- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- e2A-800-638/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05145-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Civilinis ieškovas
- J. C., A. C.
- Ieškovas
- J. C., A. C.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę ieškovų J. C. ir A. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. C. ir A. C. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. C. (toliau – ieškovas1) ieškinyje prašė pripažinti 2023 m. vasario 23 d. viešosios įstaigos ,,Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – atsakovė, KRATC) direktoriaus įsakymą–pranešimą dėl Jonavos atliekų priėmimo aikštelės operatoriaus A. C. darbo sutarties nutraukimo Nr. 23P-135 neteisėtu bei sugrąžinti ieškovą1 į buvusį darbą – eiti operatoriaus pareigas, priteisti ieškovui1 iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2023m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, neišmokėtą atlyginimą už darbą išeiginėmis dienomis, 2 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas1 nurodė ir paaiškino, kad nuo 2015 m. sausio 21 d. dirbo pas atsakovę operatoriaus pareigose atliekų priėmimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (toliau – aikštelė). Ieškovui1 įteiktas atsakovės direktoriaus 2023 m. vasario 23 d. įsakymas–pranešimas dėl darbo sutarties nutraukimo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu. Ieškovas1 su atleidimu iš darbo nesutiko, kadangi įsakymas grįstas 2022 m. vasario 21 d. išvadomis dėl galimai padarytų darbo drausmės pažeidimų, tačiau tikėtina, kad datos yra neteisingai surašytos, nes 2022 metais ieškovui1 šios išvados nebuvo pateiktos, nebuvo išklausyta ieškovo1 nuomonė. Įsakymo 1.1. punkte nurodyta, kad ieškovas1 leido išvežti kompiuterinę techniką, tačiau atsakovės atmintinėje, kurią įteikė inžinierius V. M. ir liepė ja vadovautis, nurodyta, kad gyventojai jiems tikusius daiktus gali pasiimti nemokamai. Nėra nurodyta, kokio dydžio yra padaryta žala. Daugiau jokių rašytinių nurodymų dėl daiktų atidavimo ieškovas1 nėra gavęs, taip pat nebuvo žodžiu įspėtas, kad elektros prietaisus yra draudžiama atiduoti žmonėms. Įsakymo 1.2. punkte nurodytas pažeidimas ir iš jo sekęs direktoriaus įspėjimas apie galimą atleidimą buvo apsvarstytas su direktoriumi, direktorius pats peržiūrėjo vaizdo medžiagą, kurioje matyti, kad 2023 m. vasario 8 d. apie 12.30 val. į aikštelę atvyko darbininkai, kurie tvarkė ir įrenginėjo kelio užkardą prie įvažiavimo. Dėl vykdomų darbų – buvo pjaunamas asfaltas aikštelėje, įrenginėjamas kabelis, – nebuvo galima įvažiuoti į aikštelę, dėl to susidarė eilės. Vartai į aikštelę nebuvo užrakinti. Dėl vykdomų darbų ieškovams nepavyko laiku papietauti, todėl apie 14 val. nuvažiavo nusipirkti maisto. Dėl įsakymo 1.3. punkte nurodytos netvarkos paaiškino, kad laiku nėra išvežamos mišrios statybinės medžiagos, laužas, didžiosios atliekos, į raginimus išvežti niekas nereaguoja. Pvz., kietas plastikas nebuvo išvežtas nuo 2022 m. lapkričio mėn. Plastikas buvo pakrautas ant žemės polistirolo aikštelėje, todėl polistirolo atliekų nebuvo galima tinkamai išrūšiuoti. Patikrinimo metu rūšiavimo pažeidimų nebuvo nustatyta. Įsakyme dėl atleidimo nurodyta, kad padarytas pakartotinas darbo drausmės pažeidimas. Ankstesniojo pažeidimo atžvilgiu buvo priimtas 2023 m. sausio 19 d. atsakovės direktoriaus įsakymas Nr. 23-3, kuriame nurodyta, kad ieškovas1 laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2022 m. gruodžio 10 d. neužtikrindamas atliekų priėmimo aikštelėje tvarkos ir polistirolo atliekų tinkamo rūšiavimo, pažeidė Atliekų priėmimo aikštelės operatoriaus pareiginių nuostatų 2.7, 2.10 ir 5.1.1. punktus ir tuo padarė darbo pareigų pažeidimą, įspėtas, kad pasikartojus panašaus pobūdžio pažeidimui, ieškovas1 bus atleistas iš pareigų. Dėl šio pažeidimo ieškovas1 paaiškino, kad pagal įprastą tvarką, surinkus reikiamą kiekį, t. y. apie 20 didmaišių polistirolo atliekų, pranešama buhalterijos darbuotojai, kuri priima užsakymus dėl išvežimo, bei skambinama įmonės, kuri atvažiuoja išvežti atliekas, atstovams, tada atvyksta išvežti atliekas. Kiek ieškovui1 žinoma, 2022 m. gruodžio 22 d. buvo atvykęs MB „Ekologinės paslaugos“ krovininis automobilis su dviem priekabomis, tačiau aikštelės operatorius tuo metu nebuvo davęs užsakymo bei nepranešė įmonei dėl polistirolo išvežimo, kadangi dar nebuvo surinktas pakankamas polistirolo kiekis, ir dėl to jis dar nebuvo pilnai išrūšiuotas. Ieškovui1 žinoma, kad inžinierius V. M. prašė MB „Ekologinės paslaugos“ atstovo parašyti pretenziją, kad būtų pagrindas nubausti aikštelės darbuotojus. Inžinierius buvo du kartus atvažiavęs su teisininke ir administratore įteikti nuobaudą–įspėjimą dar net negavę paaiškinimo. Įsakymas priimtas neišklausius ieškovo1 nuomonės. Ieškovas nurodė, kad buvo problema dėl šiukšlių konteinerių išvežimo, nes konteinerius pripildydavo ir laiku jų neišveždavo. Konteinerius išveždavo įvairūs operatoriai savo automobiliais. Apie užpildytus konteinerius informuodavo įmonės atsakingą darbuotoją, kuris pranešdavo operatoriams apie išvežimą. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nesiekė taikiai spręsti kylančių problemų, priešingai, nei yra teigiama įsakyme. Neatitinka tikrovės teiginiai, kad ieškovas1 linkęs savivaliauti, nesilaiko nustatytos darbo tvarkos taisyklių. Ieškovo1 atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis smurtas, siekiant sudaryti tokias sąlygas, kad ieškovas1 išeitų iš darbo, o nesutikus išeiti, buvo imtasi priemonių atleisti.
