- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-25
- Bylos Nr.
- e2A-1037-638/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08217-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Žemaitienė, Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Kauno energija“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovo A. K. priešieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi turtu (butu) tvarkos nustatymo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Kauno energija“, antstolis R. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. J. K., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė atidalyti J. K. ir A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 49,52 m² bendro ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. ((duomenys neskelbtini)tokiu būdu: butas su rūsiu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), atitenka J. K. asmeninės nuosavybės teise, A. K. už jo ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), iš J. K. priteisti 22 500 Eur kompensaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė ir paaiškino, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo buvo nutraukta(duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5399-429/20122 pagal pareiškėjų J. K. ir A. K. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas, nutraukdamas santuoką, padalino santuokoje įgytą turtą – sutuoktiniams po santuokos nutraukimo atiteko po ½ dalį buto, esančio(duomenys neskelbtini). Nutraukiant santuoką naudojimosi butu tvarka nebuvo nustatyta, nes sutuoktiniai tarpusavyje nesutarė ir jiems pavyko susitarti tik dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Visu butu faktiškai naudojosi ir jame gyveno tik A. K.. Atsakovas žodiniu susitarimu garantavo, kad visas buto išlaikymo ir priežiūros išlaidas mokės savo lėšomis. Atsakovas paskutiniuosius 3–4 metus reguliariai nemoka mokesčių už bute suvartotą elektros energiją ir gamtines dujas bei sąmoningai nedeklaruoja rodmenų, tokiu būdu pažeisdamas ir kitos bendrasavininkės interesus. Ieškovė vertina, kad buto renovacijos ir šilumos energijos išlaidos, kurias ji kaip bendraturtė sumokėjo, yra išlaidos butui išlaikyti ir išsaugoti. Tačiau nesutinka mokėti išlaidų, kurios atsirado išskirtinai dėl bute gyvenančio atsakovo poreikių ir vartojimo (šalto vandens, elektros energijos, gamtinių dujų ir kt.). Ieškovės netenkina tai, kad ji negali naudotis savo ½ buto dalimi, negauna iš turto naudos, be to, gali patirti nuostolius dėl to, jog atsakovas nemoka komunalinių mokesčių, susidariusių išskirtinai dėl jo naudojimosi butu (šalto vandens, elektros energijos, gamtinių dujų naudojimas). Ieškovė dirba, gauna stabilias ir pakankamas su darbo santykiais susijusias pajamas, todėl gali iš karto atsakovui išmokėti kompensaciją pinigais. Ieškovės žiniomis, atsakovas niekur nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu, nemoka reguliariai komunalinių mokesčių už butą, todėl atsakovas nebūtų finansiškai pajėgus atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją išmokėti ieškovei. Nustačius naudojimosi daiktu tvarką pagal atsakovo reikalavimus ieškovei tektų ne tik mažesnio ploto kambarys, bet taip pat šalys būtų priverstos naudotis bendro naudojimo patalpomis. Naudojimasis tokiu būdu padalytu turtu gali lemti neišsprendžiamus šalių ginčus. Bendras gyvenimas vienuose namuose, ieškovės vertinimu, yra neįmanomas dėl atsakovo netinkamo gyvenimo būdo bei dėl itin konfliktiškų tarpusavio santykių.
