- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-11
- Bylos Nr.
- e2-384-504/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01384-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ledina Šinkūnienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Mindaugas Beinaravičius
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai I. V., atsakovės atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą, iškeltą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį ( patikslintą) B. V. ( A. V. teisių perėmėjai) dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje (patikslintame), rašytiniuose paaiškinimuose 2018-04-19, ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad 2016-11-26 Panevėžio g. Rokiškyje įvykusios avarijos metu buvo sužalota G. S. bei apgadinti jos daiktai. Avarija įvyko dėl transporto priemonės OPEL MERIVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo A. V. kaltės. Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“.
2016-11-26 įvykusios avarijos metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 1187,08 EUR dydžio draudimo išmoką: 183,00 EUR už apgadintus daiktus; 1004,08 EUR už sveikatos sužalojimą.
Eismo įvykio kaltininkas A. V. pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl ieškovas įgijo regreso teisę į apdraustąjį A. V..
A. V. 2017 m. spalio 13 d. mirė. Po A. V. mirties jo palikimą priėmė B. V., kuri atsakinga už mirusio asmens prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.52 straipsnis).
Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis pasišalino iš eismo įvykio vietos (22 str. 1 dalies 4-as punktas) arba nevykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų (22 str. 2 dalis).
LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. numato, kad įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės valdytojas privalo apie eismo įvykį nedelsdamas pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. (duomenys neskelbtini)4. numato, kad jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, su eismo įvykiu susijęs vairuotojas privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalies teisena A. V. atžvilgiu Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-7-233/2017 nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
LR CPK 182 str. 2 p. nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems asmenims (prejudiciniai faktai). Tad Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-7-233/2017 konstatuotos aplinkybės neturi prejudicinės (įrodomosios) galios AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu, nes nurodytoje administracinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ nebuvo dalyvaujantis byloje asmuo. Nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka pasišalinimo iš įvykio vietos tyčios klausimas tiriamas iš naujo, o priimtas nutarimas administracinėje byloje vertintinas kaip rašytinis įrodymas. Tokios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2013-10-07 nutartys civilinėje byloje Nr. 2A-1651-565/2013, 2A-2512-464/2013).
Nurodytose Vilniaus apygardos teismo nutartyse Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 22 str.1 d. 4 p. kontekste pažymėta: minėta teisės norma nenumato, kad pasišalinęs iš eismo įvykio vietos asmuo privalo atlyginti draudimo išmoką tik tokiu atveju, jei jis už pasišalinimą buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014 konstatuota, jog asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje gali būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar jam buvo taikyta administracinė atsakomybė. Vienu veiksmu gali būti padaroma žala skirtingoms vertybėms, kurias saugo ir gina skirtingos teisės šakos: administracinė, baudžiamoji, civilinė, darbo teisė. Taigi tas pats veiksmas gali būti kvalifikuojamas ir kaip nusikaltimas, ir kaip deliktas, ir kaip drausmės pažeidimas. Atitinkamai asmeniui už tą patį veiksmą gali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys.
Civilinėje teisėje prievolę atlyginti žalą sukelia ir kitos, ne tik tyčios kaltės formos, tame tarpe ir įvairios neatsargumo formos (CK 6.248 str.2d.). Administracinio teisės pažeidimo byloje asmens veiksmai vertinami administracinės atsakomybės požiūriu, tuo tarpu, civilinėje teisėje-civilinės atsakomybės požiūriu. Civilinės ir administracinės atsakomybės taikymo sąlygos yra skirtingos, kas reiškia, kad administracinės teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti ATPK numatytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2011 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2512-464/2013).
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teismų formuojamą praktiką, prašo priteisti iš atsakovės 50 proc. žalos – 593,54 EUR.
