- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- e2A-1614-562/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11014-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- K. S., A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Bendras finansavimas“, Bigbank AS
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. S. ir K. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Bendras finansavimas“, Bigbank AS, veikiantis per Bigbank AS filialą Lietuvoje, akcinė bendrovė „Mano bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai A. S. ir K. S. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą prašydami bendru sutikimu nutraukti jų 2014 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo palikti pareiškėjai palikti pavardę B., o pareiškėjui – S., neskirti termino susitaikyti.
2. Prašyme nurodė, kad 2014 m. spalio 4 d. sudarė santuoką Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus P. S. Teigė, jog santuoka iširo dėl šių priežasčių: gyvenant šeimyninį gyvenimą požiūriai į santuoką ir bendrą gyvenimą išsiskyrė, abu pareiškėjai nusprendė, kad kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nebegali, susitaikyti ir gyventi kartu nebesitiki ir nebenori. Santuokos nutraukimo klausimus siekė išspręsti taikiai, pasinaudojo privaloma mediacija.
3. Prašyme taip pat nurodė kreditorius, kuriems iš anksto pranešta dėl inicijuojamo santuokos nutraukimo proceso: akcinė bendrovė (toliau – AB) „Mano bankas“, kuriai skolos likutis yra 5 438,15 Eur; Bigbank AS, veikiantis per Bigbank AS filialą Lietuvoje, kuriam skolos likutis yra 488,58 Eur; uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bendras finansavimas“, kuriai skolos likutis yra 2 027,76 Eur.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų nepateikė, prieštaravimų dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų nepareiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-16213-1090/2020 pareiškėjų prašymą tenkino – nutraukė pareiškėjų santuoką, sudarytą 2014 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjai grąžino iki santuokos sudarymo buvusią pavardę B., pareiškėjui paliko pavardę S., patvirtino patikslintą 2020 m. gegužės 9 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
6. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjų santuoka yra faktiškai iširusi ir nėra galimybių ją išsaugoti – sutuoktiniai kartu nebegyvena ir netvarko bendro ūkio, nenori susitaikyti ir nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Teismas sprendė, kad netikslinga pareiškėjams taikyti taikinimo procedūrą, todėl termino susitaikyti nenustatė.
7. Kadangi tarp pareiškėjų nebuvo ginčo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, teismas vertino, kad pareiškėjų susitarimas nepažeidžia nei vaiko, nei pareiškėjų interesų. Tarpusavio išlaikymo sutuoktiniai vienas iš kito neprašė.
8. Remdamasis valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai santuokoje neįgijo nekilnojamojo turto. Nustatė, kad VĮ „Regitra“ duomenimis pareiškėjas santuokos metu įgijo transporto priemones – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios, pareiškėjų sutarimu, po santuokos nutraukimo lieka pareiškėjo asmenine nuosavybe. Pažymėjo, kad pareiškėjai taip pat susitarė, jog pareiškėjas sumokės pareiškėjai 10 000 Eur dydžio kompensaciją. Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pasidalijimas, aptartas patikslintoje 2020 m. gegužės 9 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepažeidė nei pareiškėjų, nei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
9. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendė, kad yra visos sąlygos, kurioms esant įstatymas leidžia nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pareiškėjų nurodytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas vertino kaip leidžiančias daryti išvadą, kad jokių galimybių išsaugoti šeimą nėra, todėl santuoką nutraukė.
10. Įvertinęs pareiškėjų patikslintą 2020 m. gegužės 9 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas darė išvadą, kad ji atitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus, neprieštaravo viešajai tvarkai, galiojantiems teisės aktams, nepažeidė nei vieno sutuoktinio, jų nepilnamečio vaiko ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimą dalyje dėl patikslintos 2020 m. gegužės 9 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo ir perduoti bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pareiškėjui iki pat 2020 m. liepos 1 d. apie skundžiamo 2020 m. birželio 11 d. teismo sprendimo priėmimą ir apie bylos nagrinėjimą teisme (t. y. apie teismo posėdžio vietą, datą, laiką) nebuvo žinoma. Pareiškėjas apie priimtą skundžiamą sprendimą, konkretų teismą, kuriame nagrinėjama civilinė byla, sužinojo tuomet, kai jo atstovas prisijungė prie bylos elektroninėje teismų sistemoje. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas atstovo neturėjo. Pareiškėja turėjo atstovę, kuri ir rengė prašymą nutraukti santuoką ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir vėliau šiuos dokumentus tikslino (šalino trūkumus). Pareiškėjui jokie dokumentai nebuvo įteikti ir asmeniškai.