Šalies argumentai
3. I. J. C. (toliau – ieškovas2 ) ieškinyje prašė pripažinti 2023 m. vasario 23 d. atsakovės direktoriaus įsakymą–pranešimą dėl Jonavos atliekų priėmimo aikštelės operatoriaus J. C. darbo sutarties nutraukimo Nr. 23P-136 neteisėtu bei sugrąžinti ieškovą2 į buvusį darbą – eiti operatoriaus pareigas, priteisti ieškovui2 iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2023 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 2 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.
4. Ieškinyje nurodė ir paaiškino iš esmės analogiškai, kaip ir ieškovas1, kad pas atsakovę operatoriaus pareigose atliekų priėmimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), dirbo nuo 2022 m. spalio 18 d. Atsakovė siekė sudaryti tokias sąlygas, kad iešovas2 išeitų iš darbo, o nesutikus išeiti, buvo imtasi priemonių atleisti. Atsakovės 2023 m. vasario 23 d. įsakymas grįstas 2022 m. vasario 21 d. išvadomis dėl galimai padarytų darbo drausmės pažeidimų, tačiau tikėtina, kad datos yra neteisingai surašytos, nes 2022 metais ieškovui2 šios išvados nebuvo pateiktos, įsakymas be direktoriaus parašo, kas sukėlė abejones dėl jo tikrumo. Įsakymas priimtas neišklausius ieškovo2 nuomonės. Įsakymo 1.1. punkte nurodyta, kad ieškovas2 leido išvežti kompiuterinę techniką, tačiau atsakovės atmintinėje, kurią įteikė inžinierius V. M. ir liepė ja vadovautis, nurodyta, kad gyventojai jiems tikusius daiktus gali pasiimti nemokamai. Atsakovė turi įrodyti, kad ieškovai padarė darbo drausmės pažeidimus. Elektronikos išvežimas iš aikštelės buvo galimas remiantis gyventojams skirta atmintine, atsakovė negali nustatyti taisyklių, kurių nėra kitose atliekų priėmimo aikštelėse. Atsakovė nenurodė ir neįrodinėjo žalos dydžio, ieškovų kaltė neįrodyta, todėl nėra pažeidimo sudėties. Ieškovų laikinas išvykimas 2023 m. vasario 8 d. iš darbo vietos yra pateisinamas, atsakovė neinformavo ieškovų apie numatomus darbus aikštelėje, dėl apribojimų patekti į aikštelę ieškovams niekas nepranešė. Įsakyme dėl atleidimo nurodyta, kad atsakovės netenkino ieškovo2 darbas, buvo anksčiau atleistas iš darbo, tačiau atsakovė grąžino ieškovą2 į darbą. Ieškovo2 nuomone, jo atžvilgiu atsakovė siekė sudaryti tokias darbo sąlygas, kad ieškovas2 išeitų iš darbo, o nesutikus išeiti, atsakovė ėmėsi priemonių ieškovą2 atleisti iš darbo.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, teismui pripažinus, kad ieškovai atleisti iš darbo nepagrįstai, prašė ieškovų negrąžinti į darbą, kadangi ieškovai yra praradę darbdavio pasitikėjimą ir atsakovė nemato galimybės toliau tęsti tarpusavio santykius. Atsiliepime nurodė ir paaiškino, kad ieškovai reikšmingai iškraipo faktines aplinkybes. Atleidžiant ieškovą1 DK 58 straipsnio pagrindu, ieškovas1 per paskutinį mėnesį iki atleidimo dienos buvo padaręs šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (tyčinės žalos darbdaviui padarymas), antrą pakartotinį per paskutinius 12 mėnesių darbo laiko pažeidimą. Atleidžiant ieškovą2 DK 58 straipsnio pagrindu, ieškovas2 per paskutinį mėnesį iki atleidimo dienos buvo padaręs šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (tyčinės žalos darbdaviui padarymas), antrą pakartotinį per paskutinius 12 mėnesių darbo tvarkos pažeidimą, darbo laiko režimo pažeidimą. Ieškovai ilgai ir sistemingai pažeidinėjo darbo tvarką, darbo funkcijas atliko aplaidžiai ir netinkamai, padarė pakartotinius darbo tvarkos ir darbo laiko režimo pažeidimus, kuriuos atsakovė visapusiškai ištyrė ir nustatė visas ieškovo1 padarytų darbo tvarkos ir darbo laiko režimo pažeidimų aplinkybes, nustatė ieškovo1 kaltę abiejų pažeidimų atveju. Ieškovo1 ieškinyje pateikti nauji su šiais pažeidimais susiję paaiškinimai nepaneigia ieškovui1 nustatytų darbo tvarkos pažeidimų teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovas2 padarė pakartotinį darbo tvarkos pažeidimą ir pažeidė darbo laiko režimą. Šiuos pažeidimus atsakovė visapusiškai ištyrė ir nustatė visas ieškovo2 padarytų darbo tvarkos ir darbo laiko režimo pažeidimų aplinkybes, nustatė ieškovo2 kaltę. Ieškovai iš darbo atleisti laikantis visų procedūrinių reikalavimų. Ieškovų atleidimas iš darbo yra proporcinga pažeidimų visumai priemonė. Ieškovai psichologinio smurto darbe niekada nepatyrė, neįrodė patyrę prašomą priteisti neturtinę žalą, o už visą atliktą darbą su ieškovais yra atsiskaityta. Priešingai, nei teigiama, ieškovas1 poilsio dienomis nedirbo, su juo yra atsiskaityta už visą jo atliktą darbą. Ieškovo1 kaltinimai nepasitikėjimu ir siekiu apkaltinti jį turto praradimu neturi jokio faktinio pagrindo. Ieškovų darbo grafiko 2022 metais laikinas pasikeitimas buvo nulemtas objektyvių darbo organizavimo aplinkybių pasikeitimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas sprendė atsakovę įrodžius, kad ieškovai, eidami atliekų priėmimo aikštelės operatoriaus pareigas, turėdami žodinį tiesioginio vadovo nurodymą neatiduoti gyventojams elektronikos atliekų ir žinodami, kad šios atliekos atsakovės yra perduodamos atlygintinai pagal sutartį, nenustatytam asmeniui 2023 m. sausio 24 d. apie 15.40 val. leisdami, o ieškovas2 ir padėdamas pakrauti į automobilį iš aikštelės išvežti elektronikos atliekas, pažeidė darbo tvarkos taisyklių 31.2, 31.4, 31.5, 31.8, 33.10, 34 punktus. Atsakovės sutartys dėl elektronikos atliekų perdavimo yra atlygintinės, reiškia, kad už šias atliekas gautos lėšos yra atsakovės pajamų šaltinis. Teismas sprendė, kad ieškovai žinojo, kad elektronikos atliekos pagal atsakovės sudarytas sutartis turi būti perduodamos atlygintinai vežėjams, šias atliekas vežėjams perduodavo patys ieškovai, todėl ieškovai turėjo suvokti ir suvokė, kad šias atliekas atiduodami ne vežėjui pagal sutartį, veikia ne darbdavio interesais ir naudai, ir tuo tyčia daro turtinę žalą darbdaviui, kadangi darbdavys negaus pajamų. Teismas pažymėjo, kad ieškovai argumentavo, kad nėra pagrindo konstatuoti šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, kadangi atsakovė nenurodė, kokio dydžio žalą patyrė ir jos dydžio neįrodinėjo. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš atliekų perdavimo sutarčių, elektronikos atliekos parduodamos jas sveriant, todėl akivaizdu, kad patirtos turtinės žalos dydį nurodyti konkrečia pinigų suma atsakovė neturi objektyvių galimybių. Ieškovai nurodė argumentus, kad atiduotuvės patalpos buvo neįrengtos, inžinierius netvarkė grindų, instaliacijos, todėl daiktai buvo dedami bet kur, tačiau ieškovų darbo pareigų pažeidimas nėra susijęs su atiduotuvės eksploatacija. Teismo vertinimu, atsakovei ir nenurodžius konkretaus patirtos žalos dydžio nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė nepagrįstai ieškovų tyčinius veiksmus kvalifikavo pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą (CPK 183, 185 straipsniai).
