- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-07
- Bylos Nr.
- 2A-1651-565/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-09811-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- D. B.
- Trečiasis asmuo
- I. A.
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2012 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui D. B. dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo I. A.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. B., prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1 267,03 Lt žalai atlyginti, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, ieškovas 2009-08-10 draudimo sutartimi apdraudė automobilio VW Sharan, v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę. 2010-09-08 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas atsakovo automobilis Mitsubishi Colt, v.n. (duomenys neskelbtini) Dėl šio eismo įvykio ieškovas išmokėjo atsakovui 1 237,03 Lt draudimo išmoką už automobilio Mitsubishi Colt remontą.
2010-11-24 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo konstatavo, kad nėra įrodymų, jog I. A., vairuodama automobilį VW Sharan, v.n. (duomenys neskelbtini) 2010-09-08 sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas atsakovo automobilis Mitsubishi Colt.
Todėl ieškovas teigia, kad draudimo išmoka atsakovui buvo išmokėta nepagrįstai, nes I. A., vairavusiai automobilį VW Sharan, nekyla civilinė atsakomybė dėl 2010-09-08 eismo įvykio.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-10-29 sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovas buvo apdraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu automobilio VW Sharan, v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę. 2010-09-08 eismo įvykio deklaracija patvirtina, kad Kalvarijų g. 12, Vilniuje, 2010-09-08 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas atsakovo automobilis Mitsubishi Colt. Eismo įvykio deklaracijoje Rimantas B. A., automobilio VW Sharan vairuotojas, patvirtino, kad jis yra atsakingas už atsakovo automobiliui padarytą žalą.
Ieškovas 1 267,03 Lt draudimo išmoką dėl 2010-09-08 eismo įvykio atsakovui išmokėjo remdamasis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, draudimo sutartimi, kuria buvo apdrausta automobilio VW Sharan valdytojų civilinė atsakomybė, ir 2010-09-08 R.B. A. ir atsakovo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurioje R.B. A. patvirtino, kad jis yra atsakingas dėl 2010-09-08 eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas atsakovo automobilis Mitsubishi Colt. 2010-09-08 eismo įvykio deklaracija nėra pripažinta negaliojančia ar nuginčyta. Ieškovas pats atliko atsakovo automobilio apžiūrą ir konstatavo apgadinimus.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-11-24 nutarimu I. A. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė padaręs išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų nepakanka konstatuoti, jog I. A. padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis Mitsubishi Colt. Tačiau minėtas teismo nutarimas savaime nepaneigia 2010-09-08 eismo įvykio deklaracijos duomenų teisingumo, kurioje R.B. A. patvirtino, kad jis yra atsakingas dėl 2010-09-08 eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas atsakovo automobilis Mitsubishi Colt. Todėl ieškovo teiginys, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-24 nutarimu pripažinta, jog ieškovas draudimo išmoką išmokėjo nepagrįstai, neatitinka tikrovės, kadangi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nesprendė šio klausimo, o tik sprendė klausimą, ar byloje yra įrodymų, kad būtent I. A. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis Mitsubishi Colt. 2010-11-24 teismo nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados neturi prejudicinės galios šiai nagrinėjamai civilinei bylai, nes administracinio teisės pažeidimo teisenos metu buvo vertinami tik I. A. veiksmai, o jos veiksmai ir įrodymų pakankamumas buvo vertinami administracinės atsakomybės aspektu. Kaip žinia, civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą, o ne nubausti žalą padariusį asmenį.