3. A tsakovas pateikė teismui priešieškinį, prašydamas nustatyti, kad A. K. pagal buto planą naudojasi buto patalpa – kambariu, plane pažymėtu 18-6 (18,08 m²), nustatyti, kad J. K. pagal buto planą naudojasi buto patalpa – kambariu, plane pažymėtu 18-7 (11,86 m²), nustatyti, kad A. K. ir J. K. pagal buto planą bendrai naudojasi buto patalpomis, plane pažymėtomis 18-1 (6,16 m²), 18-2 (1,34 m²), 18-3 (2,69 m²), 18-4 (1,26 m²), priteisti valstybei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė ir paaiškino, kad ieškovės siūlomas turto atidalinimo būdas pažeistų jo teises ir turtinius interesus, nes, skirtingai nei ieškovė, atsakovas daugiau neturi jokio nekilnojamojo turto, ginčo butas yra vienintelis jo būstas. Atsakovo vertinimu, nustatyta buto naudojimosi tvarka užtikrintų abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovė galėtų pati nuspręsti, ar savo naudojamą buto dalį naudoti pati ar išnuomoti ir pan. Atsakovas sutinkantis mokėti ieškovei atitinkamo dydžio nuomos mokestį už jam tenkantį naudotis didesnio ploto kambarį. Ieškovės argumentus apie skolas už buto komunalinius mokesčius atsakovas laikė neturinčiais teisinės reikšmės, nes nedidelio dydžio įsiskolinimai nepatvirtina visiško nesirūpinimo butu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Teismas atidalijo ieškovei J. K. ir atsakovui A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 49,52 m² bendro ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)tokiu būdu: butą su rūsiu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisė J. K., A. K. už jo ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), iš J. K. priteisė 22 500 Eur kompensaciją. Teismas priteisė ieškovei J. K. iš atsakovo A. K. 379 Eur žyminį mokestį ir 1 202 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Teismas atmetė atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei J. K. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo.
5. Teismas nurodė, kad nekilnojamasis daiktas (butas) priklauso ieškovei J. K. ir atsakovui A. K. lygiomis dalimis, t. y. nuosavybė yra bendroji dalinė. Nuo pat santuokos nutraukimo 2012 m. iki šiol ginčo butu faktiškai naudojasi tik atsakovas. Ieškovė jai priklausančia buto dalimi nesinaudoja. Teismas pažymėjo, kad tiek 2020 m. spalio 6 d., tiek 2021 m. sausio 21 d. vykusiuose teismo posėdžiuose atsakovas savo elgesiu (pakeltas balso tonas, emocionaliai išreikšti kaltinimai ieškovei nežmonišku elgesiu ir pan.) akivaizdžiai pademonstravo, kad tarp šalių iki šiol egzistuoja didelė nesantaika, šalys visiškai negeba tarpusavyje bendrauti geranoriškai ir tuo labiau priimti bendrus sprendimus dėl bendro turto naudojimosi, valdymo bei disponavimo. Šalių negalėjimą gyventi viename būste netiesiogiai patvirtino ir paties atsakovo priešieškinyje nurodyta pozicija, kad jis, neturėdamas kito būsto, turėtų likti gyventi bute, o ieškovė atitinkamai galėtų savo naudojamą kambarį išnuomoti kitiems asmenims. Teismo vertinimu, ieškovės galimybės realiai ir maksimaliai išnaudoti naudojamą kambarį ženkliai apsunkintų aplinkybė, kad bute yra bendro naudojimo patalpos (virtuvė, koridorius, vonia, tualetas ir sandėliukas), kuriomis nuomininkui tektų kasdien faktiškai bendrai naudotis su atsakovu. Šios aplinkybės ženkliai apsunkintų ieškovės galimybes išnuomoti jai priklausančią naudotis buto dalį. Teismas akcentavo ir tai, kad tarp bylos šalių nėra ginčo, jog ieškovė jau daugiau kaip aštuonerius metus faktiškai nesinaudoja būstu, dėl kurio yra kilęs ginčas. Todėl naudojimosi tvarkos nustatymas pagal priešieškinio reikalavimą, realiai neužtikrinant ieškovės teisių naudotis būstu, grubiai pažeistų ieškovės nuosavybės teisę ir su šia teise susijusius interesus. Teismas sprendė, kad ieškovės gebėjimai užtikrinti sau kitą gyvenamąjį būstą tik patvirtina ieškovės finansines galimybes tinkamai valdyti ir naudoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės nesutikimas su atsakovo pateiktu pasiūlymu dėl buto naudojimosi tvarkos yra protingai motyvuotas ir paremtas byloje esančiais įrodymais. O atsakovo argumentai ir pateikti įrodymai apie jo sumažėjusį darbingumo lygį neturi lemiamos teisinės reikšmės šiame ginče ( atsakovo procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-142874 priedai). Teismas vertino, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas neturi galimybių susirasti kito būsto, pasinaudojus jam priklausančia pinigine kompensacija.