8. Teismas nurodė, kad 2023 m. sausio 19 d. išvadose dėl ieškovų galimo darbo pareigų pažeidimo (darbo bylų Nr. APS-2-3701/2023, DOK-63509, Nr. APS-2-3492/2023, DOK-84286 duomenys) tyrimą atlikę atsakovės darbuotojai nustatė, kad logistikos operatorei kitos atliekų surinkimo aikštelės operatorius pateikė užsakymą dėl polistirolo atliekų išvežimo. Įprasta praktika, kad vienu metu atliekos surenkamos ne iš vienos aikštelės, pakeliui užsukama ir į kitas, kad pilnai pasikrauti transportą. Vežėjas, 2022 m. gruodžio 22 d. pasikrovęs 150 kg. polistirolo atliekų Kaišiadorių atliekų surinkimo aikštelėje, užsuko į Jonavos surinkimo aikštelę, kur pasikrovė 400 kg polistirolo atliekų. Tyrimo metu įvertinti vaizdo įrašo duomenys iš Jonavos aikštelės, iš kurių matyti bendra netvarka aikštelėje, pridėtos vaizdo įrašų nuotraukos. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad iki vežėjo rašte nurodyto vežimo paskutinį kartą polistirolo atliekų vežimas buvo vykdytas 2022 m. lapkričio 10 d., buvo padaryta išvada, kad polistirolo atliekos nebuvo tinkamai rūšiuojamos ir saugomos laikotarpiui nuo 2022 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d. Šių išvadų pagrindu atsakovės direktorius priėmė 2023 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. 23-3, kurio 1 p. nustatė, kad ieškovas1, laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. gruodžio 10 d. neužtikrindamas Jonavos atliekų priėmimo aikštelėje tvarkos ir polistirolo atliekų tinkamo rūšiavimo, pažeidė Atliekų priėmimo aikštelės operatoriaus pareiginių nuostatų 2.7, 2.10 ir 5.1.1. punktų nuostatas ir tuo padarė darbo pareigų pažeidimą. Atsakovės direktorius 2023 m. sausio 19 d. priėmė įsakymą Nr. 23-2, kurio 1 p. nustatė, kad ieškovas2, laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d. neužtikrindamas Jonavos atliekų priėmimo aikštelėje tvarkos ir polistirolo atliekų tinkamo rūšiavimo, pažeidė Atliekų priėmimo aikštelės operatoriaus pareiginių nuostatų 2.7, 2.10 ir 5.1.1. punktų nuostatas ir tuo padarė darbo pareigų pažeidimą. Teismas nurodė, kad įsakymų 2 punktu ieškovai įspėti, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas per paskutinius dvylika mėnesių padaro antrą panašaus pobūdžio darbo pareigų pažeidimą.
9. Teismas nurodė, kad atsakovės direktoriaus 2023 m. vasario 2 d. Įsakymu Nr. 23-8 ,,Dėl komisijos APA patikrinimams atlikti“ sudarė komisiją, kuriai pavedė iki 2023 m. vasario 10 d. atsitiktine tvarka atrinkus bent dvi atliekų priėmimo aikšteles, atlikti patikrinimus, kaip aikštelių operatoriai laikosi jose atliekų rūšiavimo reikalavimų; nustačius pažeidimų, apie tai raštu informuoti direktorių. Išvadoje konstatuota, kad ieškovai pažeidė Atliekų priėmimo aikštelės operatoriaus pareiginių nuostatų 2.7, 2.10 ir 5.1.1. punktų nuostatas ir šis pažeidimas yra padarytas antras toks pats per paskutinius dvylika mėnesių.
10. Teismas nurodė, kad aikštelės operatorių – ieškovų, pietų pertrauka nuo 13 iki 13.45 val., ieškovai po pietų pertraukos į darbo vietą grįžo 14.25 val. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai informavo tiesioginį vadovą inžinierių V. M. apie vėlavimo grįžti į darbo vietą po pietų pertraukos priežastis. Ieškovai neginčijo, jog apie vėlavimo priežastis turėjo informuoti tiesioginį vadovą, tačiau jo neinformavo. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, laikė atsakovės įrodytu, kad ieškovai, vėluodami 2023 m. vasario 8 d. po pietų pertraukos į darbo vietą, ir neinformavę apie tai tiesioginio vadovo, pažeidė darbo tvarkos taisyklių 17.1, 31.10, 31.11 p. Teismas sprendė, kad atsakovės įsakymo-pranešimo Nr. 23P-135 1.2 p. pagrįstai konstatuota, kad ieškovo1 padarytas šis darbo pareigų pažeidimas yra antras toks pat pažeidimas per paskutinius dvylika mėnesių.
11. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė byloje įrodė DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pagrindą – pakartotinį ieškovų darbo pareigų pažeidimą (DK CPK 183, 185 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti, išreikalauti iš MB „Ekologinės paslaugos“ duomenis, atsakant į šiuos klausimus: 1) Kas pateikė užsakymą MB „Ekologinės paslaugos“ dėl polistirolo atliekų surinkimo iš KRATC Jonavos aikštelės(duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 22 d. 2) Kada prieš tai buvo vežtas polistirolas iš KRATC Jonavos aikštelės,(duomenys neskelbtini). 3) Kas prašė surašyti pretenziją dėl mažo kiekio polistirolo Kauno RATC Jonavos aikštelės. (duomenys neskelbtini) 4) Kokia pagrindinė pretenzija aikštelės operatoriui. 5) Pateikti paskutinę atliekų išvežimo sutartį tarp KRATC ir MB „Ekologinės paslaugos“, kadangi teismui buvo pateikta 2015 m. sutartis, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas nenagrinėjo teisės aktų, reguliuojančių tiek KRATC veiklą bei rūšiavimą, elektros ir elektroninių prietaisų perdirbimą bei antrinį panaudojimą, todėl netinkamai pritaikė įstatymą. Jonavos aikštelėje, esančioje(duomenys neskelbtini), buvo įrengta atiduotuvė, kurioje, be kita ko, buvo galima priimti ir antriniam naudojimui gyventojams perduoti elektros ir elektroninius prietaisus, tam tikslui ir buvo išleistos atmintinės, kurios buvo dalijamos gyventojams, tačiau teismas nepripažino atsakovės KRATC užsakymu išleistas atmintines kaip įrodymą.
12.2. Teismas neteisingai konstatavo, remdamasis 2015 metų sutartimi bei liudytojų parodymais, kad buvo draudimas atiduoti panaudotus elektros ir elektroninius įrenginius gyventojams. Tokio draudimo iš principo negali būti, nes viešoji įstaiga negali nustatyti draudimus ar kitokį teisinį reglamentavimą, nei nustato aukštesni teisės aktai (Vyriausybės nutarimai) ar steigėjų teisės aktai. Todėl teismas turi įvertinti liudytojų parodymus, ar jie nebuvo melagingi ir įvertinti juos kontekste su galiojančiais teisės aktais. Ieškovų veiksmai atiduodant elektros prietaisus pašaliniam asmeniui neprieštaravo galiojantiems teisės aktams, atitiko bendrą atliekų politiką - kad daiktas turi būti naudojamas antrą kartą, tokiu būdu nepadarė žalos T. T. nėra drausmės pažeidimo sudėties. Šis tariamas teisės pažeidimas yra išgalvotas ir prieštarauja galiojantiems teisės aktams.
12.3. Teismas nepriėmė kaip įrodymo ieškovų pateikto Jonavos rajono savivaldybės mero 2023 m. rugsėjo 28 d. atsakymo Nr. 6B-21-4579, kuriame nurodyta, kad „Mums buvo žinoma, jog KRATC netinkamai rūpinosi stambių gabaritų atliekų išvežimu iš aikštelių. Apie tai informavome KRATC vadovus.“ Taip pat teismas netenkino ieškovų 2024 m. sausio 2 d. prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, kuriuo buvo nurodyta, kad ieškovui nepavyksta gauti atsakymo iš MB „Ekologinės paslaugos“. Tokiu būdu buvo užkirstas kelias ieškovams įrodinėti, kad rūšiavimas aikštelėje(duomenys neskelbtini), nebuvo tinkamai užtikrintas dėl to, kad susikaupė didelis atliekų kiekis, jis nebuvo išvežamas, KRATC vadovybė apie tai buvo informuota, bet savalaikio išvežimo neužtikrino, Be to, ieškovams buvo užkirstas kelias įrodinėti, kad polistirolas būdavo išvežamas aikštelės operatoriui informavus apie surinktą pilną kiekį išvežimui.
12.4. Tiek ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje, tiek pateikiant ieškinį teismui buvo prašoma įpareigoti atsakovę pateikti 2023 m. vasario 8 d. pilną vaizdo įrašą nuo 12 val. iki 17 val. Šiuo vaizdo įrašu ieškovai norėjo įrodyti, kad iš tiesų minėtu laikotarpiu vyko šlagbaumo įrengimo darbai, ieškovai dirbo ir per pietų pertrauką, nes reikėjo reguliuoti atvykstančio transporto įvažiavimą, iškrovimą ir pakrovimą, taip pat vaizdo įraše būtų fiksuota, kad ieškovai išvyko nusipirkti pavalgyti ir atvyko. Pateiktame vaizdo įraše UAB „Kauno švaros“ sunkvežimis jau stovėjo pakrautas, nes tentas jau buvo uždengtas, todėl aplinkybė, kad ieškovai privertė laukti vairuotoją, šiuo vaizdo įrašu nėra patvirtinta. Nebuvo įrodyta, kad ieškovai 2023 m. vasario 8 d. pažeidė darbo drausmę, nes tai įvyko iš būtinojo reikalingumo, tam kad užtikrintų aikštelės sklandų darbą tuo metu, kai vyksta šlagbaumo įrengimo darbai.
12.5. A. C., sudarydamas darbo sutartį su darbdaviu, taip pat pasirašė ir visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Pasikeitus darbo kodeksui, liko neišspręstos aikštelės operatoriaus atsakomybės ribos. KRATC direktorius nepriėmė įsakymo, kad į aikštelę gali patekti bet kas iš administracijos darbuotojų, taip pat nebuvo išspręsta, kaip bus išvežamos išrūšiuotos atliekos, kas išrašys krovinio vežimo važtaraštį ir pan. Iš esmės tai yra sisteminės darbo organizavimo klaidos, kai KRATC direktorius neprisiima atsakomybės, nesureguliuoja įsakymais darbo tvarkos, o laikomasi nerašytų pačių sugalvotų taisyklių. Kol viešojoje įstaigoje nėra sureguliuoti tinkamai darbiniai santykiai, tol nebus sklandaus darbo. Tokiu būdu yra paliekama administracijos atstovams laisvė piktnaudžiauti savo pareiginiais įgaliojimais, nustatinėti kitas taisykles, nei reglamentuoja aukštesni teisės aktai, kas yra matyti šioje byloje.
12.6. Atsakovė samdė advokato padėjėją iš advokatų profesinės bendrijos „WALLESS“, nors pati turėjo teisininką, kuris gali atstovauti jai teismuose. Todėl atsakovės, kurios steigėjai yra savivaldybės, išlaidos advokatui nėra pagrįstos, tai yra tik priemonė finansiškai nubausti ieškovus. Dėl šios priežasties atsakovės išlaidos advokato padėjėjui yra atmestinos.
Atsiliepimas
13. Atsakovė atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas ieškovų teiktus įrodymus (KRATC atmintines gyventojams) byloje priėmė bei tyrė jų pagrįstumą, tačiau priėjo pagrįstos išvados, kad šie įrodymai nepatvirtina ieškovų siekiamų įrodyti aplinkybių, t. y. to, kad ieškovų darbo vietos atliekų priėmimo aikštelėje (toliau – APA) veikusioje atiduotuvėje buvo galima priimti elektronikos atliekas. Nors atiduotuvės atidarymo metu pradinis planas iš tiesų buvo leisti atiduotuvėje laikyti ir elektronikos atliekas, tačiau neturint galimybių užtikrinti tinkamą elektronikos laikymą atiduotuvėse, ši tvarka netrukus po to buvo pakeista ir iškomunikuota visiems APA operatoriams (tame tarpe ir ieškovams).
