- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-23
- Bylos Nr.
- e2A-577-180/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Dalia Kačinskienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- Eurosec OU
- Atsakovas
- Lietuvos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Eurosec OU apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-715-345/2017 pagal ieškovo Eurosec OU ieškinį atsakovei Lietuvos kariuomenei dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Eurosec OU kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti perkančiosios organizacijos 2016 m. spalio 13 d. sprendimą dėl pasiūlymo, pateikto viešajame universalių termovizualinio stebėjimo įrenginių pirkime (toliau – pirkimas, konkursas), atmetimo.Ginčijamu sprendimu perkančioji organizacija atmetė ieškovo pasiūlymą tuo pagrindu, kad pasiūlyta įranga – universalių termovizualinių stebėjimo įrenginys (toliau – UTSĮ), neatitinka pirkimo techninės specifikacijos 3.8 punkte nustatyto reikalavimo, pagal kurį nurodyto įrenginio objektyvo matymo kampas turi patekti į 8.1-10.5? (horizontaliai) x 6.1-7.9? (vertikaliai) ruožą. Ieškovo teigimu, nors jo pasiūlyto UTSĮ objektyvo matymo kampai – 12? (horizontaliai) x 9? (vertikaliai), yra platesni (didesni), nei nustatyta pirkimo sąlygose, tačiau tai tik reiškia, kad ginčo atveju siūlomas geresnių parametrų įrenginys. Esant didesniam matomumo laukui, galima greičiau ir lengviau aptikti taikinį. Perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti tiekėjo pasiūlymą, kuris yra lygiavertis techninėje specifikacijoje nurodytiems reikalavimams, pažeidžia Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – VPAGSSĮ) 38 straipsnio 4 ir 5 dalis. Ieškovės siūlomos prekės gamintojas NIVISYS LLC patvirtino, kad jo gaminamo įrenginio objektyvo matymo kampas yra platesnis, nei reikalaujama techninėje specifikacijoje, tačiau tai nėra įrenginio trūkumas, o jo privalumas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.Ginčui spręsti teismas rėmėsi VPAGSSĮ 6, 24, 27, 38 straipsniais, Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 25 straipsniu ir šio straipsnio pagrindu suformuotais kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais civilinėse bylose Nr. 3K-3-507/2011, Nr. 3K-3-96-916/2015.Techninės specifikacijos 3.8 punktas nustato, kad UTSĮ objektyvo matymo kampas turi patekti į 8.1-10.5? x 6.1-7.9? ruožą. Ieškovas pasiūlė perkančiajai organizacijai įsigyti UTSĮ, kurio objektyvo matymo kampas 12? x 9?.Techninės specifikacijos 3.8 punkto reikalavimas buvo nustatytas su žmogaus dydžio taikinio aptikimo, orientacijos, atpažinimo ir identifikacijos atstumais pagal Johnson kriterijus, esant plačiausiai leistiniems UTSĮ objektyvo matymo kampams. Pagal šiuos kriterijus perkančioji organizacija įvertino ir ieškovo pasiūlyme nurodytą UTSĮ. Šalys neginčija, kad perkama įranga yra ginklo sistemos sudedamoji dalis, kuri užtikrina kario išgyvenimą ir užduoties vykdymą, skirta pagerinti taikinio aptikimą ir identifikavimą, dėl to vaizdo raiška yra svarbi funkcija, kariams atpažįstant taikinius. Nustatytų duomenų pagrindu teismas sprendė, kad rengdama techninę specifikaciją, perkančioji organizacija įvertino savo poreikius ir karinėms užduotims reikalingus techninius reikalavimus, todėl techninės specifikacijos 3.8 punkte nustatė plačiausius leistinus objektyvo matymo kampus, kurie leistų užtikrinti reikalingą optimalų balansą tarp stebimo vaizdo raiškos ir bendro vaizdinės informacijos kiekio. Perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo tik tuo pagrindu, kad siūlomo pirkimo objekto savybės, parametrai ar sprendimai nėra identiški nurodytoms pirkimo sąlygoms (techninei specifikacijai), tačiau dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai perkančiosios organizacijos siekiamam rezultatui ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015). Nors ši praktika suformuota bylose dėl viešųjų pirkimų, vykdomų pagal kitą –VPĮ, jame kaip ir VPAGSSĮ, iš esmės analogiškai reglamentuojama perkančiosios organizacijos teisė nustatyti tiekėjams kvalifikacinius reikalavimus, technines specifikacijas, todėl nurodyta kasacinio teismo praktika aktuali ir bylose dėl pirkimų, vykdomų pagal VPAGSSĮ.Ieškovas teigė, kad pasiūlyme pateikė gamintojo informaciją, patvirtinančią, kad jo siūlomas UTSĮ atitinka techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, o kai kuriais atvejais juos viršija; su pretenzija pateikė papildomus įrodymus, pagal jį, papildomai patvirtinančius pasiūlyme nurodytos informacijos teisingumą. Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovo pateikti duomenys nepagrindžia ginčo pasiūlymo lygiavertiškumo. Ieškovo kartu su pretenzija pateiktame įrangos gamintojos NIVISYS LLC rašte nėra patvirtinama, kad UTSĮ atitinka Johnson kriterijus dėl atmosferinių reiškinių. Ieškovo siūlomos prekės techninėje dokumentacijoje buvo nurodyta, kad objektyvo matymo kampas yra 12? x 9?. Perkančiajai organizacijai nekilo neaiškumo dėl pasiūlyme nurodytos prekės objektyvo matymo kampo.Teismas pažymėjo, kad techninėje specifikacijoje nurodžius aiškius pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, VPAGSSĮ 38 straipsnio 4 ir 5 dalys netaikomos.Ieškovui nepagrindus UTSĮ lygiavertiškumo techninės specifikacijos 3.8 punkto reikalavimui, teismas sprendė, kad perkančioji organizacija pagrįstai ieškovo pasiūlymą atmetė VPGSSĮ 27 straipsnio 5 dalies 1 punkto ir pirkimo dokumentų 13.4.1 punkto pagrindais. Teismas priėjo prie išvados, kad perkančioji organizacija, vertindama ieškovo pasiūlymą, nepažeidė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, neapribojo tiekėjų konkurencijos bei nepažeidė VPAGSSĮ reikalavimų.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė – UAB „Jukat“, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai sprendė, kad techninės specifikacijos 3.8 punkte nustatytas pirkimo objekto funkcinis reikalavimas, kad nagrinėjamu atveju netaikytinos VPAGSSĮ 38 straipsnio 4, 5 dalys. Ginčo pirkimo techninė specifikacija, priešingai nei sprendė teismas, nėra apibrėžta VPAGSSĮ 38 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu – apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus. Techninė specifikacija ir perkamai prekei keliami reikalavimai yra apibrėžti mišriu būdu – naudojant bendrąsias specifikacijas (techninės specifikacijos 3.4 p., 3.8 p.), pateikiant nuorodas į konkrečius dokumentus ir standartus (techninės specifikacijos 2 p.), apibrėžiant norimą rezultatą arba funkcijoms keliamus reikalavimus (techninės specifikacijos 1.1.2 p., 3.10 p.), pateikiant anksčiau nurodytų variantų kompiliaciją (techninės specifikacijos 3.1 p., 3.2 p.), o tai atitinka VPAGSSĮ 38 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus. Būtent tokiais atvejais iškyla rizika, kad dėl pernelyg konkrečių specifikacijų gali būti dirbtinai apribota tiekėjų konkurencija ir specifikacija gali tapti pritaikyta tik konkretiems gamintojams ir jų produktams. Siekiant išvengti tokių ydingų situacijų, VPAGSSĮ 38 straipsnio 4 ir 5 dalys aiškiai draudžia atmesti tiekėjo pasiūlymą, jeigu jo pasiūlyti sprendiniai yra lygiaverčiai techniniai specifikacijai ir atitinka joje keliamus reikalavimus. Teismas šių argumentų nenagrinėjo ir nevertino. Kita vertus, teismas sprendime pasisakė dėl lygiavertiškumo įrodinėjimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas yra prieštaringas. Tampa neaišku, kokiu pagrindu ieškinys buvo atmestas – ar dėl to, kad lygiavertiškumas iš esmės yra negalimas, nes VPAGSSĮ 38 straipsnio 4 ir 5 dalys yra netaikomos, ar dėl to, kad tiekėjo siūlomas UTSĮ yra nelygiavertis.Tiekėjui konkretūs jo ieškinio atmetimo motyvai yra itin svarbūs, nes teisminė praktika formuoja atitinkamas elgesio taisykles ateityje tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjui. VPAGSSĮ 38 straipsnio 4 ir 5 dalių išaiškinimas konkrečiu atveju yra itin svarbus, nes šalys ateityje galės remtis precedentu ir bus galima prognozuoti tiek tiekėjo, tiek perkančiosios organizacijos veiksmus, šalių teises ir pareigas. Teismo išvados dėl ginčo pasiūlymo nelygiavertiškumo