Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IVV SOURCING“ atstovui advokatui Žilvinui Brazaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „IVV SOURCING“ dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti ieškovės V. K. atleidimą iš darbo atsakovėje UAB ,,IVV SOURCING“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą neteisėtu; negrąžinti ieškovės į buvusį darbą ir laikyti, kad darbo sutartis tarp ieškovės V. K. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,IVV SOURCING“ nutraukta nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti ieškovei iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, priteisti ieškovei iš atsakovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2020 m. liepos 27 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis Nr. KLP008, kurios pagrindu ieškovė V. K. buvo priimta dirbti į Klaipėdos regiono vadovo pareigas. 2022 m. lapkričio 3 d. į UAB ,,IVV SOURCING“ Klaipėdos regiono vadovo pareigas buvo priimta R. J., su kuria darbo sutartis nutraukta 2022 m. lapkričio 14 d. 2022 m. lapkričio 3 d. iškovei buvo pateiktas atsakovės pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, vadovaujantis DK 54 straipsnio 2 dalies pagrindu, siūlant atidirbti iki 2022 m. lapkričio 30 d. bei sumokėti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją. Ieškovė pateikė atsakovei 2022 m. lapkričio 10 d. atsiliepimą į pasiūlymą nutraukti darbo sutartį bendru šalių susitarimu, kuriame išdėstė savo poziciją ir siūlė nutraukti darbo sutartį DK 59 straipsnio pagrindu, išmokant šešių mėnesių išeitinę kompensaciją. Ieškovei, nesutikus nutraukti atsakovės siūlomomis sąlygomis darbo sutarties, ieškovei 2022 m. lapkričio 14 d. buvo pateiktas Klaipėdos regiono vadovo darbo rezultatų gerinimo planas laikotarpiui nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2022 m. vasario 1 d., kurį sudarė įmonės vykdančioji direktorė I. Š., nedalyvaujant ieškovei bei nederinant bendrų pozicijų su ieškove. 2022 m. vasario 7 d. ieškovei V. K. buvo atsiųstas el. paštu pranešimas, kad ji neįvykdė darbo rezultatų gerinimo plano. 2022 m. vasario 21 d. ieškovei buvo įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame pranešė, kad planas nebuvo įgyvendintas, todėl 2023 m. kovo 23 d. bus atleista iš UAB ,,IVV SOURCING“ Klaipėdos regiono vadovo pareigų pagal LR DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą. 2023 m. kovo 23 d. priimtas įsakymas Nr.2023/03-22, kuriuo ieškovė buvo atleista iš darbo DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pažymi, kad jokių drausminių nuobaudų ieškovė darbo laikotarpiu neturėjo, visą darbo laikotarpį, išskyrus bandomąjį, jai buvo mokamas priedas už darbo rezultatus, todėl mano, kad buvo atleista iš darbo neteisėtai ir nepagrįstai. Konkrečių darbo trūkumų, kurie sudarytų pagrindą identifikuoti nepasiektų asmeninių rezultatų priežastis, ieškovei nebuvo pateikta. Be to, atsakovė vienasmeniškai, o ne kartu su ieškove sudarė, individualiai aptartą darbuotojo rezultatų gerinimo planą, kuris galėtų būti vertinamas tinkamu pagal DK 57 straipsnio 5 dalies nuostatas. Atsakovė, priešingai nei to reikalauja DK 57 straipsnio 5 dalis, ieškovei darbo trūkumų nebuvo nei aiškiai pristačiusi, nei išsamiai paaiškinusi, todėl atsakovė neįvykdė DK 57 straipsnio 5 dalyje nustatytų procedūrinių reikalavimų.

