- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-2635-912/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31101-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- S. B.
- Kategorijos
- 2.3.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui S. B. (S. B.) dėl turto padalijimo nenutraukiant santuokos ir atsakovo S. B. priešieškinį ieškovei I. B. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo: 1) padalyti bendrąją sutuoktinių ieškovės ir atsakovo nuosavybę - UAB (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) paprastąsias vardines akcijas, nenutraukiant santuokos, lygiomis dalimis, pripažįstant kiekvienam iš sutuoktinių asmeninę nuosavybę po 500 vienetų akcijų; 2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad sutuoktiniai kartu negyvena. Atsakovas 2005 m. balandžio 5 d. bendromis sutuoktinių lėšomis įsteigė UAB (duomenys neskelbtini). Šis santuokoje įgytas turtas lygiomis dalimis priklauso ieškovei ir atsakovui, tačiau atsakovas trukdo ieškovei įgyvendinti savo teises į kartu užgyventą turtą, nesidalina įmonės pajamomis, paneigia ieškovės nuosavybės teisę į įmonės pelną. Tokiu būdu atsakovas veikia iš esmės priešingais šeimos interesais, kas sudaro pagrindą padalinti įmonę. Tai, kad atsakovas nesidalina įmonės gaunama nauda, taip pat gali reikšti, kad atsakovas galimai nuostolingai tvarko įmonę ir kelia pavojų jos veiklai, kas lygiai taip pat sudaro pagrindą padalinti turtines teises, kadangi tokiu atveju ieškovė įgytų daugiau kontrolės įmonės veikloje ir galėtų imtis priemonių sustabdyti galimą įmonės žlugimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Jis nurodė, kad byla neteisminga Lietuvos teismams, prašė ieškinį palikti nenagrinėtą. Ieškovė ir atsakovas 1991 m. kovo mėn. išvyko gyventi į Izraelį. Šeima faktiškai iširo 1996 metais, kai atsakovas sužinojo apie ieškovės neištikimybės faktą. Nuo 1996 metų ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai, skirtingose valstybėse. Gyvendamas atskirai atsakovas teikė išlaikymą nepilnametėms dukterims, investavo į jų studijas universitetuose. Ieškovė ir atsakovas neveda bendro ūkio nuo 1996 metų, kai atsakovas išvyko iš Izraelio. Paskutinį karą Izraelyje atsakovas buvo 1998 metais aplankyti dukterų. Jokių turtinių pretenzijų sutuoktiniai vienas kitam per visą gyvenimo atskirai laikotarpį (20 metų) neturėjo. Atsakovas 2005 m. balandžio mėn. iš savo asmeninių lėšų įsteigė UAB (duomenys neskelbtini). Jis yra vienintelis akcininkas ir bendrovės vadovas. 2005 metais sutuoktiniai jau 10 metų gyveno atskirai, jokių bendrų sutuoktinių pajamų ar kitokio turto neturėjo. Ieškovė faktiškai niekada nebuvo ir šiuo metu nėra niekaip susijusi su UAB (duomenys neskelbtini) įsteigimu ir jos veikla – ji niekada nedirbo bendrovėje, nedalyvavo jos valdyme, nebuvo jos tiekėja ar pirkėja, nebuvo jos investuotoja, niekada nesidomėjo jokia bendrovės veikla, ji niekada iš bendrovės tiesiogiai ar netiesiogiai negavo jokių lėšų. UAB (duomenys neskelbtini)niekuomet neturėjo pelno, kuris pagal Akcinių bendrovių įstatymą galėtų būti paskirstytas dividendams išmokėti.
Šalies argumentai
4. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo: 1) taikyti ieškinio senatį, nustatytą CK 3.129 straipsnyje, ir patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; 2) pripažinti UAB (duomenys neskelbtini) 1000 paprastųjų vardinių akcijų asmenine atsakovo nuosavybe; 3) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas priešieškinį grindžia atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai atsakovas nurodo, kad paskutinį kartą atsakovas buvo Izraelyje 1998 metais. Ieškovė nuo savo emigracijos į Izraelį neturėjo leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje. Nuo 1998 metų sutuoktiniai kartu negyveno: ieškovė gyveno Izraelyje, o atsakovas gyveno ir dirbo Rusijos Federacijoje, nuo 2004 metų – Lietuvoje. UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta 2005 m. balandžio 15 d., t. y., praėjus beveik 10 metų nuo sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios arba daugiau negu 7 metams, jeigu gyvenimo skyrium pradžios momentu laikytume 1998 m. gruodžio 4 d., kai atsakovas paskutinį kartą išvyko iš Izraelio. Ieškovė ir atsakovas susituokė 1983 m. balandžio 7 d. Jų santuoka nutraukta 2017 m. liepos 27 d. Visas UAB (duomenys neskelbtini)akcijas pasirašė bei apmokėjo S. B.. UAB „(duomenys neskelbtini) yra 1000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 2,90 Eur, bendra nominali vertė – 2900 Eur. UAB (duomenys neskelbtini) įsteigimas nebuvo bendra iniciatyva. Įmonė neįsteigta šeimos poreikiams tenkinti, nes faktiškai nebuvo šalių šeimos. UAB (duomenys neskelbtini)niekuomet neturėjo pelno, kuris pagal Akcinių bendrovių įstatymą galėtų būti paskirstytas dividendams išmokėti. Atsakovas niekada nesidalino su ieškove darbo pajamomis, kurias gaudavo iš UAB (duomenys neskelbtini), ieškovė niekada atsakovui dėl jo pajamų iš UAB (duomenys neskelbtini) nereiškė jokių reikalavimų.
