Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 10 d. nutarties, kuria nutarta netenkinti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. V., Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolė V. V. 2019 m. rugsėjo 10 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino, atsisakė nutraukti vykdomąją bylą ir kartu su vykdomąją byla perdavė skundą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

13. Teisme 2020 m. sausio 8 d. gautas pareiškėjo prašymas prie bylos pridėti rašytinius įrodymus – Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui adresuotą prašymą ir pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą.

14. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008 ir kt.).

15. Iš pareiškėjo pateikto Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui adresuoto 2020 m. sausio 7 d. prašymo matyti, kad juo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato yra prašoma pateikti savo nuomonę dėl nagrinėjamos bylos. Pažymėtina, kad prašydamas pridėti prie bylos minėtą prašymą pareiškėjas nepagrindė šio dokumento ryšio su skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo atskirojo skundo kopija 2019 m. spalio 16 d. išsiųsta Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kartu išaiškinant suinteresuoto asmens teisę per 14 dienų nuo atskirojo skundo kopijos išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

16. Pareiškėjas taip pat prašo pridėti prie bylos pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog ši pažyma negalėjo būti pateikta teismui bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Be to, prašydamas pridėti prie bylos minėtą pažymą pareiškėjas tinkamai nepagrindė šio dokumento ryšio su skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdomojoje byloje yra surinkti duomenys apie pareiškėjo darbovietes ir jo gaunamas pajamas nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu, todėl pakartotinis šių duomenų pateikimas į bylą nėra tikslingas.

17. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti 2020 m. sausio 8 d. kartu su prašymu Nr. DOK-440 pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus – Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui adresuotą prašymą ir pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą bei grąžina juos pateikusiam asmeniui.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

18. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatsižvelgė į tai, jog antstolė neperdavė skundo nagrinėti teismui per įstatyme numatytą 5 darbo dienų terminą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

19. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos civilinio proceso nustatyta tvarka yra įtvirtinta CPK 5 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Vykdymo proceso metu asmens teisė į teisminę gynybą yra įgyvendinama teismui skundžiant antstolių veiksmus, kurių apskundimo tvarka reglamentuojama CPK XXXI skyriuje. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti.

20. Skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka yra reglamentuojama CPK 510 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas.

21. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų antstolės V. V. kontoroje gautas 2019 m. rugsėjo 4 d., todėl CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytas 5 darbo dienų terminas skundui išnagrinėti pasibaigė 2019 m. rugsėjo 11 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės V. V. patvarkymas dėl skolininko 2019 m. rugsėjo 3 d. skundo nagrinėjimo priimtas 2019 m. rugsėjo 10 d. ir 2019 m. rugsėjo 11 d. kartu su vykdomąja byla Nr. 0162/14/00457 pateiktas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėdama pareiškėjo pateiktą skundą ir vėliau jį perduodama nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, antstolė nepažeidė CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytų terminų.

22. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų. Apelianto teigimu, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, vykdomoji byla turėjo būti nutraukta suėjus išieškojimo vykdymo senaties terminui, o visos antstolės taikytos priverstinio vykdymo priemonės panaikintos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su paminėtais atskirojo skundo argumentais.

23. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolė V. V. vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. išduotą nutarimą Nr. A2.2.-5434-122/2013 dėl 188,25 Eur išieškojimo iš skolininko A. V. išieškotojai valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato (vykd. b. l. 5). Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, kad administracinė nuobauda pareiškėjui paskirta ir vykdymo procesas pradėtas iki 2017 m. sausio 1 d., todėl ginčui nagrinėti taikytinos iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) nuostatos (Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 išaiškinta, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nes šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Sprendžiant klausimą, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007).

25. Įvertinus aptartas teismų praktikos nuostatas, darytina išvada, kad sprendžiant klausimą, ar nėra suėjęs administracinės nuobaudos išieškojimo vykdymo senaties terminas, turi būti nustatytos trys aplinkybių grupės: 1) ar nepraleistas įstatymo nustatytas vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams; 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo; 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi.

26. Iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad išieškotoja valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarimą dėl baudos išieškojimo antstolei V. V. pateikė vykdyti 2014 m. kovo 4 d., t. y. nepraleidusi ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

27. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarimas antstolės kontoroje priimtas vykdyti 2014 m. kovo 5 d. (vykd. b. l. 5). Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, siekdama nustatyti skolininko turtinę padėtį, 2014 m. kovo mėnesį antstolė teikė užklausas bankams, kitoms kredito įstaigoms, Gyventojų registrui, Nekilnojamojo turto registrui, Kelių transporto priemonių registrui bei kitiems registrams (vykd. b. l. 8-20), priėmė patvarkymus dėl skolininkui priklausančių lėšų arešto (vykd. b. l. 23-27). Antstolės užklausos kredito įstaigoms, valstybės registrams buvo sistemingai teikiamos ir 2015 metais (vykd. b. l. 58-62, 69, 74-75, 80-82, 93), 2016 metais (vykd. b. l. 93-95, 104-105, 114-122), 2017 metais (vykd. b. l. 125-128), 2018 metais (vykd. b. l. 138-140, 143-145, 147-151), 2019 metais (vykd. b. l. 165-167). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, užklausų teikimas dėl skolininko turtinės padėties nustatymo yra vienas iš vykdymo procese antstolio atliekamų vykdymo veiksmų, kuriuo yra siekiama sudaryti sąlygas operatyviam ir efektyviam išieškojimui. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolė reguliariai atliko aptartus vykdymo veiksmus ir siekė nustatyti skolininko turtinę padėtį bei rasti turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Be to, antstolė ne tik teikė užklausas valstybės registrams bei kredito įstaigoms, tačiau vykdymo proceso metu reguliariai atliko ir kitus vykdymo veiksmus, t. y. priėmė patvarkymus dėl skolininkui priklausančių piniginių lėšų arešto, išieškojimo nukreipimo į skolininko darbo užmokestį, išieškotų lėšų paskirstymo, vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad vykdomojoje byloje nenustatyta dvejų metų laikotarpio, per kurį dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nebūtų atlikta jokių vykdymo veiksmų dėl pareiškėjui paskirtos baudos išieškojimo. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdymo proceso metu antstolės atlikti vykdymo veiksmai buvo sistemingi ir reguliarūs, todėl vykdomosios bylos vykdymo senaties terminas nėra suėjęs ir jos nutraukti nėra teisinio pagrindo.

28. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nenustačius nepateisinamo antstolės delsimo atlikti vykdymo veiksmus ir dėl to nesant pagrindo konstatuoti, jog yra suėjęs pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminas, faktinės aplinkybės dėl skolininko (ne)vengimo vykdyti jam paskirtą nuobaudą nagrinėjamoje byloje nebeturi teisinės reikšmės.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

29. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.