2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nuo pat darbo pradžios ieškovės darbo rezultatai nebuvo patenkinami dėl netinkamo (tiek per mažo, tiek per didelio kiekio) prekių užsakymų valdymo, jų nesekimo, rašytinio nefiksavimo ir nekontroliavimo bei su tuo neatsiejamai susijusios viso Klaipėdos regiono apyvartos rodiklių pastovaus tendencingo blogėjimo (mažėjimo); nepagrįstai didelės (ir vis didėjančios) neparduotų prekių (nurašymų) dalies, šio neigiamo proceso nesugebant tinkamai suvaldyti; esminių problemų neidentifikavimo, o kilusių sprendimo aiškiai netinkamais būdais (neužsakant paklausių prekių, užsisakant žymiai per daug kitų); netinkamo auditų / revizijų atlikimo, problemų nepastebint ar nežinia kodėl tiesiog nefiksuojant; sausai privalomų laikyti maisto produktų vežiojimo be jokio tikslo automobilio bagažinėje net kelias dienas, užuot juos tinkamai iškrovus parduotuvėje ir paruošus pardavimui; neretai pasitaikiusio neužtikrinimo, kad pasibaigusio galiojimo termino maisto produktų nebūtų prekyboje; net rezultatų gerinimo plano, bandymo įgyvendinti metu naujai priimamų į darbą darbuotojų nesupažindinimo su jiems privalomais dokumentais, savavališko (pažeidžiant nustatytą tvarką) nurodymo perduoti išsivakumavusius maisto produktus „Maisto bankui“, tolesnio netinkamo užsakymų organizavimo. Apie darbo trūkumus ieškovė sistemingai buvo informuojama įmonės atsakingų darbuotojų, o prastus darbo rezultatus ieškovė teisino įvestais karantino ribojimais, tačiau ir karantiną atšaukus situacija negerėjo. 2022 m. spalio 21 d. dieną vykusio metinio darbų aptarimo metu ieškovės buvo paprašyta paaiškinti, kodėl Klaipėdos regiono rezultatai negerėja, tačiau konkrečių paaiškinimų, pasiūlymų, pakeitimų dėl savo darbo pagerinimo, trūkumų pašalinimo ieškovė nepateikė. Įmonės vykdančioji direktorė I. Š. pati pradėjo siūlyti priemones, kaip pagerinti ieškovės darbo rodiklius, kokių veiksmų reikia imtis, be to, jau tada buvo kalbama ir apie rezultatų gerinimo plano sudarymą. Ieškovė nuo 2022 m. lapkričio 2 d. jau planavo kito darbo paieškas, šalims dar net nekalbėjus apie galiojančios darbo sutarties nutraukimą ar jo sąlygas. 2022 m. lapkričio 3 d. ieškovei buvo pasiūlyta nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nuo mėnesio pabaigos, išmokant jai vieno vidutinio mėnesinio atlyginimo išeitinę išmoką, tačiau atsakovės pasiūlymą svarsčiusi visą savaitę, 2022 m. lapkričio 10 d. ieškovė pateikė atsakovei atsakymą (atsiliepimą), jame nurodydama, jog pageidauja gauti ne mažesnę nei šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Su ieškovės reikalavimu išmokėti jai tikrai per didelę išeitinę išmoką sutikti negalinti atsakovė pagal ieškovei seniai buvusius žinomus apyvartos ir nurašymų bei kitus įmonės veiklos rodiklius, atsakovė paruošė bei 2022 m. lapkričio 14 d. susitikimo metu suderino su ieškove DK 57 straipsnio 5 dalies reikalavimus atitinkantį rezultatų gerinimo planą, su kuriuo ieškovė sutiko. Nė vieno plane numatyto rodiklio ieškovė pasiekti nesugebėjo, iš atsakingų atsakovės darbuotojų buvo gaunamos naujos pastabos dėl ieškovės nekompetencijos. Apie tai ieškovė buvo informuota 2023 m. vasario 1 d. ir papildomai vasario 7 d. el. pranešimais. 