Atsiliepimas
5. Ieškovė atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, jog atsakovas klaidingai nurodo, kad šeima faktiškai iširo 1996 metais, kai atsakovas sužinojo apie ieškovės neištikimybės faktą. Šią aplinkybę paneigia į bylą teikiami atsakovo brolio V. B. parodymai, duoti 2006 m. balandžio 25 d., Tel Avivo-Yaffo apskrities rabinato teisme nagrinėtoje santuokos nutraukimo byloje. Atsakovas iki UAB „Darom AS“ įsteigimo, santuokos metu, įgijo dideles sumas, kurias naudojo savo nuožiūra, neabejotina, ir įsteigdamas įmonę UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovo brolio parodymai patvirtina, jog abi šalys aktyviai dalyvavo UAB (duomenys neskelbtini) veikloje, taip pat patvirtina, kad atsakovui priklausė 33 proc. šios įmonės akcijų, kurias jis 1997 metais pardavė, ir, būdamas santuokoje su ieškove, įgijo 150 000 JAV dolerių (atitikmuo eurais neatsižvelgiant į infliaciją – 121 941,26 Eur). Be to, 1997 metais atsakovui, kaip šios įmonės akcininkui, už 1995 ir 1996 metus išmokėta 311 241 Lt dividendų (atitikmuo – 90 151,45 Eur). Dar prieš įkurdamas UAB (duomenys neskelbtini), atsakovas santuokos su ieškove metu įgijo ne mažiau kaip 212 092,71 Eur, kuriuos be ieškovė žinios naudojo taip pat ir UAB (duomenys neskelbtini) įkurti bei veiklai. Paties atsakovo ranka surašytas paaiškinimas apie tai, jog pagal 1997 m. gruodžio 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 185 jis gavo iš trečiojo asmens 44 752 JAV dolerius (atitikmuo – 36 234,44 Eur), patvirtina, jog šios lėšos priklauso ieškovei, kaip kartu užgyventas turtas. Šį paaiškinimą patvirtina kartu teikiamas paaiškinimuose minimas 1997 m. gruodžio 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. 185 44752 (kopija), taip pat pasirašytas paties atsakovo, iš kurio matoma, jog atsakovas gavo 44 752 JAV dolerius. Atsakovas santuokos metu įgijo ne mažiau negu 248 327,15 Eur bendrų lėšų. Ieškinio senatis netaikytina, nes abi šalys sutuoktiniai (CK 1.129 straipsnio 1 dalies 5 punktas), atsakovas savo veiksmais pripažino prievolę (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Jei teismas laikytų atsakovo motyvus dėl senaties taikymo pagrįstais, ieškovė prašo atnaujinti senaties terminą, nes ji visada laikė, kad gyvena santuokoje, jai nebuvo žinoma apie atsakovo ketinimą santuoką nutraukti, ji visada elgėsi sąžiningai ir tikėjosi, jog atsakovas taip pat elgiasi sąžiningai, gausina šeimos turtą ir vykdo įsipareigojimus sutuoktinei bei šeimai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, atsakovo priešieškinį tenkino: pripažino 1000 paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini)akcijų asmenine atsakovo nuosavybe, priteisė iš ieškovės 40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai; 1945 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai.
7. Teismas nurodė, kad šalių santuoka nutraukta Minsko teismo sprendimu, bet klausimas dėl santuokos metu įgytų atsakovo vardu 2005 m. balandžio 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų neišspręstas. Teismas bylą priėmė nagrinėti vadovaudamasis CPK 787 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais. Teismas nustatė, kad šalys kartu negyvena nuo 1998 m. gruodžio 4 d. Nėra duomenų apie tai, kad atsakovas ir ieškovė vedė bendrą ūkį po 1998 m. gruodžio 4 d.
8. Byloje nėra duomenų, kad iki 1998 m. gruodžio 4 d. būtų kilęs šalių ginčas dėl to, jog atsakovas draudė ieškovei disponuoti šeimos lėšomis. Nepaneigta aplinkybė, kad ieškovė negavo savo dalies pinigų, kuriuos atsakovas gavo iš Š. Š. A. Nenustatyta, kokiu pagrindu atsakovas gavo tuos pinigus. Atsakovas išvyko iš Izraelio nepasiėmęs lėšų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas 1998 m. gruodžio 4 d. išvyko su bendromis santuokos metu įgytomis lėšomis.