A. V. buvo pateikta pretenzija dėl žalos atlyginimo. Žala nebuvo atlyginta.
Remiantis aukščiau išdėstytu ir vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6.263 str., 6.210 str., 6.37 str., LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str., prašo :
priteisti iš atsakovės B. V. ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 593,54 EUR žalos atlyginimą, 15 EUR žyminį mokestį, taip pat 5 % palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje jos atstovas nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Atsakovė neginčija, kad 2016-11-26, apie 14.58 val., jos velionis sutuoktinis A. V., vairuodamas jam priklausantį automobilį OPEL MERIVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Rokiškyje, Panevėžio g., prie namo Nr. 2, kliudė pėsčiąją G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ėjusią nereguliuojama pėsčiųjų perėja.
A. V. eismo įvykį sukėlė netyčia, o įvykio metu nesuvokė jį padaręs apskritai.
LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 d. numatyta, kad eismo įvykis - įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Šio eismo įvykio metu A. V. priklausantis turtas sugadintas nebuvo ir jis jokių sužalojamų nepatyrė. Kadangi G. S. iškart pasitraukė iš įvykio vietos, t. y. paprasčiausiai nuėjo, nenurodė automobilio vairuotojui, kad ji būtų patyrusi kokius nors sužeidimus ar kitokią žalą, mergaitė eidama atrodė sveika, todėl A. V. pagrįstai pagalvojo, kad ji jokių sužalojimų ar kitokios žalos nepatyrė ir nuvažiavo į šalia įvykio buvusią parduotuvę „Norfa" apsipirkti, o apsipirkęs išvažiavo į namus. Atsižvelgiant į buvusią situaciją A. V. pagrįstai buvo įsitikinęs, kad mergaitė jokių fizinių sužalojimų ar kitokios žalos nepatyrė, t. y. įvykio LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 d. numatyta prasme nebuvo.
Ieškovo minimoje administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo, o šioje civilinėje byloje - nėra jokių duomenų, kad A. V. priklausantis automobilis būtų techniškai netvarkingas, nedraustas ar būtų buvę kokių nors kitų aplinkybių, kurioms esant, vairuotojui būtų galėjusi kilti mintis pasišalinti iš autoįvykio ir taip išvengti galimos atsakomybės. Taigi tikslo ir motyvo pasišalinti nebuvimas šiuo atveju yra absoliučiai akivaizdus ir rodo A. V. kaltės nebuvimą.
Ieškovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014, tačiau šia minima nutartimi išnagrinėtos bylos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių iš esmės.
Šalies argumentai
Kasatorius minimoje baudžiamojoje byloje teigė, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nenustatytas jo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktas vertintinas kaip prejudicinis nagrinėjant civilinę bylą, t. y. baudžiamojoje byloje nenustačius, kad asmuo pasišalino iš įvykio vietos, civilinėje byloje taip pat laikytina, kad jis nepasišalino. Šis kasatoriaus argumentas buvo atmestas kaip teisiškai nepagrįstas, kadangi kasatoriaus pasišalinimo iš eismo įvykio vietos klausimas baudžiamojoje byloje apskritai nebuvo nagrinėjamas, nes neįėjo į BK 281 straipsnio 1 dalies sudėtį.
Nagrinėjama civilinė byla skiriasi nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014 išnagrinėtos civilinės bylos faktinių aplinkybių iš esmės, kadangi A. V. pasišalinimo iš eismo įvykio faktas administracinėje byloje II-7-233/2017 buvo nagrinėjamas, tačiau buvo konstatuota, kad A. V. veiksmuose dėl šio pasišalinimo nėra kaltės.
Kadangi A. V. veiksmuose dėl jo pasišalinimo nėra kaltės, tad ieškovo ieškinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Šioje byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad A. V. nepasilikimas eismo įvykio vietoje ieškovui ar kitiems asmenims būtų sukėlęs kokius nors padarinius: būtų padidinęs nukentėjusiojo patirtą žalą, ar būtų sukėlęs sunkumų nustatyti patirtos žalos dydį, ar kaip nors kitaip būtų pažeidęs ieškovo ar kitų asmenų teises.
Pažymi, jog atsakovė yra neįgali, jos pajamas sudaro vos 140-150 Eur dydžio invalidumo/netekto darbingumo pensija bei 21 Eur dydžio našlės pensija (pažyma pridedama), tad ieškovo prašomos sumos priteisimas iš atsakovės jai būtų nepakeliama finansinė našta.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovė prašo ieškovo ieškinį jos atžvilgiu atmesti.
