Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Trinitronas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (kreditorės) Vokietijos bendrovės DKV EURO SERVICE GmbH+Co. KG skundą atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Trinitronas“ dėl 2025 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė atsakovės UAB „Trinitronas“ 2025 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo metu priimtų nutarimų vykdymą bei uždraudė atsakovei ir jos nemokumo administratorei UAB „Simpatija“ priimti ir vykdyti bet kokius sprendimus, atlikti veiksmus, susijusius su tolesniu atsakovės UAB „Trinitronas“ bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymu, iki įsiteisės teismo nutartis nagrinėjamoje byloje dėl bankroto vykdymo ne teismo tvarka teisėtumo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės bei teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties Nr. e3K-3-237-684/2019 16 punktas).

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė pateiktais įrodymais įrodinėja aplinkybę, jog pareiškėja buvo tinkamai informuota apie šaukiamą atsakovės kreditorių susirinkimą ir tokiu būdu atsakovė siekia paneigti pareiškėjos suinteresuotumą reikšti skundą dėl kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo, kartu ir pareiškėjos skundo prima facie (preliminarus) pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirasis skundas nagrinėjamas dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o apeliantės pateikti įrodymai yra susiję su ginčo esme ir teismas dėl jų pasisakys bei juos įvertins, nagrinėdamas bylą iš esmės pagal pareiškėjos skundą dėl kreditorių susirinkime priimtų nutarimų (ne)teisėtumo. Įvertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas neprideda apeliantės naujai pateiktų duomenų prie bylos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

15. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

16. Įstatyme nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis apibrėžia ir aplinkybes, kurias ieškovas (šiuo atveju pareiškėja) turi įrodyti, siekdamas, kad byloje būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021).

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjos skundas yra preliminariai pagrįstas, be to, teismo įvertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų grėsmė būsimo galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atskirajame skunde kvestionuojamos šios pirmosios instancijos teismo išvados, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatliko skundo preliminaraus pagrįstumo vertinimo ir padarė nepagrįstą išvadą, jog skundas yra preliminariai pagrįstas. Apeliantės vertinimu, skundas nėra prima facie pagrįstas, nes skundą pateikė tokios teisės neturintis subjektas, be to teismo pritaikytos laikinosios priemonės pažeidžia JANĮ įtvirtintus principus, atsakovės ir jos kreditorių bei trečiųjų asmenų teises. Taigi apeliantė ginčija pareiškėjos skundo tikėtiną pagrįstumą bei teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį bei (ne)pagrįstumą.

Dėl pareiškėjos skundo preliminaraus pagrįstumo

18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka vien įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019). Šios pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia šiuo atveju pareiškėjos pateikto skundo dėl kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.

20. JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimą turi teisę teismui apskųsti šie asmenys: 1) kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą; 2) kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas; 3) nemokumo administratorius; 4) restruktūrizuojamas juridinis asmuo.

21. Nustatant asmenis, turinčius teisę skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus, nurodoma, kad JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje išvardintiems asmenims įstatymas suteikia teisę ginčyti kreditorių susirinkime priimtus sprendimus be papildomo savo teisinio suinteresuotumo pagrindimo, tačiau kiti asmenys, kurių teisėms ir teisėtiems interesams gali turėti įtaką kreditorių susirinkime priimti sprendimai, savo teisę į teisminę gynybą bankroto byloje turi įgyvendinti laikydamiesi teismų praktikoje šiuo klausimu išplėtotų taisyklių, t. y. įrodydami savo teisinį suinteresuotumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-239-241/2021; 2022 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-280-798/2022).