13.2. Byloje pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad ieškovai leido pašaliniam asmeniui nevaržomai vaikščioti po APA ir iš įvairių jos vietų pačiam rinktis daiktus bei juos krautis į automobilį, taip pat tai, kad ieškovai patys perdavė ir padėjo į automobilį krauti daiktus. Teismas tinkamai kvalifikavo ieškovų veiksmus (neautorizuotą atsakovei priklausančių elektronikos atliekų atidavimą pašaliniam asmeniui) kaip šiurkštų ieškovų darbo pareigų pažeidimą.
13.3. Ieškovams nebuvo užkirstas kelias įrodinėti, kad polistirolo atliekos iš APA išvežamos tik operatoriui informavus apie surinktą tinkamą jų kiekį P. Š. aplinkybes ieškovai ne kartą išdėstė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu. Teismas pagrįstai pripažino atsakovę teisėtai nustačius užfiksuotus to paties pobūdžio ieškovų darbo pareigų pažeidimus.
13.4. Vaizdo medžiaga paneigia ieškovų argumentus, kad dėl vykdomų aikštelės užkardos remonto darbų nebuvo galima patekti į APA, kadangi užkardo remonto darbai vyko ne važiuojamoje kelio dalyje. Vaizdo medžiaga taip pat patvirtina, kad nebuvo būtinybės uždaryti aikštelės vartų ir nevykdyti atliekų priėmimo/išdavimo. Ieškovai taip pat nepateikė jokių argumentų, kodėl tuo atveju, jei pažeidimo nustatymo dieną APA iš tiesų buvo susidariusi situacija, reikalavusi pakeisti viešai skelbiamą APA darbo laiką, ieškovai apie tai niekada neinformavo tiesioginio vadovo ir darbo laiką pakeitė savavališkai. Teismas pagrįstai pripažino ieškovus padarius atsakovės nustatytus ir įformintus jų darbo laiko pažeidimus.
13.5. Ieškovų argumentai dėl neva daromo spaudimo, diskriminacijos, specialiai vykdomo darbo sąlygų neužtikrinimo, yra paneigti byloje esančia medžiaga. Prie bylos prijungtų darbo ginčų komisijos išnagrinėtų darbo bylų Nr. APS-2-3701/2023 ir Nr. APS-2-4623/2023 duomenys patvirtina priešingai, t. y. kad atsakovė visuomet argumentuotai atsakydavo į ieškovų darbo metu iškilusius klausimus ir nusiskundimus, išklausydavo ir atsižvelgdavo į jų teiktus paaiškinimus.
13.6. Pagal nuosekliai taikomą atsakovės vidinę politiką, visi teisminiai procesai, kuriuose šalimi dalyvauja atsakovė, yra vedami per atsakovės samdomus advokatus ir advokato padėjėjus. Vidinių teisininkų samdymas nepaneigia atsakovės teisės į teisinę pagalbą. Ieškovų argumentai, jog atsakovė, samdydama advokato padėjėją, tokiu būdu siekė nubausti ieškovus, yra prasilenkiantys su logika. Ieškovai, o ne atsakovė, yra asmenys, pradėję teisminį ginčą prieš atsakovę. Patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovų yra tiesioginė ieškovų nepagrįstų ieškinių prieš atsakovę pasekmė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
15. Apeliantai prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, poreikį žodiniam nagrinėjimui argumentavo taip: „kadangi atsakovės liudytojai paaiškino, jog įstaigoje elektros ir elektroniniai įrenginiai į atiduotuves ir gyventojams antriniam naudojimui neteikiami, nors oficialiai paskelbti teises aktai nurodo kitaip“. Teisėjų kolegijai šie argumentai yra ne visai suprantami, kaip liudytojų parodymų ir ieškovų nurodomų teisės aktų prieštara būtų įveikta bylą nagrinėjant žodine tvarka: ar reikėtų pakartotinai kviesti liudytojus ir reikalauti iš jų kitokių paaiškinimų, ar iš naujo klausyti ieškovų vertinimų. Ieškovų paminėti liudytojų parodymai ir ieškovų minimi teisės aktai, reklaminiai bukletai, televizijos reportažai, niekaip nepagrindžia poreikio nagrinėti bylą žodine tvarka, todėl prašymas netenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai). Byla žodine tvarka buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, ieškovų paaiškinimai buvo išklausyti be apribojimų, ieškovams buvo suteikta galimybė užduoti klausimus atsakovo atstovui, liudytojams. Liudytojai buvo išklausyti 2023 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje, garso įrašas yra bylos sudedamoji dalis, todėl papildomai klausyti žodinių paaiškinimų nėra pagrindo.
16. Apeliantai savo skunde pareiškė prašymą išreikalauti iš MB ”Ekologinės paslaugos“ papildomus įrodymus: 1) Kas pateikė užsakymą MB ”Ekologinės paslaugos“ dėl polistirolo atliekų surinkimo iš Kauno RATC Jonavos aikštelės 2022 m. gruodžio 22 d. 2) Kada prieš tai buvo vežtas polistirolas iš Kauno RATC Jonavos aikštelės; 3) Kas prašė surašyti pretenziją dėl mažo kiekio polistirolo Kauno RATC Jonavos aikštelės; 4) Kokia pagrindinė pretenzija aikštelės operatoriui?; 5) Pateikti paskutinę atliekų išvežimo sutartį tarp Kauno RATC ir MB ”Ekologinės paslaugos“, kadangi teismui buvo pateikta 2015 m. sutartis. Nurodė, kad šių įrodymų prašė išreikalauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas šio prašymo netenkino, ir taip užkirto kelią ieškovams įrodinėti, kad atliekos Jonavos aikštelėje buvo tvarkomos netinkamai, polistirolas turėjo būti išvežamas, kai sukauptas pakankamas kiekis, o ne pakeliui iš Kaišiadorių užvažiuojant pasipildyti transporto. Apeliantai nurodė, kad toks atvykimas pasipildyti buvo organizuotas tyčia, kai ieškovas A. C. buvo atostogose.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymas apeliacinėje instancijoje reikalauti naujų įrodymų atitinka prašymą prijungti naujus įrodymus, todėl toks prašymas sprendžiamas pagal CPK 314 straipsnio taisykles. Įstatymų leidėjo valia apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nebent nustatytų tokias aplinkybes: 1) šiuos įrodymus nepagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas; 2) šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas šį ieškovų prašymą atmetė, ir teisėjų kolegija su tokia teismo pozicija sutinka, nes apeliantų prašomi išreikalauti įrodymai, kokias sutartis atsakovė buvo sudariusi su trečiaisiais asmenimis, kas reiškė pretenzijas dėl atliekų, kas užsakė išvežimą gruodžio 22 d. ir pan., yra, viena vertus, tiesiogiai nesusiję su ieškovams paskirtomis drausminėmis nuobaudomis, nes nuobauda buvo paskirta už netinkamą polistirolo ir kitų atliekų tvarkymą, kita vertus, išvežimo gruodžio 22 d. užsakymo aplinkybės buvo analizuojamos apklausiant liudytoją V. M. 2023 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas bei šio ribojimo išimtys yra nustatyti atsižvelgiant į apeliacijos specifiką, kai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas vertinamas pagal byloje esančius, pirmosios instancijos teismo ištirtus bei šio teismo įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui papildomai patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms dėl ginčo dalyko išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Todėl prašymas reikalauti naujų įrodymų yra netenkinamas.
18. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl ieškovams paskirtų drausminių nuobaudų atleisti iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo (DK 58 straipsnis).
19. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovai yra tėvas ir sūnus, jie dirbo kartu toje pačioje pamainoje Kauno RATC Jonavos aikštelės operatoriais, ieškovas A. C. nuo 2015 m. sausio 27 d., J. C. nuo 2022 m. spalio 10 d. Abu ieškovai buvo atleisti iš darbo 2023 m. vasario 23 d. atsakovės direktoriaus įsakymais–pranešimais Nr. 23P-135 (A. C.) ir Nr. 23P-136 (J. C.) pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus (dėl padaryto vienkartinio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir dėl padaryto antro per paskutinius dvylika mėnesių darbo pareigų pažeidimo).
20. Vienkartinis šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, darbdavio teigimu, buvo padarytas 2023 m. sausio 21 d apie 15.40 val., kai ieškovai nenustatytam asmeniui, atvykusiam į aikštelę automobiliu Opel, padėjo pasikrauti į automobilį ir leido išsivežti elektronikos atliekas (televizorius ir kompiuterius), tuo padarydami darbdaviui žalą, nes darbdavys yra sudaręs sutartį su elektronikos atliekas surenkančiomis įmonėmis, kurioms parduoda elektronikos atliekas. Patį atidavimo faktą ieškovai pripažino, tačiau teigė nežinoję, jog elektronikos atliekų negalima atiduoti gyventojams, darbdavys jų neinformavo, priešingai, aikštelėje buvo atidaryta atiduotuvė, buvo išdalinti lankstinukai, per vietos televiziją parodytas reportažas, raginantis pasiimti įvairius daiktus, tame skaičiuje ir buitinę techniką, iš atiduotuvės. Ieškovai įrodinėjo, kad darbdavio paskirta nuobauda prieštarauja teisės aktams, konkrečiai LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų plano patvirtinimo“ 282 punktui, kad “siekiant sumažinti sąvartynuose šalinamų elektros ir elektronikos įrangos (toliau- EEĮ) atliekų kiekį ir įgyvendinti EEĮ atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumą, vykdyti EEĮ atliekų surinkimo, perdirbimo ir paruošimo naudoti pakartotinai užduotis, tobulinti EEĮ atliekų prevencijos ir tvarkymo sistemą, skatinti EEĮ mainų platformas, planuojama organizuoti viešinimo kampanijas, skatinančias rinktis daugkartinius gaminius ir pakartotinai naudoti daiktus, (…) plėsti atliekų, tinkamų paruošti pakartotinai naudoti, priėmimo vietų (stotelių) tinklą“. Be to, 2021 m. Kauno RATC reklaminiame buklete, kurį ieškovas A. C. teikė kaip įrodymą, kad turėjo teisę atiduoti elektronikos atliekas, nurodoma, kad „Kauno RATC aikštelių operatoriai, įvertinę paliktų daiktų (baldų, buitinės technikos, žaislų) būklę, atrenka antriniam naudojimui tinkamus daiktus ir juos sandėliuoja tam skirtoje vietoje „Atiduotuvė“. Be to, Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 1TS-193 patvirtintame „Jonavos savivaldybės atlieku prevencijos ir tvarkymo 2021 - 2027 m. plane” nurodoma, kad atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose produktų ar jų sudedamųjų dalių paruošimas naudoti pakartotinai yra išskirtas kaip atskiras atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetas. Dėl šios priežasties Jonavos rajone ir regione numatoma skatinti ne tik atliekų prevencijos veiklą, bet ir paruošimo naudoti pakartotinai tinklus.
21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal DK 32 straipsnio 2 dalį, darbuotojas, sudaręs darbo sutartį įsipareigoja būti pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Kitaip tariant, ieškovai turėjo laikytis darbdavio ar jo įgalioto asmens nurodymų, o ne perskaitę įvairius teisės aktus patys sau nusistatyti darbo taisykles. Ieškovų nurodytas Vyriausybės nutarimas, nei Jonavos rajono savivaldybės patvirtintas atliekų tvarkymo planas nenustato galimybės, kad bet kuris asmuo, atvykęs į atliekų tvarkymo aikštelę, pasirinktų, kokių jis nori paliktų daiktų ir juos pasiimtų. Daiktų antrinio panaudojimo sistema yra sudaroma taip, kad daiktas pirmiausia patikrinamas, padedamas į specialią atiduotuvės patalpą, ir tik iš jos gali būti atiduodamas interesantui. Tas pats išdėstyta ir ieškovų nurodomuose atiduotuvių reklaminiuose bukletuose, ir ieškovų pateiktoje nuorodoje į vietinės televizijos reportažą.
22. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė ir pagrįstai pažymėjo, kad ieškovai leido pašaliniam asmeniui nevaržomai vaikščioti po aikštelę ir iš įvairių jos vietų pačiam rinktis daiktus bei juos krautis į automobilį. Liudytoju apklaustas V. M. parodė, kad ieškovams buvo nurodyta elektronikos prietaisų neatiduoti, nes dėl jų atidavimo sudaryta sutartis su kita įmone. Kad toks žodinis nurodymas aikštelių operatoriams buvo duotas, patvirtino ir Kauno aikštelės operatore dirbanti N. N.. Liudytojais apklausti V. M., L. V. parodė ir tai, kad ieškovai atiduotuvės patalpą laikydavo užrakintą, ją naudojo ne pagal paskirtį. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovams reikalavimai neatiduoti elektronikos atliekų buvo žinomi, tačiau jie tokias atliekas atidavė, tuo padarydami darbo drausmės pažeidimą, sukėlusį žalą darbdaviui (DK 3 dalies 5 punktas). Pirmosios instancijos teismas detaliai ištyrė ir aptarė drausminio pažeidimo nagrinėjimo eigą, nustatė, kad ieškovų buvo pareikalauta pasiaiškinti, ieškovai pasiaiškinimo nepateikė, darbo drausmės pažeidimo nustatymo ir skyrimo procedūra nepažeista. Pažymėtina, kad net ir vienkartinis šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali būti pagrindas nutraukti darbo sutartį.
