašymu kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“ dėl jai nuosavybės teise priklausančio vandentiekio tinklo atlygintino perdavimo. Dėl šio tinklo teisme nagrinėjama civilinė byla. Atsakovė per ieškovei nuosavybės teise priklausantį vandentiekio tinklą tiekia vartotojams vandenį ir už tai gauna atlygį. Ieškovė iš atsakovės veiklos jokio atlygio negauna. Reikalavimas ieškovei būti atsakinga už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą, iki kol vyks teisminis procesas su atsakove dėl teisingos objekto kainos, pažeidžia silpnesnės santykio šalies, apsaugą bei pažeidžia fundamentalius protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 23 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti. Pagrindiniai teismo motyvai ir nustatytos aplinkybės:
3.1. Reikalavimas panaikinti atsakovės atsisakymą sudaryti atsakovės parengtą susitarimą susijęs su faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu ir negali būti savarankišku ieškinio dalyku. Ieškovės argumentai, dėl vandentiekio tinklo priežiūros ir remonto užtikrinimo, galėtų būti vertinami sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti atitinkamas laikinąsias apsaugos priemones.
3.2. Pareikšti ieškovės reikalavimai negali būti laikomi kaip savarankiški materialiniai teisiniai reikalavimai, nors jie suformuluoti savarankiškame ieškinyje. Ieškovė pareikštais reikalavimais neprašo panaikinti ar modifikuoti jos teisių ar pareigų, o tik siekia laikinai sureguliuoti šalių santykius dėl tinklo naudojimo ir priežiūros. Pareikštas reikalavimas nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytinas savarankišku reikalavimu ir galėtų būti reiškiamas kaip išvestinis procesinio pobūdžio prašymas kitoje nagrinėjamoje byloje.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė E. O. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Ieškovė siekia panaikinti savo pareigą prižiūrėti vandentiekio tinklą, kuriuo šiuo metu viešąsias paslaugas gyventojams teikia atsakovė. Ieškinio reikalavimas dėl laikino susitarimo reiškia pareigos panaikinimą iki tol, kol tolimesnis šios pareigos panaikinimas bus įtvirtintas susitarime dėl atlygintinio vandentiekio tinklo nuomos. Ieškovė siekia panaikinti savo pareigą visam laikui, t. y. siekia pastovaus, o ne laikino teisinių santykių tarp šalių sureguliavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarčių) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
7. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atisakyta priimti ieškovės ieškinį dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos 2025 m. birželio 23 d. nutarties teisėtumo
8. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 23 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti, argumentuodamas tuo, kad pareikštu ieškiniu ieškovė siekia tik laikino teisinių santykių tarp šalių sureguliavimo, kadangi pareikštais reikalavimais neprašoma panaikinti ar modifikuoti ieškovės teisių ar pareigų. Ieškovė nesutinka su šia teismo nutartimi iš esmės nurodydama, jog ieškovė siekia pastovaus, o ne laikino teisinių santykių tarp šalių sureguliavimo. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta.
9. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose).
10. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009).
11. Kartu teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015; 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.). Nustatytos tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. vasario 28 d. sprendimą byloje Tserkva Sela Sosulivka prieš Ukrainą, peticijos Nr. 37878/02; 2011 m. birželio 21 d. sprendimą byloje Zylkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 5613/04; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018 12 punktą; 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018 25 punktą).
13. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Dėl to teismas, nustatęs, kad vienas ar keli ieškovo pareikšti reikalavimai nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, turėtų arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
14. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas). Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 35 punktas). Taigi, ieškinio materialinių reikalavimų pagrįstumo, taip pat įrodymų pakankamumo vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi pareigą patikrinti, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus, tačiau teismas negali įpareigoti ieškovę pasirinkti konkretų savo teisių gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis) ar įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą.
15. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pareiškė teisme ieškinį, kuriuo prašė panaikinti UAB „Vilniaus vandenys” 2025 m. balandžio 23 d. raštą Nr. SD25-1427 ,,Dėl 2025-04-04 gauto prašymo“ bei įpareigoti atsakovę pasirašyti laikiną susitarimą, pagal kurį viešas vandens tiekėjas bus atsakingas už ieškovei priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą ir remontą, kol tarp šalių bus išspręstas ginčas dėl atlygintino tinklo naudojimo.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad ieškovės reikalavimai negali būti laikomi kaip savarankiški materialiniai teisiniai reikalavimai, kadangi ieškovė pareikštais reikalavimais neprašo panaikinti ar modifikuoti jos teisių ar pareigų, o tik siekia laikinai sureguliuoti šalių santykius dėl tinklo naudojimo ir priežiūros.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, faktines bylos aplinkybes bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti ieškovės ieškinio dalį dėl įpareigojimo sudaryti susitarimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas įpareigoti sudaryti sutartį nesukels šalims materialiųjų teisinių pasekmių.
18. Kaip matyti, ieškovė iš esmės siekia, kad atsakovė būtų įpareigota pasirašyti sutartį, kurią ji atsakovei pateikė prie 2025 m. balandžio 4 d. prašymo. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pareikštu ieškiniu siekia ne faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo, o konkrečių materialiųjų teisių ir pareigų atsiradimo, t. y. įpareigoti UAB „Vilniaus vandenys“ sudaryti sutartį su ieškove. Šio reikalavimo dalies patenkinimo atveju atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ būtų įpareigota sudaryti sutartį ir atitinkamai atsirastų / pasikeistų šalių materialiosios teisės ir pareigos. Vien ta aplinkybė, jog ieškovė prašo įpareigoti sudaryti sutartį, kuri galiotų iki bus išspręstas ginčas dėl atlygintino tinklo naudojimo, nereiškia, kad jau dabar galima pasakyti, jog reiškiamo reikalavimo patenkinimas nesukeltų jokių materialiųjų teisinių padarinių. Šiuo atveju ieškovės reikalaujamos sudaryti sutarties galiojimas susietas su sąlyga – iki bus išspręstas ginčas dėl atlygintino tinklo naudojimo, todėl tokia sutartis gali galioti neapibrėžtą laiko tarpą, nes nėra iš anksto žinoma, kada bus išspręstas šalių ginčas dėl atlygintino tinklo naudojimo.
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo argumentams, jog aptariamas ieškovės reikalavimas galėtų būti teikiamas tik kaip procesinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Aplinkybė, jog ieškovė galėtų pareikšti atitinkamą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones kitoje byloje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neeliminuoja ieškovės teisės reikšti ieškinį ginčo teisena.
20. Pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas, kad ieškovės reikalavimas nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytinas savarankišku reikalavimu ir galėtų būti reiškiamas kaip išvestinis procesinio pobūdžio prašymas kitoje nagrinėjamoje byloje, cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019 27, 28 punktus; 2023 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2023, 56 punktas). Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vadovautis nurodytomis civilinėmis bylomis, kadangi jų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės reikšmingai skiriasi.
21. Ieškovė pareikštu ieškiniu taip pat prašė panaikinti UAB „Vilniaus vandenys“ 2025 m. balandžio 23 d. raštą Nr. SD25-1427 ,,Dėl 2025-04-04 gauto prašymo“. Minėtu raštu ieškovei buvo pateiktas atsakymas į jos pateiktą prašymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėto rašto panaikinimas nesukeltų ieškovei jokių materialiųjų teisinių pasekmių. Minėtu raštu tiesiog išdėstoma UAB „Vilniaus vandenys“ pozicija dėl ieškovės prašymo sudaryti sutartį, nurodomi argumentai ir iš rašto matyti, kad šalys nesutaria šiuo klausimu. Tačiau pats raštas jokių materialiųjų teisių ir pareigų nesukuria, nepakeičia ir nepanaikina. Vadinasi, ieškovės reikalavimas panaikinti minėtą raštą negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti nurodytą ieškovės reikalavimo dalį, paliekama nepakeista.
22. Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinio reikalavimo dalį dėl įpareigojimo atsakovę pasirašyti laikiną susitarimą, ir šios ieškinio dalies priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 23 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovę pasirašyti laikiną susitarimą, ir šios ieškinio dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.