9. Teismas sprendė, kad ieškovės argumentus, jog ji laikė, jog gyvena santuokoje, jai nebuvo žinoma apie atsakovo ketinimą santuoką nutraukti, ji visada elgėsi sąžiningai ir tikėjosi, jog atsakovas taip pat elgiasi sąžiningai, gausina šeimos turtą ir vykdo įsipareigojimus šeimai, paneigia Tel Avivo ir Centrinės apskrities Šeimos reikalų teismo 1999 m. spalio 25 d. nutartis, kuria priteistas išlaikymas dukterims. Ieškovė 1998 m. kovo 19 d. pateikė ieškinį Rabinato teismui. Atsakovas 1998 m. balandžio 5 d. pateikė prašymą nutraukti santuoką Rabinato teismui. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nenurodė aplinkybių, kaip ji nuo 1998 metų prisidėjo gausindama šeimos turtą.
10. Atstovas pateikė keleivio deklaracijų, jog į Lietuvą 2002 m. spalio 11 d. įsivežė 2800 JAV dolerių ir 1000 Eur, 2003 m. gegužės 1 d. – 3400 JAV dolerių, 2005 m. rugsėjo 8 d. – 560 JAV dolerių ir 10 360 Eur. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo paaiškinimais, jog jis dirbo Rusijoje ir į Lietuvą įsiveždavo uždirbtus pinigus. Teismas nevertino, kiek konkrečiai atsakovas uždirbo ir ar galėjo įsigyti įmonės akcijas. Teismas sprendė, kad svarbu tai, kad šalys po 1998 m. gruodžio 4 d. nebevedė bendro ūkio, todėl šalių disponuojamų lėšų nėra pagrindo vertinti kaip bendrosios sutuoktinių nuosavybės.
11. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pateiktas Izraelio teismo sprendimas nepatvirtina, jog santuoka nenutraukta dėl lėšų ar kad būtent tos šeimos lėšos panaudotos steigiant atsakovui UAB (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė sąsajos tarp sutuoktinių 1997 metais šalių galbūt įgytų lėšų ir 2005 m. balandžio 8 d. atsakovo įsigytų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Teismas sprendė, kad atsakovas 2005 m. balandžio 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų įgijo už asmenines lėšas.
12. Teismas vertino, kad nėra duomenų, jog atsakovas būtų taręsis su ieškove, prieš įsigydamas akcijas, ar informavęs ieškovę apie 2005 m. balandžio 8 d. įsigytas akcijas. Ieškinyje nurodytos prieštaringos aplinkybės, kad atsakovas nesidalija įmonės pajamomis, veikia iš esmės priešingai šeimos interesams. Aplinkybės, kad, remiantis viešai prieinamais duomenimis, įmonė turi pelno, kad atsakovas nesidalija įmonės gaunama nauda, gali reikšti tai, jog atsakovas nuostolingai tvarko įmonę ir kelią pavojų jos veiklai. Padalinus įmonę, ieškovė įgytų daugiau kontrolės ir galėtų imtis priemonių sustabdyti galimą įmonės žlugimą. Aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, įrodo, kad ieškovė įmonės veikloje niekuomet nedalyvavo.
13. Pateikta UAB (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad ieškovė su UAB (duomenys neskelbtini) niekada neturėjo jokių darbinių santykių ir sutarčių (T. 1, b. l. 76). UAB (duomenys neskelbtini)iš ieškovės niekad negavo įplaukų. UAB (duomenys neskelbtini) nemokėjo jokių išmokų. Įmonės administracija nėra gavusi laiškų ar paklausimų dėl bendrovės veiklos arba valdymo.
14. Teismas sprendė, kad atsakovo mokėtas teismo priteistas išlaikymas dukterims ir ieškovei, neįrodo, jog atsakovas vedė bendrą ūkį. Teismo vertinimu, įmonė nebuvo steigiama šeimos poreikiams užtikrinti, nes šalys gyveno skyrium, nevedė bendro ūkio, gyveno skirtingose valstybės, Izraelyje buvo inicijuoti procesai tiek dėl santuokos nutraukimo, tiek dėl vaikų ir ieškovės išlaikymo. Teismas nustatė, kad atsakovo valia įgyti ginčijamų akcijų asmeninėn nuosavybėn yra įrodyta. Teismas konstatavo, kad nurodytos akcijos yra asmeninė atsakovo nuosavybė, todėl atmetė ieškovės reikalavimą jas padalyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisingumą lėmė šalių rungimosi principo ir įrodymų įvertinimo taisyklių pažeidimai. Teismas neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, jog atsakovas santuokos metu įgijo lėšų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Šias lėšas atsakovas pasisavino ir panaudojo savo poreikiams. Atsakovas neginčijo, kad santuokos metu įgijo lėšų, ginčijo tik jų kiekį.