yra formalios ir itin ribojančios tiekėjo teises bei galimybes įrodinėti pasiūlymo lygiavertiškumą visomis teisėtomis ir įmanomomis priemonėmis. Teismas išskirtinai palaikė atsakovės poziciją byloje. Tai aiškiai neatitinka teisingumo vykdymo. Teismas padarė esminę įrodymų tyrimo klaidą bei šiurkštų viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą, sprendime nurodydamas, kad perkančioji organizacija techninės specifikacijos 3.8 punkto reikalavimą nustatė su žmogaus dydžio taikinio aptikimo, orientacijos, atpažinimo ir identifikacijos atstumais pagal Johnson kriterijų esant plačiausiai leistiniems UTSĮ objektyvo matymo kampams. Pirkime nėra nustatyta jokių Johnson kriterijų ir todėl nei perkančioji organizacija, nei teismas sprendime neturėjo teisės vertinti tiekėjo pasiūlymo lygiavertiškumo ir atitikties Johnson kriterijams.Ieškovė įrodė pasiūlymo lygiavertiškumą. Priešinga teismo išvada yra nepagrįsta tiek dėl to, kad teismas rėmėsi Johnson kriterijais, kurie nėra nustatyti pirkimo sąlygose, ir nesirėmė techninės specifikacijos reikalavimais, tiek dėl to, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad perkančioji organizacija neturėjo pareigos kreiptis į tiekėją dėl pasiūlymo duomenų paaiškinimo ir turėjo teisę iškart vienašališkai atmesti pasiūlymą.Teismas nepagrįstai sprendė, kad pasiūlyme nurodytas patvirtinimas, jog UTSĮ atitinka techninių specifikacijų 3.8 punkto reikalavimą, kad jo parametrai – 12? x 9?, yra geresni, nepagrindžia pasiūlymo lygiavertiškumo. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė pateikė ir prekės lygiavertiškumą patvirtinančius duomenis – vartotojo instrukciją apie įrenginį ir jo naudojimą, gamintojo deklaraciją, brošiūrą apie prekę. Nurodyti duomenys įrodo, kad, nepaisant didesnio objektyvo matymo kampo, ši aplinkybė neturi jokios neigiamos įtakos kitiems siūlomo įrenginio techniniams parametrams, nustatytiems techninėje specifikacijoje. Be to, ginčo pasiūlymas yra atmestas vien tik dėl neatitikimo techninės specifikacijos 3.8 punkto reikalavimui, atsakovei pripažįstant, kad visus kitus techninės specifikacijos parametrus tiekėjo pasiūlytas UTSĮ atitinka.Perkančioji organizacija turėjo kreiptis į tiekėją su paklausimu ne dėl matymo kampo dydžio kaip tokio, nes jis yra aiškiai nurodytas ir yra platesnis, nei sąlygose reikalaujama, o dėl pasiūlymo lygiavertiškumo paaiškinimo, nes tiekėjas pasiūlyme teigė, kad matymo kampas yra geresnis, o pasiūlyme pateikti duomenys patvirtina, kad visus kitus pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje nustatytus parametrus pasiūlytas UTSĮ atitinka. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPAGSSĮ 27 straipsnio 4 dalimi, privalėjo kreiptis į tiekėją dėl papildomų paaiškinimų ir (ar) įrodymų dėl pasiūlymo lygiavertiškumo pateikimo.Tai, kad ieškovas pasiūlė objektyvą su platesniu matymo kampu, neturi jokios neigiamos įtakos techninėje specifikacijoje nustatytiems funkciniams ir kitiems reikalavimams. Esant platesniam objektyvo matymo kampui, žmogaus dydžio objekto atpažinimo atstumas, tikėtina, tam tikrais atvejais galėtų būti prastesnis nei jis būtų dėl siauresnio objektyvo matymo kampo. Jokių reikalavimų dėl didesnių objekto atpažinimo atstumų pirkimo sąlygose nėra nustatyta. Ginčo pasiūlyme pateikto UTSĮ vaizdo raiška visiškai tenkina pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 3.2 punkto reikalavimą, pagal kurį vaizdo raiška būtų ne mažesnė kaip 640 x 480 taškų, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės siūlomas UTSĮ yra nelygiavertis pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams.Nors teismas nepasisakė dėl dalies ieškovo pateiktų argumentų, nes jie neturi teisinės reikšmės, sprendžiant bylą, visi ieškovo pirmosios instancijos teismo procese pateikti argumentai turi teisinę reikšmę, todėl turėtų būti įvertinti apeliacinės instancijos teismo. Atsakovė į bylą teikė klaidinančius ir tikrovės neatitinančius argumentus, kuriuos ieškovas paneigė, todėl siekiant teisingai išspręsti bylą juos visus reikia įvertinti.
