Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir ddeklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB „G“, pamainos vadovu, teistas, paskutinį kartą:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį - 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir jam skirta galutinė subendrinta 5 metų 3 dienų laisvės atėmimo bausmė;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog J. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo J. G. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad rugsėjo 20 d. susipyko su žmona ir išvažiavo į miestą pasivažinėti jam prilausančiu automobiliu „Volvo XC70“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Susiskambino su senu pažįstamu, su kuriuo augo, susitiko ir nusprendė pavartoti alkoholį. Visą naktį sėdėjo pas jį kieme, vartojo alkoholį. Už kilometro gyveno jo močiutė, sugalvojo nuvažiuoti iki jos ir ten pamiegoti, o tada važiuoti namo. Labai blogai vertina tokį savo elgesį, problemų su alkoholiu neturi. Buvo baustas už vairavimą neblaiviam 2019 m., tačiau nuo 2019 m. daugiau jokių reikalų nei su policija, nei su teismais neturėjo. Sukūrus šeimą pakeitė gyvenimo būdą, pradėjo gyventi nenusikalstant. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojos parodymai (b. l. 13), kitų objektų apžiūros protokolas (b. l. 30, 31), neblaivumo nustatmo aktas (b. l. 26). J. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

IV. Bausmės skyrimo klausimai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Spręsdamas dėl J. G. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryta nesunki nusikalstama veika), padaryta veika yra baigta, įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia, bei J. G. asmenybę – teistas, taip pat ir už analogiškos veikos padarymą, baustas administracine tvarka, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, turi šeimą: yra vedęs bei turi 2 mažamečius vaikus, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Apibendrinant visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra arešto bausmė. Skirdamas arešto bausmę, teismas atkreipia dėmesį, kad už analogiškos veikos padarymą anksčiau kaltinamajam jau buvo skirtas realus terminuotas laisvės atėmimas, tačiau kaltinamojo elgesiui tai įtakos nepadarė. Taigi, už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą J. G. skirtina 60 parų arešto bausmė.

Kadangi kaltinamasis J. G. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skiriama 40 parų arešto bausmė.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).

Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, kadangi kaltinamasis buvo teistas už analogiškos veikos padarymą, tačiau teigiama linkme savo elgesio nepakeitė, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 23 d.

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020). Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Volvo XC70“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nuosavybės teise priklauso J. G., todėl šis automobilis, kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo priemonė, turi būti konfiskuotas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vertė 7 700 Eur su PVM (remiantis kaltinamojo gynėjo pateikta kilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje nepriklausomas ekspertas įvertino šį automobilį ir nustatė objektyvią jo vertę), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytai nusikalstamai veikai ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Prokuroras, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą / grąžinimą, 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarimu laikinai apribojo J. G. nuosavybės teises į automobilį „Volvo XC70“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti, juo disponuoti, leisti naudotis turtu. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis yra konfiskuojamas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktus, turinnčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. G. skirti galutinę 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Paskirti J. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, paimant iš jo valstybės nuosavybėn automobilį „Volvo XC70“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini).

Prokuroro 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į J. G. priklausantį automobilį „Volvo XC70“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

J. G. taikomas kardomąsias priemones – dokumento vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti kompetentingai institucijai – AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.