15.2. Ieškovė teismui pateikė 1997 m. gruodžio 3 d. kasos išlaidų orderį, patvirtinantį, jog atsakovas 1997 m. gruodžio 3 d. įgijo 44 752 JAV dolerių, Lietuvos-Izraelio bendros įmonės (duomenys neskelbtini) pažymą, kad atsakovas 1997 m. sausio 2 d. pardavė akcijas ir įgijo 33 000 Lt, per 1995 metus jam išmokėta 142 924 Lt, per 1996 metus – 168 317 Lt dividendų. Teismas nustatė, kad šalys negyvena kartu nuo 1998 m. gruodžio 4 d. Teismas nevertino atsakovo brolio parodymų, atsakovo rašytinio paaiškinimo, kuriame jis savo ranka nurodė, jog pagal 1997 m. gruodžio 3 d. kasos išlaidų orderį gavo iš trečiojo asmens 44 752 JAV dolerius, patvirtindamas, jog šios lėšos priklauso atsakovui ir ieškovei, kaip kartu užgyventas turtas. Teismas vadovavosi tik atsakovo parodymais, kuriais jis šių aplinkybių neneigė, tik nurodė, jog „iš Š. Š. A. gavo pusę sumos“, bet negalėjo nurodyti, kiek konkrečiai lėšų gavo.
15.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų, nevertino įrodymų viseto, netinkamai taikė įrodymų pakankamumo taisyklę ir padarė klaidingas išvadas dėl aplinkybių.
15.4. Aplinkybę, kad gautus pinigus atsakovas leido šeimos poreikiams tenkinti, privalėjo įrodyti atsakovas (CK 3.98 straipsnio 3 dalis), bet ne paneigti ieškovė.
15.5. Teismas, konstatuodamas, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas 1998 m. gruodžio 4 d. išvyko su bendromis santuokos metu įgytomis lėšomis, rėmėsi atsakovo pateiktomis keleivio deklaracijomis, pagal kurias, anot teismo, atsakovas į Lietuvą 2002 m. spalio 11 d. įsivežė 2800 JAV dolerių ir 1000 Eur, 2003 m. gegužės 1 d. – 3400 JAV dolerių, 2005 m. rugsėjo 8 d. – 560 JAV dolerių ir 10 360 Eur.
15.6. Atsakovui neįrodžius, kad jis lėšas leido šeimos poreikiams tenkinti, nebuvo paneigta, kad atsakovas pasisavino turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovas neigė, jog pasisavino šeimos lėšas. Tokia pozicija liko neįvertinta. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti, kokiais konkrečiais įrodymais atsakovas paneiginėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
15.7. Teismas negalėjo remtis keleivio deklaracijomis, nes jos neatitinka imperatyviųjų įstatymo normų – valstybinės kalbos reikalavimo: 2002 m. spalio 11 d. ir 2005 m. rugsėjo 8 d. deklaracijos užpildytos anglų kalba, 2003 m. gegužės 1 d. – rusų kalba, šių deklaracijų vertimai į bylą nebuvo pateikti. Be to, 2003 m. gegužės 1 d. deklaracijoje žodis „Autba“ sprendime išverstas į žodį „Lietuva“.
15.8. Visose deklaracijose (iki 2005 m. rugsėjo 8 d.) nurodyta atsakovo gyvenamoji vieta Izraelyje, nors atsakovas teismo posėdžio metu, būdamas prisaikdintas ir įspėtas dėl atsakomybės už melavimą, paaiškino, jog iš Izraelio išvyko 1998 m. gruodžio 4 d. ir ten daugiau negrįžo. Atsakovas nurodė melagingus duomenis oficialiuose dokumentuose, juos suklastojo arba teismui davė melagingus parodymus. Dėl tokių prieštaravimų teismas negalėjo jais remtis.
15.9. Pateiktose keleivio deklaracijose nurodoma, kad atsakovas ne įvežė, o išvežė pinigus iš Lietuvos. Tai patvirtina ieškovės teiginius, jog atsakovas bendrus pinigus išsivežė iš Izraelio ir juos naudojo savo nuožiūra.
15.10. Izraelio teismo sprendimas patvirtina, jog šalių santuoka nutraukta 2008 metais buvus šalių finansinių nesutarimų. Paskutiniame teismo sprendimo sakinyje nurodyta, kad „apeliuotojas prašo leidimo išsiskirti be finansinių klausimų sprendimo. Teismas negali su tuo sutikti“. Teismas nustatė, jog tarp egzistavo neišspręsti finansiniai klausimai tarp sutuoktinių. Šis sprendimas priimtas jau esant įsteigtai įmonei, tai rodo šalių nesutarimus finansiniais klausimais ir atsakovo aiškinimus, jog nuo 1998 metų jis nebeturėjo jokių ryšių su ieškove.