Atsakovė – biudžetinė įstaiga Lietuvos kariuomenė, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Priešingai nei skunde nurodo ieškovas, teismas neteigė, kad atsakovė neprivalėjo priimti lygiaverčių prekių, o kaip tik išsamiai citavo kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo tik tuo pagrindu, kad siūlomo pirkimo objekto savybės, parametrai ar sprendimai nėra identiški nurodytoms pirkimo sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015). Be to, teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrindė teiginio kad jo siūloma prekė yra lygiavertė nustatytai techninėje specifikacijoje. Atsižvelgiant į tai, visi ieškovo skundo argumentai dėl teismo pozicijos, kad Lietuvos kariuomenė neprivalėjo priimti lygiaverčių prekių, yra atmestini, nes prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms.Lietuvos kariuomenė techninių specifikacijų 3.8 punkto reikalavimą nustatė tikslingai, siekdama nupirkti tokią prekę, kuri visiškai atitiktų jos poreikius. Būtent dėl šios priežasties buvo nustatytos objektyvo matymo kampo ribos. Prekei keliami reikalavimai negali būti savitiksliai. Nustatytomis ribomis yra siekiama optimalaus balanso tarp stebimo vaizdo raiškos ir bendro vaizdinės informacijos kiekio. Siauresnis matymo kampas suteikia geresnį stebimo vaizdo detalumą, aiškumą, nes stebimas vaizdas užima didesnį UTSĮ jutiklio plotą (geresnė raiška), tačiau sumažėja bendras vaizdinės informacijos kiekis. Didesnis matymo kampas padidina bendrą vaizdinės informacijos kiekį, tačiau pablogina stebimo vaizdo detalumą, aiškumą, nes sumažėja vaizdo raiška ir tam tikrais atvejais objektai esantys scenoje išvis gali likti nepastebėti dėl to, kad nebeužtenka raiškos jiems išskirti.Termovizualinio stebėjimo įrenginio matomo ir atiduodamo vaizdo kampai privalo būti suderinti su tris kartus artinančio optinio taikiklio matymo kampu. Būtent dėl šių priežasčių reikalinga, kad objektyvo matymo kampas papultų į techninėje specifikacijoje nustatytas matymo ribas. Toks įrangos parametras yra esminis ir būtinas Lietuvos kariuomenės poreikis, pagrįstas ne tik turimos optikos techninėmis savybėmis, bet nustatytas ir įvertinus sudėtingų tarptautinių operacijų metu atliktų užduočių įgytą patirtį. Platesnio matymo kampo įrangą, atsižvelgiant į tai, kad nukenčia vaizdo detalumas, rekomenduotina naudoti artimoje kovoje vykdant specifines karines operacijas, tačiau Lietuvos kariuomenė tikslingai specifikavo siauresnių objektyvo matymo kampų UTSĮ, kuris yra skirtas vykdyti kitokio pobūdžio kovines funkcijas. Ieškovas nesugebėjo pateikti argumentų, patvirtinančių, kad jo siūlomos prekės raiška bus ne mažesnė, nei reikalauja techninių specifikacijų 3.8 punktas. Pats ieškovas pripažįsta, kad esant platesniam objektyvo matymo kampui, žmogaus dydžio objekto atpažinimo atstumas tam tikrais atvejais galėtų būti prastesnis, nei jis būtų, esant siauresniam objektyvo matymo kampui.Aplinkybę, kad jo siūlomos įrangos UTSĮ objektyvo matymo kampas atitinka konkurso sąlygose suformuotus reikalavimus ir yra net geresnis, ieškovas privalėjo pagrįsti objektyviais, patikrinamais duomenimis (pvz. Johnson kriterijais). Tačiau pagrindinis pasiūlyme pateiktos informacijos patvirtinimo šaltinis – pats ieškovas, suinteresuotas konkurso baigtimi, deklaratyviai teigiantis ir nedetalizuojantis, kaip jo siūloma įranga atitinka konkurso sąlygų reikalavimus. Ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad jo pasiūlymas buvo vertinamas pagal pirkimo sąlygose nenustatytus kriterijus, t. y. pagal Johnson kriterijus. Ieškovo pasiūlymas buvo vertinamas pagal pirkimo sąlygų reikalavimus, konkrečiai pagal techninės specifikacijos 3.8 punkto reikalavimą dėl objektyvo matymo kampo ribų. Pagrįsdama šio techninių specifikacijų reikalavimo tikslingumą, reikalingumą ir būtinumą, atsakovė nurodė, kad tik siauresnis matymo kampas atitinka jos poreikius, ir šią aplinkybę įrodė Johnson kriterijais. Taigi Johnson kriterijai įrodo ne ką kitą, o atsakovės teiginio, kad didesnis matymo kampas padidina bendrą vaizdinės informacijos kiekį, tačiau pablogina stebimo vaizdo detalumą, atitikimą realybei. Nurodyti kriterijai yra objektyvi kategorija, matas, kuris pagrindė ginčo reikalavimo tikslingumą ir būtinumą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 423⁸ str. 2 d.).
Dėl faktinių aplinkybių
Atsakovė – Lietuvos kariuomenė, vykdė pirkimą, kuriuo siekė įsigyti universalius termovizualinio stebėjimo įrenginius. Ieškovo ginčijamu sprendimu perkančioji organizacija atmetė jo (ieškovo) pasiūlymą dėl prekės neatitikimo pirkimo dokumentų reikalavimui – techninės specifikacijos 3.8 punktui, kuris nustato, kad UTSĮ objektyvo matymo kampas turi papulti į 8.1-10.5? (horizontaliai) x 6.1-7.9? (vertikaliai) ruožą. Inicijavęs nurodyto perkančiosios organizacijos sprendimo peržiūros procedūrą, ieškovas siekė įrodyti, kad jo pasiūlytas UTSĮ objektyvas, kurio matymo kampai – 12? (horizontaliai) x 9? (vertikaliai), yra ne tik lygiavertis nustatytam techninės specifikacijos 3.8 punkte, bet ir geresnis pagal savo parametrus. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ginčijamą perkančiosios organizacijos sprendimą pripažino teisėtu, todėl Eurosec OU ieškinį atmetė.
