Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei J. K. ir jos atstovui advokatui E. M., atsakovo A. K. atstovui advokatui J. L. (atsakovas A. K. žodinius paaiškinimus pateikė 2021 m. sausio 21 d. teismo posėdyje),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu, naudojantis Zoom vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovo A. K. priešieškinį dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, dėl naudojimosi turtu (butu) tvarkos nustatymo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno energija“ ir antstolis R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė J. K. 2020 m. gegužės 22 d. ieškiniu (Reg. Nr. CBP-10612) reiškė šiuos reikalavimus:

1) atidalyti J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 49,52 m² bendro ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), atitenka J. K. asmeninės nuosavybės teise; A. K. už jo ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš J. K. priteisti 16 829,00 Eur kompensaciją;

2) priteisti iš atsakovo A. K. ieškovei J. K. bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė reikalavimą jai priteisti butą, o atsakovui išmokėti piniginę kompensaciją grindė ir aplinkybėmis apie skolas už buto komunalinius mokesčius. Ieškovė nurodė, jog jai tapo žinoma, kad už buto komunalinius mokesčius yra susidariusios skolos, nors atsakovas A. K. užtikrindavo, kad jokių problemų dėl mokesčių nėra. Apie susidariusias buto išlaikymo ir priežiūros skolas ieškovė kaip bendrasavininkė sužinojo tik gavusi teismo procesinius dokumentus (2018 m. liepos 27 d. Kauno apylinkės teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-21546-1088/20186, kuriuo nutarta iš skolininkės J. K. išieškoti 110,95 Eur skolą kreditorei UAB ,,Kauno butų ūkis“ už namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovaciją; 2019 m. spalio mėn. J. K. buvo įteiktas AB ,,Kauno energija“ ieškinys dėl 668,18 Eur skolos už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.).

4. Ieškovė už jai skaičiuotiną dalį skolas sumokėjo, tačiau atsakovas savo skolos dalies, ieškovės vertinimu, galimai nemokės, nes atsakovas nedirba, vartoja alkoholį, jo pajamos bei gyvenimo būdas neužtikrina net ½ dalies atsakovui priklausančios buto dalies išlaikymo. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, už atsakovo skolas yra areštuota ir atsakovui priklausanti buto dalis.

5. Ieškovė akcentavo, kad faktiškai negyvendama bute ir negalėdama kontroliuoti, kaip mokami komunaliniai mokesčiai, neturi galimybės patikrinti ir skaitiklių rodmenų, o atsakovo žodiniu patikinimu, kad nėra skolų, ji nebeturi pagrindo tikėti. Dėl šios priežasties ieškovė kreipėsi į UAB ,,Ignitis“ ir UAB ,,Kauno vandenys“ dėl informacijos gavimo. Iš UAB „Ignitis“ atsakymo matyti, kad atsakovas nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. nedeklaravo jokių rodmenų ir nemokėjo už bute suvartotą elektros energiją, o 2018 m. balandžio 24 d. sąmoningai deklaravo klaidingus skaitiklio duomenis. Taigi reali skola už bute per 3 metus suvartotą elektros energiją, ieškovės vertinimu, yra ženkliai didesnė. Tame pačiame atsakyme pažymėta, kad gamtinių dujų apskaitos prietaisas tikrintas 2015 m. kovo 26 d., užfiksuotas rodmuo 1 070 m³. Paskutinė įmoka atlikta 2016 m. balandžio 7 d., deklaruotas rodmuo 1 076 m³. Pažymoje nurodyta 16,80 Eur dydžio skola, ieškovės vertinimu, galimai neatitinka tikrovės ir yra gerokai didesnė.

6. Ieškovė savo reikalavimus grindė ir UAB ,,Kauno vandenys“ 2019 m. lapkričio 18 d. pažyma apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), vandens vartotoją. Iš pažymos duomenų matyti, kad už bendrovės ,,Kauno vandenys“ suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. yra susidariusi 54,27 Eur skola. Mokestis apskaičiuotas iki šalto vandens skaitiklio rodmenų 5 m³ ir 20 m³. Reali vartotojo skola, ieškovės vertinimu, yra galimai gerokai didesnė, remiantis ta aplinkybe, kad atsakovas nemokėjo už šilumos energiją, nemoka už elektros energiją ir gamtines dujas, nedeklaruoja skaitiklių rodmenų.

