Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės

V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „IVV SOURCING“ dėl darbo ginčo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. K. prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo UAB ,,IVV SOURCING“ pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą neteisėtu, laikyti, kad darbo sutartis nutraukta nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinys atmestas.

3. Teismas nustatė, kad šalis nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2023 m. kovo 23 d. siejo darbo santykiai pagal 2020 m. liepos 27 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 27, kuria ieškovė buvo priimta į (duomenys neskelbtini) pareigas. Atsakovė 2022 m. lapkričio 3 d. ieškovei pateikė pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2022 m. lapkričio 30 d. pagal DK 54 straipsnio 2 dalį, išmokant ieškovei priklausantį darbo užmokestį ir vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (toliau – ir VDU) piniginę kompensaciją. Ieškovė 2022 m. lapkričio 10 d. nurodė, kad su atsakovės pasiūlymu nesutinka ir siūlo nutraukti darbo sutartį nuo 2022 m. lapkričio 30 d. pagal DK 59 straipsnį, išmokant ieškovei priklausantį darbo užmokestį ir šešių mėnesių VDU piniginę kompensaciją. Atsakovė 2022 m. lapkričio 14 d. pateikė ieškovei rezultatų gerinimo planą, apimantį laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. vasario 1 d., kuriame nurodė praėjusių finansinių laikotarpių ieškovės pasiektus rezultatus bei siektinus rodiklius akcentuodama apyvartos didinimą bei nurašymų skaičiaus mažinimą. 2023 m. vasario 7 d. atsakovė elektroniniu laišku pranešė ieškovei, kad plane numatyti rodikliai nėra pasiekti ir 2023 m. vasario 21 d. įteikė ieškovei įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2023 m. kovo 23 d. pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išmokant ieškovei visas priklausančias su darbo santykiais susijusias išmokas ir dviejų mėnesių VDU piniginę kompensaciją. 2023 m. vasario 22 d. ieškovė pateikė prašymą dėl laisvo laiko darbo paieškai, atsakovė patenkino. 2023 m. kovo 23 d. darbo santykiai tarp šalių pasibaigė DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – darbuotojai nepasiekus sutartų darbo rezultatų. Darbo ginčų komisijos 2023 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. DGKS-3599 ieškovės prašymas dėl jos atleidimo pripažinimo neteisėtu atmestas.

4. Teismas nurodė, kad pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą jei darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal šio straipsnio 5 dalyje numatytą rezultatų gerinimo planą. DK 57 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo rezultatai gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai ir buvo bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, ne trumpesnį negu du mėnesiai, ir šio plano vykdymo rezultatai nepatenkinami.

5. Teismas nurodė, kad pagal UAB ,,IVV SOURCING“ 2019 m. spalio 10 d. patvirtintuose (duomenys neskelbtini) pareiginiuose nuostatuose (duomenys neskelbtini) nustatytos pareigos: ieško, atrenka ir apmoko naujus krautuvėlių darbuotojus; supažindina krautuvėlių darbuotojus su pareigomis ir prižiūri jų vykdymą; sudaro darbo grafikus, pildo tabelius ir pateikia juos buhalterijai; stebi krautuvėlėse esantį asortimentą, esant poreikiui jį derina ir atlieka korekcijas kartu su prekių grupių vadovu; nedelsiant reaguoja ir sprendžia krautuvėlėse kilusias problemas; prižiūri ar krautuvėlės tinkamai seka prekių likučius; organizuoja inventorizacijas, analizuoja jų duomenis, aiškinasi trūkumų / pertekliaus susidarymo priežastis, imasi priemonių, kurios sumažintų šių priežasčių pasikartojimą; supažindina krautuvėlių darbuotojus apie pasikeitimus, ateities planus nutartus per susirinkimus; tikrina ar krautuvėlės tinkamai pasiruošia ir įvykdo valstybės kontrolės institucijų patikrinimo metu duotus nurodymus; bendrauja su (duomenys neskelbtini) parduotuvių vadovais, sprendžia iškilusias problemas; atlieka krautuvėlių auditus; analizuoja regiono pelningumą įtakojančius duomenis, ruošia informaciją susirinkimams, teikia pasiūlymus ką ir kaip būtų galima optimizuoti, kad rezultatas būtų geresnis; strateguoja ir sudaro planus rezultatų gerinimui; tinkamai tvarko ir saugo įmonės dokumentus; savo darbe vadovaujasi LR teisės aktais, įstaigos įstatais, darbo sutartimi, nuostatais, direktoriaus įsakymais, vidaus tvarkos taisyklėmis; atlieka tik teisėtas operacijas, kurios yra įforminamos įmonės reikalaujama tvarka; teikia tik tikslią informaciją atsakingiems asmenims; vykdo saugos darbe ir priešgaisrinės saugos, apsaugos reikalavimus; saugo darbo metu sužinotą konfidencialią, komercinio pobūdžio informaciją; sąžiningai, laiku ir tinkamai atlieka savo pareigas; laikosi darbo drausmės; vykdo kitus direktoriaus ir tiesioginio vadovo nurodymus bei pavedimus, susijusius su šių pareigų tinkamu vykdymu.