6. Teismas nurodė, kad pateikti į bylą rašytiniai įrodymai paneigia atsakovo argumentus ir pateiktus rašytinius įrodymus apie sumokėtus mokesčius (atsakovo priešieškinio Reg. Nr. DOK-103241 priedai), kad jis tinkamai prižiūri butą ir susidariusios skolos yra mažareikšmės. Priešingai, komunalines paslaugas teikiančių bendrovių pateikti duomenys ir teismų procesiniai sprendimai dėl skolų priteisimo iš šalių patvirtina ieškovės argumentus, kad atsakovas netinkamai vykdo pareigas, susijusias su buto išlaikymo. Nors butu faktiškai daugiau kaip aštuonerius metus naudojasi tik atsakovas, tačiau skolų mokėjimo prievolė, nesant turto atidalinimo, atitinkamai tenka ir butu nesinaudojančiai ieškovei. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė, sužinojusi apie bendrovių reikalavimus dėl susidariusių skolų, nedelsdama apmoka jai tenkančią skolos dalį. Teismas sprendė, kad atsakovo reikalavimas dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo yra nepagrįstas, tai pažeistų ieškovės J. K. (bendraturtės) teises, be kita ko, sudarytų realias prielaidas ateityje naujiems ginčams tarp šalių.
7. Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl piniginės kompensacijos atsakovui dydžio šioje byloje ieškovė pateikė bylą nagrinėjančiam teismui valstybės įmonės Registrų centras svetainės puslapyje ,,Vidutinės rinkos paieška pagal unikalų numerį“ duomenis, jog buto vidutinė rinkos vertė yra 33 800 Eur. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžiuose teikė paaiškinimus, kad galbūt tikslinga atlikti turto vertinimą (2020 m. spalio 6 d. posėdžio pradžioje svarstė galimybę atlikti turto vertinimą, tačiau vėliau apsisprendė, kad turto vertinimo atsakovas neatliks ir neginčys byloje esančių duomenų apie turto vertę, lygią 33 800 Eur sumai). Vėlesnėje proceso stadijoje atsakovas pateikė duomenis apie turto vertę – UAB „Turto spektras“ 2020 m. spalio 21 d. pažymą. Ieškovė sutiko su pažymoje nurodyta kaina ir atitinkamai patikslino savo reikalavimą, prašydama priteisti atsakovui didesnę piniginę kompensaciją (45 000,00 Eur : 2 = 22 500 Eur). Ieškovė neginčijo atsakovo pateiktų duomenų apie buto vertę. Buto kainą apytiksliai nustatė UAB „Turto spektras“ atstovai, veikiantys nekilnojamojo turto rinkoje. Šalys su tokia išvada sutiko. Todėl teismas konstatavo, kad ir teismas, spręsdamas šalių ginčą, gali remtis turto kaina, nustatyta UAB „Turto spektras“ 2021 m. spalio 21 d. pažymoje (45 000 Eur). Teismas pažymėjo, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis ženkliai skiriasi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovės draudžiamosios pajamos 2020 m. sudarė vidutiniškai 2 500 Eur, tuo tarpu atsakovo draudžiamąsias pajamas 2020 m. sudaro tik 226,43 Eur valstybės mokama išmoka. Atsakovas paskutinį kartą nuo 2020 m. birželio 4 d. iki birželio 17 d. dirbo UAB „Loganas“, draudžiamosios pajamos sudarė 151,37 Eur sumą. Šie duomenys patvirtina, kad priešingai nei ieškovė, atsakovas neturėtų finansinių galimybių išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją už jam atitenkantį turtą. Taigi, nesant tarp šalių ginčo dėl turto rinkos vertės (45 000 Eur), ir byloje ieškovei įrodžius savo gerą turtinę padėtį, teismas konstatavo, kad ieškovės J. K. ieškinio reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo yra pagrįstas ir tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai taikė subsidiarų atidalijimo būdą - atidalijimą piniginiu ekvivalentu, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą - atidalijimą natūra. Teismui buvo žinoma, kad visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai, kad apelianto priešieškiniu pateiktas buto atidalijimo natūra variantas fiziškai įmanomas įgyvendinti, atitinka bendraturčių dalis, nedaro neproporcingos žalos butui ir nepažeidžia ieškovės teisių.
