Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikimą dėl turto konfiskavimo pakeitimo į konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą nuteistajam J. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. kovo 24 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) teikimas, kuriuo prašoma pakeisti automobilio konfiskavimą į jo vertę atitinkančios pinigų sumos (9 086 Eur) išieškojimą.

Teikime nurodoma, kad šį teismo nuosprendį su priedais vykdymui VMI prie FM gavo 2025 m. vasario 21 d. VMI prie FM atstovui 2025 m. vasario 28 d. vizualiai apžiūrėjus automobilį „Volvo XC70, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilis nėra tinkamas eksploatuoti, kad jis yra iškomplektuotas, t. y. nėra bamperių, trūksta žibintų arba jie sudaužyti, išdaužtas galinio matymo veidrodėlis, nuimtas variklio apsaugos dangtis, pakeistos salono detalės ir multimedija, visas minėto automobilio kėbulas sulankstytas ir subraižytas, automobilis neužsiveda. Iš teismo nuosprendyje išdėstytų aplinkybių ir sulaikymo metu užfiksuotų nuotraukų nustatyta, kad minėtas automobilis sulaikytas 2024 m. rugsėjo 21 d., dienos metu kelyje, t. y. buvo važiuojantis. VMI prie FM nėra žinomos transporto priemonės iškomplektavimo aplinkybės.

VMI prie FM 2025 m. kovo 7 d. raštu Nr. RVPT-3205 kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Vilniaus AVPK) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 246 straipsnio 1 dalį, ar 187 straipsnio 1 dalį, ar administracinės teisenos pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 3 dalį.

VMI prie FM 2025 m. kovo 18 d. gavo Vilniaus AVPK vyriausiojo tyrėjo Ž. Š. (toliau – Tyrėjas) 2025 m. kovo 17 d. nutarimą, kuriuo tyrėjas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-13075-25.

Tyrėjo nutarimas buvo priimtas, motyvuojant tuo, kad šiuo atveju nėra nusikaltimų, numatytų BK 246 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje sudėčių, kadangi negauta objektyvių duomenų, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos, t. y. negauta objektyvių duomenų, kad J. G. paslėpė ar sugadino automobilį „Volvo XC70“ valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). VMI prie FM atstovai apžiūrėję automobilį „Volvo XC70“ valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) rado apgadintą automobilį, t. y. be bamperio, žibintų. J. G. nurodė, kad dėl minėto automobilio apgadinimo ir apvogimo į policiją nesikreipė.

Taigi, VMI prie FM negali realizuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3667-1130/2024 konfiskuotos transporto priemonės - automobilio „Volvo XC70“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kadangi minėta transporto priemonė yra iškomplektuota, t. y. nėra bamperių, trūksta žibintų arba jie sudaužyti, išdaužtas galinio matymo veidrodėlis, nuimtas variklio apsaugos dangtis, pakeistos salono detalės ir multimedija, visas minėto automobilio kėbulas sulankstytas ir subraižytas, automobilis neužsiveda, tokiu būdu liko neįvykdytas 2025 m. vasario 13 d. įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-3667-1130/2024, todėl VMI prie FM įgijo teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo.

VĮ „Emprekis“ 2025 m. vasario mėnesio duomenimis, t. y. tuomet, kada įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-3667-1130/2024, analogiškos transporto priemonės kaina Lietuvoje buvo 9 086 Eur. J. G. neišsaugojus transporto priemonės - automobilio „Volvo XC70“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), valstybė patyrė 9 086 Eur žalą.

Prokuroras atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

BK 72 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018 2K-286-976/2018, 2K-72-489/2020). Be to, šia turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kuomet kaltininkas paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą išvengtų aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

BPK 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo. Teismas gali priimti sprendimą: dėl papildomai rasto nuteistojo iki nuosprendžio priėmimo įgyto turto, kurį pagal įstatymus reikia konfiskuoti, konfiskavimo; dėl daiktų ir reikmenų, kuriuos pagal teismo nuosprendį reikia konfiskuoti, sąrašo patikslinimo, jeigu nuosprendyje nurodyta, kad konfiskuojama nuteistajam priklausančio turto dalis, bei dėl kitokių neaiškumų. Iš aptartos nuostatos matyti, jog pasikeitus aplinkybėms iki nuosprendžio įvykdymo teismas gali priimti sprendimus, susijusius su neaiškumais, kylančiais vykdant nuosprendyje nurodyto turto konfiskavimą.

