- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-05
- Bylos Nr.
- e2S-154-601/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05444-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- M. V.
- Suinteresuotas asmuo
- R. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Arnas Uleckas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2FB-11027-991/2024 pagal pareiškėjo M. V. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys – R. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) uždaroji akcinė bendrovė „SME Capital 3“, uždaroji akcinė bendrovė „HSC Baltic“, uždaroji akcinė bendrovė „Finansų bitė verslui“, uždaroji akcinė bendrovė „Noviti“, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, antstolė Vida Daugirdien ė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. V. 2023 m. kovo 23 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jo skoliniai įsipareigojimai sudaro 106 982,51 Eur sumą. Pažymėjo, kad pagrindinės nemokumą sukėlusios priežastys yra susijusios su pareiškėjo įkurto verslo bankrutavimu. Pareiškėjas 2019–2023 metais vadovavo savo įkurtai įmonei MB (duomenys neskelbtini) kurios pagrindinės veiklos buvo pastatų remontas, metalo konstrukcijų ir jų dalių gamyba. 2021 metais minėtos įmonės veikla buvo nuostolinga, patirtas didesnis kaip 69000 Eur dydžio grynasis nuostolis. Tuo metu pareiškėjas, vertindamas tolimesnę įmonės perspektyvą nusprendė, kad dauguma mažos apimties užsakymų yra nuostolingi, todėl 2022 metais tokių užsakymų įmonė pradėjo vengti. Verslą buvo bandoma perorientuoti į didesnės apimties užsakymus statybų sektoriuje. Tam, kad MB (duomenys neskelbtini) galėtų tęsti veiklą, buvo priimti sprendimai skolintis įmonės apyvartinėms lėšoms – darbuotojų atlyginimams išmokėti ir įvairių smulkių įrankių pirkimui. Kredito įstaigos reikalavo MB (duomenys neskelbtini) vadovo asmeninio laidavimo už suteikiamas paskolas. Tuo metu pareiškėjas vertino, kad MB (duomenys neskelbtini) yra pasirašiusi sutartis dėl didesnės apimties darbų ir, sėkmingai baigus darbus, paskolas pavyks grąžinti. Todėl pareiškėjas pasirašė kredito sutartis su UAB „SME Capital 3“, UAB „Finansų bitė verslui“ ir UAB „Noviti“, kurių pagrindu buvo suteiktas finansavimas jo verslui, o pareiškėjas už paskolų grąžinimą laidavo asmeniškai. MB (duomenys neskelbtini) nepavyko tinkamai užbaigti visų vykdytų užsakymų, keletas užsakovų bankrutavo ir nebeatsiskaitė už MB (duomenys neskelbtini) atliktus darbus. MB (duomenys neskelbtini) nebepajėgė laiku išmokėti atlyginimų darbuotojams. Dėl vėluojančių atlyginimų išmokėjimų, MB (duomenys neskelbtini) paliko dalis darbuotojų, dėl to įmonė nebepajėgė užbaigti darbų kitiems užsakovams. Liko nebaigti darbai užsakovui UAB „HSC Baltic“, kuri už medžiagas MB (duomenys neskelbtini) sumokėjo avansu, tačiau taip pat tik gavusi pareiškėjo asmeninį laidavimą. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-575-889/2023 iškėlė MB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą. Taip susidarė pareiškėjo įsiskolinimai kreditoriams UAB „SME Capital 3“, UAB „Finansų bitė verslui“, UAB „Noviti“ ir UAB „HSC Baltic“. Taip pat pareiškėjas MB (duomenys neskelbtini) buvo skolingas 48013,46 Eur sumą, šį reikalavimą bankroto proceso metu perėmė UAB (duomenys neskelbtini) Aukščiau aptartos aplinkybės sąlygojo pareiškėjo tapimą nemokiu. Šiuo metu antstolė Vida Daugirdienė vykdo vykdomąsias bylas dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo kreditorių VMI prie LR FM, UAB (duomenys neskelbtini) UAB „SME Capital 3“, UAB „HSC Baltic“, UAB „Finansų bitė verslui“, UAB „Noviti“ naudai.
3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2020 m. gruodžio 1 d. tarp pareiškėjo, jo sutuoktinės R. V. (tuo metu buvusi pavardė – S.) ir Luminor Bank AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, buvo pasirašyta Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pareiškėjui ir jo sutuoktinei R. V. suteiktas 100 000 Eur dydžio kreditas gyvenamajam namui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pirkti bei minėtam gyvenamajam namui įrengti. Ši paskola pagal kreditavimo sutartį dengiama tinkamai ir laiku, ji nėra pradelsta. Negrąžinto kredito suma sudaro 94802,27 Eur. Šiuo metu su Luminor Bank AS dėl hipoteka įkeisto turto išsaugojimo pareiškėjas susitarimo dar nėra sudaręs, tačiau tokį susitarimą bus siekiama sudaryti iki pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Pareiškėjui priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Šis nekilnojamasis turtas pagal 2020 m. gruodžio 22 d. sutartinės hipotekos sutartį įkeistas Luminor Bank AS. Pareiškėjas nėra suteikęs kitų prievolių užtikrinimo būdų. Pareiškėjas vertybinių popierių ir akcijų, grynųjų pinigų, kurie viršytų 1 MMA neturi. Pareiškėjo vardu atidarytos dvi sąskaitos banke Nr. (duomenys neskelbtini), esanti Luminor Bank AS (likutis 3,64 Eur), Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB „Swedbank“ (likutis neigiamas -5 Eur). Pareiškėjas neturi asmenų, kurie jam būtų skolingi. Pareiškėjas dirba UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadovo pareigose. Jam mokamas mėnesinis darbo užmokestis po privalomų mokesčių atskaitymo vidutiniškai sudaro apie 1485,15 Eur per mėn. Dalis pareiškėjo darbo funkcijų atliekama užsienio valstybėse, todėl pareiškėjui papildomai mokami dienpinigiai, kurių suma per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1810,00 Eur. Pareiškėjas yra susituokęs su R. V., santuoka sudaryta 2021 m. (duomenys neskelbtini). 