Ieškinys atmestinas.
Ieškovė savo reikalavimą grindžia administracinės bylos Nr. II-7-233/2017 duomenimis bei įrodymais, pagrindžiančiais žalos dydį. Reikalavimo teisinį pagrindą nurodo LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. nuostatą, kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis pasišalino iš eismo įvykio vietos (22 str. 1 dalies 4-as punktas) arba nevykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų (22 str. 2 dalis).
Byloje nustatyta, kad tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir A. V., 2015-11-19 buvo pasirašyta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria apdrausta transporto priemonė – O. M. –A, (duomenys neskelbtini) galiojusi iki 2016-12-15 ( b.l.5-7).
Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. Policijos komisariatas 2017-02-08 raštu Nr. 83R-33451534-17, AB „Lietuvos draudimas“ informavo, kad 2016 m. lapkričio 26 d. A. V. vairuojamas automobilis O. M. – A, v.n. (duomenys neskelbtini) Rokiškio m. Respublikos g. ties namu Nr. 2, pėsčiųjų perėjoje partrenkė ir sužalojo G. S., kuri gydoma ligoninėje. Vairuotojas pasišalino (b.l.8).
AB „Lietuvos draudimas“ G. S. išmokėjo 1187, 08 Eur draudimo išmoką – 183,00 Eur už apgadintus daiktus ( mokėjimo nurodymas Nr. 11654982, 2017-02-02, b.l.17), ir 1004,08 Eur žalos kompensaciją – 1000,00 Eur už moralinę žalą, 2,50 Eur už gydymą, 1,58 Eur kitų išlaidų ( mokėjimo nurodymas Nr. 11654983, 2017-02-02, b.l.21).
Iš prie šios bylos prijungtos Administracinio nusižengimo bylos Nr. II-7-233/2017 duomenų nustatyta, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau – Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK) Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas R. Š. 2017 m. sausio 26 d. priėmė nutarimą Nr. 83ANN-84106326-17 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. V. pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį nubaustas 150 Eur dydžio bauda, pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį - 600 Eur dydžio bauda, galutinė subendrinta bauda paskirta 600 Eur.
Nutarime nurodyta, kad 2016-11-26, apie 14.58 val., A. V., vairuodamas jam priklausantį automobilį „OPEL MERIVA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Rokiškyje, Panevėžio g., prie namo Nr. 2, nedavė kelio pėsčiajai G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ėjusiai nereguliuojama pėsčiųjų perėja ir ją partrenkė. A. V., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, pasišalino iš įvykio vietos. Eismo įvykio metu nukentėjo G. S., kuriai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, automobilis nebuvo apgadintas. G. S. tėvas H. S. nurodė, kad eismo įvykio metu dukra dėl šio eismo įvykio patyrė 219,49 Eur turtinę žalą. Taip pat nurodė, kad dėl šio eismo įvykio dukra patyrė 1500 Eur moralinę žalą. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatas sprendė, kad savo veiksmais A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 p., 219.1 p., 219.4 p. ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso 423 str. 2 d. ir 426 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. V. skundą, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. Š. 2017 m. sausio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 83ANN-84106326-17 pakeitė - administracinio nusižengimo teiseną A. V. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje padarymo, nutraukė ir taikė ANK 34 straipsnio 5 dalį ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje padarymą, skirti mažesnę nuobaudą, t. y. 50 Eur dydžio baudą. Teismas nutarime konstatavo, kad įvertinus visus pateiktus įrodymus, laikytina, kad A. V. veiksmuose tyčios pasišalinti iš įvykio vietos ir išvengti atsakomybės dėl eismo įvykio, nėra (b.l.80-85).
Pagal CPK 182 str. 2 p. nuostatą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką bylose dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1d. 4 p., nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje, vertinamas kaip rašytinis įrodymas, o asmens pasišalinimo iš įvykio vietos aplinkybės civilinėje byloje nagrinėjamos iš naujo.