11.2. Byloje pateiktuose dokumentuose nurodomi skirtingi pareiškėjo adresai: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nebegyvena nuo 2020 metų pradžios dėl didelių nesutarimų su pareiškėja ir jai šios aplinkybės žinomos. Todėl pareiškėjui negalėjo būti įteikti jokie dokumentai šiuo adresu. Tačiau net ir pakeitus adresą procesiniuose dokumentuose (į (duomenys neskelbtini)), pareiškėjas iš teismo negavo jokių dokumentų. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjui paskutiniu nurodytu adresu būtų buvę siųsti kokie nors dokumentai.
11.3. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neįsitikino, kad pareiškėjas buvo realiai informuotas apie teismo procesą bei kad jis gavo patikslintus galutinius dokumentus, t. y. 2020 m. gegužės 10 d. prašymą dėl santuokos nutraukimo ir 2020 m. gegužės 9 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
11.4. Pareiškėjui nebuvo žinoma, kuriame teisme nagrinėjama civilinė byla, ir kad prašymas teismui jau pateiktas.
11.5. Pareiškėjas nebuvo tinkamai ir laiku informuotas apie civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, dėl to skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas dalyje dėl patikslintos 2020 m. gegužės 9 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo, o byla šioje dalyje perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, remiantis absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais.
11.6. Patikslintą 2020 m. gegužės 9 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas patvirtino skundžiamu sprendimu, pareiškėjas pasirašė skubotai, pareiškėjai darant jam psichologinį spaudimą. Pareiškėja automobiliu atvyko susitikti su pareiškėju lydima naujo draugo ir jo akivaizdoje reikalavo, kad pareiškėjas skubiai pasirašytų skyrybų dokumentus niekur nenueidamas nuo automobilio, grasindama susidoroti su juo pateikiant atitinkamoms tarnyboms vaizdo įrašą, kuriame tariamai užfiksuota, kaip pareiškėjas netinkamai rūpinasi jų mažamečiu vaiku. Sutrikęs, paveiktas tokio sutuoktinės spaudimo, pareiškėjas pasirašė minėtą sutartį ant automobilio kėbulo, į ją neįsigilinęs. Sutuoktinė nepaliko jam antro sutarties egzemplioriaus.
11.7. Neturėdamas teisinio išsilavinimo ir žinių šioje srityje, taip pat atstovo, pareiškėjas tikėjosi, kad prasidėjus bylos nagrinėjimui teisme, jis gaus procesinių dokumentų originalus, galės su jais išsamiai susipažinti ir pateikti savo nuomonę niekam nedarant jam jokio spaudimo. Tačiau tik sutuoktinei (pareiškėjai) pradėjus iš pareiškėjo reikalauti sumokėti 10 000 Eur kompensaciją, nes yra teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjas įpareigotas tai daryti kiekvieną mėnesį, pareiškėjas suprato, kad teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo pareiškėjo neinformavęs.
11.8. Skirtingai nei 2020 m. balandžio 9 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patikslintoje 2020 m. gegužės 9 d., sutartyje atsirado nauja sąlyga, kurios nebuvo pradinėje sutartyje, t. y. 2.7. punktas, numatantis, kad pareiškėjas įsipareigoja sumokėti pareiškėjai 10 000 Eur kompensaciją. Pareiškėjas niekada nesvarstė tokios sąlygos ir ji negali būti laikoma sąžininga jo atžvilgiu, kadangi visus santuokos su pareiškėja metus jis vienas išlaikė ne tik save, sutuoktinę ir jų bendrą sūnų, bet ir pareiškėjos nepilnametę dukrą, kuri nėra pareiškėjo vaikas.
Atsiliepimas
12. Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Atvykusi pareiškėja, pareiškėjui pateikė 2020 m. gegužės 9 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašyti, kurią jis perskaitė ir laisva valia ją pasirašė. Antrą egzempliorių pareiškėjas gavo. Pareiškėjas melagingai teigia, kad tik sutuoktinei (pareiškėjai) pradėjus iš jo reikalauti sumokėti 10 000 Eur kompensaciją, nes yra teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjas įpareigotas tai daryti kiekvieną mėnesį, pareiškėjas tik tada suprato, kad teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo pareiškėjo neinformavęs. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 9 d. sutartį perskaitė ir pasirašė laisva valia.