2023 m. (duomenys neskelbtini) tarp pareiškėjo ir R. V. sudaryta vedybų sutartis, pagal kurios 4 straipsnį taikomas sutuoktinių atskiro turto teisinis režimas. Pareiškėjas nėra sudaręs išlaikymo sutarčių. Pareiškėjas turi išlaikomą asmenį – sūnų J. V., gim. 2020 m. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo ir jo išlaikomo asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 1380 Eur suma ir 95 procentai darbdavio mokamų dienpinigių (490 Eur išlaidos būstui (1/2 dalis paskolos įmokos – 295 Eur) ir komunaliniams patarnavimams, 80 Eur transporto išlaidoms, 280 Eur maistui, 400 Eur išlaidoms vaikui, 60 Eur išlaidoms vaistams, vitaminams ir asmens higienai, 50 Eur išlaidoms avalynei, rūbams, 20 Eur nenumatytoms reikmėms). Pareiškėjo būtinųjų poreikių tenkinimui numatomos sumos dydis neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio vienam asmeniui. Ši suma bus skiriama ne tik pareiškėjo, tačiau ir jo išlaikomo asmens būtinųjų poreikių tenkinimui, t. y. dviem asmenims. Kas mėnesį planuojamas mokėti atlyginimas bankroto administratoriui sudarys apie 80 Eur. Pareiškėjas bankroto proceso metu sieks užsiimti darbine veikla bei dės pastangas tam, kad padidintų savo pajamas ir kuo didesne apimtimi patenkintų kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjas laiko, kad yra nemokus, jo skoliniai įsipareigojimai kreditoriams akivaizdžiai viršija 25 MMA, todėl jam turi būti iškelta bankroto byla.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad pareiškimo tenkinimui neprieštaraus, teismui nustačius, kad yra pakankamai įrodymų iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
5. Suinteresuotas asmuo UAB „Noviti“ su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vienas iš? pareiškėjo kreditorių yra UAB (duomenys neskelbtini) kurio kreditorinis reikalavimas yra 48 013,46 Eur. UAB (duomenys neskelbtini) šį reikalavimą į pareiškėją perėmė iš? MB (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 17 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 1. Tuo tarpu MB (duomenys neskelbtini) reikalavimo teise? į pareiškėją buvo patvirtina MB (duomenys neskelbtini) ir M. V. 2023 m. liepos 13 d. sudaryta taikos sutartimi, kuri buvo patvirtinta Klaipe?dos apylinke?s teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartimi civiline?je byloje Nr. e2SP-7296-639/2024. Sudarytos Taikos sutarties 1 punktas įtvirtino, jog skolininkas M. V. įsipareigoja kreditoriui MB (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. rugsėjo 12 d. sumokėti 48013,46 Eur sumą. Tačiau Taikos sutartyje nėra nurodytas pagrindas, de?l ko atsirado toks MB (duomenys neskelbtini) reikalavimas į pareiškėją. Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis MB (duomenys neskelbtini) vadovu nuo pat mažosios bendrijos įregistravimo momento iki bankroto bylos iškėlimo buvo pareiškėjas. Pareiškėjo pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad MB (duomenys neskelbtini) nuolatos, įvairiomis sumomis pareiškėjui pervedinėjo pinigus, paskirtyje nurodant „Avansinis mokėjimas“. Pervedamos sumos svyravo nuo kelių dešimčių eurų iki kelių tūkstančių eurų. Pervesti pinigai buvo naudojami pareiškėjo asmeniniams poreikiams tenkinti. Be to, UAB „Noviti“ pagal sudarytas kredito sutartis 2021 m. gruodžio 16 d. pervedė MB (duomenys neskelbtini) iš? viso 11748 Eur (pagal dvi kredito sutartis 2021 m. gruodžio 16 d. buvo pervesta 4656 Eur ir 7092 Eur). Po UAB „Noviti“ paskolos pervedimo MB (duomenys neskelbtini) pastaroji perveda pinigus pareiškėjui, kuris pinigus naudoja asmeniniams poreikiams tenkinti (už baldus, išgryninimui, pervedami sutuoktinei ir kt.). Kas leidžia teigti, jog pareiškėjas buvo neteisėtai pasisavinęs MB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, kurias įsipareigojo grąžinti ir būtent dėl to tapo nemokus. Pareiškėjas teismui nepateikė? jokių įrodymų ir paaiškinimų, kokiu pagrindu atsirado MB (duomenys neskelbtini) reikalavimas, kuris vėliau buvo perleistas suinteresuotam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) Atitinkamai vienintelis paaiškinimas tokios taikos sutarties sudarymui yra tai, jog pareiškėjas, būdamas MB (duomenys neskelbtini) vadovu, neteisėtai naudojosi mažosios bendrijos lėšomis. Visuma aukščiau nurodytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas nemokiu tapo de?l savo nesąžiningų veiksmų tiek buvusio kreditoriaus MB (duomenys neskelbtini) kurio reikalavimą perėmė UAB (duomenys neskelbtini) tiek suinteresuoto asmens UAB „Noviti“ atžvilgiu. Pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu, todėl pareiškimas de?l bankroto bylos iškėlimo turi būti atmestas.
6. Suinteresuoti asmenys UAB „Finansų bitė verslui“ ir Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, prašė bankroto iškėlimo klausimą pareiškėjui spręsti teismo nuožiūra.
7. Kiti suinteresuoti asmenys nuomonės dėl pareiškėjo pareiškimo teismui nepareiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismas skundžiama 2024 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą pareiškėjui M. V. ir priteisė iš jo 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui UAB „Noviti“.
9. Teismas tokį sprendimą priėmė konstatavęs, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų fizinio asmens bankroto instituto tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jos kreditorių interesų pusiausvyros. Teismo vertinimu, pareiškėjas nėra nei nemokus, nei sąžiningas, todėl jam bankroto byla negali būti iškelta.