6. Teismas nustatė, kad esminiai ieškovei pateikti 2023 m. lapkričio 14 d. (duomenys neskelbtini) darbo rezultatų gerinimo plano punktai buvo Klaipėdos regiono krautuvėlių apyvartos padidinimas bei prekių nurašymų skaičiaus sumažinimas. Plane nurodyta, kad 2021 m. nurašymas Klaipėdos regione siekė 1,52 proc., 2022 m. – 2,28 proc., nustatyta, kad plano vykdymo laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. vasario 1 d. nurašymo procentas Klaipėdos regione turi sumažėti iki 1,50 proc. Teismas pažymėjo, kad plane nurodyti siektini rezultatai yra artimi 2021 m. nurašymo procentui bei apyvartai, todėl juos vertino kaip realius ir įgyvendinamus. Įvertinęs liudytojų parodymus teismas konstatavo, kad jie patvirtina atsakovės teiginius, jog ieškovė netinkamai organizavo prekių apyvartos valdymą bei nurašymų skaičiaus kontrolę, t. y. ieškovės darbo laikotarpiu Klaipėdos regiono rezultatai buvo nuolat blogėjantys: buvo itin didelis nurašytų prekių skaičius, blogai valdomi prekių užsakymai, pavyzdžiui, užsakomos nepaklausios prekės, patikrinimų metu randama prekių, kurių galiojimas yra pasibaigęs ar besibaigiantis, netinkamai pildoma prekių galiojimo apskaita, Maisto bankui atiduodamos netinkamo galiojimo prekės, randami prekių trūkumai, prarandami tiekėjai, ieškovė nuolat sulaukdavo pastabų dėl netinkamo prekių sandėliavimo, prekių asortimento parinkimo, bendros tvarkos parduotuvėse palaikymo ir pan., tačiau ieškovė atsakingų asmenų apie regiono situaciją neinformuodavo, nerodė iniciatyvos keisti situaciją, neatliko jokių veiksmų, neteikė pasiūlymų, pavyzdžiui, atsižvelgdama į populiarių prekių paklausą, jų galiojimo terminus ir kitas aplinkybes, galėjo inicijuoti aktualias akcijas teikdama pasiūlymus komercijos skyriui, kitų regionų vadovai buvo aktyvesni ir labiau įsitraukę į asortimento valdymo procesą. Liudytojai taip pat parodė, kad pristačius ieškovei rezultatų gerinimo planą, ieškovė jokių klausimų neuždavė, buvo skeptiška, nieko nesiūlė.