22. Pareiškėja (atsakovės kreditorė) skundą grindė aplinkybe, kad ji, kaip kreditorė, nedalyvavo ginčo kreditorių susirinkime, kadangi nebuvo tinkamai apie jį informuota. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, ji pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą ir skunde nurodė teisinius bei faktinius argumentus, jos nuomone, patvirtinančius, kad skunde išdėstyti reikalavimai yra pagrįsti. Kartu su skundu pateikė įrodymus, kurie, jos įsitikinimu, pagrindžia skunde nurodytas faktines aplinkybes bei reikalavimus. Iš pirmosios instancijos teismui šalių pateiktų procesinių dokumentų, taip pat iš nagrinėjamo atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį turinio akivaizdu, kad dėl apeliantės nurodomų aplinkybių, kuriomis ji įrodinėja pareiškėjos skundo nepagrįstumą, yra kilęs ginčas, kuris bus išspręstas šį ginčą išnagrinėjus iš esmės. Tačiau tai, atliekant preliminarų skundo vertinimą, sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nelemia išvados, kad pareiškėjos skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikti argumentai dėl skundo preliminaraus nepagrįstumo yra pernelyg susiję su ginčo esme ir nėra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjai palankus teismo procesinis sprendimas akivaizdžiai negalėtų būti priimtas. Tokių duomenų visiškai pakako skundo preliminariam pagrįstumo įvertinimui, kaip vienos iš būtinų sąlygų, sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

23. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 17 d. nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjos Vokietijos bendrovės DKV EURO SERVICE GmbH+Co. KG skundą ir panaikino atsakovės 2025 m. rugpjūčio 14 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu priimtus nutarimus 1–6 darbotvarkės klausimais; atmetė pareiškėjos Vokietijos bendrovės DKV EURO SERVICE GmbH+Co. KG skundo prašymą nutraukti UAB „Trinitronas“ bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka. Nutartis neįsiteisėjusi.

24. Nors minėta pirmosios instancijos teismo nutartis šiuo metu ir nėra įsiteisėjusi, tačiau aplinkybė, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės pirmosios instancijos teisme, skundas iš esmės buvo patenkintas (panaikinti skundžiami kreditorių susirinkime priimti nutarimai ir skundas netenkintas tik dalyje dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka nutraukimo), nagrinėjant apeliantės atskirąjį skundą, kuriuo prašoma panaikinus skundžiamą nutartį, klausimą išspręsti iš esmės, atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tik suteikia papildomą pagrindą išvadai dėl pareiškėjos skundo reikalavimų prima facie pagrįstumo.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus bei nustatytą faktinę aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino pareiškėjos skundą (panaikino skundžiamo 2025 m. rugpjūčio 14 d. įvykusio kreditorių susirinkime priimtus nutarimus), laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje neturi pakankamo ir pagrįsto pagrindo išvadai, kad pareiškėjos skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas, o kreditorės pasirinktas teisių gynimo būdas – neleistinas ar neįmanomas. Dėl to skundas pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertintas kaip preliminariai pagrįstas.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

26. Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Šios priemonės taikymo poreikį pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

28. Vertinant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą – grėsmę teismo sprendimo įvykdymui – pažymėtina, kad nei CPK, nei JANĮ nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo, todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus konkrečios situacijos faktines aplinkybes.

30. Įvertinus skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimų pobūdį ir reikšmę, akivaizdu, jog prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (sprendimų vykdymo sustabdymo) taikymo tikslas yra prevencinis, užtikrinantis padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esama padėtis) išsaugojimą bei užkertantis kelią žalai atsirasti ar padidėti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai).

31. Atsakovės 2025 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo sprendimais buvo pradėtas atsakovės bankroto procesas ne teismo tvarka. Taigi, kreditorei, nesutinkančiai su atsakovės bankroto procedūrų vykdymu ne teismo tvarka, vienintelė priemonė tokią procedūrą ginčyti yra kreiptis į teismą su skundu dėl kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius tolesnių atsakovės bankroto ne teismo tvarka procedūrų, atliktos bankroto procedūros ateityje, dar iki teismui išnagrinėjant pareiškėjos skundą dėl bendrovės bankroto ne teismo tvarka pradžios teisėtumo, taip pat galėtų tapti ginčo objektu, o tokiu atveju teismo procesinio sprendimo, priimto išnagrinėjus pareiškėjos skundą, įvykdymas galėtų tapti apsunkintu ir (ar) neįvykdomu. Tai reiškia, kad, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – bendrovės bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, sustabdymas, atlieka būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymo užtikrinančią paskirtį.