10. Teismas nustatė, kad bendra pareiškėjo įsiskolinimų suma, atėmus išieškotiną 705 Eur nenurašytiną sumą už paskirtas administracines baudas, kreditoriams sudaro 58 969,05 Eur. Į šią pareiškėjo įsiskolinimų sumą kreditoriams nėra įtraukta 48 013,46 Eur skola UAB (duomenys neskelbtini) kuri iki šiol nėra išieškoma iš pareiškėjo. Nepaisant to, pareiškėjo skola kreditoriams vis tiek viršija Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nustatytą dydį – 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (924 × 25 = 23 100 Eur). Tačiau, teismas pažymėjo, kad bankroto bylai iškelti vien šios sąlygos nepakanka, todėl vertindamas ar pareiškėjas yra nemokus, teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas turi turto, kurio rinkos vertė sudaro 75 350 Eur, pareiškėjui priklausanti kredito likučio dalis – 47 401,14 Eur, pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro 3 048 Eur (atskaičius mokesčius), todėl net laikant, kad pareiškėjo nurodomos 1 380 Eur išlaidos yra būtinos jo kasdieniams poreikiams (teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma suma, skirta būtiniesiems poreikiams tenkinti, yra per didelė), pareiškėjui dar kiekvieną mėnesį lieka apie 1 668 Eur suma, iš kurios jis turi galimybę dengti įsiskolinimus. Anot teismo, pareiškėjas yra sveikas, darbingas asmuo, turi galimybę dirbti ir didinti savo pajamas, kad didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus. Todėl, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad pareiškėjas turi pakankamai turto ir gauna pakankamas pajamas iš darbo teisinių santykių, kurios jam leidžia ne tik tenkinti savo būtinuosius poreikius, bet ir didesne dalimi prisidėti prie skolų sumokėjimo ir ją sumokėti per protingą terminą, dėl ko nėra pagrindo pareiškėją pripažinti nemokiu.
11. Negana to, teismas, įvertinęs pareiškėjo įvardijamas nemokumo priežastis, susijusias su pareiškėjo įkurto verslo bankrutavimu, gaunamas pajamas, būtiniesiems poreikiams reikalingą sumą, turėtą ir turimą galimybę mažinti įsiskolinimą kreditoriams, sprendė, kad pareiškėjas galimai siekia ne fizinio asmens mokumo atkūrimo, o skolinių įsipareigojimų nurašymo. Teismas tokį pareiškėjo elgesį laikė nesąžiningu, neatitinkančiu reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos iškėlimo. Juolab, kad teismas nustatė ir nesąžiningą pareiškėjo elgesį, iš esmės lėmusį pareiškėjo turtinės padėties pablogėjimą, t. y. priežastinį ryšį tarp pareiškėjo veiksmų ir negalėjimo atsiskaityti su savo kreditoriais – pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2023 m. liepos 12 d. būdamas MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, iki pat šios įmonės bankroto bylos iškėlimo į savo asmeninę sąskaitą įvairiomis sumomis nuolat pervedinėjo pinigus, kuriuos naudojo ne tik atsiskaitymui su tiekėjais ir MB (duomenys neskelbtini) darbuotojais, bet nemaža dalimi pareiškėjas lėšas naudojo ir savo bei savo šeimos asmeniniams poreikiams tenkinti, tokiu būdu padarydamas žalą MB (duomenys neskelbtini) kurią turėjo atlyginti. Dėl to pareiškėjas 2023 m. liepos 13 d. pasirašė taikos sutartį, pagal kurią jis įsipareigojo MB (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. rugsėjo 12 d. sumokėti 48 013,46 Eur sumą. Dėl taikos sudarymo 48 013,46 Eur sumai, teismo vertinimu, pareiškėjo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, nes toks kreditorinis reikalavimas visų kreditorinių reikalavimų sumoje sudaro pusę sumos. Be to, tai rodo nesąžiningus pareiškėjo veiksmus ir dėl tokių nesąžiningų veiksmų pareiškėjui tapo sunkiau atsiskaityti su kreditoriais bei padidėjo įsipareigojimų kreditoriams dydis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. V. apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje vertindamas pareiškėjo (ne)mokumą, į jo bendrą kreditorių reikalavimų sumą nepagrįstai neįskaičiavo kreditorės UAB (duomenys neskelbtini) su 48 013,46 Eur dydžio reikalavimu plius skaičiuojamais 0,1 proc. dydžio delspinigiais už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną. Anot apelianto, šis reikalavimas turėjo būti įskaičiuojamas, nes užbaigus bankroto bylą jis būtų nurašomas, t. y. teismas galėjo neįskaityti tik tų kreditorių reikalavimų, kurie užbaigus bankroto bylą pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį būtų nenurašomi. Apelianto įsitikinimu, vertinant jo (ne)mokumą iš bendros 106 982,51 Eur kreditorių reikalavimų sumos galėtų būti atimama tik 705 Eur, kylanti iš baudos už pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimu. Atitinkamai pareiškėjo pradelstos skolos FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punkto prasme bendrai sudaro 106 277,51 Eur sumą, plius skaičiuojamos vykdymo išlaidos, procesinės palūkanos ir kt.;
12.2. Kreditorės UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimas pareiškėjui negali būti laikomas nesvarbiu vertinant pareiškėjo mokumą, nes nei taikos sutartis, įpareigojanti pareiškėją sumokėti 48 013,46 Eur dydžio sumą ir delspinigius, nei šio reikalavimo perleidimo sutartis nėra nuginčytos ar panaikintos;