15.11. Izraelio teismo sprendimo protokole nurodyta, kad ieškovė pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius jos finansinį reikalavimą atsakovui. reikalavimo dydis 90 000 JAV dolerių. Atsakovas sutiko sumokėti tik 10 000 JAV dolerių. Tai patvirtina, jog atsakovas 2008 metais turėjo finansinių įsipareigojimų ieškovei ir jų nevykdė, nors iš dalies pripažino.
15.12. Atsakovas įsteigė įmonę už bendras sutuoktinių lėšas. Tai, ar tam buvo panaudotos tos pačios lėšos, kurias atsakovas išsivežė, ar kitos, neturi reikšmės, nes pinigai yra rūšiniais požymiais apibūdinami pakeičiamieji daiktai. Esmė ta, kad įmonei įkurti panaudota ta pati (priklausanti abejoms šalims po lygiai) turtinė nauda.
15.13. Pagal bendrą prezumpciją visos pajamos, įgytos santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šalių gyvenimas skyriumi šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Byloje įrodyta, įmonei įsteigti ir jos veiklai plėtoti panaudotos lėšos, įgytos santuokos metu (sutuoktiniams dar negyvenant skyrium). Ieškovei nebūtina dalyvauti įmonės veikloje, kad galėtų pretenduoti į jos akcijas, nes įmonės veikloje dalyvavo jos lėšos, kurias atsakovas valdė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Ieškovė neįrodė sąsajos tarp 1996–1997 metais sutuoktinių įgytų lėšų ir 2005 metais atsakovo įsteigtos įmonės. 1996–1997 metais įgytos lėšos sutuoktiniams gyvenant kartu, auginant vaikus, vedant bendrą ūkį Izraelyje. Ieškovė neįrodė, kad šios lėšos panaudotos įmonei steigti.
16.2. Tarp 1996–1997 metų, kai įsigytos ginčijamos lėšos ir 2005 metų, kai atsakovas įsteigė įmonę, beveik 9 metų tarpas. Per šį laikotarpį šalys negyveno kartu, nevedė bendro ūkio.
16.3. Šioje byloje atsakovo brolis nedavė parodymų – ieškovė pateikė teismui atsakovo brolio rašytinį paaiškinimą Izraelio teismui, bet nepateikė duomenų, kad jis buvo Izraelio teisme prisaikdintas ir davė tokius parodymus. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad tokio pareiškimo priežastis – asmeninė atsakovo ir brolio nesantaika.
Šalies argumentai
16.4. Ieškovės nurodyti įrodymai – atsakovo ranka parašytas patvirtinimas, ieškovės rašytiniai paaiškinimai – neturi reikšmės, vertinant, ar atsakovas pasisavino 1996–1997 metais įgytus pinigus.
16.5. Ieškovė nereiškė reikalavimo kompensuoti sumažėjusią šeimos turto (lėšų) vertę, todėl atsakovas neturėjo pareigos įrodinėti, jog 1996–1997 metais gautas sutuoktinių lėšas leido šeimos poreikiams.
Atsiliepimas
16.6. Ieškovė siekia pasidalyti UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, nes atsakovas galbūt nuostolingai valdo įmonę. Teiginiai apie 1996–1997 metais gautų lėšų panaudojimą atsirado tik atsakovui pateikus atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį.
16.7. Ieškovė siekia įrodyti, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti atsakovo pateiktų keleivio deklaracijų, pagal kurias 2002–2005 metais atsakovas įsiveždavo į Lietuvą grynųjų pinigų. Deklaracijose pakanka deklaracijos formos teksto lietuvių kalba, antspaudų, kitų duomenų. Galima daryti išvadą, jog pinigai buvo įvežami į Lietuvą, bet ne kažkokią valstybė „Autba“. Ranka parašytas rusiškas žodis „Litva“. Įrodinėjimo taisyklių pažeidimo teismas nepadarė, kilusius neaiškumus, išsiaiškino teismo posėdyje.
16.8. Keleivio deklaracijose iki 2005 m. rugsėjo 8 d. atsakovas nurodė gyvenamąją vietą Izraelį, nes tuo metu buvo Izraelio pilietis. Atsakovas pateikė į bylą dokumentus, pagrindžiančius, kada tapo Baltarusijos piliečiu.
16.9. Ieškovė siekė įrodyti, kad teismas nusprendė nenutraukti santuokos Izraelyje dėl neišspręstų finansinių klausimų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad tie finansiniai klausimai susiję su tuo, kad atsakovas, 1998 metais išvykdamas iš Izraelio, išsivežė šeimos lėšas ar jas pasisavino ir naudojo asmeniniams poreikiams. Tokio klausimo Izraelio teismas nenagrinėjo nei atsakovo inicijuotoje santuokos nutraukimo byloje, nei ieškovės inicijuotoje byloje dėl išlaikymo jai ir vaikams. Ieškovės inicijuota byla dėl išlaikymo baigėsi vaikams sulaukus pilnametystės.