Nagrinėjamu atveju ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad atsakovas pateikė klaidingą informaciją, dėl kurios buvo neteisingai apskaičiuota ir neteisėtai išmokėta draudimo išmoka. Kaip minėta, 2010-09-08 eismo įvykio deklaraciją pildė abu eismo dalyviai, eismo įvykio deklaracijoje pateikti duomenys nėra pripažinti neteisingais, apgaulingais. Nėra įrodyta, kad 2010-09-08 eismo įvykio nebuvo. Todėl ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Teismas, atmesdamas ieškinį, visiškai nepagristai 2010-09-08 eismo įvykio deklaraciją vertino atsietai nuo kitų byloje esančiu įrodymų. Eismo įvykio deklaracija yra surašoma tuomet, kai tarp eismo įvykio dalyvių nėra ginčo dėl eismo įvykio aplinkybių. Šiuo atveju po eismo įvykio deklaracijos surašymo buvo iškviesta policija, kuri vėliau šį įvykį tyrė ir nustatinėjo šio įvykio aplinkybes. Vien dėl šios priežasties laikytina, kad eismo įvykio deklaracija, įvykį pradėjus tirti pareigūnams, neteko galios. I. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas jai, o ne jos vyrui (kuris pasirašė deklaraciją) dėl to, kad, tiriant įvykio aplinkybes, buvo nustatyta, jog jeigu ir buvo kontaktas tarp automobilių, tai jį galėjo sukelti tik ji, o ne jos vyras. Būtent dėl šios priežasties jos vyras ir nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tačiau vėliau administracinėje byloje buvo nustatyta, kad automobilio Mitsubishi Colt galinio sparno įlenkimas neatitinka apgadinimo, galėjusio atsirasti kontakto su kuria nors automobilio VW Sharan dalimi. Dėl šios priežasties visiškai nesvarbu, kas būtų buvęs patrauktas administracinėn atsakomybėn (I. A. ar jos vyras). Svarbu tai, kad nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio, kad eismo įvykis apskritai buvo. Tokiu objektyviu įrodymu jokiu būdu negali būti laikoma eismo įvykio deklaracija, kadangi joje nurodytos aplinkybės buvo tiriamos ir paneigtos administracinėje byloje.
2. Ieškovas, neturėdamas informacijos apie administracinėje byloje priimtą teismo nutarimą, draudimo išmoką išmokėjo vadovaudamasis eismo įvykio deklaracija. Akivaizdu, kad ieškovas nebūtų mokėjęs draudimo išmokos, jeigu jam būtų žinoma apie teismo nutarimą, priimtą administracinėje byloje, kadangi administracinėje byloje nustatyta, kad nebuvo paties eismo įvykio - draudžiamojo įvykio fakto. Kadangi nebuvo draudžiamojo įvykio fakto, ieškovui nebuvo pareigos mokėti draudimo išmokos. Dėl šios priežasties laikytina, kad atsakovas, gavęs draudimo išmoką už neįvykusį draudžiamąjį įvykį, nepagrįstai praturtėjo ir privalo grąžinti nepagrįstai gautą draudimo išmoką.
Atsiliepimas
Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
1. Ieškovas neteisingai išdėstė įvykių eigos seką. Pirmiausia buvo iškviestas policijos ekipažas ir pranešta apie apgadintą atsakovo transporto priemonę, nes kitos transporto priemonės jau nebuvo. Eismo įvykio deklaracija buvo surašyta vėliau, kai policijos pareigūnai nustatė transporto priemonės savininką. Čia kyla klausimas, kodėl pats savininkas sutiko pasirašyti ant eismo įvykio deklaracijos ir pripažino padarytą žalą.
2. Teisiniu pagrindu atsakovui gauti draudimo išmoką yra Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, eismo įvykio deklaracija, pažyma apie eismo įvykį, kurį išdavė Eismo priežiūros tarnybos pareigūnai, ir AB „Lietuvos draudimas" transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuris buvo surašytas AB „Lietuvos draudimas" vertintojo.
Ieškovas tariamą atsakovo nesąžiningumą įžvelgia tik remdamasis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimu, kuriuo administraicinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas I. A. atžvilgiu buvo nutrauktas, tačiau nėra jokio ryšio tarp bylos nutraukimo ir atsakovo tariamo nesąžiningumo. Vien tik tai, kad atsakovas neįvykdė ieškovo reikalavimo gražinti išmoką, nes mano, kad ji atsakovui buvo išmokėta teisėtai, ir apie tai atsakė ieškovui raštu, nėra pagrindas formuluoti nesąžiningumo klausimą atsakovo atžvilgiu.
