Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas, e2-36-911/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-02-03
Bylos Nr.: e2-36-911/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-01288-2019-2
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Kristina Serdiukienė (pirm.)
Ieškovas: L. P.
Atsakovas: D. P., M. P., G. P.
Trečiasis asmuo: Gjensidige Bank ASA
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos miesto savivaldybėje
Advokatai: Eligijus Karbauskas, Gintautas Daugėla

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Civilinė byla Nr. e2-36-911/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01288-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11.; 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė,sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei, Indrei Grublienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Eligijui Karbauskui,atsakovų atstovui advokatui Gintautui Daugėlai,išvadą teikiančios institucijos atstovei Anželai Šumauskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. patikslintą ieškinį atsakovams D. P., M. P. (M. P.), G. P. bei pagal atsakovo D. P. priešieškinį ieškovei L. P., tretieji asmenys antstoliai Aleksandras Selezniovas, Vida Daugirdienė, Gjensidige Bank ASA, institucija, byloje teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant vieno (abiejų) sutuoktinių kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, kreditorinių įsipareigojimų padalinimo, kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo D. P. sudarytą santuoką dėl atsakovo D. P. kaltės; nustatyti ieškovės L. P. ir atsakovo D. P., nepilnamečio vaiko L. P. gyvenamąją vietą su mama, ieškove L. P.; priteisti iš atsakovo D. P. nepilnamečio vaiko L. P. išlaikymui po 600 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.; padalinti santuokoje įgytą turtą: 1) priteisti santuokoje įgytą automobilį BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m., kurio vidutinė rinkos vertė sudaro apie 4500 Eur, – ieškovės L. P. asmeninėn nuosavybėn.; 2) priteisti santuokoje įgytą automobilį Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m., kurio vidutinė rinkos vertė sudaro apie 10 685, 28 Eur, – atsakovo D. P. asmeninėn nuosavybėn.; 3) Priteisti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą: vaiko kambario baldus, kurių vertė – 180 Eur; virtuvės baldų komplektą, kurio vertė – 2450 Eur; miegamojo spintą, kurios vertė – 720 Eur; miegamojo lovą bei čiužinį, kurių vertė – 1000 Eur; svetainės baldų komplektą, kurio bendra vertė – 1236 Eur; miegamojo sieninę spintelę, kurios vertė – 266 Eur; kilimą, kurio vertė – 250 Eur; buitinę techniką, kurios bendra vertė – 1942,24 Eur, – atsakovo D. P. asmeninėn nuosavybėn.; 4) Priteisti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą – kartingą, kurio vertė 2000 Eur, - atsakovo D. P. asmeninėn nuosavybėn; 5) Priteisti iš atsakovo D. P. ieškovės L. P. naudai 5173,44 Eur kompensaciją už atsakovui prašomą priteisti didesnę santuokoje įgyto turto dalį; priteisti iš atsakovo D. P. ieškovės L. P. naudai 16 636,75 Eur dydžio kompensaciją už atsakovo asmeninių prievolių kreditoriams įvykdymą; priteisti iš atsakovo D. P. ieškovės L. P. naudai ½ dalį sutuoktinių bendrų lėšų - 2819,37 Eur, kurios buvo panaudotos atsakovo D. P. asmeninių prievolių kreditoriams įvykdymui; priteisti iš atsakovų M. P. ir G. P. ieškovės L. P. naudai ½ dalį sutuoktinių bendrų lėšų – 15 460,29 Eur, kurios buvo panaudotos atsakovų M. P. bei G. P. prievolių kreditoriams įvykdymui ir atsakovų turto įrengimui; nustatyti, kad santuokos metu atsiradusios ir ieškinio pareiškimo metu neįvykdytos atsakovo D. P. prievolės kreditoriams - antstoliui Aleksandrui Selezniovui vykdomojoje byloje Nr. 0010/11/03558, antstolei Vidai Daugirdienei vykdomojoje byloje Nr. 0004/11/00077, lizingo bendrovei Gjensidige Bank ASA (už automobilį Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) - laikytinos asmeninėmis atsakovo D. P. prievolėmis, vykdytinos iš atsakovo asmeninių lėšų; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei L. P. jos santuokos sudarymo metu įgytą pavardę – „P.