12.2. 2020 m. gegužės 9 d. sutarties 2.7 punkto sąlyga buvo abiejų pareiškėjų aptarta dar prieš pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių laisva valia.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos esmės.
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
14. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2014 m. spalio 4 d. sudarė santuoką Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 4728. Pareiškėjai santuokoje susilaukė nepilnamečio vaiko P. S., gimusio (duomenys neskelbtini). Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai santuokoje neįgijo nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis pareiškėjas santuokos metu įgijo transporto priemones – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
16. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ginčas kilo iš esmės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl pasekmių po santuokos nutraukimo, pareiškėjui apeliaciniame skunde teigiant, jog jis nebuvo informuotas apie patikslintą sutartį ir apie bylos nagrinėjimą. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo apeliacinio skundo argumentu, teigia, jog pareiškėjas buvo informuotas tinkamai.
17. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienas iš atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
18. Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (lot. audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius, aplinkybes, nustato, kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus.
19. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad procesiniai dokumentai turi būti įteikiami adresato gyvenamojoje arba darbo vietoje, kurias pradiniame civilinės bylos proceso etape privalo nurodyti bylą inicijuojantis asmuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).
20. Fizinio asmens gyvenamąja vieta pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalį laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Fizinio asmens gyvenamoji vieta nustatoma vadovaujantis CK 2.17 straipsnyje įtvirtintais kriterijais.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų. Byloje dalyvaujančio asmens pateiktame procesiniame dokumente turi būti nurodyta nebūtinai asmens deklaruota gyvenamoji vieta, bet ta, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).
22. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32).
23. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis neįtvirtina konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53; 2004 m. vasario 5 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Bogonos prieš Rusiją, peticijos Nr. 68798/01), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).
24. EŽTT nuosekliai formuojama Konvencijos aiškinimo praktika suponuoja, kad nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (žr., pvz., 2012 m. spalio 9 d. sprendimų bylose Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20).
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, su apeliacinio skundo argumentais iš esmės sutinka. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino. Šiuo sprendimu buvo tenkintas patikslintas prašymas, t. y. prašymas su pateikta patikslinta 2020 m. gegužės 9 d. sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjui siųsti teismo dokumentai (teismo pranešimas ir kt.) buvo įteikti 2020 m. gegužės 16 d. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančios pažymos apie dokumentų įteikimą matyti, kad 2020 m. gegužės 16 d. ant pastarosios pažymos pasirašė pareiškėjo sutuoktinė pareiškėja, gyvenanti adresu, kuriuo buvo siųsti dokumentai. Duomenų, kad pareiškėjas apie tokių dokumentų įteikimą buvo informuotas nurodytos gyvenamosios vietos adresu siųstais pranešimais, byloje nėra. Iš bylos medžiagos ir šalių elgesio matyti, kad šalys iš esmės nesutaria, santuoka yra ant iširimo ribos, šalys nesutaria dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bet sutaria, kad santuoka yra faktiškai iširusi. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, konstatuoja, jog pareiškėjas apie patikslinto šalių prašymo nagrinėjimą nebuvo informuotas.
26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje taikytomis informavimo apie procesą priemonėmis nebuvo pasiektas efektyvus pareiškėjo informavimas apie vykstantį teismo procesą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nustatyti informavimo apie patikslinto šalių prašymo nagrinėjimą trūkumai vertintini kaip pagrindinių CPK principų, teisės į teismą pažeidimai (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas), sudarantys pagrindą tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl procesinės bylos baigties.
27. Kiti šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
28. CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai – absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka jau konstatuota, jog pareiškėjas nebuvo informuotas apie pareiškėjų patikslinto prašymo nagrinėjimą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi šia aplinkybe.
29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, nepranešus apie patikslinto šalių prašymo nagrinėjimą pareiškėjui nebuvo galima tinkamai įvertinti bylos aplinkybes ir tinkamai taikyti proceso teisę reglamentuojančias normas, todėl buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, kurį apeliacinio skundo argumentais yra pagrindas naikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
30. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
31. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.