3. Apie tai, kad atsakovas turi gražinti ieškovui draudimo išmoką, ieškovas sužinojo iš ieškovo, kai gavo 2011-07-20 ieškovo raštą. Prie šio rašto buvo pridėtas ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-24 nutarimas. Pažymėtina tai, kad, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme, atsakovas jokio procesinio subjekto statuso neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Reikalavimą atsakovui grąžinti 1 267,03 Lt draudimo išmoka ieškovas grindžia ta aplinkybe, kad nebuvo draudžiamojo įvykio, dėl kurio ieškovas išmokėjo atsakovui 1 267,03 Lt draudimo išmoką. Draudžiamojo įvykio nebuvimo faktą ieškovas grindžia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-24 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje buvo sprendžiamas I. A. administracinės atsakomybės, padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. (kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) ir 130 str. 1 d. (nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles), klausimas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-11-24 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą I. A. atžvilgiu, nustatęs, kad byloje esančių įrodymų nepakanka konstatuoti, jog I. A., vairuodama automobilį VW Sharan, 201009-08 sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas atsakovo automobilis Mitsubishi Colt.
Ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-11-24 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje konstatavo, kad neįrodyta, jog I. A. sukėlė eismo įvykį, kuriame buvo sužalotas automobilis Mitsubishi Colt, savaime nelemia išvados, kad ir šioje civilinėje byloje turi būti konstatuotas draudžiamojo įvykio, kurio metu buvo sužalotas automobilis Mitsubishi Colt, nebuvimas. Nurodytoje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo sprendžiama dėl I. A. administracinio teisės pažeidimo padarymo, šioje civilinėje byloje – dėl draudžiamojo įvykio, kurio metu buvo sužalotas automobilis Mitsubishi Colt, buvimo, kuris turi būti nustatomas pagal civilinio proceso teisės normas. Be to, CPK 182 str. 2 p. nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administacinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-11-24 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje konstatuotos aplinkybės, kad automobilio Mitsubishi Colt sužalojimai neatitinka sužalojimų, galėjusių atsirasti kontakto su automobiliu VW Sharan metu, šioje byloje neturi prejudicinės galios, nes nurodytoje byloje ieškovas ir atsakovas nebuvo dalyvaujančiais byloje asmenimis.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
Byloje esantys įrodymai duoda pagrindą padaryti išvadą, kad buvo 2010-09-08 eismo įvykis, kurio metu automobilio VW Sharan valdytojas sužalojo atsakovo automobilį Mitsubishi Colt. Tretysis asmuo I. A. teismo posėdyje pirmosios instancijos metu paaiškino, kad 2010-09-08 automobilį VW Sharan kieme, esančiame Kalvarijų 12, Vilniuje, vairavo ne tik ji, bet ir jos vyras (85 b.l.). Eismo įvykio deklaracijoje ir trumpame įvykio aprašyme nurodyta, kad R.B. A., 2010-09-08 vairuodamas automobilį VW Sharan, padarė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas atsakovo automobilio Mitsubishi Colt galinis sparnas ir bamperis (11, 23 b.l.). Šie automobilio Mitsubishi Colt sužalojimai nustatyti ir transporto priemonės techninės apžiūros akte (12 b.l.). Ieškovas šioje byloje nepateikė leistinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad nurodyti automobilio Mitsubishi Colt sužalojimai negalėjo atsirasti kontakto su automobiliu VW Sharan metu. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad, policijos pareigūnams atlikus 2010-09-08 eismo įvykio tyrimą, eismo įvykio deklaracija neteko galios. Eismo įvykio deklaracija šioje byloje yra rašytinis įrodymas ir vertintina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 197 str. 1 d., 185 str.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.