12.3. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjas kreditorių reikalavimus galėtų padengti per protingą terminą. Nutraukus 2020 m. gruodžio 1 d. tarp pareiškėjo, jo sutuoktinės ir Luminor Bank AS sudarytą kreditavimo sutartį, pareiškėjui su sutuoktine grąžinti tektų ne tik likusią neišmokėtą kredito dalį, tačiau tektų sumokėti ir netesybas (banko negautas pajamas) ir panašias papildomas lėšas. Todėl mokėtina suma taptų gerokai didesnė nei skundžiamoje nutartyje minima likusi neišmokėto kredito dalis. Juolab, kad pareiškėjui priklauso tik ½ dalis už kreditą įsigyto būsto. Jo sutuoktinė nesutiktų, kad ir jai priklausanti namo dalis būtų parduodama. Tuo tarpu pardavinėjant tik ½ dalį namo, būtų sudėtinga gauti rinkos kainą. Negana to, net jeigu pirmos instancijos teismo skaičiavimai dėl galimybės pareiškėjui per protingą terminą padengti įsiskolinimus kreditoriams būtų laikomi tinkamais, juose taip pat turėtų būti atsižvelgiama į UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimą 48 013,46 Eur sumoje (plius delspinigius). Taigi, anot apelianto, jeigu teismas būtų įvertinęs UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimą, jis būtų suskaičiavęs, kad po pareiškėjo turto dalies pardavimo liekanti kreditorių reikalavimų suma sudarytų ne 31 020 Eur, o ne mažesnę kaip 79 033,46 Eur sumą plius mokėtinos procesinės palūkanos, delspinigiai ir vykdymo išlaidos;
12.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo gaunamas pajamas, t. y. teismas neatsižvelgė į tai, kad jam mokamas mėnesinis darbo užmokestis po privalomų mokesčių atskaitymo vidutiniškai sudaro apie 1 485,15 Eur/mėn. Tuo tarpu kadangi dalis pareiškėjo darbo funkcijų atliekama užsienio valstybėse, jam darbovietė papildomai moka dienpinigius, kurių suma per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1 810,00 Eur. Atitinkamai darbdavio mokami dienpinigiai yra tikslinės išmokos darbuotojui, t. y. jos skirtos padengti papildomoms išlaidoms, kurias darbuotojas patiria komandiruočių metu. Tokiu atveju, jeigu darbuotojas nebūtų siunčiamas į komandiruotes, jis šių papildomų išlaidų (nakvynės, transporto, maitinimo ir kitų išlaidų) nepatirtų. Taigi akivaizdu, jog visų gaunamų dienpinigių pareiškėjas negali skirti kreditorių reikalavimų dengimui, o didžioji dalis gaunamo atlyginimo iš esmės būtina pareiškėjo ir jo išlaikomo asmens būtinųjų poreikių tenkinimui;
12.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino bendros pareiškėjo kas mėnesį visiems kreditoriams mokėtinos sumos, nevertino, kokio dydžio procesinės ar kitokios palūkanos skaičiuojamos konkrečiose bylose, neanalizavo galimos pareiškėjo skolų kitimo dinamikos jam neiškėlus bankroto bylos, nenustatė aiškaus termino, per kurį pareiškėjas tariamai gali padengti visus kreditorių reikalavimus;
Žemesnės instancijos teismas
12.6. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino kreditoriui Luminor Bank AS pareiškėjo kas mėnesį mokėtiną sumą (192,37 Eur), nors pareiškėjas prie pareiškimo yra pridėjęs nuorašo iš Luminor Bank AS savitarnos sistemos apie kreditą kopiją. Iš šio nuorašo matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 16 d. datai bendra kredito įmokos suma buvo 590,25 Eur. Taigi pareiškėjui tenkanti ½ dalis kredito įmokos sudaro 295,13 Eur. Tai leidžia teigti, kad pareiškėjas pareiškime yra nurodęs teisingą jam tenkančios paskolos dalies sumą – 295 Eur. Apelianto teigimu, kredito įmokų mokėjimo grafikas, kuriuo klaidingai remiasi pirmosios instancijos teismas, sudarytas 2020 m. gruodžio 1 d. kreditavimo sutarties sudarymo metu, tuo tarpu kintant palūkanų normoms, kinta ir bendra pareiškėjo kredito įmokų suma;
12.7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, nors skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad pareiškėjas įsipareigojimus kreditoriams prisiėmė nesitikėdamas jų gražinti. Apeliantas pabrėžia, kad jo valdytos įmonės MB (duomenys neskelbtini) bankrotas kilo ne dėl pareiškėjo tyčinių veiksmų, bet dėl verslo nesėkmės. Jis siekė išsaugoti įmonės veiklą, pirmiausia siekdavo atsiskaitinėti su darbuotojais, kad įmonė galėtų tęsti veiklą, o tai nepažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsikaitymų eiliškumo. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje perrašė operacijas iš pareiškėjo pateiktų banko sąskaitos išrašų, tačiau nenurodė, kurios, gi, iš jų laikytinos nesąžiningomis, kaip ir neaišku kokie konkretūs veiksmai (neveikimas) laikytini pareiškėjo nesąžiningumu. Priešingai, šiuo atveju nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjo tyčinį siekį išvengti skolų dengimo, kuris būtų sukėlęs pareiškėjo nemokumą.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Noviti“ apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti pareiškėjo M. V. atskirąjį skundą ir priteisti is? jo byline?jimosi is?laidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
13.1. Nepaisant to, jog pareis?ke?jo darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) is? pradinio kreditoriaus MB (duomenys neskelbtini) įgijo reikalavimą, kuris buvo patvirtintas teismo nutartimi, tac?iau pats pareis?ke?jas teismo pose?dz?io metu paais?kino ir patvirtino, kad „dabartinis darbdavys nereikalauja grąžinti dabar skolą“, kad „gal ateityje skola bus užskaityta į darbo užmokestį“, ir kad „dabartinis darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimą iš MB (duomenys neskelbtini) perėmė norėdamas palengvinti pareiškėjo įsipareigojimų naštą“. Taigi, pats pareis?ke?jas patvirtino (to nepaneige? ir trec?iasis suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) jog perimtos skolos moke?jimo terminas pareis?ke?jo atz?vilgiu yra atide?tas. Tuo tarpu FABĮ numato, jog fiizinio asmens nemokumo sąvoka yra siejama tik su skoliniais įsipareigojimais, kurių moke?jimo terminai yra sue?ję. De?l s?ios priez?asties pirmosios instancijos teismas pagrįstai netrauke? s?io (praktis?kai net pusę visų pareis?ke?jo nurodomų reikalavimų sumos sudaranc?io) reikalavimo į pareis?ke?jo įsiskolinimų sumą;
13.2. Pareis?ke?jo argumentai, kad nutraukus kreditavimo sutartį, pareis?ke?jui su sutuoktine grąz?inti tektų ne tik likusią neis?moke?tą kredito dalį, tac?iau tektų sumoke?ti ir netesybas (banko negautas pajamas) ir panas?ias papildomas le?s?as, neatitinka tikrove?s, kadangi Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas ais?kiai numato, kad kredito gave?jas turi teisę grąz?inti kreditą ar jo dalį nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui;