7. Teismas vertino, kad ieškovė turėjo realias galimybes pasiekti rezultatų gerinimo plane nurodytus rodiklius bei pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kokius konkrečius veiksmus ieškovė atliko rezultatų gerinimo plano įgyvendinimo metu, kad pasiektų rezultatus, savo iniciatyva atsakovei neteikė jokios papildomos informacijos apie tai, kokius rezultatus jai pavyko pasiekti. Teismas nurodė, kad ieškovė neakcentavo, ar jos pasiekti rezultatai pakankami, kad planas būtų laikomas būtų laikomas įgyvendintu, plane nurodytų siektinų rezultatų neginčijo, bet argumentavo, kad jie nepasiekti dėl to, jog planas rengtas ne kartu su ja, o tik pateiktas jai pasirašyti, kad plane nebuvo nurodyti jos darbo trūkumai bei plano neįvykdymo padariniai. Teismas sutiko, jog plane ieškovės darbo trūkumai kaip nors išskirti ar atskirai nurodyti nebuvo, tačiau analizuojant plano duomenis sistemiškai matyti, kad pirmose plane yra pateikiami praėjusių metų (laikotarpio nuo 2021 m. sausio iki spalio mėnesio ir nuo 2022 m. sausio spalio mėnesio) finansiniai rodikliai, kurie atsakovės netenkino, o paskutinėje grafoje – siektini rezultatai plano vykdymo laikotarpiu. Be to, Darbo ginčų komisijos bylos medžiagoje yra ieškovės 2022 m. lapkričio 14 d. garso įraše užfiksuotas pokalbis, kurio metu aptarti plano duomenys. Teismas vertino, kad ieškovei, turinčiai ilgametę (duomenys neskelbtini) patirtį, turėjo būti suprantama, kad atsakovė tikisi geresnių jos veiklos rezultatų (nurašymų procento mažinimo ir apyvartos didinimo). Teismas pažymėjo, kad darbuotojas (ieškovė), nors ir būdamas silpnesnioji darbo santykių šalis, nėra tik pasyvus teismo proceso stebėtojas, jis negali būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo, o nagrinėjamu atveju ieškovė konkrečių įrodymų, kad ji rezultatų gerinimo planą įvykdė tinkamai, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

8. Teismas ieškovės teiginius, jog jai nebuvo tinkamai paaiškinta, kad nepasiekus gerinimo plane nurodytų rezultatų ji bus atleista, laikė nepagrįstais ir vertino kaip formalią ieškovės gynybinę poziciją. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, būdama apdairi, rūpestinga ir išsilavinusi bei turinti darbo prekyboje patirties, galėjo ir turėjo suprasti, jog darbdavio netenkina jos darbo rezultatai bei planas rengiamas jų gerinimui, o to nepasiekus bus taikomi atitinkami padariniai. Be to, ieškovės susirašinėjimas su įmonės atsakingais darbuotojais elektroniniu paštu patvirtina, jog ieškovės darbo rezultatai darbdavio netenkino, taigi ieškovė galėjo ir turėjo suprasti, jog nepateisina darbdavio lūkesčių. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė (darbuotoja) yra silpnesnioji darbo santykių šalis, tačiau tai nereiškia, kad darbuotojo teisės yra absoliučios, o pareigas jis gali įgyvendinti taip kaip nori. Darbdavys taip pat turi lūkestį ir yra darbo teisinio santykio šalis. Šiuo atveju darbdavio lūkestis buvo, kad būtų pasiekti atitinkami rezultatai, kurie buvo nurodyti rezultatų gerinimo plane. Ieškovė, turėdama ilgalaikę patirtį, galėjo ir turėjo įsivertinti, ar galės įvykdyti tai, ką nustatė darbdavys ir ką ji įsipareigojo įvykdyti pasirašydama planą bei neteikdama prieštaravimų, taigi, sukūrė darbdavio lūkestį, jog planas gali būti įvykdytas. Teismo taip pat pažymėjo, kad rezultatų gerinimo plano tikslas ir nėra darbuotojo atleidimas, tik galimybė pateisinti darbdavio lūkestį, o jo nepateisinus sprendžiama dėl darbuotojo atleidimo.

9. Teismas nustatė, kad atsakovė, atleisdama ieškovę DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, laikėsi DK nustatytos tvarkos ir terminų: 2023 m. vasario 21 d. ieškovei įteikė įspėjimą, ieškovę atleido 2023 m. kovo 23 d. bei išmokėjo dviejų mėnesių VDU kompensaciją, taip pat įspėjimo laikotarpiu ieškovei suteikė laisvo laiko naujo darbo paieškoms. Teismas padarė išvadą, kad darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta pagrįstai ir teisėtai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