1.2. Teismas nepagrįstai suabsoliutino ieškovės, siekiančios atidalyti bendrosios nuosavybės turto dalį, išmokant kitam bendraturčiui piniginę kompensaciją, teises, taip iškeliant vieno bendraturčio teises aukščiau kito ir įgyvendinant vieno bendraturčio teisę kito bendraturčio sąskaita. Ieškovė jau daugiau kaip aštuonerius metus faktiškai nesinaudoja būstu, dėl kurio yra kilęs ginčas, todėl visiškai neteisinga teismo išvada, kad naudojimosi tvarkos nustatymas pagal priešieškinio reikalavimą, realiai neužtikrinant ieškovės teisių naudotis būstu, grubiai pažeistų ieškovės nuosavybės teisę ir su šia teise susijusius interesus.
1.3. Teismo sprendime nėra jokių motyvų, kodėl teismas atmetė apelianto atsakovo argumentus, o pateikti įrodymai apie apelianto sumažėjusį darbingumo lygį neturi lemiamos teisinės reikšmės šiame ginče. Taip pat, visiškai nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu apeliantas privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis neturi galimybių susirasti kito būsto, pasinaudojus jam priklausančia pinigine kompensacija, kai jis siekia nustatyti naudojimosi būstu tvarką, o ne būsto atidalijimo, dėl kurio kyla reali grėsmė netekti teisės į būstą dėl ieškovės piktavališko elgesio, siekiant iš apelianto atimti jo būstą, kuriame jis nepertraukiamai gyvena didžiąją savo gyvenimo dalį.
1.4. Teismas atmetė visus apelianto argumentus susijusius su būtinybe gyventi bute ir nusprendė diskriminuoti apeliantą dėl jo socialinės padėties, nes jo reikalavimas dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo yra neva nepagrįstas, tai neva pažeistų ieškovės J. K. (bendraturtės) teises, be kita ko, sudarytų realias prielaidas ateityje naujiems ginčams tarp šalių. Kaip gali kilti ginčai tarp šalių, jei ieškovė bute negyvena 8 metus ir negyventų, nustačius naudojimosi butu tvarką, o gyventų nuomininkai, teismas nepaaiškino.
1.5. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad, teismui priteisus jai visą butą natūra, priteisiant iš jos kompensaciją apeliantui, turi lėšų (ar turės) sumokėti kompensaciją. Teismo posėdžio metu nei ieškovė, nei jos atstovas negalėjo nurodyti, kas, per kiek laiko ir kokiu būdu sumokės apeliantui teismo priteistą 22 500 Eur kompensaciją. Vien aplinkybė, kad ieškovės draudžiamosios pajamos 2020 m. sudarė vidutiniškai 2 500 Eur, neįrodo, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas. Kokias patiria išlaidas per metus, ieškovė teismui įrodymų nepateikė, kiek liktų pajamų kompensacijai išmokėti atskaičius ieškovės išlaidas, duomenų byloje nėra, o teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino. Dėl nurodytų argumentų pripažintina nepagrįsta ir neobjektyvi teismo išvada, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo yra pagrįstas.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. K. prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prijungti prie bylos naujus įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovas priešieškiniu nereikalavo atidalyti jo dalį natūra. Apeliantas klysta ar klaidina apeliacinės instancijos teismą, nes atsakovas priešieškiniu reikalavo nustatyti buto naudojimosi tvarką.