A. V., 2016-11-26 vairavęs automobilį OPEL MERIVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kliudęs nukentėjusiąją G. S., (duomenys neskelbtini) mirė ( Liteko duomenys 2017-10-06). Ieškinys reiškiamas jo palikimą priėmusiam asmeniui – sutuoktinei B. V. ( 2018-01-15 Testamentų registro išrašas).
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Minėto įstatymo 30 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.
Iš administracinio nusižengimo bylos Nr. II-7-233/2017 duomenų matyti, kad A. V. neginčijo, kad 2016-11-26, apie 14.58 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį OPEL MERIVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Rokiškyje, Panevėžio g., prie namo Nr. 2, nedavė kelio pėsčiajai G. S., ėjusiai nereguliuojama pėsčiųjų perėja ir ją kliudė. Jis nurodė, kad šį pažeidimą padarė netyčia, įvykio metu nesuvokė padaręs eismo įvykį, nes mergaitė, kurią kliudė automobilio kampu, ko pasekoje ji suklupo – parvirto, pasiėmusi iškritusį telefoną, su kita mergaite iš karto nuėjo. Jis buvo atsidaręs automobilio dureles, bet mergaitės jam nieko nesakė, nuėjo, tad jis manė, kad nieks nenukentėjo ir nėra reikalo skambinti policijai ( 2016-12-01 paaiškinimas, b.l.40-41).
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-04-27 nutarime ( b.l.80-85) nurodyta, kad po įvykio A. V. nuvažiavo į šalia esančią PC „Norfa“ aikštelę, kurioje bendravo su prie jo priėjusiu ir šį įvykį mačiusiu policijos pareigūnu M. Ž.. A. V. paaiškino jam, kodėl nuvažiavo iš įvykio vietos, tačiau pareigūnas, atsižvelgdamas į garbų A. V. amžių, taip pat nepatarė, nepaaiškino, jog tokioje situacijoje privaloma pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, o ir pats pareigūnas nieko nepranešė policijos komisariatui.
Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių A. V. nurodytą aplinkybę, kad jam dar stovint įvykio vietoje, automobilio kliudyta mergaitė atsistojo ir iš karto kartu su kita mergaite nuėjo iš įvykio vietos, tai yra pasišalino iš įvykio vietos pirmoji, kas tikėtina, leido jam manyti, kad mergaitė nenukentėjo. Tolimesni A. V. veiksmai – nuvažiavimas į greta įvykio vietos esančią automobilių stovėjimo aikštelę, bendravimas joje apie įvykį su policijos pareigūnu M. Ž. rodo, kad A. V. neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, siekiant išvengti atsakomybės. Byloje nustatyta, kad kliudžius mergaitę, A. V. sustojo, atsidarė automobilio dureles, iš įvykio vietos nuvažiavo tik mergaitėms nuėjus.
Byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visetas leidžia teismui konstatuoti, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, pakankamų daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad A. V. suprato, kad sukėlė eismo įvykį, nurodytą Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte, apie kurį turi pareigą pranešti policijai, ir atitinkamai neteisėtai pasišalino iš įvykio vietos, t. y. A. V. veiksmai nevertintini kaip pasišalinimas iš įvykio vietos TPVCAPDĮ 22 str. 1d. 4 p. prasme, tad ieškovės ieškinys atmestinas kaip nenepagrįstas ( CPK 185 str.).
Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-01-30 sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-18-T-263-1995, suteikta antrinė teisinė pagalba 100 proc. Valstybės patirtos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra 182,00 Eur ( 2018-04-19 pažyma Nr. NTP-7-2504 ).
Atmetus ieškinį, vadovaujantis CPK 96 str. 2d., 99 str., minėtos išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 3,80 Eur. Atmetus ieškinį, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės ( CPK 83 str. 1 d. 3p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265 str., 268 str. 5 d., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškovės ieškinį atmesti..
Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ į. k. 110051834, vieną šimtą aštuoniasdešimt du (182) eurus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir tris eurus 80 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ”Swedbank”, AB, kodas 73000 (bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 5630), gavėjo kodas 188659752.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.