32. Juridinių asmenų nemokumo procese vyraujantis viešasis interesas lemia ypatingą bankroto proceso inicijavimo, jo pradžios teisėtumo reikšmę, nes tik teisėtai pradėtas bankroto procesas bei teisėtai paskirtas bankrutuojančios bendrovės atstovas (nemokumo administratorius) gali užtikrinti tolesnių bankroto procedūrų atlikimo teisėtumą. Pareiškėjai teisme ginčijant pradėto bankroto proceso teisėtumą, tolesni veiksmai neturėtų būti atliekami iki teismas įsitikins skundo (ne)pagrįstumu. Būtent tokią konservacinę paskirtį atlieka pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neleidžiančios iki ginčo išsprendimo iš esmės realizuoti jau priimtus kreditorių sprendimus ar atlikti naujus veiksmus. Šis interesas yra reikšmingesnis nei dalies bendrovės kreditorių siekis kuo greičiau užbaigti bendrovės nemokumo procedūrą, juolab kad skundo dėl kreditorių susirinkimo nagrinėjimas teisme įprastai yra operatyvus.

33. Sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principų, svarbu atsižvelgti į tai, kad pareiškėja ginčija ne teismo tvarka pradėto atsakovės bankroto proceso teisėtumą, teigdama, jog buvo pažeistos JANĮ 55 straipsnio nuostatos dėl tinkamo jos, kaip kreditorės, informavimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą. Pareiškėja siekia pripažinti, kad atsakovės bankroto procedūra ne teismo tvarka buvo pradėta neteisėtai ir užkirsti galimybę šios procedūros vykdymui. Taigi yra kvestionuojamas bankroto proceso ne teismo tvarka pagrįstumas ir nėra aišku, ar jis pradėtas teisėtai, todėl tolesnių bankroto proceso procedūrų vykdymo sustabdymas atitinka tiek ekonomiškumo, tiek proporcingumo principus. Atkreiptinas dėmesys, kad nesustabdžius skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymo, bankroto procesas ne teismo tvarka galėtų tęstis ir (ar) netgi baigtis bendrovės išregistravimu iš Juridinių asmenų registro, o tokiu atveju pareiškėjai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas ir apskritai prarastų prasmę.

34. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad vykdant tolimesnes bankroto procedūras, tuo atveju, jei bendrovės bankroto procesas, vykdomas ne teismo tvarka, būtų nutrauktas kaip neteisėtas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galėtų atsirasti sunkesnės pasekmės nei šio proceso sustabdymo iki paaiškės skundžiamų nutarimų dėl bankroto ne teismo tvarka iškėlimo teisėtumas atveju. Sprendžiant, ar yra pagrindas sustabdyti bankroto ne teismo tvarka procedūras iki bus išnagrinėtas bankroto iškėlimo teisėtumo klausimas, be kita ko, pagal analogiją atsižvelgtina ir į teisinį reguliavimą, pagal kurį apskundus teismo nutartį, kuria įmonei iškelta bankroto byla, šios įmonės bankroto procesas (teismo tvarka) nepradedamas vykdyti iki nebus išspręstas nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1939-407/2016; 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje e2-383-781/2021). Pažymėtina, kad apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai nesukelia abejonių dėl Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamos teismų praktikos ir nesuponuoja pagrindo ją keisti.

35. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad, panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjai palankaus teismo procesinio sprendimo atveju jo įvykdymas galėtų pasunkėti arba taptų neįmanomas ir ši aplinkybė leidžia konstatuoti egzistuojant ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – pareiškėjai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmę.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog skundžiama nutartimi nemokumo administratorei yra uždrausta atlikti bet kokius veiksmus, kadangi skundžiama nutartimi laikinai sustabdyti tik tolesni bendrovės bankroto ne teismo tvarka procesai, tačiau ja nepanaikinti kreditorių susirinkimo paskirtos nemokumo administratorės įgaliojimai, tarp jų ir teisė teikti teismui procesinius dokumentus, vadinasi bendrovė yra ir gali būti atstovaujama paskirtos nemokumo administratorės iki bus išspręstas esminis klausimas – dėl bankroto ne teismo tvarka (ne)teisėtumo.

37. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į neteisminio bankroto nemokumo proceso specifiką, tinkamai pritaikė proceso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.