13.3. Pareis?ke?jo atskirajame skunde nurodomos aplinkybe?s apie tai, jog nekilnojamojo turto bendraturte?, t. y. pareis?ke?jo sutuoktine? nesutiktų, kad ir jai priklausanti namo dalis bu?tų parduodama, ginc?o atveju neturi jokios reiks?me?s, kadangi pareis?ke?jui M. V. nuosavybe?s teise priklausantis turtas (ir jo verte?) privalo bu?ti imamas dome?n, sprendz?iant de?l pareis?ke?jo (ne) mokumo;
Šalies argumentai
13.4. Pareis?ke?jas atskiruoju skundu kvestionuoja teismo is?vadas apie jo gaunamas pajamas ir nurodo, kad dienpinigių negali skirti kreditorių reikalavimų tenkinimui, tac?iau suinteresuoto asmens įsitikinimu, pareiškėjas is? dienpinigių gali tenkinti savo poreikius, o darbo uz?mokestį skirti kreditorių reikalavimams tenkinti, tode?l tokie atskirojo skundo argumentai taip pat laikytini nepagrįstais;
13.5. Byloje surinkti įrodymai bei paties pareis?ke?jo M. V. pateikti paais?kinimai patvirtina, kad pareis?ke?jas buvo nesąz?iningas, ko pase?koje tapo nemokus, t. y. pats pareiškėjas pripažino, kad be jokio teisinio pagrindo, t. y. neteise?tai pasisavino bankrutavusios MB (duomenys neskelbtini) le?s?as, kurias turi grąz?inti MB (duomenys neskelbtini) reikalavimą perėmusiai UAB (duomenys neskelbtini) Ir nors MB (duomenys neskelbtini) bankrotas nebuvo pripaz?intas tyc?iniu, tai neturi jokios reiks?me?s, svarstant pareis?ke?jo sąz?iningumo klausimą. Pries?ingai, jeigu pareis?ke?jas nebu?tų neteise?tai pasisavinęs MB (duomenys neskelbtini) le?s?ų (48 013,46 Eur), s?ių bendrove?s le?s?ų bu?tų visis?kai pakakę atsiskaityti su MB (duomenys neskelbtini) kreditoriais, uz? kuriuos pats pareis?ke?jas buvo laidavęs, t. y. su suinteresuotais asmenimis s?ioje civiline?je byloje – UAB „HSC Baltic“, UAB „Finansų bite? verslui“, UAB „Noviti“;
13.6. Pareis?ke?jo M. V. nesąz?iningumą akivaizdz?iai iliustruoja ir paties pareis?ke?jo teismo pose?dz?io metu duoti paais?kinimai, kuriais pareis?ke?jas papasakojo apie tai, jog jis, bu?damas MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, susitare? su vienu is? bendrove?s debitoriumi UAB „Alenas“, kad pastarasis pingines le?s?as, kurios priklause? bendrovei, pervestų į asmeninę pareis?ke?jo sąskaitą (2023 m. vasario 23 d. buvo atliktas 11 480 Eur pavedimas). Tuo tarpu tai, kad šios lėšos buvo panaudotos atsiskaityti su darbuotojais ir kitais tieke?jais, nešalina pareiškėjo kaltės dėl atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimo, nes CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų eilis?kumas, kuriuo remiasi pareis?ke?jas, yra visis?kai nepagrįstas;
13.7. Pareis?ke?jas M. V. atliko konkrec?ius nesąz?iningus veiksmus ir kreditoriaus UAB „Noviti“ atz?vilgiu, nes pastaroji pagal sudarytas kredito sutartis 2021 m. gruodz?io 16 d. pervede? MB (duomenys neskelbtini) is? viso 11 748 Eur. Tuo tarpu is? pareis?ke?jo M. V. banko sąskaitos is?ras?o matyti, kad MB (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 16 d.–2022 m. sausio 3 d. laikotarpiu perveda pinigus M. V., o s?is juos naudoja asmeniniams poreikiams tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Fizinių asmenų bankroto instituto paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka.
16. Sprendžiant, ar keltina fizinio asmens bankroto byla, paprastai vertinama (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis): 1) ar asmuo yra nemokus (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis); 2) ar asmuo tapo nemokus sąžiningai (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis); 3) ar nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nėra nei nemokus, nei sąžiningas. Apeliantas (pareiškėjas) nesutinka su minėtomis išvadomis; mano, kad teismas įvertino netinkamai aplinkybes, turinčias reikšmės fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui. Taigi, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui kyla pareiga patikrinti ar pirmosios instancijos teismas teisingai atliko bankrutuoti siekiančio fizinio asmens nemokumo ir sąžiningumo vertinimą.
17. Remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas – tai asmens būklė, kai jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 MMA, į skolinių įsipareigojimų sumą neįskaitant reikalavimų, kurie negali būti nurašyti (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Kasacinio teismo pažymėta, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015 ir kt.).
18. Byloje nekyla ginčas, kad pareiškėjas yra skolingas 19 408,52 Eur sumą UAB „SME Capital 3“, 12 116,72 Eur sumą UAB „HSC Baltic“, 7 166,38 Eur sumą UAB „Finansų bitė verslui“, 15 685,02 Eur UAB „Noviti“ bei 4 592,41 Eur sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (iš kurios 705,00 Eur – už paskirtas administracines baudas). Bendra šių pareiškėjo įsiskolinimų suma kreditoriams, neįskaitant 705,00 Eur reikalavimo dalies, kuri negali būti nurašyta pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, sudaro 58 264,05 Eur (19 408,52 Eur + 12 116,72 Eur + 7 166,38 Eur + 15 685,02 Eur + 4 592,41 Eur – 705 Eur). Tačiau apeliantas yra įsitikinęs, kad, vertinant jo mokumą, į bendrą jo įsipareigojimų kreditoriams sumą pirmosios instancijos teismas turėjo įskaityti ir UAB (duomenys neskelbtini) 48 013,46 Eur dydžio reikalavimą, kuris kildinamas iš MB (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo sudarytos taikos sutarties. Pirmosios instancijos teismas šios sumos neįskaitė į bendrą pareiškėjo turimų įsipareigojimų sumą, konstatavęs, kad ji iki šiol nėra išieškoma iš pareiškėjo, todėl teismas laikė, kad ši skola yra atidėta neapibrėžtam laikui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais.
19. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas M. V. laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2023 m. liepos 12 d. ėjo MB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-575-889/2023 MB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Principo reikalas“; nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 12 d. Sprendimas dėl MB (duomenys neskelbtini) pabaigos Klaipėdos apygardos teisme priimtas 2024 m. kovo 4 d.; MB (duomenys neskelbtini) iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2024 m. balandžio 10 d. Minėtos bankroto bylos nagrinėjimo metu MB (duomenys neskelbtini) atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Principo reikalas“, ir M. V. 2023 m. liepos 13 d. sudarė taikos sutartį, kuria šalys susitarė, jog skolininkas M. V. įsipareigoja kreditorei MB (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. rugsėjo 12 d. sumokėti 48 013,46 Eur sumą (taikos sutarties 1 punktas). Ši taikos sutartis buvo patvirtinta Klaipėdos apylinkės teisme 2023 m. liepos 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-7296-639/2023. Taikos sutartyje nurodytu terminu pareiškėjui neįvykdžius skolinių įsipareigojimų, MB (duomenys neskelbtini) savo reikalavimo teisę į M. V. įsiskolinimą pagal minėtą taikos sutartį 2024 m. sausio 17 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 1 pardavė naujai kreditorei UAB (duomenys neskelbtini) už 4 000,00 Eur kainą. Duomenų, kad M. V. yra atsiskaitęs su UAB (duomenys neskelbtini) į bylą nepateikta. Visgi, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo skolinis įsipareigojimas kreditorei UAB (duomenys neskelbtini) nėra aktualus vertinant pareiškėjo mokumo būseną šiuo metu.
20. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad: (i) pagal taikos sutarties 1 punktą M. V. 48 013,46 Eur sumą buvo įsipareigojęs sumokėti iki 2023 m. rugsėjo 12 d. Įsipareigojimo neįvykdžius nurodytu terminu, dar MB (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 4 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, tačiau jis iki šiol nėra pateiktas priverstiniam vykdymui. Taip pat kreditorė šioje byloje nėra pareiškusi savo nuomonės nei dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui, nei dėl skolos išieškojimo aplinkybių, kas leidžia daryti prielaidą, kad kreditorė nesirūpina skolos išieškojimu iš pareiškėjo; (ii) kreditorė UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. balandžio 1 d. yra pareiškėjo darbdavė – pareiškėjas pas kreditorę dirba projektų vadovu, todėl galimi kitokie, teismui nedeklaruoti susitarimai tarp šių asmenų dėl skolinių įsipareigojimų (į)vykdymo. Juolab, kad pats pareis?ke?jas pirmosios instancijos teismui nurodė, jog kreditorė UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimą iš MB (duomenys neskelbtini) perėmė norėdama palengvinti pareiškėjo įsipareigojimų naštą, kad šiuo metu nereikalauja grąžinti skolą, mano, kad gal ateityje skola bus išskaityta iš darbo užmokesčio, tvirtina, kad skolos grąžinimo terminas tarp jų nėra susitartas, pareiškėjas galvoja, kad gal per 20 metų skola darbdaviui galėtų būti grąžinama (2024 m. spalio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 0:26:03 val.).
21. Apeliantas taip pat tvirtina, kad teismui atsisakius iškelti fizinio asmens bankroto bylą, pareiškėjui teks pareiga ne tik grąžinti skolas kreditoriams, bet taip pat ir sumokėti palūkanas bei padengti vykdymo išlaidas. Sutiktina, kad dėl kreditorių skaičiuojamų palūkanų ir antstolių skaičiuojamų vykdymo išlaidų skolos dydis keičiasi, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis pasikeitimas esminės reikšmės mokumo situacijai vertinti neturi, nes planuojamos pajamos ir išlaidos turi būti vertinamos su protingos paklaidos tikimybe. Mažėjant pagrindinės skolos dydžiui (jeigu įsiskolinimas dengiamas) atitinkamai mažėja ir palūkanų suma. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui yra aktuali 58 264,05 Eur įsiskolinimų suma (neįskaitant administracinių baudų ir įsiskolinimo UAB (duomenys neskelbtini) kuri neabejotinai viršija 25 MMA (skundžiamos nutarties priėmimo metu – 23 100 Eur(25 MMA × 924 Eur)), kas reiškia, kad šią sąlygą pareiškėjas atitinka.
22. Tačiau, sprendžiant dėl fizinio asmens mokumo būsenos, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, būtina įvertinti ne tik kreditorinių reikalavimų dydį, bet ir bankrutuoti siekiančio fizinio asmens galimybes šias skolas padengti per protingą laikotarpį. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas turi nekilnojamojo turto, kurio rinkos vertė sudaro 75 350 Eur, pareiškėjui priklausanti kredito likučio dalis – 47 401,14 Eur, pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro 3 048,00 Eur (atskaičius mokesčius). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad net laikant, jog pareiškėjo nurodomos 1 380,00 Eur išlaidos yra būtinos jo kasdieniams poreikiams (pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma suma, skirta būtiniesiems poreikiams tenkinti, yra per didelė), pareiškėjui dar kiekvieną mėnesį lieka apie 1 668,00 Eur suma, iš kurios jis turi galimybę dengti įsiskolinimus. Atskirajame skunde pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino: (i) galimybę dalį kreditorinių reikalavimų padengti iš pareiškėjo turimo nekilnojamojo turto; (ii) galimybę skirti didesnę pareiškėjo gaunamų kasmėnesinių pajamų dalį kreditoriniams reikalavimams dengti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su šiais apelianto argumentais.