10. Ieškovė V. K. (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

11. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos ir pažymi, kad nebuvo konkrečiai identifikuoti ir detaliai paaiškinti jos darbo trūkumai, nors pagal DK 57 straipsnio 5 dalį tai privaloma. Teigia, jog priešingai nei vertino teismas, nurodyta norma negali būti aiškinama plečiamai, t. y. tokia situacija, kuomet, šalims neišreiškus aiškios valios dėl DK 57 straipsnio 5 dalimi apibrėžto rezultato gerinimo plano sudarymo, darbdavys darbuotojui iškeltus tikslus (nustatytus siektinus rezultatus) vienašališkai kvalifikuoja DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas teisines pasekmes galinčiu sukelti planu, yra nepateisinama bei prieštarauja DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 5 dalies esmei. Skundžiamo sprendimo išvados, kad pati turėjo žinoti / suvokti plano neįvykdymo atveju galinčias kilti pasekmes, yra ydingos. Dėl priešingo aiškinimo ieškovė, kaip darbuotoja ir silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis, atsidurtų neproporcingai blogesnėje padėtyje, kadangi jai, kaip darbuotojai, būtų keliamas neproporcingas reikalavimas savarankiškai numatyti galimas pasekmes ir pan., kai tuo tarpu atsakovės, kaip darbdavės, atitinkama pareiga aiškiai ir konkrečiai informuoti ieškovę būtų pašalinta ir taip atsakovė atsidurtų neproporcingai geresnėje padėtyje prieš darbuotoją.

12. Teigia, kad bylos duomenys pagrindžia, jog nebuvo nustatyta jokių objektyvių jos vertinimo kriterijų ir tai nesuderinama su DK 57 straipsnio 5 dalyje numatyta veiklos rezultatų gerinimo planu. Šios aplinkybės teismas visiškai neanalizavo, neatsižvelgė į tai, kad kriterijai, reikšmingi sprendžiant, ar darbdavys objektyviai vertino plano rezultatus, nustatyti nebuvo.

13. Be to, teismas, nepagrįstai jai priskyręs pasyvų vaidmenį, neanalizavo, kokių veiksmų atsakovė, kaip stipresnioji darbo santykių šalis, ėmėsi siekdama organizuoti savo darbą taip, kad ieškovei leistų pagerinti darbo rezultatus.

14. Teigia, kad atsakovė neįspėjo apie pradedamą vykdyti DK 57 straipsnio 5 dalyje numatytą procedūrą. Argumentuoja, jog teismai turi laikytis savo sukurtų precedentų iš esmės panašiose bylose, o Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-2027-562/2021 priėmė sprendimą, kurio 57 punkte nurodė: „Pažymėtina, kad teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principai (DK 2 straipsnis) suponuoja, kad sudarant darbo rezultatų gerinimo planą, susijusį su DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytomis pasekmėmis dėl atleidimo, darbuotojas apie tai turi būti tinkamai informuotas, t. y. nurodytas pasekmes dėl galimo atleidimo darbuotojas, nepasiekus sutartų darbo rezultatų, turi ne numanyti ar atspėti, o suprasti aiškiai ir nedviprasmiškai. Šiuo aspektu reikšminga tai, kad atleidimui iš darbo taikyto pagrindo, numatyto DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tikslas darbuotoją atleisti ne iš karto, bet sudaryti darbuotojui galimybę įvertinti savo darbo trūkumus ir juos ištaisyti. Taigi, darbuotojas turi žinoti apie pradedamą jo atžvilgiu procedūrą dėl galimo atleidimo DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu”.

15. Atsakovė UAB ,,IVV SOURCING“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, skundžiamą teismo sprendimą prašo palikti nepakeistą.

16. Argumentuoja, kad priešingai nei teigia ieškovė savo apeliaciniame skunde, priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas laikėsi visų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, įtvirtintų tiek įstatyme, tiek suformuotoje teismų praktikoje ir padarė logiškas bei pagrįstas išvadas.

17. Yra įsitikinusi, kad pateikti rašytiniai ir kitokios formos įrodymai neabejotinai patvirtina, jog darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta teisėtai, realiai egzistuojant darbo sutarties nutraukimo priežasčiai, numatytai DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte, o įstatyme numatyta darbuotojo atleidimo iš darbo procedūra, prieš tai suteikus jam galimybe savo rezultatus pagerinti, taip pat buvo atlikta visiškai tinkamai. Pažymi, jog šia norma darbdaviui suteikiama teisė reaguoti į darbuotojo darbo kokybės pablogėjimą, nesiejamą su pastarojo kaltais veiksmais. Prerogatyva vertinti minėto plano vykdymo rezultatus tenka darbdaviui, o kilus ginčui teismas (lygiai kaip ir ikiteismine tvarka ginčą išnagrinėjusi DGK), kaip darbo ginčus nagrinėjantis organas, savo pareigas atliko tinkamai, gerai įsigilinęs į susiklosčiusią situaciją, išsamiai išanalizavęs visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai ištyręs bei įvertinęs visus byloje buvusius įrodymus ir tinkamai aiškinęs bei taikęs aktualias teisės normas.