16.10. Ieškovė pagal Izraelio įstatymus pageidavo gauti 90 tūkst. JAV dolerių kompensaciją už atsakovo inicijuotą santuokos nutraukimą. Atsakovas sutiko sumokėti 10 tūkst. JAV dolerių. Ieškovei tai buvo nepriimtina, todėl atsakovas prašė nutraukti santuoką be kompensacijos.
16.11. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad 1996–1997 metais įgytos lėšos nepanaudotos šeimos poreikiams tenkinti ar kad sutuoktiniai buvo nusprendę jas kitaip panaudoti. Dokumentuose aptarta, kiek lėšų gauna ieškovė. Ieškovė teigia, kad atsakovas išvyko su sutuoktinių turtu 1998 m. gruodžio 4 d., bet per 20 metų ieškovė nereikalavo grąžinti turto, nekėlė bylos dėl turto pasisavinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl santuokoje įgyto turto priskyrimo bendrajai sutuoktinių nuosavybei ar asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei.
18. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 1983 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (T. 1, b. l. 7). Iš Lietuvos-Izraelio bendrovės įmonės (duomenys neskelbtini) 1997 m. kovo 26 d. pažymos matyti, kad buvęs bendrovės akcininkas Izraelio pilietis S. B. (atsakovas) pagal 1997 m. sausio 2 d. aktą pardavė akcijas, priklausančias jam asmeninės nuosavybės teise ir už jas gavo 33 000 Lt. 1995 m. jam išmokėta 142 924 Lt, 1996 m. – 168 317 Lt dividendų (T. 1, b. l. 161). 1997 m. gruodžio 3 d. kasos išlaidų orderis pagrindžia, kad atsakovas gavo 44 752 JAV dolerių (T. 1, b. l. 164). Atsakovo ranka rašytame rašte nurodyta, kad atsakovas 1997 m. gruodžio 3 d. iš Š. Š. A. gavo 44 752 JAV dolerius, kurie priklauso jam ir jo žmonai, kaip kartu užgyventas turtas (pagal Izraelio įstatymus) ir įsipareigojo užtikrinti ieškovei ir vaikams deramą gyvenimą (T. 1, b. l. 158).
20. Pagal Izraelio Vidaus reikalų ministerijos 2017 m. spalio 26 d. pažymą apie keliautojo duomenis, atsakovas iš Izraelio išvyko 1998 m gruodžio 4 d. ir daugiau negrįžo (T. 1, b. l. 115). Tel Avivo ir Centrinės apskrities Šeimos reikalų teismo 1999 m. spalio 25 d. nutartimi iš atsakovo priteistas išlaikymas dukterims pagal ieškovės 1998 m. kovo 19 d. pateiktą ieškinį Rabinato teismui (T. 2, b. l. 15–25). Atsakovas 1998 m. balandžio 5 d. pateikė Rabinato teismui prašymą nutraukti santuoką. Izraelio valstybės Aukščiausiojo rabinų teismo 2008 m. sausio 8 d. sprendime, protokole, nurodyta, kad šalių santuokos nutraukimo byla nagrinėta, bet neišspręsta dėl finansinių klausimų (T. 2, b. l. 143–145).
21. Atsakovas pateikė keleivio deklaracijas, kad 2002 m. spalio 11 d. įsivežė į Lietuvą 2800 JAV dolerių ir 1000 Eur, 2003 m. gegužės 1 d. – 3400 JAV dolerių, 2005 m. rugsėjo 8 d. –560 JAV dolerių ir 10 360 Eur (T. 1, b. l. 181–183). Iš atsakovo socialinio draudimo pažymėjimo matyti, kad atsakovas nuo 2004 m. kovo 30 d. dirbo Lietuvoje (T. 1, b. l. 168–170).
22. Juridinių asmenų registro 2017 m. kovo 17 d. išrašas patvirtina, kad 2005 m. balandžio 5 d. įsteigta UAB „(duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 11–16). UAB (duomenys neskelbtini) 2005 m. balandžio 8 d. steigiamojo susirinkimo sprendimu atsakovas įgijo 1000 vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų (T. 1, b. l. 73, 74). Atsakovo brolis V. B. 2006 m. balandžio 18 d. paaiškinimuose Tel Avivo-Yaffo apskrities rabino teismui nurodė, kad jo brolis (atsakovas) buvo neištikimas savo sutuoktinei, bet ji darė viską, kad išsaugotų šeimą, prisidėjo prie jo verslo. Kartu su atsakovu ir J. P. atsakovo brolis 1993 metais vadovavo saldumynų gaminimo įmonei OAO (duomenys neskelbtini). Jis 1995 metais neatlygintinai perdavė atsakovui 33 proc. akcijų. Atsakovas 1997 metais pardavė jam priklausančias akcijas už 150 000 JAV dolerių. Už 1995, 1996 metus atsakovui sumokėta 311 241 Lt dividendų (T. 1, b. l. 152, 153). Minsko miesto Pervomaisko rajono teismas 2017 m. liepos 6 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką. Sprendimas įsiteisėjo 2017 m. liepos 27 d. (T. 1, b. l. 63). Santuokos nutraukimas 2017 m. spalio 11 d. įregistruotas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (T. 1, b. l. 65).
23. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 10 d. ieškinyje prašė padalyti bendrąja sutuoktinių nuosavybe įgytas UAB (duomenys neskelbtini) paprastąsias vardines akcijas, nenutraukiant santuokos (T. 1, b. l. 26–30). UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 20 d. pažymoje nurodyta, kad ieškovė su UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo darbinių santykių, UAB (duomenys neskelbtini) iš ieškovės negavo įplaukų ir jai nemokėjo išmokų, UAB (duomenys neskelbtini) administracija nėra gavusi ieškovės laiškų ar paklausimų dėl bendrovės veiklos arba valdymo (T. 1, b. l. 76). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyrius 2018 m. gegužės 4 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal atsakovo 2018 m. balandžio 12 d. pareiškimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) 1997 m. kovo 26 d. pažymos, kurioje nurodyta, jog atsakovui 1995 metais išmokėta 142 924 Lt, 1996 metais – 168 317 Lt dividendų, suklastojimo (T. 1, b. l. 30–34). Ieškovė 2018 m. birželio 6 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad 1996–1998 metais uždirbtų pinigų (dividendų, už įmonę (duomenys neskelbtini) gautų lėšų, pinigų, uždirbtų Rusijoje) atsakovas nepasidalijo su ieškove, pasiėmė savo reikmėms (T 2, b. l. 156).
24. Pagal CK 3.87 straipsnį, įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.
25. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
26. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).
27. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
28. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet taip pat ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).
29. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016, 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018).
30. Nagrinėjamu atveju nėra šalių ginčo, kad UAB (duomenys neskelbtini) įregistruota Juridinių asmenų registre ieškovei ir atsakovui esant santuokoje, t. y. 2005 m. balandžio 15 d.
Žemesnės instancijos teismas
31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys nuo 1998 m. gruodžio 4 d., t. y. nuo atsakovo išvykimo iš Izraelio dienos, kartu negyveno: ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais liko Izraelyje, atsakovas – gyveno ir dirbo Rusijoje, Baltarusijoje, nuo 2004 metų – Lietuvoje.
32. Atsakovas neginčijo, kad gavo 44 752 JAV dolerių pagal 1997 m. gruodžio 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 185. Atsakovas raštu patvirtino, kad 1997 m. gruodžio 3 d. iš Š. Š. A. gauta 44 752 JAV dolerių suma priklauso jam ir žmonai, kaip kartu užgyventas turtas (pagal Izraelio įstatymus) ir įsipareigojo užtikrinti ieškovei ir vaikams deramą gyvenimą. Byloje nebuvo paneigta aplinkybė, kad ieškovė negavo savo dalies pinigų, kuriuos atsakovas gavo iš Š. Š. A. Byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu atsakovas gavo tuos pinigus. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog, šalims tebegyvenant santuokoje, ši suma nepanaudota šeimos poreikiams tenkinti. Priešingai, laikytina, kad nurodyta suma panaudota šeimos poreikiams tenkinti.
33. Ieškovės pateikta Lietuvos-Izraelio bendros įmonės UAB (duomenys neskelbtini) pažyma, kad atsakovas 1997 m. sausio 2 d. pardavė akcijas ir įgijo 33 000 Lt, per 1995 metus jam buvo išmokėta 142 924 Lt, per 1996 metus – 168 317 Lt dividendų neįrodo aplinkybės, kad nurodytos lėšos panaudotos 2005 metais steigiant įmonę, kurios akcijas ieškovė prašo padalyti. Atsakovas neigia gavęs nurodytus dividendus ir kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyrių. Šiame skyriuje pradėjo ikiteisminis tyrimas dėl to, kad nurodyta pažyma gali būti suklastota.
34. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo brolio V. B. rašytinių parodymų. Atsakovo brolis nėra byloje dalyvaujantis asmuo, šioje byloje jis nebuvo apklaustas kaip liudytojas, todėl neįspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą teismui. Atsakovo brolis nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 1995, 1996 metais ieškovui išmokėjo dividendų, kad ieškovė dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvo 2018 m. balandžio 23 d. rašte nurodyta, jog nėra duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovė 1993 m. sausio 1 d. – 1998 m. sausio 1 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad jo ir brolio santykiai konfliktiški. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo brolio paaiškinimuose raštu nurodytos aplinkybės ir nuomonė atitinka tikrovę.
35. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis keleivio deklaracijomis, nes jos užpildytos anglų, rusų kalbomis, nepateikti jų vertimai į valstybinę kalbą.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad standartinės keleivio deklaracijos formos užpildytos Lietuvos Respublikos muitinėse. Ant jų yra Vilniaus muitinės spaudai. Šios deklaracijos formos surašytos lietuvių kalba su vertimu į rusų kalbą. Ieškovė nurodo, kad 2003 m. gegužės 1 d. deklaracija užpildyta rusų kalba, tačiau valstybės pavadinimą skaito ne rusiškomis, bet lietuviškomis raidėmis. Tai valstybinės kalbos reikalavimo trūkumas nevertintinas kaip esminis, dėl kurio šie įrodymai negalėjo būti priimami ir vertinami. Pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje ištyrė deklaracijose nurodytus neaiškumus, dėl jų šalys turėjo galimybę pateikti paaiškinimus. Nagrinėjamoje byloje reikšminga aplinkybė yra užfiksuotas atsakovo veiksmas, t. y. kad atsakovas, įvažiuodamas į Lietuvą, deklaravo įvežamas pinigų sumas, kurių nominali vertė nurodyta naudojant tarptautinius valiutos žymėjimo simbolius. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas ne įvežė, o išvežė pinigus iš Lietuvos, nes keleivio deklaracijose pateiktos instrukcijos išbraukti nereikalingus duomenis, taip pat nurodytos šalys, iš kurios ar į kurią atsakovas vyko.
37. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovas keleivio deklaracijose nurodo neteisingą gyvenamąją vietą Izraelyje arba davė melagingus parodymus teismui, kad gyveno Rusijoje ir Baltarusijoje. Izraelio Vidaus reikalų ministerijos 2017 m. spalio 26 d. pažyma apie keliautojo duomenis patvirtina, kad atsakovas iš Izraelio išvyko 1998 m. gruodžio 4 d. ir į ten daugiau negrįžo. Keleivio deklaracijų pildymo metu atsakovas buvo Izraelio pilietis, todėl turėjo nurodyti tuo metu buvusią savo oficialią (deklaruotą) gyvenamąją vietą.
38. Šalys neteikė teismui duomenų apie tai, ar šalys turėjo paskolų, kur dirbo, kokios buvo kiekvieno atskirai mėnesinės pajamos, kiek išleisdavo pragyvenimui, kaip leido laisvalaikį gyvendamos kartu Izraelyje iki 1998 metų pabaigos. Dėl to pirmosios instancijos teismas nevertino tokių duomenų. Pajamos, kurios gautos šalims gyvenant kartu iki 1998 m. gruodžio 4 d., kai atsakovas išvyko ir kartu nebegyvena su ieškove, šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad šalys tas lėšas leido šeimos interesams. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas 1998 m. gruodžio 4 d. išvyko iš Izraelio pasiėmęs bendras santuokos metu įgytas lėšas. Be to, ieškovė nepareiškė reikalavimo padalyti visas santuokoje įgytas lėšas.
39. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Izraelio teismo sprendimas nepatvirtina, kad santuoka nenutraukta būtent dėl lėšų ar kad būtent tos šeimos lėšos atsakovui panaudotos 2005 m. balandžio 8 d. steigiant UAB (duomenys neskelbtini). Iš pateikto teismo sprendimo, protokolų kopijų turinio negalima daryti išvados, kad „finansiniai klausimai“ yra susiję su konkrečiu turtu. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, kad ieškovė pageidavo gauti 90 tūkst. JAV dolerių kompensaciją už atsakovo inicijuotą santuokos nutraukimą. Atsakovas sutiko sumokėti 10 tūkst. JAV dolerių, bet ieškovė su tuo nesutiko, todėl atsakovas prašė nutraukti santuoką be kompensacijos sutuoktinei. Nesant byloje kitų duomenų apie konkrečius ieškovės ir atsakovo „finansinius klausimus“, dėl kurių Izraelio teismas nesprendė santuokos nutraukimo bylos, atsakovo paaiškinimas laikytinas pagrįstu.
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantės apeliacinio skundo argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 176–178, 185 straipsniuose. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas teisingai vertino byloje surinktų įrodymų visetą ir faktinius duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad šalys po 1998 m. gruodžio 4 d. nebevedė bendro ūkio, todėl šalių disponuojamų lėšų nėra pagrindo vertinti kaip bendrosios sutuoktinių nuosavybės, atsakovas išreiškė valią UAB (duomenys neskelbtini) akcijas asmeninėn nuosavybėn už asmenines lėšas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino 1000 paprastųjų vardinių akcinės UAB (duomenys neskelbtini) akcijų asmenine atsakovo nuosavybe. Teisėjų sprendžia, kad galutinė teismo išvada atitinka faktinius duomenis ir padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
41. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako.
42. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
43. Atsakovas prašo priteisti 500 Eur, patirtų už advokato teisinę pagalba surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Įvertinęs atsiliepimo turinį, nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų pobūdį, atsižvelgęs į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.2 punktai), teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis tinkamas, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 500 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atmesti ieškovės I. B. apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimą.
Priteisti atsakovui S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. B. (gim. 1962 (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.