23. Pirmiausia pažymėtina, kad sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo yra nustatomos tik preliminarios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriais; iš kokių lėšų skolininkas dengs įsipareigojimus kreditoriams sprendžia pats kreditorius. Todėl argumentai, kad pareiškėjo sutuoktinė nesutiks parduoti jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi nagrinėjamu atveju yra vertinama tik pareiškėjo turimo turto vertė. O tai, kad parduodant tik pareiškėjui priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo, šio turto vertė bus mažesnė nei 75 350 Eur, tėra tik niekuo nepagrįstos pareiškėjo spėlionės, nes pareiškėjas į bylą nepateikė duomenų apie realią pareiškėjui priklausančio turto vertę. Kaip matyti iš byloje esančio 2022 m. gruodžio 12 d. Nekilnojamojo turto išrašo, pareiškėjui ir jo sutuoktinei po ½ dalį priklausančio viso nekilnojamojo turto, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2022 m. sausio 1 d. buvo 150 700 Eur (29 700 Eur + 121 000 Eur), kas reiškia, kad pareiškėjui priklausančios ½ šio turto dalies vidutinė rinkos vertė tuo metu buvo 72 350 Eur (150 700 Eur / 2). Bet tai nereiškia, kad būtent tokia minėto turto vidutinė rinkos (ar juo labiau reali) vertė buvo sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui (reali turto vertė gali būti įrodinėjama individualizuotomis turto vertinimo ataskaitomis). Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog orientacinė pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 75 350,00 Eur. Už tokią sumą pardavus šį turtą ir grąžinus pareiškėjui priklausančią kredito likučio dalį – 47 401,14 Eur, pareiškėjui liktų 27 948,86 Eur (75 350,00 Eur – 47 401,14 Eur) suma, kurią jis galėtų panaudoti turimiems kreditorių reikalavimams dengti. Atitinkamai tokiu būdu pareiškėjo kreditorių reikalavimų suma galėtų būti sumažinta beveik per pusę – apytiksliai iki 30 000 Eur (58 264,05 Eur – 27 948,86 Eur).
24. Negana to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro 3 048 Eur (atskaičius mokesčius), iš kurių bent 1 668 Eur sumą pareiškėjas gali skirti įsiskolinimams dengti. Pareiškėjas, kvestionuodamas tokią pirmosios instancijos teismo išvadą, tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jam mokamas mėnesinis darbo užmokestis po privalomų mokesčių atskaitymo vidutiniškai sudaro apie 1 485,15 Eur/mėn. Tuo tarpu kadangi dalis pareiškėjo darbo funkcijų atliekama užsienio valstybėse, jam darbovietė papildomai moka dienpinigius, kurių suma per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1 810,00 Eur. Atitinkamai, pasak pareiškėjo, šie dienpinigiai yra tikslinės išmokos, skirtos padengti komandiruotėje patiriamas išlaidas (nakvynės, transporto, maitinimo ir kitų išlaidų), kurių nepatirtų, jeigu nebūtų komandiruojamas atlikti darbinių funkcijų kitoje vietovėje, nei yra nustatyta jo darbo vieta. Todėl, pareiškėjo įsitikinimu, gaunami dienpinigiai neturėtų būti vertinami kaip jo pajamos, kurias būtų galima skirti kreditorių reikalavimų dengimui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais taip pat nesutinka.
25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2023 m. balandžio 1 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadovu. Į bylą pateiktos darbo sutarties 1.3–1.4 punktuose numatyta, kad pareiškėjui mokamas 1 249,00 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis ir 138,45 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarties užtikrinimą. Be to, darbuotojui esant komandiruotėje, mokami dienpinigiai ne mažesni kaip 50 proc. tos šalies dienpinigių normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktais. Byloje esanti pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina, kad pareiškėjui: (i) už 2024 m. vasario mėn. buvo priskaičiuota 1 607,05 Eur darbo užmokesčio ir 2 022,00 Eur kitų išmokų, į kurių sudėtį yra įskaičiuojami ir dienpinigiai (neatskaičius mokesčių), o išmokėta 2 946,06 Eur suma (atskaičius mokesčius); (ii) už 2024 m. kovo mėn. priskaičiuota 2 117,58 Eur darbo užmokesčio, 312,84 Eur atostoginių ir 2 116,00 Eur kitų išmokų, į kurių sudėtį yra įskaičiuojami ir dienpinigiai (neatskaičius mokesčių), o išmokėta 3 513,48 Eur suma (atskaičius mokesčius); (iii) už 2024 m. balandžio mėn. priskaičiuota 1 893,46 Eur darbo užmokesčio, 260,34 Eur atostoginių ir 2 010,00 Eur kitų išmokų, į kurių sudėtį yra įskaičiuojami ir dienpinigiai (neatskaičius mokesčių), o išmokėta – 3 248,43 Eur suma (atskaičius mokesčius); (iv) už 2024 m. gegužės mėn. priskaičiuota 2 138,22 Eur darbo užmokesčio, 446,50 Eur atostoginių ir 1 510,00 Eur kitų išmokų, į kurių sudėtį yra įskaičiuojami ir dienpinigiai (neatskaičius mokesčių), o išmokėta – 2 996,20 Eur suma (atskaičius mokesčius); (v) už 2024 m. birželio mėn. priskaičiuota 4 138,37 Eur darbo užmokesčio ir 1 392,00 Eur kitų išmokų, į kurių sudėtį yra įskaičiuojami ir dienpinigiai (neatskaičius mokesčių), o išmokėta – 3 771,57 Eur suma (atskaičius mokesčius); (vi) už 2024 m. liepos mėn. priskaičiuota 1 202,95 Eur darbo užmokesčio ir 1 120,00 Eur kitų išmokų, į kurių sudėtį yra įskaičiuojami ir dienpinigiai (neatskaičius mokesčių), o išmokėta – 1 811,69 Eur suma (atskaičius mokesčius). Taigi per šį laikotarpį pareiškėjas vidutiniškai gavo po 3 047,905 Eur/mėn. pajamų (atskaičius mokesčius) iš darbo teisinių santykių, kurių gana didelė dalis (apie 40 proc.) sudaro dienpinigiai.