“; priteisti iš atsakovo D. P. ieškovės L. P. naudai ieškovės šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė su atsakovu susipažino ir pradėjo bendrauti 2013 m. pavasario pabaigoje, kuomet po penkerių metų sunkaus darbo grįžo gyventi į Lietuvą. Šalių santykiai vystėsi sklandžiai ir sparčiai, todėl ieškovė ir atsakovas neilgai trukus apsigyveno kartu – ieškovė persikėlė į atsakovo nuomojamą butą Osle, Norvegijoje, kur atsakovas dirbo. Kadangi ieškovė turėjo sukaupusi nemažą sumą santaupų, kurios bendrai siekė 464 966 Norvegijos kronų, o be to gaudavo išmoką iš darbo biržos, ieškovė, iš pradžių net nedirbdama, save pilnai išlaikė, šalys savo patiriamas išlaidas būsto nuomai, maistui, pramogoms ir kt. dalindavosi po lygiai. Tačiau ilgainiui ieškovei paaiškėjo, kad uždirbamų pajamų atsakovui neužtenka pragyvenimui. Bendro gyvenimo eigoje pamažu pradėjo ryškėti atsakovo turimos problemos – priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų bei besaikio skolinimosi. Iš pradžių ieškovė nesuvokė šių problemų rimtumo – atsakovui pavartojus kvaišalų jis elgdavosi agresyviai, konfliktuodavo, reikalaudavo, kad ieškovė tenkintų jo įgeidžius, tačiau kitą dieną, būdamas sąmoningas, atsiprašydavo ir šalių santykiai vėl tapdavo darnūs. Ieškovė daugybę kartų skolino savo santaupas atsakovo skolų sugrąžinimui bei jam reikalingų daiktų įsigijimui, susitariant, kad visas skolas atsakovas ieškovei grąžins. Tačiau atsakovui sunkiai sekėsi vykdyti savo įsipareigojimus, jis apskritai vengdavo kalbėti šia tema ir ieškovei jos paskolintų lėšų pilna apimtimi taip niekuomet ir negrąžino. Ieškovė tikėjo, kad sukūrus šeimą, susilaukus vaikų, atsakovas taps atsakingesnis, ramesnis ir tai padės jam pačiam išspręsti savo problemas dėl turimų priklausomybių. (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas susituokė. Šventės metu atsakovas smarkiai apsvaigo nuo alkoholio ir ėmė elgtis agresyviai, daužyti daiktus, įžeidinėti svečius ir pačią sutuoktinę. Kitą dieną, būdamas sąmoningas, atsakovas ieškovės atsiprašė, pažadėjo daugiau taip nebesielgti ir gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Iš pradžių atsakovas laikėsi savo pažado, kvaišalų nebevartojo, gėrė vaistus, kol vieną dieną perskaitė, kad šie vaistai turi šalutinį poveikį ir pareiškė, kad jis jų nebegers. Neilgai trukus, atsakovas vėl grįžo prie senų savo įpročių. Ieškovė, jau besilaukdama pirmagimės, kreipėsi į psichologę su prašymu pakonsultuoti jos sutuoktinį, kad šis suprastų savo veiksmų žalą ir priimtų sprendimą gydytis. Tačiau nuvykęs į keletą pokalbių su psichologe, atsakovas pareiškė, kad į konsultacijas nebevyks ir jokių savarankiškų sprendimų dėl gydymosi būdų nepriėmė, toliau nevengdavo alkoholio, narkotinių medžiagų, be sutuoktinės sutikimo skolinosi pinigines lėšas nebūtiniems asmeniniams daiktams. 2017 m. sausio 25 d. gimė ieškovės ir atsakovo dukra L. P.. Vaiko priežiūra, jos kasdienių poreikių tenkinimu labiausiai rūpinosi ieškovė. Atsakovas savo dukrai nuo pat jos kūdikystės dėmesio skyrė mažai, atsiradus papildomų buitinių rūpesčių, vis vengdavo būti namuose, todėl visa vaiko ir namų priežiūra teko kone vienai ieškovei. 2017 m. liepos pradžioje ieškovė su dukra persikėlė gyventi į Klaipėdą, o atsakovas toliau dirbo Norvegijoje ir kas antrą savaitgalį parvažiuodavo. Šalių santykiai toliau išliko konfliktiški, nuolat kildavo barnių dėl atsakovo turimų priklausomybių. Grįžęs į Lietuvą atsakovas taip pat daugiau dėmesio skyrė draugams bei pramogoms, o ne šeimai. Kartą, ieškovei su dukra išvykus apsilankyti pas savo tėvus, atsakovas pas savo tėvus nusivežė kitą moterį, kurią pristatė, kaip savo draugę. Atsakovas nesistengė nei nuo tėvų, nei nuo pačios ieškovės nuslėpti, kad yra jai neištikimas, daugelį kartų rodė akivaizdžią nepagarbą savo šeimai. Galutinį sprendimą nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką ieškovė priėmė iškart po antrojo dukters gimtadienio, kuomet atsakovas jam grįžus į Lietuvą, šeimos namuose, apsvaigęs nuo alkoholio, tapo itin agresyvus, ėmė fiziškai smurtauti prieš sutuoktinę, kuomet jų abiejų dukra miegojo gretimame kambaryje. Tik ieškovei pavykus į pagalbą išsikviesti savo artimuosius, atsakovą pavyko suvaldyti, tačiau net ir tuomet, atsakovas, pagriebęs peilį, pagrasino ieškovę nužudyti. Nurodo, kad iš ieškovės asmeninių lėšų iki santuokos sudarymo buvo įvykdytos asmeninės atsakovo D. P. prievolės kreditoriams Cresco Access, kuriam buvo sumokėta 40 000 Norvegijos kronų (4061, 33 Eur) skola, bei Santander Consumer, kuriam buvo sumokėta 75 000 Norvegijos kronų (7614, 99 Eur) skola. Taip pat ieškovė iš savo uždirbtų bei sutaupytų iki santuokos su atsakovu sudarymo asmeninių lėšų 2017-02-27 paskolino atsakovui 50 000 Norvegijos kronų (4960,43 Eur), kurios buvo skirtos asmeninių atsakovo skolų kreditoriams padengimui. Atsakovas skolos ieškovei iki šios dienos nėra grąžinęs. Taip pat atsakovo asmeninės prievolės kreditoriams buvo vykdomos abiejų sutuoktinių lėšomis ir santuokos metu. Bendra iš sutuoktinių lėšų atsakovo kreditoriams UAB „Gelvora“, UAB „Credit 24”, UAB „IPF