23. Kitas ieškovų darbo pareigų pažeidimas buvo nustatyto darbo grafiko nesilaikymas. Darbdavys nustatė, kad 2023 m. vasario 8 d. ieškovai vėlavo pradėti darbą po pietų pertraukos, nes turėjo pradėti 13.45 val., o atvyko 14.25 val. Teismo posėdyje buvo peržiūrėtas atitinkamas vaizdo įrašas. Ieškovai argumentavo, kad teismas turėjo išreikalauti ir peržiūrėti visos vasario 8 dienos vaizdo įrašą, kuris būtų įrodęs, kad ieškovai vasario 8 d. dirbo pietų pertraukos metu, t. y. nuo 13 iki 13.45, kadangi buvo statomas šlagbaumas ant įvažiavimo į aikštelę, todėl nuo 13.45 val. nuvyko atsivežti maisto.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš esmės tokius pačius argumentus ieškovai dėstė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde apeliantai dar kartą pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo, siekdami, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad vien tai, jog apeliaciniame skunde apeliantas kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, savo išvadas grindė byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, nepažeidė ir nenukrypo nuo šiais aspektais aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 176-177str., 183 str., 185 str.).
25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pateikta vaizdo medžiaga nepatvirtino ieškovų argumentų, jog dėl vykdomų aikštelės užkardos remonto darbų nebuvo galima patekti į aikštelę, kadangi užkardos remonto darbai vyko ne važiuojamoje kelio dalyje. Taip pat teismas konstatavo, kad nebuvo būtinybės uždaryti aikštelės vartus ir nevykdyti atliekų priėmimo/išdavimo, todėl ieškovų argumentai, kad jie nebuvo atsakovės informuoti apie numatomus užtvaros remonto darbus tikslu informuoti gyventojus, atmesti kaip nepagrįsti. Aikštelės operatoriaus pietų pertrauka nustatyta nuo 13 iki 13.45 val., jeigu ieškovai dėl kokių nors priežasčių sugalvojo dirbti pietų pertraukos metu, tai nesuteikia jiems teisės nedirbti nuo 14 iki 14.25 val., todėl net ir visos dienos vaizdo įrašo peržiūra nepakeistų daromos išvados, kad ieškovai savavališkai pakeitė darbo grafiką, apie pasikeitimus neinformavo tiesioginio vadovo V. M., todėl padarė darbo pareigų pažeidimą. Taip pat teismas nustatė, kad 2023 m. vasario 8 d. padarytas drausmės pažeidimas yra antrasis po to, kai darbo grafiko pažeidimas buvo nustatytas 2022 m. rugpjūčio 10 d. ( ieškovai turėjo dirbti iki 19 val., tačiau 18.12 val. aikštelė buvo užrakinta). Dėl šio pažeidimo, nustatyto 2022 m. rugpjūčio 10 d., apeliantas A. C. skunde nurodo, kad jis nebuvo informuotas, jog aikštelės darbo laikas pratęstas iki 19 val., o aplinkybė, kad ant darbo grafiko yra apelianto parašas, nereiškia, kad apeliantas buvo supažindintas su darbo grafiku iki rugpjūčio 10, nes jis pasirašė vėliau, kai pažeidimas jau buvo nustatytas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto teiginiai apie pasirašymą ant darbo grafiko po rugpjūčio 10 d., yra tik paties apelianto teiginiai, jokiais papildomais įrodymais nepatvirtinti, todėl, atsakovui tvirtinant priešingai, nėra pagrindo apelianto teiginiais tikėti. Teismas patikrino drausminės nuobaudos paskyrimo procedūros laikymąsi, pagrįstai konstatavo, kad procedūra pažeista nebuvo (pareikalauta pasiaiškinti, nuobaudos skyrimo terminai nepažeisti). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.
26. Trečias ieškovų padarytas darbo pareigų pažeidimas buvo 2023 m. vasario 8 d. patikrinimo metu nustatytas netinkamas atliekų tvarkymas aikštelėje(duomenys neskelbtini): pavojingų atliekų konteineris buvo apkrautas plastikine tara užpildytais maišais, skirtais polistirolui sandėliuoti; rasta plastikinė statinė su neaiškios kilmės turiniu; konteinerio viduje be pavojingoms atliekoms skirtų konteinerių rado karutį, invalido vežimėlį, rogutes, slides, statybinių kepurių, valstybinių numerių, padangų, įvairių medienos ir popieriaus atliekų; elektros ir elektroninės įrangos atliekų konteineryje rado dviratį, kėdžių, kilimų, žaislų, baldinių atliekų; daiktų mainymosi punktas atiduotuvė rasta užkrauta tiek iš išorės, tiek viduje įvairiais, net ir antriniam panaudojimui netinkamais daiktais ir pan. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad darbo pareigų pažeidimas yra nustatytas ir įrodytas patikrinimo aktu, fotonuotraukomis, pažeistos Atliekų priėmimo aikštelės operatoriaus pareiginių nuostatų 2.7, 2.10 ir 5.1.1. punktų nuostatos. Panašaus pobūdžio pažeidimas prieš tai buvo fiksuotas 2022 m. gruodžio 22 d., kai polistirolo atliekų išvežti atvykęs kitos įmonės vairuotojas negalėjo greitai pasikrauti polistirolo, nes šios atliekos buvo išmėtytos po visą aikštelę, buvo netinkamose vietose.
27. Apeliantai savo skunde vėlgi nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos pirmosios instancijos teismas jau įvertino, tačiau apeliantai juos vertina kitaip. Apeliantas A. C. nurodo, kad 2022 m. gruodžio 22 d. jis atostogavo, į ką teismas, pritardamas darbdavio pozicijai, jau atsakė, kad polistirolo atliekos turėjo būti tinkamai tvarkomos nuo paskutinio jų išvežimo iš aikštelės, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 10 d., todėl ieškovo atostogos nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki 22 d. negalėjo turėti įtakos, jeigu polistirolas būtų buvęs tvarkomas tinkamai. Taip pat apeliantai kėlė klausimą, kodėl įmonės „Ekologinės paslaugos“ vairuotojas atvyko paimti polistirolo būtent gruodžio 22 d., kai dar nebuvo surinktas pakankamas polistirolo kiekis ieškovų operuojamoje aikštelėje. Teisėjų kolegija tik pakartoja, kad DK 32 straipsnio 2 dalis, nustatanti darbuotojo pavaldumą darbdaviui reiškia, kad darbuotojas neturi kvestionuoti darbdavio sprendimų, kada ir kokius išvežimus užsakyti, kokias ir kada sutartis sudaryti su trečiaisiais asmenimis ir pan. Todėl apeliantų argumentai dėl netinkamos dienos išvežti polistirolą yra atmestini kaip niekuo nepagrįsti. Ieškovai byloje nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų kaltės nebuvimą dėl netinkamai tvarkomų atliekų aikštelėje.