Dėl materialinio ir procesinio ginčo nagrinėjimo aspektų
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas (VPAGSSĮ 1 str. 1 d., 2 str.). Nors tai specialusis, lyginant su Viešųjų pirkimų įstatymu, teisės aktas, abu įstatymai iš esmės panašiai reglamentuoja perkančiosios organizacijos teisę parengti pirkimo dokumentus (VPAGSSĮ 24 str., VPĮ 24 str.), nustatyti tiekėjams kvalifikacijos reikalavimus, šių reikalavimų nustatymo tikslus, principus (VPAGSSĮ 32 str., VPĮ 32 str.), techninės specifikacijos nustatymo aspektus (VPAGSSĮ 38 str., VPĮ 25 str.), etc. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju aktuali ir taikytina paminėtų VPĮ normų pagrindu suformuota teismų praktika. Tokia išvada koreliuoja su skunde akcentuojama Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kad ginčo dėl pirkimo, kuris vykdomas pagal VPAGSSĮ, išnagrinėjimui, visų pirma, aktualios šio įstatymo nuostatos, o VPĮ nuostatos ir dėl jų taikymo suformuota teismų praktika tik tiek, kiek atitinka VPAGSSĮ reglamentavimą ir taikytina viešiesiems pirkimams gynybos ir saugumo srityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1141-236/2015; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1144-302/2015).CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis (CPK 320 str.), o ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas (viso ginčo nagrinėjimas iš naujo), o tik pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae). Kadangi apeliacinis procesas nėra skirtas ginčui iš naujo nagrinėti, jis vyksta pagal specialias taisykles. Tokio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas pagal tuos argumentus bei įrodymus, kuriuos į byla šalys pateikė pirmosios instancijos teisme. Šios bylos atveju nustatant ginčo ribas aktualus pretenzijos ir ieškinio turinys (CPK 423³ str. 2, 3 d.). Tokiu atveju apelianto argumentų, susijusių su tuo, koks būdas ar būdų derinys, iš nurodytų VPAGSSĮ 38 straipsnio 3 dalyje, buvo pasirinktas rengiant ginčo techninę specifikaciją, kurie nebuvo ginčo pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo dalykas, pateikimas apeliacinės instancijos teismui nėra suderinamas su revisio prioris instantiae principu ir pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ar jo nepagrįstumo nesuponuoja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, teisėjų kolegija nurodytų skundo argumentų pagrįstumo nevertina ir dėl jų nepasisako.
Dėl kitų skundo argumentų
Nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu apeliantas visų pirma argumentuoja nepagrįsta teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju netaikytinos VPAGSSĮ 38 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatos, suteikiančios teisę tiekėjui atitinkamais atvejais pateikti lygiavertį techninei specifikacijai pasiūlymą, ir sprendimo motyvų prieštaringumu, nes, nepaisant nurodytos išvados, kad lygiaverčio pasiūlymo pateikimas ginčo atveju nebuvo galimas, teismas pasisakė dėl jo (apelianto) pasiūlymo lygiavertiškumo. Kolegijos vertinimu, nurodyti skundo argumentai skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Nagrinėjamu atveju apeliantas ieškinio argumentus, kad perkančioji organizacija privalėjo jo pasiūlymą vertinti kaip lygiavertį, visų pirma, grindė paminėtomis VPAGSSĮ 38 straipsnio 4, 5 dalies normomis. VPAGSSĮ 38 straipsnio 4 dalis nustato, kad tuo atveju, kai perkančioji organizacija nurodo technines specifikacijas laikydamasi šio straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimų, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės ar paslaugos arba darbai neatitinka nurodytų techninių specifikacijų, kuriomis ji rėmėsi, jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai techninei specifikacijai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus. VPAGSSĮ 38 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad tuo atveju, kai perkančioji organizacija technines specifikacijas rengia laikydamasi šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytų reikalavimų, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka Europos standartą perimantį Lietuvos standartą, Europos techninį liudijimą, bendrą techninę specifikaciją, tarptautinį standartą arba Europos standartizacijos įstaigos nustatytą techninių normatyvų sistemą, jeigu juose yra nurodyti perkančiosios organizacijos keliami norimo rezultato ir funkciniai reikalavimai ir jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo siūlomos technines specifikacijas atitinkančios prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos keliamus norimo rezultato ir funkcinius reikalavimus. Reikalaudamas