Analizuojant teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymo procese matyti, kad situacija, kuomet vykdymo procese nustačius, jog nuosprendyje nurodyto turto konfiskuoti natūra neįmanoma, tai laikoma neaiškumais ir abejonėmis BPK 361 straipsnio prasme, kurie gali būti pašalinami pakeičiant šios baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. nesant konfiskuotino turto natūra, išieškojimas turi būti nukreipiamas į jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje laikoma, kad toks sprendimas (esant tam pačiam subjektui į kurį nukreiptas konfiskavimas) nuosprendžio esmės nekeičia, kadangi ir turto konfiskavimas, ir konfiskuoto turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas yra viena ir ta pati baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-155-381/2021, 120 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad turto vertę atitinkančios sumos konfiskavimo paskyrimas vietoj turto konfiskavimo natūra nėra pagrindas konstatuoti, kad asmens padėtis yra pabloginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310-699/2018).

Esant išdėstytai situacijai VMI prie FM, vadovaudamasi BPK 362 straipsnio 3 dalimi, prašo teismo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirtą transporto priemonės – automobilio „Volvo XC70“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), konfiskavimą į konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą ir iš J. G. konfiskuoti (išieškoti) 9 086 Eur.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta konfiskuoti J. G. priklausantį automobilį „Volvo XC70“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui paliktas galioti iki šio turto konfiskavimo įvykdymo.

Nuosprendžio vykdymo metu nustatyta, kad VMI prie FM negali realizuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu konfiskuotos transporto priemonės - automobilio „Volvo XC70“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kadangi minėta transporto priemonė yra iškomplektuota, t. y. nėra bamperių, trūksta žibintų arba jie sudaužyti, išdaužtas galinio matymo veidrodėlis, nuimtas variklio apsaugos dangtis, pakeistos salono detalės ir multimedija, visas minėto automobilio kėbulas sulankstytas ir subraižytas, automobilis neužsiveda. Iš teismo nuosprendyje išdėstytų aplinkybių ir sulaikymo metu užfiksuotų nuotraukų nustatyta, kad minėtas automobilis sulaikytas 2024 m. rugsėjo 21 d., dienos metu kelyje, t. y. buvo važiuojantis. VMI prie FM nėra žinomos transporto priemonės iškomplektavimo aplinkybės. Vilniaus AVPK atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą J. G. atžvilgiu pagal BK 246 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį motyvuojant tuo, kad negauta objektyvių duomenų, kad J. G. paslėpė ar sugadino minėtą automobilį. J. G. nurodė, kad dėl minėto automobilio apgadinimo ir apvogimo į policiją nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, būtina išnaudoti BPK 361 ir 362 straipsniuose numatytą galimybę kilusius neaiškumus nuosprendžio vykdymo metu pašalinti teismui priėmus atskirą nutartį nuosprendžio vykdymo proceso metu bei išieškoti iš J. G. konfiskuotino turto – automobilio „Volvo XC70“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą.

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019).

VMI prie FM prašo priteisti automobilio vertę pagal VĮ „Emprekis“ 2025 m. vasario mėnesį nustatytą vidutinę transporto priemonės vertę – 9 086 Eur. Tačiau iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-3667-1130/2024 matyti, jog byloje yra pateikta kilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje nepriklausomas ekspertas įvertino šį automobilį ir nustatė objektyvią jo vertę – 7 700 Eur (b. l. 104). Taigi, šiuo atveju yra pagrindas vadovautis būtent baudžiamojoje byloje esančia nepriklausomo eksperto pateikta ataskaita ir valstybės naudai iš J. G. išieškoti 7 700 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 3 dalimi, 362 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teikimą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės turinį. Automobilio „Volvo XC70“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą pakeisti į šio konfiskuotino turto vertės išieškojimą. Iš nuteistojo J. G. išieškoti 7 700 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus eurų) į valstybės biudžetą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.