18. Pažymi, jog ieškovė ne kartą buvo informuota apie darbo trūkumus, rezultatų gerinimo planas buvo realiai ir visiškai įvykdomas, su ieškove aptartas bei suderintas net kelis kartus, apie būsimą atleidimą iš darbo ieškovė taip pat buvo informuota nustatyta tvarka, viską suprato ir neginčijo. Tik teismo posėdžiuose ieškovė pradėjo dėstyti teiginius apie išgalvotą naują „neaiškumą“, akcentuojamą ir apeliaciniame skunde – kokia dalimi / apimtimi planas turėjo būti įgyvendintas, nors savaime suprantama, kad jis turėjo (ir tikrai galėjo) būti įvykdytas pilnai. Pažymi, jog šalių darbo santykių pabaigos galimybės jau buvo aptartos dar iki plano sudarymo bei vykdymo pradžios, o ir po neįvykdymo, šalims aptarus atitinkamus neigiamus rezultatus, ieškovė atsakovės paprašė laisvo laiko naujo darbo paieškoms ir daugiau jokių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti apie kokį nors ieškovės nesutikimą ar ko nors nesupratimą, neatliko. Be to, ieškovė, turinti didelę vadybinio darbo kitoje įmonėje patirtį, aukštąjį teisinį išsilavinimą bei daugiau nei dvejus metus dirbusi atsakingą vadovaujamąjį darbą pas atsakovę, negalėjo nesuprasti teisėtų darbdavio lūkesčių (apyvartos didinimas bei nurašymų mažinimas, kitų darbo funkcijų / užduočių tinkamas atlikimas), taip pat to, dėl kokių priežasčių ir kokiu tikslu planas buvo sudarytas ir kokius konkrečius rodiklius (kurie, lyginant juos su esamais, aiškiai nurodyti pačiame plane) reikia pasiekti, kad jis būtų tinkamai įvykdytas. Pažymi, kad pačios ieškovės slapta darytas garso įrašas patvirtina plano su ja aptarimą, vienu momentu ieškovė netgi nebenorėjo daugiau klausytis atsakovės vykdančiosios direktorės paaiškinimų ir pareiškė, jog planą pasirašyti sutinka.

19. Ieškovei plano rezultatų nepasiekus ir to nė neginčijant, plano neįvykdymo priežastimis tiesiog absurdiškai nurodant tik tai, kad planas buvo ruoštas ne kartu su ieškove, taip pat tai, jog plane neva nebuvo nurodyti jos darbo trūkumai bei plano neįvykdymo padariniai, tiek DGK, tiek teismas teisėtai bei pagrįstai nusprendė, kad atsakovė, vadovaudamasi DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įgijo šioje įstatymo normoje įtvirtintą teisę darbo sutartį su ieškove nutraukti, ir toks veiksmas negali būti pripažintas neteisėtu. Užuot pati dėjusi realias pastangas plane numatytiems rodikliams pasiekti, ieškovė savo skunde be jokio pagrindo kaltina tik atsakovę neva nesuorganizavus jai darbo tokiu būdu, kuris būtų leidęs ieškovei darbo rezultatus pagerinti, tačiau, ko konkrečiai būtų norėjusi iš atsakovės, nenurodo, lygiai kaip ir plano vykdymo laikotarpiu nerodė nė menkiausios iniciatyvos, kokių priemonių iš tiesų reikėtų imtis, kad rezultatai būtų pagerinti. Ieškovė jokių įrodymų apie tinkamą plano įvykdymą nepateikė, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad darbuotojas (ieškovė) nėra tik pasyvus teismo proceso stebėtojas, jis negali būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

22. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl jos atleidimo iš darbo DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pripažinimo neteisėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ieškovė dėsto tas pačias faktines aplinkybes, jog šalis nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2023 m. kovo 23 d. siejo darbo teisiniai santykiai pagal 2020 m. liepos 27 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 27, kuria ieškovė buvo priimta į (duomenys neskelbtini) pareigas. Atsakovė 2022 m. lapkričio 3 d. ieškovei pateikė pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2022 m. lapkričio 30 d. pagal DK 54 straipsnio 2 dalį, išmokant ieškovei priklausantį darbo užmokestį ir vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (toliau – ir VDU) piniginę kompensaciją. Ieškovė 2022 m. lapkričio 10 d. nurodė, kad su atsakovės pasiūlymu nesutinka ir siūlo nutraukti darbo sutartį nuo 2022 m. lapkričio 30 d. pagal DK 59 straipsnį, išmokant ieškovei priklausantį darbo užmokestį ir šešių mėnesių VDU piniginę kompensaciją. Atsakovė 2022 m. lapkričio 14 d. pateikė ieškovei rezultatų gerinimo planą, apimantį laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. vasario 1 d., kuriame nurodė praėjusių finansinių laikotarpių ieškovės pasiektus rezultatus bei siektinus rodiklius akcentuodama apyvartos didinimą bei nurašymų skaičiaus mažinimą. 2023 m. vasario 7 d. atsakovė elektroniniu laišku pranešė ieškovei, kad plane numatyti rodikliai nėra pasiekti ir 2023 m. vasario 21 d. įteikė ieškovei įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2023 m. kovo 23 d. pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išmokant ieškovei visas priklausančias su darbo santykiais susijusias išmokas ir dviejų mėnesių VDU piniginę kompensaciją. 2023 m. vasario 22 d. ieškovė pateikė prašymą dėl laisvo laiko darbo paieškai, atsakovė jį patenkino. 2023 m. kovo 23 d. darbo santykiai tarp šalių pasibaigė DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – darbuotojai nepasiekus sutartų darbo rezultatų.

24. Pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, jeigu darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal šio straipsnio 5 dalyje numatytą rezultatų gerinimo planą. DK 57 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad darbuotojo darbo rezultatai gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai ir buvo bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, ne trumpesnį negu du mėnesiai, ir šio plano vykdymo rezultatai nepatenkinami. Šiame kontekste pažymėtina, jog to paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį ir pagal 8 dalį atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčas dėl to, kad nurodytų reikalavimų dėl įspėjimo termino ir kompensacijos dydžio, atsakovė laikėsi.

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė savo poziciją dėl, jos teigimu, neteisėto atleidimo, grindė, jos nuomone, atsakovės padarytais procedūriniais pažeidimais, o būtent tuo, kad rezultatų gerinimo planas neatitiko DK 57 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes nebuvo sudarytas kartu su ja, tik jai pateiktas pasirašyti, kad plane nenurodyti konkretūs jos veiklos trūkumai, plane nebuvo nustatyta jokių objektyvių jos vertinimo kriterijų, kuriems esant būtų laikoma, kad planas iš dalies ar visiškai įvykdytas, neišaiškintos plano neįvykdymo pasekmės, ji neįspėta, kad pradedama procedūra pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka.