paminėtų VPAGSSĮ 38 straipsnio nuostatų taikymo, t. y. jo pasiūlymo lygiavertiškumo įvertinimo, apeliantas pretenzijoje, ieškinyje nekėlė klausimo dėl to, kokiu VPAGSSĮ 38 straipsnio 3 dalyje nustatytu būdu buvo parengta ginčo techninė specifikacija, nors atitinkamo būdo pasirinkimas yra būtinas šio straipsnio 4, 5 dalies normų taikymui, akcentuodamas tik tas paminėtų normų dalis, kurios draudžia atmesti lygiavertį tiekėjo pasiūlymą. VPAGSSĮ 38 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad techninė specifikacija gali būti perengta nurodant standartą, gynybos standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas. Šio straipsnio 3 dalies 3 punktas reglamentuoja, kad techninė specifikacija gali būti nustatoma apibūdinant norimą rezultatą arba pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, nurodytus šios dalies 2 punkte, ir kaip šių reikalavimų atitikties priemonę – šios dalies 1 punkte nurodytas technines specifikacijas. Paminėta, kad ginčo techninės specifikacijos reikalavimas nustatė, jog UTSĮ objektyvo matymo kampas turi papulti į 8.1-10.5? (horizontaliai) x 6.1-7.9? (vertikaliai) ruožą. Akivaizdu, kad toks techninės specifikacijos reikalavimas nėra parengtas pagal konkretų standartą, techninį liudijimą ar kitą VPAGSSĮ 38 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą dokumentą, todėl teismas neturėjo pagrindo remtis šios straipsnio 4 dalies nuostatomis. Byloje nebuvo nustatyta ir tai, kad perkančioji organizacija būtų atmetusi ginčo pasiūlymą dėl to, kad šis atitiko Europos standartą perimantį Lietuvos standartą, Europos techninį liudijimą, bendrą techninę specifikaciją, tarptautinį standartą arba Europos standartizacijos įstaigos nustatytą techninių normatyvų sistemą, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo ir VPAGSSĮ 38 straipsnio 5 dalies taikymo pagrindo. Nepaisant to, kad nenustatė VPAGSSĮ 38 straipsnio 4, 5 dalių, reglamentuojančių specifinius draudimo atmesti lygiaverčius pasiūlymus atvejus, taikymo pagrindo, teismas atsižvelgė į kasacinio teismo praktikoje nuosekliai plėtojamą VPĮ 25 straipsnio aiškinimo ir taikymo poziciją, kad perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo tik tuo pagrindu, kad siūlomi pirkimo objekto savybės, parametrai ar sprendimai nėra identiški nurodytoms pirkimo sąlygoms (techninei specifikacijai), tačiau dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai perkančiosios organizacijos siekiamam rezultatui ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus; nors neginčytina perkančiosios organizacijos siekiamų tikslų svarba, tačiau dėl jos neturi esmingai skirtis VPĮ 25 straipsnio nuostatų taikymas; jei tiekėjo siūlomas pirkimo objektas iš tiesų lygiavertis perkančiosios organizacijos siekiamiems tikslams ir funkciniams reikalavimams, tokiu jis ir turi būti pripažįstamas, nepriklausomai nuo prekių, paslaugų ar darbų svarbos; neidentiškais parametrais apibūdinto pasiūlymo pateikimas VPĮ 25 straipsnio prasme savaime nereiškia kitų tiekėjų teisių pažeidimo, priešingai – atspindi jų konkurenciją; lygiateisiškumo principas viešųjų pirkimų srityje reiškia reikalavimą vienodai vertinti tiekėjų pasiūlymus, kurie yra lygiaverčiai ar iš esmės vienodai konkurencingi, nebent skirtingą jų vertinimą būtų galima pateisinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2014; 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015).Atsižvelgiant į tai, kad nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai atitinka ir VPAGSSĮ reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos pritaikė nagrinėjamu atveju ir šių išaiškinimų pagrindu pasisakė dėl apelianto pasiūlytos prekės lygiavertiškumo techninės specifikacijos 3.8 punkte nustatytam reikalavimui. Be VPAGSSĮ 38 straipsnio 4 ir 5 dalių, teisę pateikti lygiavertį pasiūlymą ginčo pirkimui apeliantas įrodinėjo ir teismo pasiremta kasacinio teismo praktika, akcentuodamas, kad pagal teismų praktiką tiekėjai visais atvejais gali siūlyti lygiaverčius gaminius (ieškinio 2.1.4 p.