2023 m. vasario 8 d. įvyko ieškovės ir atsakovės atstovės vykdančiosios direktorės I. Š. bei atsakovės ir komercijos vadybininkės A. R. susitikimas, kuriame buvo aptarta plano vykdymo eiga bei nepasiekti rezultatai, atkreipiant ieškovės dėmesį, jog plano vykdymo eigoje ji nė karto net nesiteikė informuoti atsakovės, ar bandė įgyvendinti kokias nors priemones, kad pasiektų nurodytus tikslus, o jei taip, tai kokias; to ieškovė, suteikus jai papildomą galimybę, nepadarė nei minėto susitikimo metu, nei po jo iki pat 2023 m. vasario 21 d., kuomet jai buvo įteiktas atsakovės pranešimas apie būsimą darbo sutarties nutraukimą DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodant tokio atsakovės sprendimo priežastis bei atskleidžiant minėtosios teisės normos turinį. Pranešimui apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ieškovė neprieštaravo, jį pasirašė be jokių išlygų. Be to, laikotarpiu nuo pranešimo gavimo iki būsimo darbo sutarties pasibaigimo 2023 m. kovo 23 d. ieškovė paprašė atsakovės darbo metu suteikti jai laisvo laiko kito darbo paieškoms, su kuo atsakovė sutiko, už šį laiką, apmokėdama kaip už realiai dirbtą. Jokiu akivaizdžiu būdu neišreiškusi prieštaravimo dėl jos atleidimo iš darbo, praėjus mėnesiui ieškovė kreipėsi su prašymu į darbo ginčių komisiją, reikalaudama jos atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu bei priteisti jai tokiu atveju priklausančią piniginę kompensaciją, tačiau ieškovės prašymas buvo atmestas.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį bei jame išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad įmonės vykdančioji direktorė I. Š. ją informavo, jog yra kandidatas užimti jos poziciją į Klaipėdos regiono pareigas, o jai buvo įteiktas planas dėl rezultatų gerinimo, tačiau nebuvo paaiškinta, kokios bus pasekmės, jeigu planas nebus įgyvendintas per nurodytą laikotarpį, taip pat plane nebuvo įvardinti konkretūs jos darbo trūkumai. Pateikus jai rezultatų gerinimo planą, jai nebuvo suteiktos jokios papildomos priemonės plano įgyvendinimui, nebuvo aptartos galimos plano įgyvendinimo priemonės bei būdai. Plano sudaryme ji nedalyvavo. Dalyvavo 2022 m. spalio mėnesį vykusiame pasitarime, kuriame buvo aptariami 2022 metų rezultatai, vėliau sudaryto rezultatų gerinimo plano įvykdymo datą matė, tačiau nesuprato, kad jai reikės kažkaip už plano įvykdymą/neįvykdymą atsiskaityti. Darbo įmonėje metu nuolat gaudavo įvairius planus, kuriuos stengdavosi vykdyti pagal galimybes, 2022 m. lapkričio 14 d. jai patektas planas nuo kitų išsiskyrė tuo, kad jame buvo nurodyta daugiau rodiklių. Teigia, kad rezultatų gerinimo planas nebuvo įgyvendintas dėl nuo jos nepriklausiusių priežasčių, tai yra dėl karantino ribojimų įvestų galimybių pasų bei kai kurių tiekėjų pasitraukimo, o tai nepriklauso nuo regiono vadovo veiksmų bei darbo kokybės. Be to pakilo kai kurių prekių kainos, o joms įtakos ji daryti negalėdavo. Mano, kad ji negalėjo įtakoti Klaipėdos regiono apyvartos padidėjimo/sumažėjimo, nes tai neįėjo į jos darbines funkcijas, be to iki plano įvykdymo trūko nedaug (apie 7000 Eur). Atsakydama į teismo užduotą klausimą nurodė, kad savo nesutikimo su planu niekaip neišreiškė, įrodymų kokių priemonių ėmėsi, kad įgyvendintų rezultatų gerinimo planą pateikti negalėjo, tačiau mano, jog padarė viską, kas nuo jos priklausė, o jos atleidimo iš įmonės tikroji priežastis buvo tai, kad ji dažnai išsakydavo savo nuomonę, kuri galimai nepatiko kitiems įmonės darbuotojams. Pabrėžė, jog darbo įmonėje laikotarpiu ji buvo skatinama bei gaudavo premijas. Neatsimena ar atsakė į vasario 1 dieną gautą el. laišką, o vasario 7 d. gavo laišką, kad planas nebuvo įvykdytas ir vasario 8 d. susitiko su įmonės vykdančiąją vadove I. Š., paaiškino, kad minėto susitikimo metu darė garso įrašą, nes norėjo turėti sau įrodymus, tačiau nepagalvojo, kad apie tai turėtų įspėti kitą šalį.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja S. B. palaikė ieškinį bei jame išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB ,,IVV SOURCING“ atstovas advokatas Žilvinas Brazaitis su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, prašė priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

6. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalis nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2023 m. kovo 23 d. siejo darbo santykiai pagal 2020 m. liepos 27 d. darbo sutartį Nr. 27 (toliau – sutartis) 2023 m. rugpjūčio 8 d. į elektroninę bylą pateiktos Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo bylos medžiagos dok. Nr. DOK-34522 (toliau ir DOK-34522) priedas „darbo sutartis“). Ieškovė vykdė Klaipėdos regiono vadovo pareigas pagal UAB „IVV SOURCING“ direktoriaus 2019 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 10 patvirtintus VIKIS krautuvėlių regiono vadovo pareiginius nuostatus (DOK-34522 priedas „pareiginiai“).

7. Ieškovei V. K. vykdant Klaipėdos regiono vadovo pareigas jos darbo įmonėje metu įmonės atsakingi asmenys (vykdančioji direktorė, komercijos bei tiekimo skyriaus atstovai) turėdavo pastabų ieškovei dėl prekių asortimento valdymo, nurašymo kiekio, prekių atidavimo „Maisto bankui“ tvarkos nesilaikymo (elektroninės bylos lapas (toliau – el. b. l. 43-60).

8. 2022 m. lapkričio 3 d. atsakovė ieškovei pateikė pasiūlymą dėl sutarties nutraukimo 2022 m. lapkričio 30 d. pagal DK 54 straipsnio 2 dalį, išmokant ieškovei priklausantį darbo užmokestį ir vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) piniginę kompensaciją (toliau – pasiūlymas) DOK-34522 priedas „pasiūlymas nutraukti darbo sutartį“)

9. 2022 m. lapkričio 10 d. ieškovė pateikė atsakovei atsiliepimą į pasiūlymą nurodydama, kad su juo nesutinka, ir pateikė kitą pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo 2022 m. lapkričio 30 d. pagal DK 59 straipsnį, išmokant ieškovei priklausantį darbo užmokestį ir šešių mėnesių VDU piniginę kompensaciją (DOK-34522 priedas „atsiliepimas į pasiūlymą nutraukti DS“).

10. 2022 m. lapkričio 14 d. atsakovė pateikė ieškovei rezultatų gerinimo planą, apimantį laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. vasario 1 d., kuriame nurodė praėjusių finansinių laikotarpių ieškovės pasiektus rezultatus bei siektinus rodiklius, akcentuojant apyvartos didinimą bei nurašymų skaičiaus mažinimą (DOK-34522 priedas „rezultatų gerinimo planas“).

11. 2023 m. vasario 7 d. atsakovė el. laišku pranešė ieškovei, kad plane numatyti rodikliai nėra pasiekti (DOK-34522 priedas „2023.02.07 d. pranešimas apie plano rezultatus“).

12. 2023 m. vasario 21 d. atsakovė įteikė ieškovei įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo 2023 m. kovo 23 d. pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išmokant ieškovei visas priklausančias su darbo santykiais susijusias išmokas ir dviejų mėnesių VDU piniginę kompensaciją (DOK-34522 priedas „2023.02.021 d. įspėjimas dėl DS nutraukimo“).

13. vasario 22 d. ieškovė pateikė prašymą dėl laisvo laiko darbo paieškai, kuris atsakovės buvo tenkintas (elektroninės bylos lapas (toliau – el. b. l.) 52).

14. 2023 m. kovo 23 d. darbo santykiai tarp šalių pasibaigė DK 57 straipsnio 1 dalies pagrindu, esant 2 punkte nurodytai priežasčiai - darbuotojui nepasiekus sutartų darbo rezultatų pagal to paties DK straipsnio 5 d. numatytą rezultatų gerinimo planą, išmokant ieškovei visas priklausančias sumas, susijusias su darbo santykiais, įskaitant ir dviejų mėnesių VDU piniginę kompensaciją (DOK-34522 priedas „įsakymas dėl atleidimo“).

15. Darbo ginčų komisija 2023 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. DGKS-3599 ieškovės prašymą dėl jos atleidimo pripažinimo neteisėtu atmetė (DOK-34522 priedas „DGKS-3599“).

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti jos atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą neteisėtu

16. Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2023 m. kovo 23 d. dirbo UAB ,,IVV SOURCING“ pagal 2020 m. liepos 27 d. darbo sutartį Nr. 27 Klaipėdos regiono vadove (darbo sutarties 1.2 punktas).

17. Darbo sutartis su ieškove V. K. nutraukta nuo 2023 m. kovo 23 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą (darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, įsakymo Nr. 2023/03-22 2023 m. kovo 22 d.). Ieškovė su nurodytu įsakymu susipažino jį pasirašydama.

18. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės atleidimo teisėtumo. Teisės doktrinoje nurodoma, kad atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu nesant teisėto pagrindo (DK 218 straipsnio 2 dalis), o pagrindo teisėtumas siejamas su realiu įstatyme numatytos priežasties egzistavimu faktiniuose darbo santykiuose (Tomas Davulis. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Valstybės įmonė Registrų centras, 2018, p. 222). Teisės doktrinoje nurodoma, kad atleisti darbuotoją pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 2 puntą galima esant tam tikroms aplinkybėms ir tam tikra veiksmų seka: 1) darbdavys raštu nurodo darbuotojui darbo trūkumus ar nepasiektus asmeninius rezultatus; 2) darbuotojas ir darbdavys sudaro rezultatų gerinimo planą, kuris apima laikotarpį, trumpesnį negu du mėnesiai; 3) plano vykdymo rezultatai nėra patenkinami. Šiomis nuostatomis darbdaviui suteikiama teisė reaguoti į darbuotojo darbo kokybės pablogėjimą, kuris nėra siejamas su jo kaltais veiksmais. Pavyzdžiui, darbuotojas nevėluodamas atvyksta į darbą, bando atlikti užduotis, kurias anksčiau atlikdavo ar sėkmingai atlieka tokį patį darbą tokiomis pačiomis sąlygomis atliekantys kiti darbuotojai, bet jo individualūs darbo rezultatai nėra patenkinami. Prerogatyva vertinti minėto plano rezultatus tenka darbdaviui, bet kilus ginčui darbo ginčus nagrinėjantis organas turi išsiaiškinti, ar darbdavio ir darbuotojo sutartas rezultatų gerinimo planas atitinka šalių valią, ar darbdavys sąžiningai vertino plano rezultatus (Tomas Davulis. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Valstybės įmonė Registrų centras, 2018, p. 227).