Digital Lietuva” antstoliui Z. Zenkevičiui, antstolei Redai Vizgaudienei, antstoliui A. Selezniovui, antstoliui J. Petrikui, antstolei V. Daugirdienei sumokėta suma, ieškovės paskaičiavimais, siekia 5638,74 Eur. Dar iki santuokos tarp šalių sudarymo atsakovo tėvai M. P. ir G. P., žinodami apie ieškovės ir atsakovo planus kurti šeimą, pranešė, kad gyvenamojo namo, kuriame jie gyvena, antro aukšto savininkai ketina šį antrą namo aukštą parduoti, ir pasiūlė jį savo sūnui ir būsimai marčiai turtą nupirkti. Kadangi atsakovas turėjo pradelstų grąžinti skolų, dėl kurių įsigytas būstas galėjo būti areštuojamas, o be to šalys tuo metu dirbo Norvegijoje ir pajamas gaudavo užsienio valiuta, dėl ko bankai nebūtų suteikę kredito Lietuvoje, buvo susitarta, kad paskolą iš banko namo dalies įsigijimui gaus atsakovo tėvai, o ieškovė su atsakovu kas mėnesį mokės kredito įmokas. Tokiu būdu 182/563 žemės sklypo, 40/100 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 40/100 kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimui M. P. bei G. P. gavo 24 617, 71 Eur paskolą iš banko, o likusią dalį – 40 000 Lt (11 584, 80 Eur) – pasiskolino iš atsakovo pusseserės R. R. (jos mamos I. J.). Šio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2014-03-13. Nuo 2014-06-06 iki 2019-09-06 sumokėta 16 569,20 Eur kredito grąžinimo įmokų; nuo 2014-05-01 iki 2019-09-06 sumokėta 1650,19 Eur palūkanų, iš viso AB SEB bankui sumokėta 18 306, 86 Eur įmokų (t. 5, 266-270 b. l.). Tačiau kredito įmokas iš tiesų mokėjo ieškovė ir atsakovas: iš atsakovo banko sąskaitos periodiškai būdavo atliekami mokėjimai į G. P. banko sąskaitą, iš kurios būdavo nuskaitomos kredito įmokos. Iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (2019-03-01) buvo sumokėta 14 954,51 Eur kredito grąžinimo įmokų bei 1562,63 Eur palūkanų, iš viso 16 517, 14 Eur. Ieškovė ir atsakovas taip pat pilnai grąžino skolą R. R., tam tikromis sumomis grynaisiais pinigais bei pavedimais sumokėdami 11 584,80 Eur grąžinamas pinigines lėšas R. R. mamai I. J.. Taip pat ieškovė ir atsakovas grąžino atsakovo tėvų pasiskolintas pinigines lėšas įsigyto aukšto pradinėms įrengimo išlaidoms padengti – 4000 Lt (1158, 48 Eur) iš I. J. bei 3000 Lt (868, 86 Eur) iš atsakovo tetos B. M.. Taip pat, ieškovė ir atsakovas pirko statybines bei apdailos medžiagas M. P. bei G. P. turto – gyvenamojo namo antro aukšto – įrengimui. Bendra iš atsakovų M. P. bei G. P. prašoma priteisti kompensacijos suma sudaro 15 460, 29 Eur (t. 7, 104-114 b. l.).

Atsiliepimas

2. Atsakovai pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, prašo ieškovės ieškinį, patikslintą ieškinį atmesti ir tenkinti D. P. priešieškinį bei iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad M. ir G. P., G. P. vardu, už iš banko gautą kreditą ir iš G. P. motinos gautų pinigų, nusipirko namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje antrą aukštą. Į jo įrengimą įdėjo daug savo darbo ir papildomų lėšų. Ieškovės teiginiai apie D. P. pervedimus motinai, kad grąžinti kreditą, kurį tariamai gavo ieškovė su D. P. yra neteisingi ir nepagrįsti. Ieškovė su D. P. ir vaiku gyvena antrame namo aukšte. Pagal visų susitarimą, jie nemoka nuomos, bet kaip sūnus, D. P. padeda tėvams finansiškai. D. P. nesutinka, kad yra kaltas dėl santuokos iširimo. Nurodo, jog nėra smurtavęs prieš savo sutuoktinę, nėra naudojęs prieš ją jėgos. Mano, kad santuoka nebegali tęstis toliau dėl abiejų kaltės. D. P. ir dukters santykiai yra puikūs, labai šilti. Sutinka mokėti dukters išlaikymui po 280 Eur, Mano, kad mažametei dukrai tokio išlaikymo visiškai pakanka. Ieškovė yra darbinga ir turi pareigą taip pat išlaikyti vaiką. Tai reiškia, kad 560 Eur kas mėnesį (280 x 2) dukrai išlaikyti yra pakankama suma. Neprieštarauja dėl ieškovės dabar turimos pavardės jai palikimo. Nesutinka su ieškovės reikalavimu jai priteisti kompensaciją už baldus, įrangą, nes ieškovė, išeidama iš buto pasiėmė kas jai buvo reikalinga bei ką ji norėjo pasiimti, o vaikui priklausančius daiktus esančius kambaryje, kur skirtas dukrai, pagal D. P. poziciją dukra jais ir naudojasi, kai būna pas D. P.. D. P. nurodo, kad jis neprisimena, jog kada yra pasirašęs pasižadėjimą dėl skolos. Kita vertus, neaiški ieškovės pozicija, kai ji tokį raštelį teikia ne reikšdama ieškinį, bet tik dabar. D. P. nesutinka ir su reikalavimu iš jo priteisti kompensaciją už kartingą. Pirmiausia, D. P. nurodė, kad kartingas buvo pirktas dar gyvenant šeimoje su ieškove ir jo vertė buvo apie 700 Eur. Antra, šis kartingas neregistruotinas ir susidėvėjęs, todėl jis net negali būti dalintinas (t. 8, 167-170 b. l.).

3. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas D. P. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad sutinka, kad būtų 300 Eur mažinta jo prašoma kompensacijos suma, nes jis už 600 Eur pardavinėjo motokartingą. Kreditų piniginės sumos buvo naudojamos jo ir ieškovės bendrais interesais, nes buvo pirkti automobiliai, naudojama kitiems šalių poreikiams tenkinti. D. P. sutiko, kad teismas nustatytų dabar galiojančią bendravimo su vaiku tvarką (t. 10, 64-65 b.l.).

Šalies argumentai

4. Atsakovas D. P. priešieškiniu prašo nutraukti tarp ieškovės L. P. ir atsakovo D. P. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti dukters L. P. gyvenamąją vietą su mama, ieškove L. P.; įpareigoti ieškovę be atsakovo D. P. raštiško sutikimo nepakeisti dukters nuolatinės gyvenimo vietos Lietuvoje į užsienio valstybę; nustatyti D. P. bendravimo su dukra tvarką: 1) du kartus per mėnesį, nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 13 val. Apie atsakovo grįžimo į Lietuvą ir vaiko pasiėmimo laiką atsakovas iš anksto, ne vėliau, kaip prieš parą, elektroniniu laišku ar žinute, informuoja ieškovę; 2) pusę šv. Kalėdų, šv. Velykų švenčių, tėvo ir dukters (pradėjus dukrai lankyti mokyklą) atostogų metu, tėvo gimtadienio dieną. Apie pasiėmimo šventėms laiką ir terminą, atsakovas praneša iš anksto elektroniniu laišku ar žinute, ne vėliau, kaip prieš parą iki vaiko pasiėmimo. Apie atostogų laiką, atsakovas ieškovę informuoja per protingą terminą; 3) šalims susitarus, tėvo bendravimas su dukra vyksta ir kitomis, nei anksčiau nustatoma tvarka, dienomis; priteisti iš atsakovo D. P. ieškovei L. P., dukters L. P. išlaikymui po 280 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki vaiko pilnametystės. Priteisti santuokoje įgytą turtą - automobilį BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m., kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 4500 Eur, - ieškovės L. P. asmeninėn nuosavybėn; priteisti santuokoje įgytą turtą - automobilį Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m., kurio vidutinė rinkos vertė sudaro (ne pagal lizingo sutartį) - 4500 Eur, - atsakovo D. P. asmeninėn nuosavybėn, įpareigojant D. P., mokėti banko įnašus už šios mašinos kreditą, o ieškovę - kompensuoti ½ įnašų lizingo bendrovei už automobilį bei jo draudimą, kuriuos atsakovas sumokėjo bankui iki priešieškinio padavimo dienos, kas sudaro - 4273 Eur; nustatyti, kad įsiteisėjus sprendimui dėl šio automobilio priteisimo D. P., D. P. moka likusią bei draudimo sumą lizingo bendrovei; nustatyti, kad iki santuokos metu atsiradusios atsakovo D. P. likusios prievolės kreditoriams - antstoliui Aleksandrui Selezniovui vykdomojoje byloje Nr. 0010/11/03558, bei antstolei Vidai Daugirdienei vykdomojoje byloje Nr. 0004/11/00077 - laikytinos asmeninėmis atsakovo D. P. prievolėmis; priteisti iš ieškovės L. P. D. P. 9368 Eur kompensaciją už jos pervestus santuokoje įgytus bendrus pinigus H. P.; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei L. P. jos santuokos sudarymo metu įgytą pavardę - „P.“, o D. P. - „P.“; priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad santuoka nebegali tęstis, nes abi šalys kaltos dėl jos iširimo. Ieškovė apšmeižė atsakovą dėl netinkamo jo gyvenimo būdo ir jos laiškas, esantis byloje rodo, kaip ji neteisėtai „toli“ nuėjo meluodama. Atsakovui teko neigti jos melą net darant sveikatos patikrinimo testus dėl alkoholio ar narkotinių priemonių vartojimo. Ieškovė neįrodė tik vieno atsakovo kaltės. Ieškovė savo elgesiu ir netolerancija sudarė sąlygas konfliktams šeimoje, kurių sutuoktiniai išspręsti nebegalėjo, todėl ir nebegyvena kartu. Ieškovei itin svarbu - pinigai. Visos problemos prasidėdavo dėl finansinių dalykų. Tai patvirtina pati ieškovė, reikalaudama vaikui išlaikyti 900 Eur į mėnesį, kas prasilenkia ne tik su logika ir protinga praktika, bet sąžiningumu bei su atsakovo galimybėmis ir vaiko poreikiais. Taip pat, pasak atsakovo, yra netiesa, jog jis smurtavo, nesirūpino vaiku. Dėl išlaikymo sumos dydžio - ieškinys nepagrįstas, nes ieškovė nurodė nerealius, niekuo nepagrįstus vaiko poreikius. Atsakovas sutinka mokėti po 280 Eur. Todėl, ieškovei taip pat tenka mokėti po tokią pinigų sumą. Reiškia, dukrai į mėnesį bus paskirta 560 Eur, kas pagal jos poreikius - visiškai pakankama suma. Sutinka, kad dukra gyventų su motina, tačiau, reikalaus, kad vaikas be jo sutikimo nebūtų išvežtas nuolatiniam gyvenimui už Lietuvos ribų. Taip pat nori, kad teismas nustatytų atsakovo su vaiku bendravimo tvarką, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dirba komandiruočių režimu Norvegijoje. Sutinka su tuo, kad ieškovei būtų