7. Šios aplinkybės, ieškovės vertinimu, patvirtina, kad atsakovas, vienas pats naudodamasis visu butu, paskutiniuosius 3–4 metus reguliariai nemoka mokesčių už bute suvartotą elektros energiją ir gamtines dujas bei sąmoningai nedeklaruoja rodmenų, tokiu būdu pažeisdamas ir kitos bendrasavininkės interesus.

9. Ieškovės netenkina tai, kad ji negali naudotis savo ½ buto dalimi, negauna iš turto naudos, be to, gali patirti nuostolius dėl to, jog atsakovas nemoka komunalinių mokesčių, susidariusių išskirtinai dėl jo naudojimosi butu (šalto vandens, elektros energijos, gamtinių dujų naudojimas). Todėl ieškovė reiškia reikalavimą atidalyti savo ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės.

10. Atsikirsdama į atsakovo priešieškinio reikalavimą nustatyti naudojimosi daiktu tvarką, ieškovė argumentavo, kad bute yra du skirtingo dydžio kambariai (11,86 m² ir 18,08 m²) ir bendro naudojimo patalpos (koridorius, virtuvė, vonia, tualetas, sandėliukas). Todėl akivaizdu, kad nustačius naudojimosi daiktu tvarką pagal atsakovo reikalavimus ieškovei tektų ne tik mažesnio ploto kambarys, bet taip pat šalys būtų priverstos naudotis bendro naudojimo patalpomis. Naudojimasis tokiu būdu padalytu turtu gali lemti neišsprendžiamus šalių ginčus. Bendras gyvenimas vienuose namuose, ieškovės vertinimu, yra neįmanomas dėl atsakovo netinkamo gyvenimo būdo bei dėl itin konfliktiškų tarpusavio santykių.

11. Ieškovės vertinimu, protingiausias ir abiem šalims priimtinas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra vienam bendraturčiui visą butą priteisti natūra, o kitam – išmokėti jo buto dalies vertę atitinkančią kompensaciją pagal turimą bendrosios dalinės nuosavybės dalį.

13. Teikdama pirminius argumentus dėl piniginės kompensacijos dydžio, ieškovė rėmėsi valstybės įmonės „Registrų centras“ svetainės puslapyje ,,Vidutinės rinkos paieška pagal unikalų numerį“ pateikiama informacija apie buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę – 33 800,00 Eur. Vėlesnėje teisminio proceso stadijoje atsakovui pateikus duomenis apie turto vertę (uždarosios akcinės bendrovės „Turto spektras“ 2020 m. spalio 21 d. pažyma), ieškovė sutiko su šia kaina ir patikslino savo reikalavimą, prašė priteisti atsakovui didesnę piniginę kompensaciją 22 500,00 Eur (45 000,00 Eur : 2 = 22 500,00 Eur).

14. Tuo pagrindu ieškovė 2021 m. sausio 21 d. galutinai patikslino ieškinio reikalavimus (Reg. Nr. DOK-8758), prašydama:

1) atidalyti J. K., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 49,52 m² bendro ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), atitenka J. K. asmeninės nuosavybės teise; A. K. už jo ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iš J. K. priteisti 22 500,00 Eur kompensaciją;

2) priteisti iš atsakovo A. K. ieškovei J. K. (506,00 Eur žyminį mokestį ir 1 202,00 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą).

15. Pradiniame ieškinyje nurodytų argumentų mažinti priteistinos kompensacijos sumą 16,80 Eur (atsakovo skola už suvartotas gamtines dujas UAB ,,Ignitis“) suma ir 54,27 Eur suma (atsakovo skola už šaltą vandenį UAB ,,Kauno vandenys“) ieškovė ir jos atstovas nebepalaikė.

16. Ieškovė J. K. ir jos atstovas advokatas E. M. teismo posėdyje 2021 m. sausio 21 d. patikslintą ieškinį Reg. Nr. DOK-8758 palaikė jame nurodytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti.

II. Atsakovo priešieškinio reikalavimai ir argumentai

17. Atsakovas A. K. 2020 m. rugsėjo 7 d. byloje pateikė priešieškinį Reg. Nr. DOK-103241, kuriame suformulavo šiuos reikalavimus:

4) priteisti valstybei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų).