26. Atsakovės vykdančiosios direktorės 2022 m. lapkričio 14 d. ieškovei siųstame elektroniniame laiške nurodyta, jog darbdavys neturi tikslo atleisti gerai dirbančių darbuotojų, ieškovė tą pačią dieną supažindinta su veiklos gerinimo planu ir laukiami teigiami pokyčiai, o jeigu ieškovei reikalinga papildoma informacija ar konsultacija, ji gali kreiptis. Aplinkybę, kad ieškovė supažindinta su veiklos gerinimo planu ir jis su ja buvo aptartas patvirtina pačios ieškovės 2022 m. lapkričio 14 d. darytas garso įrašas, kurio turinys aptartas Darbo ginčo komisijos 2023 m. birželio 23 d. sprendime ir kurio egzistavimą pripažino pati ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Pažymėtina, jog ieškovė raštu susipažino su planu ir patvirtino jį gavusi, byloje nėra įrodymų ir apeliantė nenurodo, kad plano aptarimo metu ar vėliau, jo vykdymo metu, būtų reiškusi pastabas ar kėlusi klausimus dėl jai keliamų tikslų, vertinimo kriterijų ar realios plano įvykdymo galimybės. Be to, iš vykdančiosios direktorės 2022 m. lapkričio 10 d. (ketvirtadienio) elektroninio laiško turinio matyti, jog atsakovė, gavusi priešpriešinį ieškovės pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo, nurodė ieškovei, jog pirmadienį (o tai ir buvo 2022 m. lapkričio 14 d.) direktorė atvažiuos ir jos pakalbės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis 2022 m. lapkričio 10 d. laiškas taip pat patvirtina, kad su ieškove vyko jos darbinės veiklos ir perspektyvų likti dirbti aptarimas, ypač vertinant aplinkybes, jog iš atsakovės 2022 m. lapkričio 3 d. kilo iniciatyva nutraukti su ieškove darbo sutartį, o ieškovė savo 2022 m. lapkričio 10 d. priešpriešiniu pasiūlymu darbo sutarties nutraukimui neprieštaravo, tik siekė gauti didesnę išmoką. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent ieškovei sutinkant darbdavys priėmė sprendimą suteikti darbuotojai galimybę pagerinti savo darbo rezultatus, nes priešingu atveju, ieškovė nebenorėdama ar nematydama perspektyvos ilgiau dirbti pas atsakovę buvo laisva nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė logišką ir nuoseklią išvadą, jog nepagrįsti apeliantės teiginiai esą ji nežinojusi ar nesupratusi apie pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą pradedamą procedūrą ar rezultatų gerinimo plano neįvykdymo pasekmes, ypač vertinant ir aplinkybę, jog, atsakovės teigimu, ieškovė turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, o ieškovė šios aplinkybės neneigė. Darytina logiška išvada, jog, priešingai nei teigia apeliantė, šalys 2022 m. lapkričio 14 d. sutarė ir aiškiai išreiškė savo valią ne nutraukti darbo santykius, bet sudaryti darbuotojai galimybę įvertinti savo darbo trūkumus ir juos ištaisyti.

27. Teisėjų kolegija pažymi, jog DK 57 straipsnio 5 dalyje nėra įtvirtinta, kad būtent rezultatų gerinimo plane turi būti nurodyti darbuotojo darbo trūkumai. Priešingai, šioje normoje įtvirtinta, kad darbuotojui jo darbo trūkumai turi būti nurodyti raštu. Nagrinėjamu atveju, kaip ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovei jos darbo trūkumai ne kartą buvo nurodyti elektroniniais laiškais įvairių atsakovės darbuotojų, o būtent buvo reiškiamos pretenzijos dėl parduotuvėse, už kurių veiklą buvo atsakinga ieškovė kaip (duomenys neskelbtini), netinkamai organizuojamo prekių apyvartos valdymo bei nurašymų skaičiaus kontrolės, kritusių pardavimų, elektroniniuose laiškuose nurodyta, kad ieškovės darbo laikotarpiu Klaipėdos regiono rezultatai buvo blogėjantys: buvo itin didelis nurašytų prekių skaičius, blogai valdomi prekių užsakymai, pavyzdžiui, užsakomos nepaklausios prekės ar neišpardavus esamų prekių užsakomos naujos, patikrinimų metu buvo randama prekių, kurių galiojimas yra pasibaigęs ar besibaigiantis, buvo netinkamai pildoma prekių galiojimo apskaita, Maisto bankui atiduodamos netinkamos prekės, randami prekių trūkumai, prarandami tiekėjai, ieškovė sulaukdavo pastabų dėl netinkamo prekių sandėliavimo (pavyzdžiui, vežiojosi automobilio bagažinėje sausainius penkias dienas), prekių asortimento parinkimo, bendros tvarkos ir švaros parduotuvėse palaikymo ir pan., tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų rodžiusi iniciatyvą keisti situaciją, neatliko jokių veiksmų, neteikė pasiūlymų. Šias aplinkybes parodė ir byloje apklausti liudytojai atsakovės darbuotojai. Pagal DK 25 straipsnio 2 dalį dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kai duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kt.) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti ir atsispausdinti. Ieškovė į elektroninius laiškus atsakydavo, taip pat pati juos siųsdavo darbdavio atstovams, taigi, šalių bendravimas elektroniniu paštu laikytinas tinkamu informacijos pateikimo būdu. Tokia pačia forma ieškovei 2023 m. vasario 7 d. buvo pranešta ir apie tai, kad plano rezultatai nepasiekti.