2.2. Ieškovė įgyvendino savo teisę neturėti bendros dalinės nuosavybės su atsakovu, su kuriuo nutraukė santuoką ir ne mažiau kaip devynis metus nesinaudojo jai priklausančia 1/2 buto dalimi. Teismas, įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo žodiniai paaiškinimai patvirtina, kad nuo pat santuokos nutraukimo 2012 m. iki šiol ginčo butu faktiškai naudojasi tik atsakovas. Teismas turėjo progos įsitikinti keliuose teismo posėdžiuose atsakovo elgesiu teisme, konstatavęs sprendime, kad tarp šalių iki šiol egzistuoja didelė nesantaika, šalys visiškai negeba tarpusavyje bendrauti geranoriškai ir tuo labiau priimti bendrus sprendimus dėl bendro turto naudojimosi, valdymo bei disponavimo.
2.3. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad pagal atsakovo iniciatyva parengtą planą su naudojimosi zonomis šalys ir toliau turėtų bendrai naudotis pakankamai didele buto dalimi, o esant tarp šalių itin priešiškiems santykiams dėl asmeninių priežasčių, atsakovo nurodytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas nustatant buto naudojimo tvarką nesudarytų sąlygų užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių - įgyvendinimą, neužtikrintų siekio sumažinti bendraturčių nesutarimus bei palengvinti nuosavybės teisės įgyvendinimą.
2.4. Esant tarp šalių konfliktiniams santykiams dėl atsakovo konfliktiško elgesio, pastovaus atsakovo varžymo ieškovei naudotis, netgi patekti į ir jai priklausantį butą, ieškovė apskritai negalėjo rizikuoti savo ir kitų asmenų (nuomininkų) sveikata, saugumu naudojantis ar leidžiant išnuomoti kitiems asmenims tokiomis sąlygomis atsakovo faktiškai užvaldytame visame bute.
2.5. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad už 1/2 dalį buto ji gali iš karto sumokėti 22 500 Eur kompensaciją atsakovui. Jeigu ji to nepadarytų, atsakovas visada gali gauti iš teismo vykdomąjį raštą ir nukreipti išieškojimą į ieškovės 1/2 to paties buto dalį, kas idealiai atitiktų atsakovo interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
11. Ieškovė prašo prie bylos prijungti naują įrodymą: Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą apie butą (duomenys neskelbtini) (registro Nr. 20/102195) (2021-04-15). Motyvų prijungti naują įrodymą nenurodo.
12. Naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje pateikimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise. Įvertinus, kad teikiamas dokumentas yra viešojo registro duomenys, kuriuos teismas galėtų naudoti ir savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tačiau nenurodyta motyvų priimti naują įrodymą, dokumentas nepriimamas.
13. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo (CK 4.75 straipsnis) ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis).
14. Nustatyta, kad bylos šalys (buto(duomenys neskelbtini), bendraturčiai) prašė spręsti jų bendrosios nuosavybės įgyvendinimo klausimą skirtingais būdais: ieškovė prašė atidalinti butą (CK 4.80 straipsnis), o atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi butu tvarką (CK 4.81 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bendroji nuosavybė tinkamiau bus įgyvendinta atidalinant butą ieškovės siūlomu būdu. Apeliantas savo skunde teigia, kad atidalinimas piniginiu ekvivalentu yra taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą - atidalijimą natūra. Kolegija tokį apelianto argumentą atmeta, nes atidalinti buto natūra nė viena iš šalių neprašė, kaip minėta, atsakovas prašė nustatyti naudojimosi tvarką. Todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo peržengti pareikštų reikalavimų ribų ir nuspręsti dėl to, ko nebuvo prašoma.
15. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas vieno bendraturčio teises suabsoliutino, iškėlė aukščiau, negu kito bendraturčio ir įgyvendino vieno bendraturčio teisę kito bendraturčio sąskaita. Pats apeliantas pripažįsta, kad ieškovė jau daugiau kaip aštuonerius metus faktiškai nesinaudoja būstu, dėl kurio yra kilęs ginčas, kitaip tariant, apeliantas pripažįsta, kad jau aštuoneri metai, kai būtent jis kaip bendraturtis yra iškėlęs savo teises aukščiau, negu kitos bendraturtės, nes jis vienas naudojasi visu ginčo butu. Teisė naudoti savo nuosavybę pilna apimtimi (naudoti, valdyti, disponuoti) yra apibrėžta CK 4.37 straipsnio 1 dalyje ir sudaro Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyto nuosavybės neliečiamumo principo turinį. Šios bylos atveju ieškovė aštuonerius metus negali savo nuosavybe (buto dalimi) naudotis, neturi net rakto įeiti į butą. Nuo ginčo buto padalinimo 2012 metais atsakovas turėjo daug laiko išspręsti bendrosios nuosavybės įgyvendinimo klausimą, tačiau atsakovas jokių pastangų šią problemą spręsti nedėjo. Teismo proceso metu atsakovo siūlytas variantas ieškovės buto dalį išnuomoti yra deklaratyvus, nekonkretus. Atsakovo siūloma naudojimosi butu tvarka nėra tinkama, nes atsakovas jam prašo paskirti didesnio ploto kambarį, negu ieškovei, apie kompensavimą jam tenkančios didesnės dalies nieko nenurodo.
16. Teisėjų kolegija išklausė 2020 m. spalio 6 d. ir 2021 m. sausio 21 d. teismo posėdžių garso įrašus, iš kurių matyti, kad atsakovas, net ir gavęs ieškinį, negeba susikaupti, dalykiškai atsakyti į teismo ir kitų bylos dalyvių klausimus, įsigilinti į problemą, pasiūlyti realius bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdus, bendradarbiauti ir kooperuotis su ieškove. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių kylantys nesutarimai dėl bendro buto daiktinių teisių (valdymo, naudojimo, disponavimo) ir itin konfliktiški tarpusavio santykiai suponuoja būtinybę nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius. Sutiktina su ieškove, kad jeigu bendraturčiai negali konstruktyviai pasikalbėti net teismo posėdžio metu, tai mažiau oficialioje aplinkoje konstruktyvus bendravimas dar mažiau tikėtinas.
17. Apelianto teiginiai, kad teismas nusprendė jį diskriminuoti dėl jo socialinės padėties, yra deklaratyvūs ir nesuprantami. Diskriminacija bendrąja prasme yra priešingas teisei veiksmas (veiksmai), dėl kurio žmogui buvo sumažintos arba atimtos lygios galimybės realizuoti savo teises vienodomis su kitais individais sąlygomis. Vertinant diskriminaciją ir siekiant identifikuoti jos buvimą ar nebuvimą, būtina palyginti kelis žmones, t. y., ar jie vienodi savo požymiais, teisėmis bei galimybėmis ir ar tokioje pačioje ar panašioje situacijoje su jais elgiamasi vienodai. Apeliantas nenurodė, koks kitas asmuo, vienodas su apeliantu savo požymiais, teisėmis ir galimybėmis, buvo traktuojamas palankiau, negu apeliantas. Todėl kolegija vertina, kad apeliantas nepateikė nuorodų į aplinkybes, kurios leistų manyti buvus diskriminaciją.
18. Apeliantas išreiškė abejones, ar ieškovė galės išmokėti jam 22 500 Eur piniginę kompensaciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės galėjimas ar negalėjimas išmokėti iš jos priteistą kompensaciją už turtą, yra teismo sprendimo vykdymo klausimas. Jeigu atsitiktų taip, kad ieškovė negalėtų išmokėti kompensacijos, tai teismo sprendimas liktų neįvykdytas, kas būtų apeliantui, sprendžiant iš jo pasisakymų teismo posėdžiuose, netgi palankiau, nes neišmokėjusi kompensacijos, ieškovė neįgytų nuosavybės teisės į ½ dalį ginčo buto.
19. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės įgyvendinimą (CK 4.80 straipsnis), tinkamai vertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
20. Ieškovės išlaidos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (414 Eur) priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 414 Eur (keturis šimtus keturiolika eurų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.