20. Teismo posėdyje atsakovas A. K. ir jo atstovas advokatas J. L. palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, kuriais remiantis prašė ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti.

21. Pabrėžtina, kad atsakovas A. K. 2020 m. spalio 16 d. teismo posėdyje savavališkai paliko teismo posėdžių salę, nereaguodamas į teismo pastabas, kad jis teismo posėdyje privalo dalyvauti, jei nori, kad jo žodiniai paaiškinimai būtų išklausyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Šiame teismo posėdyje atsakovui atstovavo advokatas J. L., patvirtinęs, kad kliūčių bylą nagrinėti, nedalyvaujant atsakovui, nėra. Žodinius paaiškinimus atsakovas A. K. pateikė 2021 m. sausio 21 d. teismo posėdyje, paaiškino, kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti, todėl turėtų būti tenkinamas atsakovo priešieškinis. 2021 m. vasario 8 d. teismo posėdyje dalyvavo atsakovo atstovas advokatas J. L., nurodęs, kad priešieškinis yra palaikomas, prašoma jį tenkinti ir atitinkamai prašoma atmesti ieškinį. Atstovas papildomai pažymėjo, kad jo atstovaujamasis A. K. nebesutinka ir su 45 000,00 Eur buto kaina, nes, atsakovo skaičiavimu, kaina turėtų būti didesnė. Tačiau tai patvirtinančių įrodymų atsakovo atstovas nurodė neturintis.

III. Trečiųjų asmenų pozicija

22. Tretieji asmenys akcinė bendrovė „Kauno energija“ ir antstolis R. B. atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė, apie teismo posėdžių vietą ir laiką informuoti tinkamai. Trečiasis asmuo antstolis R. B. prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byla išnagrinėta tretiesiems asmenims nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkinamas, priešieškinis atmetamas.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl turto atidalinimo būdo

23. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad bylos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis (po ½ dalį) priklauso 49,52 m² bendro ploto butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Bylos šalys turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo nuo santuokos nutraukimo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-5399-429/2012.

24. Dėl minėto turto daiktinių teisių (valdymo, naudojimo ir disponavimo) tarp šalių yra kilęs teisminis ginčas, kuriame šalys suformulavo savarankiškus reikalavimus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnio pagrindu („Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės“).

25. Įvertinus ginčo šalių priešpriešinius reikalavimus ir juos pagrindžiančius rašytinius įrodymus, konstatuojama, kad šioje byloje ginčo dalykas yra dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o tai yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2010).

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas (butas) priklauso ieškovei J. K. ir atsakovui A. K. lygiomis dalimis, t. y. nuosavybė yra bendroji dalinė. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausančius nuosavybės teisės objektus bei jais disponuoti, ir ši teisė įgyvendinama bendraturčių sutarimu (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bendraturčių J. K. ir A. K. valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma abiem priimtino sprendimo.

27. Bendraturčiai J. K. ir A. K., įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, galėjo nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tačiau tokia teise nei vienas iš bendraturčių nepasinaudojo nuo pat 2012 m., kuomet šalys tapo buto bendrasavininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise.

28. Ieškovė 2021 m. sausio 21 d. pateiktu patikslintu ieškiniu reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei priteisiant butą, o atsakovui – piniginę kompensaciją (CK 4.80 straipsnio 2 dalis), o atsakovas 2020 m. rugsėjo 7 d. pateiktu priešieškiniu reikalauja nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis). Pagal teismų praktiką prioritetas yra teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (natūra) variantui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).

29. Atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, būtina užtikrinti abiejų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 22 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą.

30. CK 4.80 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

31. Teismas, įvertinęs visų byloje esančių įrodymų (rašytinių įrodymų, ieškovės J. K. ir jos atstovo advokato E. M., atsakovo A. K. ir jo atstovo advokato J. L. žodinių paaiškinimų) visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju būtent ieškovė J. K. įrodė savo reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą.

32. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir tampa paprastesnis subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę. Tai padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-611/2019, 27 punktas). Būtent šie argumentai byloje laikytini esminiais, lemiančiais ieškinio reikalavimų pagrįstumą – iš bylos duomenų visumos nustatyta, kad nuo 2012 m. tarp šalių kylantys nesutarimai dėl bendro buto daiktinių teisių (valdymo, naudojimo, disponavimo) ir itin konfliktiški tarpusavio santykiai suponuoja būtinybę nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius.