priteistas automobilis BMW, o atsakovui - automobilis Škoda. Tačiau nesutinka, kad jam reikia vienam būti atsakingam už kreditą, draudimo sumą, kurią moka už automobilį Škoda. Iki šios dienos yra sumokėjęs lizingo bendrovei 85500 kronų, kas sudaro 8546 Eur. Tai reiškia, kad puse šios sumos privalo atsakovui atlyginti ieškovė - 4273 Eur (8546 Eur = 85500 kronų; 8546 : 2 = 4273). Pažymi, jog tėvai pastato daliai pirkti gavo pinigų iš senelės E. M. ir pasiėmė kreditą iš banko. Tėvas, įrenginėdamas antrą aukštą sunkiai susižalojo. Visiškai nesutinka, kad ieškovė prašo iš tėvų priteisti jai pinigų, kai tėvų nupirktame ir įrengtame bute sutuoktiniai nuolat gyveno ir su ieškovės sutikimu atsakovas tėvams padėjo išlaikyti tą nuosavybę bei padėjo su ieškove jiems finansiškai. Atsakovas tėvams padėjo visada, dar net iki tada, kai pradėjo su ieškove gyventi kartu. Nesutinka su ieškove ir dėl to, kad ji nori prisiteisti pinigus, kuriuos tariamai, ji už atsakovą mokėjo kreditoriams. Ji, jau kaip atsakovo sutuoktinė, šalims susitarus, pervedė pinigų kreditoriams. Tai buvo šeimos sprendimas padengti tą įsiskolinimą iš ieškovės sąskaitos. Atsakovas iš ieškovės minėtų pinigų nesiskolino ir todėl neturi prievolės šią sumą ieškovei grąžinti. Atsakovas taip pat ieškovei savo uždirbtus pinigus pervedinėjo ir pasilikdavo tik mažą dalelę sau. Ieškovė nepagrindė šio reikalavimo. Į atsakovo namus atėjo iš Norvegijos banko dokumentai, iš kur atsakovas sužinojo, jog ieškovė, dar gyvendama su atsakovu santuokoje, 2019-01-28, jam nežinant, galimai slėpdama šeimos pinigus, ar „išvalydama“ sąskaitą, perrašė 187439 kronas (t.y. - 9368 Eur; 187439 = 18736 Eur; 18736:2) savo broliui H. P.. Tai išaiškėjo atsitiktinai, gavus duomenis iš Norvegijos banko. Tai reiškia, kad ieškovė, privalo pusę paskolintų (ar perrašytų santuokos metu įgytų pinigų) sugrąžinti atsakovui (t. 6, 3-9 b. l.).

5. Ieškovė L. P. su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, o ieškovės L. P. ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo ieškovės L. P. naudai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovo pareiškimai, jog santuoka iširo taip pat ir ieškovės kaltės, nes ji savo elgesiu ir netolerancija sudarė sąlygas konfliktams šeimoje, yra nekonkretūs - neaišku, koks ieškovės elgesys, pasak atsakovo, sukėlė konfliktus šeimoje, kokiam atsakovo elgesiui ar kitiems dalykams ieškovei pritrūko tolerancijos, t.y. ką ieškovė turėjo toleruoti, bet netoleravo, bei kaip santuokos iširimą sąlygojo finansinės problemos, dėl kokių priežasčių jos atsirado. Būtent atsakovo priklausomybės kėlė didžiausius sutuoktinių tarpusavio konfliktus bei sugriovė šeimą, nes pavartodavęs svaigalų atsakovas elgdavosi neadekvačiai, smurtaudavo, grasindavo, žemindavo ieškovę. Tokie atsakovo netinkamo elgesio iššaukti konfliktai kartodavosi vėl ir vėl, kol 2019-01-26 atsakovui pasikėsinus į ieškovės sveikatą bei gyvybę, L. P. priėmė galutinį sprendimą nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką. Ieškovė nesutinka su reikalavimu įpareigoti ieškovę be atsakovo raštiško sutikimo nepakeisti dukters nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje į užsienio valstybę. Šis priešieškinio reikalavimas yra perteklinis. Kadangi draudimas išvežti vaiką nuolatiniam gyvenimui į užsienį be kito tėvo rašytinio sutikimo yra negalimas pagal įstatymą, nėra pagrindo tokio draudimo nustatinėti dar ir teismo sprendimu, juolab, kad šioje byloje nekyla ginčas dėl vaiko išvežimo gyventi į užsienį, ieškovė tokių ketinimų net ir neturinti. Ieškovė su priešieškinio reikalavimu priteisti iš atsakovo dukters L. P. išlaikymui po 280 Eur nesutinka. Ieškovė mano, kad jos ir atsakovo dukters L. P. poreikiai gali ir turi būti patenkinami maksimaliai, skiriant lėšų ne tik būtinosioms išlaidoms - kokybiškam maistui, aprangai, higienai ir kt., tačiau ir vaiko laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui, saviraiškai ir kt., taip pat taupant vaiko ateities poreikiams. Tokias galimybes šiuo atveju suteikia tėvų turtinė padėtis: atsakovo pajamos, ieškovės žiniomis, sudaro apie 2500 - 3000 Eur, o ieškovės - apie 700 Eur. Kadangi vaiko išlaikymui iki kol atsakovas sužinojo apie ieškinio dėl santuokos nutraukimo pareiškimą, buvo skiriama apie 900 Eur suma per mėnesį, materialinės vaiko gyvenimo sąlygos neturėtų pasikeisti. Ieškovė detalizavo, jog vaiko išlaikymui reikia apie 900 Eur, iš kurių 345 Eur sudaro mėnesinis mokestis už darželio lankymą, 70 Eur - kuro išlaidos kelionėms į darželį bei sveikatos įstaigas, 300 Eur - išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, vaistams bei vitaminams, higienos priemonėms