19. Minėtame DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą jei darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal šio straipsnio 5 dalyje numatytą rezultatų gerinimo planą. DK 57 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo rezultatai gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai ir buvo bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, ne trumpesnį negu du mėnesiai, ir šio plano vykdymo rezultatai nepatenkinami.

20. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentare išsakyta nuomonė, kad darbuotojo darbo rezultatai gali tapti priežastimi nutraukti darbo santykius tik tuomet, kai darbuotojui suteikiama galimybė pasitaisyti ir pradėti dirbti efektyviai. Tam nustatomas terminas, ne trumpesnis nei du mėnesiai. Darbuotojo darbo rezultatų gerinimo planas turėtų būti sudaromas raštu, siektini rezultatai sutarti/suderinti su darbuotoju, planas patvirtintas abiejų šalių parašais. Rezultatų gerinimo plane turėtų būti nurodomi ne formalūs, o praktiškai įgyvendinami tikslai ir rodikliai, kuriuos darbuotojas, vertinant objektyviai, turėtų galimybę pasiekti. DK komentaro autorių nuomone, darbuotojas rezultatų gerinimo plano metu galėtų būti įspėjamas apie numatomą atleidimą iš darbo, jeigu nebus pasiektas rezultatų gerinimo planas. Tokiu atveju, jei įspėjimo termino pabaigoje rezultatų gerinimo planas neįvykdomas, darbuotojas atleidžiamas iš karto, o jeigu rezultatų gerinimo planas įvykdomas, įspėjimas apie atleidimą iš darbo atšaukiamas.

21. Pagal 2019 m. spalio 10 d. patvirtintus UAB ,,IVV SOURCING“ Vikis krautuvėlių regiono vadovo pareiginius nuostatus regiono vadovui nustatytos pareigos: ieško, atrenka ir apmoko naujus krautuvėlių darbuotojus; supažindina krautuvėlių darbuotojus su pareigomis ir prižiūri jų vykdymą; sudaro darbo grafikus, pildo tabelius ir pateikia juos buhalterijai; stebi krautuvėlėse esantį asortimentą, esant poreikiui jį derina ir atlieka korekcijas kartu su prekių grupių vadovu; nedelsiant reaguoja ir sprendžia krautuvėlėse kilusias problemas; prižiūri ar krautuvėlės tinkamai seka prekių likučius; organizuoja inventorizacijas, analizuoja jų duomenis, aiškinasi trūkumų/pertekliaus susidarymo priežastis, imasi priemonių, kurios sumažintų šių priežasčių pasikartojimą; supažindina krautuvėlių darbuotojus apie pasikeitimus, ateities planus nutartus per susirinkimus; tikrina ar krautuvėlės tinkamai pasiruošia ir įvykdo valstybės kontrolės institucijų patikrinimo metu duotus nurodymus; bendrauja su RIMI parduotuvių vadovais, sprendžia iškilusias problemas; atlieka krautuvėlių auditus; analizuoja regiono pelningumą įtakojančius duomenis, ruošia informaciją susirinkimams, teikia pasiūlymus ką ir kaip būtų galima optimizuoti, kad rezultatas būtų geresnis; strateguoja ir sudaro planus rezultatų gerinimui; tinkamai tvarko ir saugo įmonės dokumentus; savo darbe vadovaujasi LR teisės aktais, įstaigos įstatais, darbo sutartimi, nuostatais, direktoriaus įsakymais, vidaus tvarkos taisyklėmis; atlieka tik teisėtas operacijas, kurios yra įforminamos įmonės reikalaujama tvarka; teikia tik tikslią informaciją atsakingiems asmenims; vykdo saugos darbe ir priešgaisrinės saugos, apsaugos reikalavimus; saugo darbo metu sužinotą konfidencialią, komercinio pobūdžio informaciją; sąžiningai, laiku ir tinkamai atlieka savo pareigas; laikosi darbo drausmės; vykdo kitus direktoriaus ir tiesioginio vadovo nurodymus bei pavedimus, susijusius su šių pareigų tinkamu vykdymu.

22. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2023 m. lapkričio 14 d. ieškovei pateikė Klaipėdos regiono vadovo darbo gerinimo rezultatų gerinimo planą (toliau – planas) su siektinais rezultatais. Ieškovė savo reikalavimą pripažinti jos atleidimą neteisėtu grindė tuo, jog planas sudarytas netinkamai, pažeidžiant DK nustatytas taisykles, akcentuojant, jog planas nebuvo ruoštas kartu su ieškove, o tik pateiktas jai pasirašyti; plane nenurodyti ieškovės darbo trūkumai ir plane nėra išaiškinti plano neįvykdymo padariniai, t. y. plane nenurodyta, kad ieškovė, nepasiekusi plane numatytų rodiklių, bus atleista iš darbo DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

23. Susipažinus su į bylą pateiktu planu nustatyta, kad esminiai plano punktai buvo Klaipėdos regiono krautuvėlių apyvartos padidinimas bei prekių nurašymų skaičiaus sumažinimas. Pagal plano duomenis nustatyta, kad 2021 m. Klaipėdos regione nurašymas siekė 1,52 proc., 2022 m. - 2,28 proc., ir nurodoma, kad plano vykdymo laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. vasario 1 d. Klaipėdos regione nurašymo procentas turi sumažėti iki 1,50 proc. Vertindamas rezultatų gerinimo planą teismas pažymi, kad rezultatų gerinimo plane turėtų būti nurodomi ne formalūs, o praktiškai įgyvendinami tikslai ir rodikliai, kuriuos darbuotojas, vertinant objektyviai, turėtų galimybę pasiekti. Iš rezultatų gerinimo plane nurodomų duomenų nustatyta, kad plane nurodyti rezultatai, kuriuos turėjo pasiekti ieškovė yra artimi 2021 m. nurašymo procentui, bei apyvartai, todėl teismo vertinami kaip realūs ir įgyvendinami (DOK-34522 priedas „rezultatų gerinimo planas“). Teismo vertinimu nurodyti siektini rezultatai yra objektyviai pagrįsti, išklausius liudytojų I. Š., A. R., O. Ž. bei J. J. parodymus, kuriuose jos patvirtino atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl ieškovės netinkamai organizuojamos prekių apyvartos valdymo bei nurašymų skaičiaus kontroliavimo.

24. Teismo posėdžio metu liudytoja I. Š. parodė, kad ieškovės darbo įmonėje laikotarpį Klaipėdos regiono rezultatai buvo nuolat blogėjantys: buvo itin didelis prekių nurašymų skaičius, blogai valdomi prekių užsakymai, pavyzdžiui, užsakomos nepaklausios prekės, patikrinimų metu randama prekių, kurių galiojimas yra pasibaigęs ar besibaigiantis, „Maisto bankui“ atiduodamos netinkamo galiojimo prekės, randami prekių trūkumai, taip pat vienoje iš įmonės nustatyta, jog buvo netinkamai apmokytas naujas darbuotojas. Tačiau regiono vadovė (ieškovė) įmonės vadovams bei kitiems atsakingiems asmenims dėl to neteikė jokių paaiškinimų. Liudytoja A. R. teismo posėdžio metu parodė, kad dalyvaujant Klaipėdos regiono parduotuvėse atliekant auditus, visada buvo nusiskundimų, pasikartodavo tos pačios problemos: blogas prekių valdymas, prekių trūkumas, tiekėjų netekimas. Liudytojos manymu, regiono vadovė turėjo galimybę, atsižvelgdama į populiarių prekių paklausą, jų galiojimo terminus ir kitas aplinkybes, inicijuoti aktualias akcijas teikiant pasiūlymus komercijos skyriui, tačiau ieškovė tokios iniciatyvos nerodydavo, neinformuodavo atsakingų asmenų apie regiono situaciją, todėl ji nuolat sulaukdavo pastabų dėl netinkamo prekių sandėliavimo, prekių asortimento parinkimo, bendros tvarkos parduotuvėse palaikymo. Lyginant ieškovės darbą įmonėje su kitų regionų vadovais kiti buvo aktyvesni ir labiau įsitraukę į asortimento valdymo procesą. Liudytoja O. Ž. parodė, kad įmonėje dirbanti tiekimo vadybininke, jog ieškovės darbo įmonėje laikotarpiu tarp jų buvo nesutarimų dėl ieškovės klaidingų užsakymų pateikimo, užsakymų korekcijų. Liudytojos nuomone, ieškovės įsitraukimas į užsakymų valdymą buvo nepakankamas, be to, ieškovės vadovaujamose parduotuvėlėse buvo rastos kitų ieškovei pavaldžių darbuotojų slepiamos pasibaigusio galiojimo prekės. Liudytoja J. J., dirbanti įmonės administracijos asistente, teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad Klaipėdos regiono patikrinimų metu buvo pastebimos pasibaigusio galiojimo prekės, netinkamai pildoma prekių galiojimo apskaita, trūko tvarkos parduotuvėlėse (pvz. buvo rasti nenuvalyti baldai), pažeidimai buvo pasikartojantys. Nurodytos liudytojos taip pat patvirtino, kad ieškovei pristačius jai rezultatų gerinimo planą, ieškovė jokių klausimų neuždavė, buvo skeptiška, nieko nesiūlė.