33. Atitinkamai daroma išvada, kad pagal atsakovo teikiamą reikalavimą nebūtų užtikrinama, jog ateityje tarp bendraturčių nekils ginčų. Pagal atsakovo iniciatyva parengtą planą su naudojimosi zonomis šalys ir toliau turėtų bendrai naudotis pakankamai didele buto dalimi. O iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalių tarpusavio santykiai yra itin priešiški dėl asmeninių priežasčių. Atsakovo nurodytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas (nustatant buto naudojimo tvarką) nesudarytų sąlygų užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – įgyvendinimą (CPK 2 straipsnis), neužtikrintų siekio sumažinti bendraturčių nesutarimus bei palengvinti nuosavybės teisės įgyvendinimą.

34. Šioms išvadoms pagrįsti teismas toliau pateikia detalesnį byloje esančių įrodymų teisinį vertinimą:

1. Byloje esantys duomenys (ieškovės ir atsakovo žodiniai paaiškinimai) patvirtina, kad nuo pat santuokos nutraukimo 2012 m. iki šiol ginčo butu faktiškai naudojasi tik atsakovas A. K.. Ieškovė J. K. jai priklausančia buto dalimi nesinaudoja. Tiek 2020 m. spalio 6 d., tiek 2021 m. sausio 21 d. vykusiuose teismo posėdžiuose atsakovas A. K. savo elgesiu (pakeltas balso tonas, emocionaliai išreikšti kaltinimai ieškovei nežmonišku elgesiu ir pan.) akivaizdžiai pademonstravo, kad tarp šalių iki šiol egzistuoja didelė nesantaika, šalys visiškai negeba tarpusavyje bendrauti geranoriškai ir tuo labiau priimti bendrus sprendimus dėl bendro turto naudojimosi, valdymo bei disponavimo. Šalių negalėjimą gyventi viename būste netiesiogiai patvirtino ir paties atsakovo priešieškinyje nurodyta pozicija, kad jis, neturėdamas kito būsto, turėtų likti gyventi bute, o ieškovė atitinkamai galėtų savo naudojamą kambarį išnuomoti kitiems asmenims. Teismo vertinimu, ieškovės galimybės realiai ir maksimaliai išnaudoti naudojamą kambarį ženkliai apsunkintų aplinkybė, kad bute yra bendro naudojimo patalpos (virtuvė, koridorius, vonia, tualetas ir sandėliukas), kuriomis nuomininkui tektų kasdien faktiškai bendrai naudotis su atsakovu. Šios aplinkybės ženkliai apsunkintų ieškovės galimybes išnuomoti jai priklausančią naudotis buto dalį. Akcentuotina ir tai, kad tarp bylos šalių nėra ginčo, jog ieškovė jau daugiau kaip aštuonerius metus faktiškai nesinaudoja būstu, dėl kurio yra kilęs ginčas. Todėl naudojimosi tvarkos nustatymas pagal priešieškinio reikalavimą, realiai neužtikrinant ieškovės teisių naudotis būstu, grubiai pažeistų ieškovės nuosavybės teisę ir su šia teise susijusius interesus. Atsakovo argumentai, kad ieškovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), šio ginčo kontekste neturi teisinės reikšmės, nes ieškovės turimos daiktinės teisės į kitą nekilnojamąjį daiktą niekaip nepaneigia ieškovės teisėto intereso atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovės gebėjimai užtikrinti sau kitą gyvenamąjį būstą tik patvirtina ieškovės finansines galimybes tinkamai valdyti ir naudoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Taigi nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovės J. K. nesutikimas su atsakovo A. K. pateiktu pasiūlymu dėl buto naudojimosi tvarkos yra protingai motyvuotas ir paremtas byloje esančiais įrodymais. O atsakovo argumentai ir pateikti įrodymai apie jo sumažėjusį darbingumo lygį neturi lemiamos teisinės reikšmės šiame ginče (žr. atsakovo procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-142874 priedai). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas neturi galimybių susirasti kito būsto, pasinaudojus jam priklausančia pinigine kompensacija.