28. Dėl netinkamo atliekų tvarkymo fakto, nustatyto 2023 m. vasario 8 d., apeliantai nurodo, kad atliekų buvo sukaupta labai daug, nebuvo, kur jas dėti, darbdavys išvežimo neorganizavo, nors apeliantai ne kartą prašė išvežti atliekas, todėl ir fiksuota netvarka. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta, nes net jeigu atliekos ir nebuvo išvežamos operatyviai, tai nepateisina netinkamo jų rūšiavimo, kai patikrinimo metu rastas pavojingų atliekų konteineris apkrautas plastikine tara užpildytais maišais, plastikinė statinė rasta su neaiškios kilmės turiniu; pavojingų atliekų konteineryje rastas karutis, invalido vežimėlis, rogutės ir pan., elektros ir elektroninės įrangos atliekų konteineryje rastas dviratis, kėdės, kilimai, žaislai ir pan. Pažymėtina, kad apeliantų argumentacija dėl nustatytų netinkamai tvarkomų atliekų pažeidimų yra prieštaringa, pavyzdžiui, dėl 2022 m. gruodžio 22 d. nustatyto pažeidimo apeliantai nurodo, kad darbdavys per anksti atsiuntė transportą išvežti sukauptą polistirolą, o dėl 2023 m. vasario 8 d. to paties pobūdžio pažeidimo jau nurodo, kad darbdavys per ilgai neatsiuntė transporto išvežti atliekų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad sukauptų atliekų išvežimo dažnumas, periodiškumas, neturi įtakos tam, kaip apeliantai tvarko atliekas, bet kokiu atveju jie turi atliekas tvarkyti tinkamai, be to, kaip nurodė liudytoju apklaustas V. M., būtent ieškovų pareiga buvo laiku užsakyti transportą išvežti susikaupusias atliekas, arba atsisakyti jas priimti iš gyventojų, jeigu susikaupė per daug.
29. Taip pat įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo pažymėta, kad 2022 m. liepos, rugsėjo mėnesiais buvo nustatyti keturi atvejai, kai ieškovas A. C. savavališkai pakeitė atliekų surinkimo aikštelės vartų spyną, dėl ko vairuotojai, atvykę išvežti atliekų, apeliantų tiesioginis vadovas V. M., ūkvedys V. M. negalėjo patekti į atliekų surinkimo aikštelę, turėjo pjauti spyną. Teismo posėdyje ieškovas A. C. pripažino spynų keitimo atvejus, tačiau argumentavo, kad su juo 2015 metais yra sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl jis negalėjo leisti, kad jam nesant į aikštelę patektų kiti asmenys. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokie spynos pakeitimo atvejai užkertant galimybę kitiems atsakovės darbuotojams patekti į atliekų surinkimo aikštelę, prieštaravo nusistovėjusiai darbo tvarkai. Raktus turėjo V. M., V. M., taip pat raktas turėjo būti paliekamas atliekų išvežimą vykdantiems vairuotojams kartu su parengtu atliekų išvežimo važtaraščiu. Ieškovo A. C. argumentai dėl materialinės atsakomybės teismo buvo pagrįstai atmesti, ir teisėjų kolegija tiems argumentams pritaria. Viena vertus, visiškos materialinės atsakomybės sutartys neteko galios nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, kita vertus, ieškovui kilęs klausimas, ar saugu jam palikti aikštelę užrakintą, kai raktą turi dar ir kiti asmenys, turėjo būti sprendžiamas ne keičiant aikštelės spynas, o bendradarbiaujant su darbdaviu, kaip kad nustato DK 24 straipsnis, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.
30. Apeliantai ne vieną kartą nurodė, kad darbo sutarties galiojimo metu jie buvo diskriminuojami, tyčia persekiojami, prieš juos vykdytas mobingas, tačiau konkrečių požymių, iš kurių būtų galima spręsti buvus diskriminaciją, ieškovai nenurodė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tiesioginio ieškovų vadovo reikalavimai laikytis darbo tvarkos, darbo laiko režimo, vykdyti patikrinimai, buvo teisėti atsakovės veiksmai, kuriais buvo siekiama tinkamai organizuoti aikštelės darbą, išvengti konfliktinių situacijų su vežėjais. Atsakovės teisėtų reikalavimų ieškovams pateikimas nėra ir negali būti laikoma psichologiniu smurtu. Diskriminacija gali būti įtariama tada, kai vienodi atvejai, vienodi asmenys, vienodos situacijos traktuojami skirtingai, o šios bylos atveju net neaišku, su kuo ieškovai save lygina ir kokius skirtumus tarp savęs ir kitų subjektų įžvelgia.
31. Apeliantų argumentai, kad atsakovė, kurios steigėjai yra savivaldybės, turinčios teisininkus, neturėjo pagrindo byloje samdyti advokatą ir prašyti priteisti advokato išlaidas, yra nepagrįsti ir atmestini. Atsakovė yra atskiras juridinis asmuo, todėl neturi jokio pagrindo naudotis savivaldybės darbuotojais. Teisė į advokato pagalbą yra universali ir jokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui nėra apribota. Kasacinis teismas kitoje byloje, kurioje pati savivaldybė buvo byloje dalyvaujantis asmuo, yra nurodęs, kad juridinis asmuo dėl darbo organizavimo situacijos gali neturėti pakankamai reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, kurie atstovautų jam teisme, todėl juridiniam asmeniui teisme gali atstovauti ir advokatas ar jo padėjėjas (CPK 56 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vien tai, kad juridinis asmuo turi teisinį išsilavinimą turinčių asmenų ar net visą jų skyrių, savaime nelemia jo pareigos naudotis tik šiais vidiniais profesiniais pajėgumais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. e3K-3-262-684/2023).
32. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
33. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo atsakomybę už darbo pareigų pažeidimus ( DK 58 straipsnis), laikėsi suformuotos teismų praktikos, tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl pagrįstai pripažino ieškovų atleidimą iš darbo teisėtu. Priimtas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.
34. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (2285,80 Eur), po 1142,90 Eur iš kiekvieno ( CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei viešajai įstaigai ,,Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“, juridinio asmens kodas 300092998, iš ieškovo A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovo J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1142,90 Eur (tūkstantį šimtą keturiasdešimt du eurus ir 90 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.