28. Ieškovei sudarytame rezultatų gerinimo plane nurodyta, kad 2021 m. Klaipėdos regione nurašymas siekė 1,52 proc., 2022 m. – 2,28 proc., plano vykdymo laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. vasario 1 d. Klaipėdos regione nurašymo procentas turi sumažėti iki 1,50 proc. Taigi, siektini rezultatai yra objektyviai pagrįsti ir artimi pačios ieškovės 2021 m. rezultatams, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė neginčija ir nedėsto argumentų dėl rezultatų gerinimo plano realaus įvykdymo galimybės, nenurodo, kad rezultatai, kurių buvo iš jos tikimasi, buvo objektyviai nepasiekiami ar nerealūs. Šiame kontekste pažymėtina, jog tiek siektini rezultatai, tiek vertinimo kriterijus yra visiškai aiškūs – sumažinti prekių nurašymo procentą iki 1,5 proc. Ieškovei, turinčiai nemenkos patirties darbinėje srityje ir vadovaujančiose pareigose, nei šis reikalavimas, nei vertinimo kriterijus negalėjo būti nesuprantamas. Be to, kaip minėta, ieškovė jokių klausimų nei plano sudarymo metu, nei jo vykdymo metu nekėlė.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė pateikė duomenis, jog 2023 m. kovo 28 d. vietoje ieškovės priimta nauja (duomenys neskelbtini), jai vadovaujant nurašymų rodiklis nuo pat darbo pradžios gerėjo ir buvo mažesnis nei ieškovės, išskyrus gegužės mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad ieškovei sudarytas rezultatų gerinimo planas buvo realiai įvykdomas net ir per neilgą laikotarpį bei paneigia ieškovės teiginius, kad vykdančioji direktorė buvo asmeniškai prieš ją nusistačiusi.

30. Apeliantė neginčija neįvykdžiusi plano, tačiau teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar darbdavys savo veiklą organizavo taip, kad jai būtų sudarytos sąlygos įvykdyti planą, apeliantė plačiau nenurodo ir nekonkretizuoja, kokių darbdavio veiksmų ar sprendimų, techninių, organizacinių, administracinių ar kitokių priemonių, veiksmų, sprendimų, pagalbos jai reikėjo ar ji pasigedo, kokie darbdavio atlikti ar neatlikti veiksmai ar sprendimai, kokių priemonių suteikimas ar nesuteikimas sutrukdė įvykdyti rezultatų gerinimo planą ir pasiekti iškeltus tikslus. Byloje nėra duomenų ir apeliantė nenurodo, kad būtų kreipusis į atsakovę prašydama padėti įgyvendinti planą ir pasiekti jame nurodytus rezultatus ar kad į jos prašymus būtų atsakyta neigiamai. Priešingai, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, plano vykdymo laikotarpiu ieškovė nebuvo aktyvi, nerodė iniciatyvos ir noro pasiekti jai iškeltus tikslus. Taigi, apeliantė deklaratyviais teiginiais nepagrįstai atsakomybę už plano neįvykdymą siekia perkelti atsakovei.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, darbuotojo atleidimas DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nėra siejamas su darbuotojo kalte ar darbinių pareigų pažeidimu. Šiam pagrindui taikyti pakanka, kad darbuotojas nepasiekia sutartų rezultatų, t. y. nepateisina darbdavio lūkesčių, o ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė, kad jie buvo neadekvatūs ar nepagrįsti, taip pat neįrodė, kad buvo pažeista atleidimo pagal aptariamą normą procedūra.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis) ar kad jie iš viso nevertinti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Apeliantė apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jos manymu, prieštarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė teisinių argumentų, sudarančių pagrindą naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl faktinių aplinkybių vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

33. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

35. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus ji neturi teisės į išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

36. Atsakovė UAB ,,IVV SOURCING“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateikti įrodymai patvirtina, kad už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 1 200 Eur. Prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamos pagalbos maksimalaus dydžio, išlaidos patirtos realiai, todėl priteistinas jų atlyginimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. K. 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovės UAB ,,IVV SOURCING“ naudai.