25. Ištyrus byloje esančius įrodymus, daroma išvada, jog ieškovė turėjo realias galimybes pasiekti rezultatų gerinimo plane nurodytus rodiklius. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra įrodymų, kokius konkrečius veiksmus ieškovė atliko rezultatų gerinimo plano įgyvendinimo metu, tam, kad Klaipėdos regione plane nurodytu laikotarpiu būtų pasiekti nurodyti apyvartos bei nurašymų rodikliai. Pažymėtina, kad pati ieškovė savo iniciatyva neteikė atsakovei jokios papildomos informacijos kokius rezultatus jai pavyko pasiekti rezultatų gerinimo plano įgyvendinimo metu. Taip pat ieškovė neakcentavo ar jos pasiekti rezultatai buvo pakankami, kad planas būtų laikomas būtų laikomas įgyvendintu net ir nepasiekus plane nurodytų rodiklių. Iš esmės ieškovė tiek duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu, tiek reikšdama reikalavimus ieškinyje, plane nurodytų siektinų rezultatų neginčijo bei iš esmės pabrėžė, jog rezultatų gerinimo plano neįvykdymo priežastimi buvo tai, jog planas buvo ruoštas ne kartu su ieškove, taip pat tai, jog plane nebuvo nurodyti jos darbo trūkumai bei plano neįvykdymo padariniai. Su tokia ieškovės pozicija teismas neturi pagrindo sutikti. Nors iš bylos medžiagos matyti, jog plane ieškovės darbo trūkumai kaip nors išskirti ar atskirai nurodyti nebuvo, tačiau analizuojant plano duomenis sistemiškai matyti, kad pirmose dvejose lentelių skiltyse yra pateikiami praėjusių metų (laikotarpio nuo 2021 m. sausio iki spalio mėnesio ir nuo 2022 m. sausio spalio mėnesio) finansiniai rodikliai, kurie atsakovės netenkino, o paskutinėje – siektini rezultatai plano vykdymo laikotarpiu. Be to, iš Darbo ginčų komisijos teismui perduotos bylos medžiagos, nustatyta, kad ieškovė užfiksavo pokalbį 2022 m. lapkričio 14 d. padarydama garso įrašą, kuriame užfiksuota, jog plano duomenys buvo aptarti ir tą dieną įvykusio ieškovės bei atsakovės atstovės liudytojos I. Š. įvykusio susitikimo metu, todėl, teismo vertinimu, ieškovei, turinčiai ilgametę parduotuvių vadybininkės patirtį, turėjo būti suprantama, kad atsakovė tikisi geresnių jos veiklos rezultatų (mažinant nurašymo procentą ir didinant apyvartą), nei kad buvo pasiekti ankstesniais jos darbo laikotarpiais. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad aplinkybę apie ieškovės darbo trūkumus – tokius kaip dideli ir netinkamai valdomi prekių nurašymo kiekiai bei maža apyvarta, o taip pat kiti ieškovės organizacinio darbo trūkumai vadovaujant Klaipėdos regiono krautuvėlėms, lyginant su kitais panašiais regionais, teismo posėdžio metu patvirtino ir apklaustos liudytojos I. Š., A. R., O. Ž. bei J. J.. Teismas atkreipia dėmesį, kad darbuotojas (ieškovė), nors ir būdamas silpnesnioji darbo santykių šalis, nėra tik pasyvus teismo proceso stebėtojas, jis negali būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019). Nagrinėjamu atveju ieškovė konkrečių įrodymų, kad ji rezultatų gerinimo planą įvykdė tinkamai nepateikė (CPK 178 straipsnis).