bei minimalioms pramogoms, 150 Eur - išlaidos komunaliniams mokesčiams apmokėti. Atsakovas šių vaiko poreikių bei išlaidų jiems patenkinti neginčijo. Nors šiuo metu ginčo šalių dukra lanko valstybinį darželį, o ne privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, dėl ko išlaidos šiems poreikiams sumažėjo, tačiau atsirado kitų išlaidų - t. y. ieškovė, išsikrausčiusi iš šeimos namų, yra priversta nuomotis būstą, mokėti nuomos mokestį, kurio dalis priskirtina prie išlaidų būtiniesiems vaiko poreikiams užtikrinti. Be to, vaikui augant, didėja poreikis ir įvairiems saviraiškos, kultūriniams, laisvalaikio užsiėmimams, kam reikia nemažai papildomų lėšų. Nurodo, kad jos gaunamos pajamos, kaip minėta, sudaro apie 700 Eur, tačiau atsakovas uždirba daugiau net tris kartus daugiau. Atsakovas turėtų skirti nemažiau kaip 600 Eur, o ieškovė likusią vaikui reikalingo išlaikymo dalį. Ieškovė nesutinka su priešieškinyje keliamu reikalavimu dėl bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarkos nustatymo. Šiuo atveju ieškovės paminėtos aplinkybės dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis bei viso to iššaukto agresyvaus, neprognozuojamo elgesio, ką patvirtina byloje pateikti įrodymai, sudaro pakankamą teisinį pagrindą riboti atsakovo bendravimą su dukra, nes maksimalus bendravimas gali sukelti žalą mažamečiui vaikui. Ieškovė nesutinka su priešieškinio reikalavimu kompensuoti ½ įnašų lizingo bendrovei už automobilį bei jo draudimą, kuriuos D. P. sumokėjo bankui iki šios dienos. Nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu toks reikalavimas yra keliamas ir kodėl ieškovė turėtų kompensuoti iš bendrų sutuoktinių lėšų atliktas įmokas už turtą, kurį po santuokos nutraukimo prašoma priteisti atsakovui. Pažymėtina, jog atsakovas kartu su priešieškiniu pateikė paskolos sutartį, iš kurios matyti, kad atsakovui suteiktas 112 295 Norvegijos kronų kreditas automobilio įsigijimui, į kredito kainą įskaičiuotas ir 4495 Norvegijos kronų sutarties sudarymo mokestis. Bendra kredito gavėjo kreditoriui mokama suma sudaro 144 487 Norvegijos kronų. Atsakovas priešieškinyje nurodo sumokėjęs lizingo bendrovei 85 500 Norvegijos kronų, o tai reiškia, kad likusi kreditoriui pagal sutartį mokėtina suma sudaro 58 987 Norvegijos kronų. Atsižvelgiant į tai, dalytino turto suma - atsakovui prašomo priteisti automobilio Škoda Octavia vertė, nurodyta sutartyje (107 800 Norvegijos kronų) - mažintina likusios įvykdyti prievolės kreditoriui suma (58 987 Norvegijos kronų), todėl dalintino turto vertė sudaro 48 813 Norvegijos kronų arba 4802,63 Eur. Atsakovui prašomo priteisti automobilio vertė (4802,63 Eur) yra didesnė nei ieškovei prašomo priteisti turto vertė (4500 Eur), todėl priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos atsakovui iš ieškovės priteisimo yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovė nesutinka su priešieškinio reikalavimu priteisti atsakovui D. P. iš ieškovės L. P. 9368 Eur kompensaciją už ieškovės pervestus pinigus H. P.. Nors ieškovė neneigia pervedusi (paskolinusi) savo broliui H. P. atsakovo nurodytą pinigų sumą, tačiau ieškovė disponavo ne bendromis sutuoktinių, o asmeninėmis savo lėšomis, kurias pati užsidirbo bei susitaupė dirbdama Norvegijoje iki santuokos su atsakovu sudarymo, todėl už šių pinigų panaudojimą ieškovė atsakovui nebuvo ir nėra atskaitinga. Nors atsakovas neigia aplinkybes dėl ieškinio reikalavimo atsakovams G. P. ir M. P., nurodydamas, jog nekilnojamąjį turtą jo tėvai pirko savo vardu, o atsakovas tik padėjo jų nuosavybę išlaikyti, tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina priešingas, ieškovės įrodinėjamas aplinkybes. Tai yra, nors atsakovo tėvai sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu buvo suteikta paskola nekilnojamojo turto įsigijimui, tačiau G. P. bei M. P. vardu įsigytame būste visuomet gyveno ieškovės ir atsakovo šeima, iš atsakovo banko sąskaitos periodiškai į G. P. banko sąskaitą buvo pervedinėjamos piniginės lėšos, skirtos kredito dengimui, ką patvirtina atsakovo pateikti banko sąskaitos išrašai. Be to, ieškovė ir atsakovas rūpinosi šio būsto įrengimu, užsakinėjo baldų gamybos bei montavimo paslaugas, ko nebūtų darę, jei nebūtų tikėjęsi šiame būste įsikurti nuolatos. Kartu su šiuo atsiliepimu pateikiamame ginčo šalių susirašinėjime matyti, kaip atsakovas nurodo siekiantis likusią skolą už „antrą aukštą” sumokėti, kad šeima turėtų „stogą virš galvos, už kurį mokėti nereikėtų”, kas akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovė bei atsakovas siekė padengti atsakovo tėvams suteiktą kreditą bei įgyti turtą savo nuosavybėn (t. 7, 1-7 b. l.).