2. UAB „Ignitis“ 2020 m. spalio 2 d. raštas Nr. 13540–2480 patvirtina, kad ginčo bute paskutinis elektros apskaitos prietaiso patikrinimas buvo atliktas 2020 m. rugsėjo 17 d., užfiksuotas rodmuo – 4 777 kWh. Paskutinis mokėjimas už bute suvartotą elektros energiją atliktas 2018 m. balandžio 24 d., apmokėta iki rodmens 1 619 kWh. 2020 m. spalio 2 d. duomenimis, bute susidariusi 439,27 Eur skola už suvartotą elektros energiją.

3. Iš 2020 m. rugsėjo 18 d. AB „Kauno energija“ el. laiško ir buto apyvartos žiniaraščių duomenų nustatyta, kad ginčo objekte už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. už šilumos energiją yra susidariusi 272,98 Eur skola, o laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. yra susidariusi 2,42 Eur skola už skaitiklio aptarnavimą.

4. A. R. B. 2020 m. rugsėjo 14 d. Turto arešto aktas patvirtina, kad vykdant išieškojimą AB „Kauno energija“ naudai, yra areštuota atsakovui A. K. priklausanti ginčo buto dalis (93/10000 dalis; turto arešto mastas – 317,07 Eur).

5. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovui A. K. nuosavybės teise priklausančiai buto daliai (225/10000 daliai) nuo 2020 m. sausio 20 d. yra taikomas areštas (antstolio R. B. pranešimas).

6. Iš UAB „Kauno vandenys“ 2019 m. lapkričio 18 d. rašto nustatyta, kad atsakymo rengimo metu už suvartotą vandenį ginčo bute buvo susidariusi 54,27 Eur skola.

7. Iš UAB „Ignitis“ 2019 m. lapkričio 14 d. rašto nustatyta, kad atsakymo rengimo metu už suvartotas gamtines dujas ginčo bute buvo susidariusi 16,80 Eur skola.

8. Į bylą pateiktas 2018 m. liepos 27 d. Kauno apylinkės teismo įsakymas, priimtas civilinėje byloje Nr. eL2-21546-1088/20186, patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad iš skolininkų J. K. ir A. K. buvo nutarta išieškoti po 110,95 Eur skolą ir po 5,28 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorei UAB ,,Kauno butų ūkis“ už namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovaciją. Iš į bylą pateiktų mokėjimo nurodymų taip pat nustatyta, kad ieškovei tenkančią skolos dalį ji sumokėjo iš karto, kai tik sužinojo apie skolą (2018 m. rugpjūčio 10 d.).

9. Pateikti į bylą rašytiniai įrodymai paneigia atsakovo argumentus ir pateiktus rašytinius įrodymus apie sumokėtus mokesčius (žr. atsakovo priešieškinio Reg. Nr. DOK-103241 priedai), kad jis tinkamai prižiūri butą ir susidariusios skolos yra mažareikšmės. Priešingai, komunalines paslaugas teikiančių bendrovių pateikti duomenys ir teismų procesiniai sprendimai dėl skolų priteisimo iš šalių patvirtina ieškovės argumentus, kad atsakovas netinkamai vykdo pareigas, susijusias su buto išlaikymo. Nors butu faktiškai daugiau kaip aštuonerius metus naudojasi tik atsakovas, tačiau skolų mokėjimo prievolė, nesant turto atidalinimo, atitinkamai tenka ir butu nesinaudojančiai ieškovei. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė, sužinojusi apie bendrovių reikalavimus dėl susidariusių skolų, nedelsdama apmoka jai tenkančią skolos dalį.

10. Apibendrindamas tai, kas paminėta, teismas sprendžia, kad atsakovo reikalavimas dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo yra nepagrįstas, tai pažeistų ieškovės J. K. (bendraturtės) teises, be kita ko, sudarytų realias prielaidas ateityje naujiems ginčams tarp šalių. Todėl tenkinamas ieškinio reikalavimas dėl buto priteisimo ieškovei, atsakovui priteisiant teismo nustatyto dydžio piniginę kompensaciją, atmetamas priešieškinis dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo.

Dėl atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos dydžio

35. Sprendžiant klausimą dėl piniginės kompensacijos atsakovui dydžio, paminėtina, kad šioje byloje ieškovė pateikė bylą nagrinėjančiam teismui valstybės įmonės „Registrų centras“ svetainės puslapyje ,,Vidutinės rinkos paieška pagal unikalų numerį“ duomenis, jog buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 33 800,00 Eur.

36. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžiuose teikė paaiškinimus, kad galbūt tikslinga atlikti turto vertinimą (2020 m. spalio 6 d. posėdžio pradžioje svarstė galimybę atlikti turto vertinimą, tačiau vėliau apsisprendė, kad turto vertinimo atsakovas neatliks ir neginčys byloje esančių duomenų apie turto vertę, lygią 33 800,00 Eur sumai). Vėlesnėje proceso stadijoje atsakovas pateikė duomenis apie turto vertę – uždarosios akcinės bendrovės „Turto spektras“ 2020 m. spalio 21 d. pažymą. Ieškovė sutiko su pažymoje nurodyta kaina ir atitinkamai patikslino savo reikalavimą, prašydama priteisti atsakovui didesnę piniginę kompensaciją (45 000,00 Eur : 2 = 22 500,00 Eur).

37. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės „Registrų centras“, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2009-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009; kt.).

38. Ieškovė neginčijo atsakovo pateiktų duomenų apie buto vertę. Kaip matyti, buto kainą apytiksliai nustatė uždarosios akcinės bendrovės „Turto spektras“ atstovai, veikiantys nekilnojamojo turto rinkoje. Šalys su tokia išvada sutiko. Todėl konstatuojama, kad ir teismas, spręsdamas šalių ginčą, gali remtis turto kaina, nustatyta uždarosios akcinės bendrovės „Turto spektras“ 2021 m. spalio 21 d. pažymoje (45 000,00 Eur).

39. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, akcentuotina, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis ženkliai skiriasi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovės draudžiamosios pajamos 2020 m. sudarė vidutiniškai 2 500,00 Eur, tuo tarpu atsakovo draudžiamąsias pajamas 2020 m. sudaro tik 226,43 Eur valstybės mokama išmoka. Atsakovas paskutinį kartą nuo 2020 m. birželio 4 d. iki birželio 17 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), draudžiamosios pajamos sudarė 151,37 Eur sumą. Šie duomenys patvirtina, kad priešingai nei ieškovė, atsakovas neturėtų finansinių galimybių išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją už jam atitenkantį turtą.

40. Taigi, nesant tarp šalių ginčo dėl turto rinkos vertės (45 000,00 Eur), ir byloje ieškovei įrodžius savo gerą turtinę padėtį, konstatuojama, kad ieškovės J. K. ieškinio reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo yra pagrįstas ir tenkinamas – atsakovui A. K. iš ieškovės J. K. priteistina 22 500,00 Eur kompensacija pinigais.

41. Pažymėtina, kad byloje yra pateikti duomenys, kad antstolis R. B. 2020 m. rugsėjo 14 d. Turto arešto aktu, vykdant išieškojimą AB „Kauno energija“ naudai, areštavo atsakovui A. K. priklausančią ginčo buto dalį (93/10000 dalis; turto arešto mastas – 317,07 Eur). Trečiasis asmuo AB „Kauno energija“ nepateikė teismui pozicijos dėl turto padalinimo būdo, nereiškė savarankiškų reikalavimų. Be to, antstolio R. B. 2020 m. rugsėjo 7 d. pažyma patvirtina, kad skola šiuo metu yra mokama dalimis. Šios aplinkybės patvirtina, kad nėra teisinių kliūčių ginčo objektą (butą) padalinti pagal patikslinto ieškinio reikalavimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai yra patenkinti visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 379,00 Eur faktiškai sumokėtas žyminis mokestis ir ieškovės patikslintu ieškiniu prašomos priteisti 1 202,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą.

44. Pažymėtina, kad išlaidos už advokato E. M. paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalių dydžių.

45. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo A. K. priešieškinio reikalavimai yra atmetami visa apimtimi, konstatuojama, kad nėra teisinio pagrindo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės J. K..

46. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes atsakovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės J. K. ieškinį tenkinti.

Atidalyti J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 49,52 m² bendro ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu:

- butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už jo ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 22 500,00 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) kompensaciją.

Priteisti ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 379,00 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt devynių Eur) žyminį mokestį ir 1 202,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dviejų Eur) išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

Atmesti atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei J. K. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.