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas pats pripažino, jog lygiaverčių pasiūlymų pateikimas gali būti pagrįstas ne tik paminėtose VPAGSSĮ normose nustatytais, bet ir kitais atvejais, deklaratyviais laikytini skundo argumentai, kad skundžiamas sprendimas yra prieštaringas, kad nėra aišku, kokiu pagrindu buvo atmestas ieškinys.Skunde apeliuojama ir teismo išvada, kad Eurosec OU pasiūlytas UTSĮ pagal objektyvo matymo kampą nėra lygiavertis perkančiosios organizacijos siekiamam įsigyti įrenginiui. Apelianto teigimu, tiek pasiūlyme pateikta informacija, tiek kartu su pretenzija ir byloje pateiktais papildomais įrodymais jis pagrindė pasiūlytos prekės lygiavertiškumą. Kolegijos nuomone, nurodyta teismo išvada kvestionuojama nepagrįstai.Ginčo techninės specifikacijos 3.8 punktas įpareigojo tiekėją pateikti UTSĮ, kurio objektyvo matymo kampas papultų į 8.1-10.5? (horizontaliai) x 6.1-7.9? (vertikaliai) ruožą. Nurodytų parametrų parinkimą perkančioji organizacija motyvavo tuo, kad jie suteikia optimalų balansą tarp stebimo vaizdo detalumo, aiškumo ir bendro informacijos kiekio, kad atliekant sudėtingas tarptautines operacijas nustatyta, jog matymo kampai, esantys už techninės specifikacijos 3.8 punkte nustatytų ribų, arba suteikia per mažą bendrą vaizdinės informacijos kiekį (siauresnio matymo kampo atveju), arba pernelyg prastą matomo vaizdo detalumą, dėl ko tam tikri objektai gali iš vis likti nepastebėti (platesnio matymo kampo atveju). Siekdama pagrįsti tokius argumentus, perkančioji organizacija sprendime dėl pretenzijos atmetimo pateikė apeliantui lenteles su žmogaus dydžio taikinio (1,7 m x 0,6 m) aptikimo, orientacijos, atpažinimo ir identifikacijos atstumais, įvertintais pagal Johnson kriterijų, esant plačiausiai leistiniems UTSĮ objektyvo matymo kampams, nurodytiems techninės specifikacijos 3.8 punkte (10.5? x 7.9?), ir pagal tą patį kriterijų, panaudojus apelianto pasiūlyme nurodytus UTSĮ objektyvo matymo kampus (12? x 9?), abiem atvejais neatsižvelgiant į atmosferinius reiškinius. Paminėtų lentelių duomenys įrodo, kad apelianto pateikto UTSĮ objektyvo taikinio aptikimo, orientacijos, atpažinimo, identifikacijos atstumai yra prastesni, lyginant su tokiais pat 10.5? x 7.9? matymo kampo UTSĮ objektyvo parametrais. Lentelėse nurodytų parametrų teisingumo apeliantas neginčija, tačiau teigia, kad jo pasiūlytas UTSĮ objektyvas ne tik atitinka techninės specifikacijos 3.8 punktą, bet ir yra geresnių parametrų. Tokius teiginius apeliantas iš esmės grindė prekės gamintojo – NIVISYS LLC pateikta informacija (vartotojo instrukcija, gamintojo deklaracija, brošiūra etc.) ir teigė, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo nurodytais duomenimis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija.Pirma, visi paminėti įrodymai, kuriais apeliantas siekė pagrįsti UTSĮ objektyvo lygiavertiškumą ginčo techninės specifikacijos 3.8 punkto reikalavimui, yra parengti jo paties arba ginčo pirkimo siūlomos prekės gamintojo, suinteresuoto jo prekių platinimu, todėl stokoja objektyvumo ir nėra pakankami nurodytai aplinkybei pagrįsti. Antra, ginčo prekės gamintojo raštuose nurodoma, kad siūlomo objektyvo matymo kampas yra šiek tiek didesnis negu nurodytas techninėje specifikacijoje, prašoma apsvarstyti tokio objektyvo matymo kampo naudingumą. Tokie deklaratyvus ir objektyviais duomenimis nepagrįsti prekių gamintojo paaiškinimai, nesudaro pagrindo teigti, kad didesnis objektyvo matymo kampas atitinka perkančiosios organizacijos poreikius, suteikia geresnį stebimo vaizdo detalumą (CPK 177, 178, 185 str.). Trečia, apelianto prezumpcijos, kad jo pasiūlyta prekė atitiko kitus techninės specifikacijos reikalavimus (techninės specifikacijos 3.2, 3.4 p.), neįrodo nei jos (prekės) lygiavertiškumo techninės specifikacijos 3.8 punkto reikalavimui, nei perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ginčo pasiūlymą dėl neatitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams (VPAGSSĮ) neteisėtumo. Atmestinas, kaip nepagrįstas, skundo argumentas, kad teismas padarė esminę įrodymų tyrimo klaidą bei šiurkštų viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą, nurodydamas, kad perkančioji organizacija ginčo pasiūlymą vertino pagal Johnson kriterijus. Pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta jokių Johnson kriterijų, todėl, apelianto teigimu, nei perkančioji organizacija, nei teismas sprendime neturėjo teisės vertinti ginčo pasiūlymo lygiavertiškumo ir atitikties nurodytiems kriterijams. Iš šios nutarties 26 punkte išdėstytų aplinkybių matyti, kad Johnson kriterijai ginče perkančiosios organizacijos buvo taikomi tik kaip įrodinėjimo priemonė, siekiant pagrįsti aplinkybę, kad apelianto pasiūlyta prekė nėra lygiavertė jos (perkančiosios organizacijos) siekiamam rezultatui, t. y. kad Lietuvos kariuomenės poreikius atitiks tik techninės specifikacijos 3.8 punkte nustatytas objektyvo matymo kampas. Kaip atsiliepime į skundą nurodo perkančioji organizacija, Johnson kriterijai yra NATO valstybėse priimta metodika, kuri leidžia įvertinti sistemos aptikimo galimybes, taip pat objektyviai palyginti skirtingas elektrooptinės įrangos sistemas. Gamintojai šiuos kriterijus įprastai