6. Ieškovė su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nesutinka. Mano, kad teismas galėtų nustatyti sekančią bendravimo tvarką: Iki vaikui sukaks 10 metų: 1) metų porinių savaičių penktadieniais nuo 17 val. pasiima dukrą L. P. iš vaikų darželio arba iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos ir 20 val. grąžina ją ieškovei L. P. į vaiko gyvenamąją vietą ar į kitą ieškovės buvimo vietą, bei šeštadieniais 10 val. pasiima dukrą L. P. iš gyvenamosios vietos ar kitos jų buvimo vietos ir 20 val. dukrą L. P. grąžina ieškovei L. P. į gyvenamąją vietą ar į kitą ieškovės buvimo vietą. 2) Poriniais kalendoriniais metais šv. Kūčių ir pirmąją šv. Kalėdų dieną (12.24 ir 12.25) ir pirmąją šv. Velykų dieną D. P. pasiima dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos 10 val. ir 17 val. dukrą grąžina į ieškovės ir vaiko gyvenamąją ar į kitą jų buvimo vietą; 3) Neporiniais kalendoriniais metais antrą šv. Kalėdų dieną (12.26) ir antrąją šv. Velykų dieną D. P. pasiima dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos 10 val. ir 17 val. dukrą grąžina į ieškovės ir vaiko gyvenamąją ar į kitą jų buvimo vietą; 4) Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) ir tėvo gimimo dieną (07.16) D. P. pasiima dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos 10 val. ir 17 val. dukrą grąžina į ieškovės ir vaiko gyvenamąją ar į kitą jų buvimo vietą; 5) Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) ir mamos gimimo dieną (10.10) dukra visada praleidžia su mama L. P. nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas; 6) Dukros gimtadienio dieną (01.25) poriniais kalendoriniais metais D. P. pasiima dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos 10 val. ir 17 val. dukrą grąžina į ieškovės ir vaiko gyvenamąją ar į kitą jų buvimo vietą. Jei tai būtų darbo diena, D. P. dukrą pasiimdamas ją iš darželio 17.30 ir grąžina 20.00 val., o pradėjus vaikui lankyti mokyklą, gali pasiimti dukrą iš mokymo įstaigos ne ankščiau nei pasibaigia jos ugdymo procesas ir 19 val. grąžina į ieškovės ir vaiko gyvenamąją ar į kitą jų buvimo vietą. Kai vaikui sukaks 10 metų: 1) metų porinių savaičių penktadieniais nuo 17 val. pasiima dukrą L. P. iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos ir sekmadienį 18 val. grąžina ją ieškovei L. P. į vaiko gyvenamąją vietą ar į kitą ieškovės buvimo vietą; 2) Neporiniais kalendoriniais metais antrą šv. Kalėdų dieną (12.26 d.) ir antrąją šv. Velykų dieną D. P. pasiima dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos 10 val. ir 17 val. dukrą grąžina į ieškovės ir vaiko gyvenamąją ar į kitą jų buvimo vietą; 3) Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) ir mamos gimimo dieną (10.10) dukra visada praleidžia su mama nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas; 4) Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) ir tėvo gimimo dieną (07.16) D. P. pasiima dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos 10 val. ir 17 val. dukrą grąžina į ieškovės ir vaiko gyvenamąją ar į kitą jų buvimo vietą; 5) Dukros gimtadienio dieną (01.25) poriniais kalendoriniais metais D. P. pasiima dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos mano buvimo vietos 10 val. ir 17 val. dukrą grąžina į ieškovės ir vaiko gyvenamąją ar į kitą jų buvimo vietą. Jei tai darbo diena, D. P. dukrą pasiima iš mokymo įstaigos ne ankščiau nei pasibaigia jos ugdymo procesas ir 19 val. grąžina į ieškovės ir vaiko gyvenamąją ar į kitą jų buvimo vietą; 6) D. P. dirbant užsienyje jis įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki numatyto grįžimo į Lietuvą, pranešti apie savo buvimo Lietuvoje laikotarpį ir, apie tai ar D. P. šiuo laikotarpiu bendraus su dukra (t. 10, 164-165 b.l.).

Atsiliepimas

7. Atsakovas D. P. sutinka vaiko išlaikymui padidinti sumą iki 300 Eur, tačiau nesutinka su ieškovės norima nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, jis prieštarauja, kad jo ir dukters bendravimo tvarka būtų skirstoma pagal dukters amžių, nes mano, kad ieškovė daro neigiamą poveikį vaikui dėl požiūrio į tėvą; nesutinka su tuo, kad jam grįžus, jis galėtų bendrauti tik po kelias valandas. Atsakovas siūlo, prieš grįžtant - 10 dienų iki atvykimo informuoja ieškovę. Kaip ieškovė siūlo - poriniais/neporiniais metais, per šventes (reikia suprasti - gimtadieniai, tėvo, senelių, tetos, krikšto tėvo, pusseserių, pusbrolių) tėvas su dukra bendrauja, pasiimant vaiką parai; atsakovo atostogų metu (liepos mėnesio 2, 3 savaitę), būnant su dukra kartu, atsakovo buvimo vietoje atostogų laikotarpiui, ne mažiau savaitę laiko; prieš 10 dienų informavus apie grįžimą, dukrą pasiimti nuo pentadienio 17 val. iki sekmadienio 12 val. Pasiimant iš darželio, po bendravimo - pristatyti į vaiko gyvenamą vietą (reikia suprasti – Lietuvoje) (t. 11, 7-8 b.l.).