26. Nėra ginčo, kad dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018). Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, nei kur, nei kuriam laikui pareiškėjas komandiruojamas bei kokios konkrečiai yra patiriamos išlaidos komandiruotės metu. Atitinkamai, kadangi pareiškėjas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, neįrodinėjo dienpinigių tikslinio panaudojimo, todėl pareiškėjo gaunami dienpinigiai pagrįstai laikytini pajamomis, kurių dalis taip pat galėtų būti skiriama kreditorių reikalavimams dengti. Juolab, kad apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs viešai (www.rekvizitai.lt) prieinamus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) nustatė, kad šioje bendrovėje dirba apie 400 darbuotojų, kurių vidutinis darbo užmokestis sudaro 2 800 Eur (neatskaičius mokesčių), dėl ko pareiškėjas, kaip projektų vadovas, t. y. einantis vadovaujančias pareigas, tikėtina, turėtų gauti didesnį nei vidutinį darbo užmokestį, dėl to galima prielaida, kad pareiškėjo deklaruojamas gaunamas darbo užmokestis neatitinka jo atliekamų funkcijų įmonėje. Pareiškėjas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas asmuo, todėl turi galimybę dirbti ir didinti savo pajamas, kad didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus. Taigi, net laikant, kad pareiškėjo nurodomos 1 380 Eur išlaidos yra būtinos jo kasdieniams poreikiams (apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjo nurodoma suma, skirta būtiniesiems poreikiams tenkinti, yra per didelė), pareiškėjui dar kiekvieną mėnesį lieka apie 1 668 Eur (3 048 Eur – 1 380 Eur) suma, kurios bent 50 proc. skiriant kreditorių reikalavimams dengti, tai 30 000 Eur kreditorinį įsiskolinimą, likusį po dalinio dengimo pardavus nekilnojamąjį turtą, pareiškėjas galėtų padengti preliminariai per 3 metus (30 000 Eur / (1 668 Eur / 2 × 12).
27. Atsižvelgiant į įprastą fizinių asmenų bankroto trukmę, įskaitant nemokumo atkūrimo plano tvirtinimo ir bankroto bylos pabaigos procesus, fizinio asmens bankroto procedūra gali užtrukti apie 4–5 metus. Tuo tarpu pagal savo gaunamas pajamas pareiškėjas potencialiai gali atsiskaityti su savo kreditoriais per 3 metus. Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, kelti pareiškėjui bankroto bylą yra netikslinga, nes jis turimus finansinius įsiskolinimus gali padengti per protingą terminą (teismų praktikoje protingu pripažįstamas ir 9–10 metų atsiskaitymo su kreditoriais laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021)).
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas yra jauno amžiaus (30 m.), dirba projektų vadovu vamzdžių ir metalo konstrukcijų gamybos bei montavimo paslaugas teikiančioje įmonėje. Kas leidžia spręsti apie tai, kad jis turi realias galimybes išlaikyti esamas arba gauti net didesnes darbo pajamas, o kartu ir atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjas taip pat turi galimybę susimažinti poreikius, tartis savo šeimoje dėl galimybės pareiškėjo sutuoktinei labiau prisidėti prie šeimos finansinės gerovės, tokiu būdu pareiškėjui liktų daugiau pinigų, skirtinų skoloms mokėti. Be to, pareiškėjas turi teisę tartis su kreditoriais dėl skolų mokėjimo dalimis ir vykdymo procese sudaryti taikos sutartis, kuriose numatytų mokėjimų grafikus. Taigi tiek skolos dydis, tiek ir galimybės skolai padengti gali kisti, priklausomai nuo pareiškėjo suinteresuotumo bendradarbiauti su kreditoriais, pareiškėjui palankia linkme. Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į kreditorius dėl galimybės derinti skolų grąžinimo tvarką, nėra.
29. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas laiko, kad pareiškėjas turi realias galimybes per protingą terminą atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl jis negali būti pripažintas nemokiu FABĮ įstatymo kontekste. Nustačius šią aplinkybę, neturi teisinės reikšmės pareiškėjo sąžiningumo vertinimas, nes nesant pareiškėjui nemokiam, fizinio asmens bankroto byla jo atžvilgiu negali būti keliama.
30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog fizinio asmens bankroto procesu neturi būti piktnaudžiaujama ir jis neturi pakeisti priverstinio vykdymo proceso tais atvejais, kai nustatoma, kad pareiškėjo (skolininko) turimo turto ir (ar) gaunamų pajamų dydis gali būti (yra) pakankamas jo įsipareigojimams padengti vykdymo proceso nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
31. Apibendrindamas aukščiau aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teikdamas atskirąjį skundą pareiškėjas nepagrindė, kad įsipareigojimų nevykdymo terminas yra neprotingas, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo finansinės būklės nelaikė kritine ir sudarančia pagrindą vertinti, kad pareiškėjas per protingą laikotarpį negalėtų atsiskaityti su kreditoriais. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
32. Suinteresuotas asmuo UAB „Noviti“ atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškė prašymą priteisti byloje jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir 2025 m. sausio 20 d. kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė rašytinius įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme jo patirtas išlaidas teisinei pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, sudarančias 907,50 Eur
33. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atskirasis skundas yra atmestas, suinteresuotas asmuo turi teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
34. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą suinteresuotas asmuo 2024 m. lapkričio 15 d. apmokėjo advokato Arno Ulecko išrašytą 907,50 Eur dydžio sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už advokato teisines paslaugas yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, tačiau viršija Rekomendacijų 7 ir 8.16 punktuose nustatyta tvarka apskaičiuojamą maksimalų kompensacijos dydį (878,56 Eur), iš apelianto suinteresuotam asmeniui priteisiamas 878,56 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismas skundžiama 2024 m. spalio 16 d. nutartį.
Priteisti iš pareiškėjo M. V. 1815 Eur, kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Noviti“, kurios juridinio asmens kodas 303680362, 878,56 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis Eur 56 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.