naudoja siekiant pademonstruoti savo sistemos aptikimo galimybes ir leisti palyginti jų sistemas su kitais gamintojais. Tokias aplinkybes patvirtina ir viešai prieinama informacija apie Johnson kriterijus (https://en.wikipedia.org/wiki/Johnson's_criteria). Taigi Johnson kriterijai yra objektyvi kategorija, kuria, atsižvelgiant į šios nutarties 26 punkte nustatytus duomenis, kad apelianto pateikto UTSĮ objektyvo taikinio aptikimo, orientacijos, atpažinimo, identifikacijos atstumai yra prastesni lyginant su tokiais pat 10.5? x 7.9? matymo kampo UTSĮ objektyvo parametrais (techninės specifikacijos 3.8 p.), kolegijos nuomone, perkančioji organizacija įrodė siauresnio matymo kampo pranašumą prieš didesnį matymo kampą, o kartu ir apelianto pasiūlyto UTSĮ objektyvo nelygiavertiškumą techninės specifikacijos 3.8 punkto reikalavimui. Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nėra pagrindas teigti, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas, išskirtinai palaikė atsakovės poziciją byloje, kad teismo sprendimas neatitinka objektyvumo ir teisingumo reikalavimų. Apelianto teigimu, perkančioji organizacija, vertindama ginčo pasiūlymo atitikimą techninės specifikacijos 3.8 punkto reikalavimui, remdamasi VPAGSSĮ 27 straipsnio 4 dalimi, privalėjo kreiptis į jį, prašydama paaiškinti UTSĮ objektyvo lygiavertiškumą paminėtam reikalavimui. Sutikti su tuo kolegija neturi pagrindo.VPAGSSĮ 27 straipsnio 4 dalis nustato, kad perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu ar po derybų, esmės – pakeisti kainos arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Taigi paminėta teisės norma neįpareigoja perkančiosios organizacijos visais be išimties atvejais prašyti tiekėjo patiksinti ar paaiškinti pasiūlymo trūkumus. Tokia pozicija plėtojama ir analogiškos paminėtai VPĮ 39 straipsnio 1 dalies pagrindu suformuotoje kasacinio teismo praktikoje, pažymint, kad VPĮ 39 straipsnio 1 dalies reguliavimas aiškintinas ir taikytinas siaurai ir apima tik išskirtines situacijas, kai reikia paaiškinti redakcinio pobūdžio, paprastai ištaisytinus ar paaiškintinus netikslumus, nekeičiant pasiūlymo esmės. Perkančiosios organizacijos diskrecija taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3k-3-333/2014; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-674-969/2015).Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas, teismų praktikos nuostatas bei tai, kad nagrinėjamu atveju apelianto pasiūlyme prie reikalavimo, jog UTSĮ objektyvo matymo kampas papultų į 8.1-10.5? x 6.1-7.9? ruožą, buvo nurodyta, kad siūlomo įrenginio objektyvas šį reikalavimą atitinka, tačiau jo matymo kampas yra 12? x 9?, kad nurodytam atitikimui pagrįsti apeliantas kartu su pasiūlymu pateikė vartotojo instrukciją apie įrenginį ir jo naudojimą, gamintojo deklaraciją, jog prekė tenkina visus funkcinius reikalavimus bei brošiūrą apie įrenginį, prieinama prie išvados, kad apelianto pasiūlyme buvo tokio pobūdžio trūkumų (lygiavertiškumo nepagrindimas), kad net ir pagal turiningąjį vertinimą perkančioji organizacija negalėjo jo pripažinti tinkamu, nes pradinės informacijos visuma neleido nustatyti pasiūlymo siaurąją prasme atitikties byloje aptartam techninės specifikacijos reikalavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto kartu su pasiūlymu pateikti duomenys nepagrindė įrenginio atitikimo (lygiavertiškumo) techninės specifikacijos 3.8 punktui, todėl, nesikreipusi į tiekėją dėl pasiūlymo paaiškinimo (patikslinimo), perkančioji organizacija nepažeidė VPAGSSĮ 27 straipsnio 4 dalies.Apeliantas neginčija, kad prieš pateikdamas pasiūlymą, buvo susipažinęs su konkurso sąlygomis ir įsipareigojo jų laikytus. Taigi akivaizdu, kad žinojo apie atsakovo nustatytus aiškius reikalavimus perkamo objekto matymo kampui. Taip pat žinojo, kad jo (apelianto) turima prekė neatitinka šių reikalavimų, tačiau neprašė perkančiosios organizacijos šio sąlygų reikalavimo paaiškinti, dėl jo pretenzijos nepareiškė ir jo įstatymų nustatyta tvarka teismui neskundė, o ginčo procedūrą pradėjo tik atmetus jo (apelianto) pasiūlymą, taip užvilkinus reikšmingo nacionaliniam saugumui ir gynybai objekto pirkimo procedūrą. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti nėra teisiškai reikšmingi. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).Iš to, kas pasakyta, prieinama prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešuosius pirkimus, atliekamus gynybos ir saugumo srityje, laikėsi įrodinėjimo taisyklių, ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Tenkinti apeliacinio skundo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.