26. Ieškovė jos atleidimą iš darbo atsakovėje pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą prašė pripažinti neteisėtu, nes plane nebuvo nurodyti plano neįvykdymo padariniai, t. y. nebuvo pateikta informacija, jog jai neįvykdžius plano ji gali būti atleista iš pareigų DK 57 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas ieškovės teiginius, jog jai nebuvo tinkamai paaiškinta, kad neįvykdžius rezultatų gerinimo plano ji bus atleista, laiko nepagrįstais ir vertina kaip formalią ieškovės gynybinę poziciją, kadangi ieškovė būdama apdairi, rūpestinga ir išsilavinusi bei turinti darbo prekyboje patirtį galėjo ir turėjo suprasti, kad darbdavio netenkina jos darbo rezultatai bei planas rengiamas rezultatų gerinimui, o to nepasiekus bus taikomi atitinkami padariniai. Svarbu ir tai, kad iš į bylą pateiktų ieškovės susirašinėjimo su įmonės atsakingais darbuotojais el. paštu (el. b. l. 44-52) matyti, jog ieškovės darbo rezultatai darbdavio netenkino, tai taip pat nuosekliai patvirtina, kad ieškovė galėjo ir turėjo suprasti, jog nepateisinta darbdavio lūkesčių. Kaip jau aptarta šioje byloje, teisės doktrinoje pažymima, kad atleidžiant darbuotoją pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nereikia nustatyti darbuotojo kaltės ar darbo drausmės pažeidimų, pakanka to, kad darbuotojas nepasiekia sutartų rezultatų. Teismas pažymi, kad nors ieškovė (darbuotoja) yra silpnesnioji darbo santykių šalis, tačiau, visgi, negalima sutikti, kad darbuotojo teisės yra absoliučios, o pareigas jis gali įgyvendinti taip kaip nori, o darbdavys taip pat turi lūkesį ir yra darbo teisinio santykio šalis. Šiuo atveju darbdavio lūkestis buvo, atsižvelgiant į darbuotojos pareigybę – Klaipėdos regiono vadovė, būtų pasiekti atitinkami rezultatai, kurie buvo nurodyti rezultatų gerinimo plane. Ieškovė jokių derybų, kad planas yra neįgyvendinamas nevedė, nors ji, kaip asmuo šioje srityje turintis ilgalaikę patirtį, galėjo ir turėjo įsivertinti, ar galės įvykdyti tai, ką nustatė darbdavys ir ką ji įsipareigojo įvykdyti darbdaviui pasirašydama planą bei neteikdama dėl jo prieštaravimų, sukūrė darbdavio lūkestį, jog planas gali būti įvykdytas. Apibendrinat, aptarti įrodymai patvirtina, jog ieškovės argumentai, kad jai nebuvo paaiškinta kokie padariniai bus taikomi, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Teismo vertinimu, rezultatų gerinimo plano tikslas ir nėra darbuotojo atleidimas, o galimybė jam pateisinti darbdavio lūkestį, o šio nepateisinus, sprendžiama dėl darbuotojo atleidimo.

27. DK 57 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites <...>, o atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 57 straipsnio 8 dalį). Šiuo atveju bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė, atleisdama ieškovę DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, laikėsi DK nustatytos tvarkos ir terminų: 2023 m. vasario 21 d. ieškovei įteikė įspėjimą, o atleido ieškovę 2023 m. kovo 23 d. bei išmokėjo dviejų mėnesių VDU kompensaciją, taip pat įspėjimo laikotarpiu ieškovei buvo suteiktas laisvas laikas naujo darbo paieškoms. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nutraukta pagrįstai ir teisėtai, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą neteisėtu atmetamas, kartu su kitais išvestiniais ieškovės reikalavimais, susijusiais dėl neteisėto atleidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

29. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo teikiant teismui ieškinį yra atleistas, žyminis mokestis valstybei iš jo nepriteistinas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinį atmetus ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 3 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (el. b. 85-87, 88, 109).

31. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

32. Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą už ieškinio, atsiliepimo į ieškinį parengimą numatytas koeficientas 3, todėl laikytina, jog maksimalios išlaidos už atsiliepimo į ieškinį galėtų būti 2 520 Eur (840 Eur x 3), šiuo atveju pagal atsakovės į bylą pateiktus duomenis už atsiliepimo parengimą advokatui ji sumokėjo 1 800 Eur, o už atstovavimą 2 teismo posėdžiuose bendrą 1 500 Eur sumą ir iš viso patyrė 3 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio. Atsižvelgdamas į šioje konkrečioje byloje kilusio ginčo pobūdį, tirtų klausimų apimtį ir sudėtingumą, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus, ruošiantis teismo posėdžiams ir dalyvaujant juose, teismas mano, kad ši suma atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, todėl priteisiama atsakovei iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 300 Eur (tris tūkstančius tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,IVV SOURCING“, juridinio asmens kodas 302341932.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.