8. Tretiesiems asmenims antstoliams Aleksandrui Selezniovui, Vidai Daugirdienei per VEP posistemį ir Gjensidige Bank ASA siunčiant paštu teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį, patikslintą ieškinį ir priešieškinį nepateikė (t. 1, 147 b. l., t. 6, 114 b. l., t. 10, 31, 63 b. l.). Tretieji asmenys antstoliai Aleksandras Selezniovas, Vida Daugirdienė, Gjensidige Bank ASA atstovas į teismo posėdžius neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir vietą informuoti tinkamai. Trečiasis asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas pateikė prašymą civilinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad sprendimo priėmimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra (t. 2, 62 b. l., t. 7, 134 b. l., t. 9, 37, 125 b. l.). Trečiojo asmens Gjensidige Bank ASA atstovas pateikė pranešimą, kad teismo posėdyje nedalyvaus. Nurodė, kad bankas, kaip kreditorius, neturi pagrindų argumentams, kurie būtų susiję su pateiktais teisiniais reikalavimais (t. 10, 15-17, 18-19 b. l.).

9. Teismo posėdžio metu ieškovė L. P. ir ieškovės atstovas advokatas Eligijus Karbauskas palaikė patikslintą ieškinį bei jame išdėstytas aplinkybes. Ieškovė L. P. 2020-08-27 teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad automobiliu BMW naudojasi ji. Už automobilį Škoda Oktavia įmokas visada apmokėjo atsakovas. Šiai dienai ieškovė nuomojasi būstą. 1005 Eur reikalinga suma vaikui. Ieškovės pajamos 700-750 Eur/mėn. Nekilnojamojo turto neturi. Asmeninių kreditorių, skolintojų neturi. Atsakovas kartingą nusipirko 2018 metais sau pramogai. Kaip šeima kartu nebegyvena po paskutinio įvykio per antrąjį dukros gimtadienį (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo ir susipažinimo ieškovė norvegiškoje banko sąskaitoje turėjo apie 46000 Eur (459413 kronų), taip pat lietuviškoje banko sąskaitoje turėjo 42433 Lt. Ta suma, kuri yra pervesta ieškovės broliui H. P. yra likutis nuo to, ką ieškovė padengė atsakovo kreditinius įsiskolinimus, kurių suma siekė 115000 kronų. Taip pat 60000 kronų persivedė savo reikmėms. Likutis gavosi 187439 kronos. Brolis statosi namą su šeima, ieškovė pinigus paskolino. Dėl bendravimo su dukra, ieškovė norėtų, kad būtų tokia tvarka, kokia yra nustatyta dabar teismo. Nesutinka dėl bendravimo su nakvyne iki dukrai sueis 7 metai, kad dukra galėtų aiškiai išreikšti nuomonę ir papasakoti kas vyksta būnant su tėčiu. Nuo 2013 m. rugsėjo mėn. šalys pradėjo kartu gyventi. 2013 m. ieškovės pajamos buvo 12488 kronos + atostoginiai siekdavo iki 15000 kronų. 2014 m. 12594 kronos ir atostoginiai. 2015 m. - 17000 kronos ir atostoginiai. 2016 m. - 18000 kronų ir atostoginiai. Dekretinėse atostogose iki 2017 m. gruodžio mėn. gavo 18000 kronų. Nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. atsakovas D. gaudavo po 8470 kronų dėl to, kad vaikas nelanko darželio. Ieškovės asmeninės sąskaitos iki gyvenimo su P. pradžios: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kai pirko BMW trūko 2000 Eur, juos pasiskolino iš D. mamos ir B. M.. Joms grąžino grynais. Išeidama iš P. namų pasiėmė tik asmeninius ir dukters daiktus bei vieną virdulį ir puodą. Škoda pirkta šeimos interesams. Cresco Aces D. asmeninė banko sąskaita. 2017 metais 50000 ir 115000 paskolinti pinigai skoloms dengti, taip pat 2014-02-25 – 25000 Santander Consumer 2014-04-29 – 16322. 115000 iš mergautinės sąskaitos pervesta į einamąją, o 2017-05-29 75000 kronų į Santander Consumer, ir 40000 kronų į D. sąskaitą Cresco. Skolos raštelis surašytas ieškovės ranka ir D. pasirašytas. Mano, kad kai prasidėjo skyrybų byla D. tam, kad nebūtų jokių pėdsakų dėl narkotikų vartojimo, tam tikrą laiko tarpą matyt jų nevartojo, išsivalė organizmą. Ieškovė narkotikų nevartoja, vieną kartą D. pasiūlyta parūkė žolės. Baldais naudojosi nuo 2017 liepos iki kol išsikraustė. Prašant priteisti puse baldų kainos nusidėvėjimo neatmetė. Smurtas per antrą dukters gimtadienį įvyko gyvenamojoje vietoje antrame aukšte. Pirmiausiai bėgo pagalbos prašyti pas D. tėvus, bet jie neatidarė durų. Paskambino broliui ir sesei. Tėvas pasirodė kai brolis atvažiavo. Mano, kad jei dukra rūpėtų, bendravimo laiką su dukra išnaudotų maksimaliai, tačiau paskutinius kelis kartus dukros net nepasiėmė. Niekad nepaskambina paklausti, ar dukra neserga, ar nieko jai netrūksta. Būsto nuomos kainos Norvegijoje yra nuo 6500 kronų. Pagal vaizdo skambučius sprendžia, kad atsakovas vis dar gyvena įmonės skirtame bendrabutyje, už kurį atsakovui mokėti nereikėdavo. Lizingas automobiliui Škoda Oktavia paimtas ne vėliau nei 2017 m., tiksliai pasakyti negali. Pirktas ne naujas iš salono.

Šalies argumentai

10. Teismo posėdžio, vykusio 2020-08-27, metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, palaikė priešieškinį bei procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad automobilis yra įgytas už paskolą. Kartingas įsigytas bendru šeimos sprendimu. Jo vertė buvo apie 700 Eur. Tam tikri kreditiniai įsiskolinimai buvo nuspręsti padengti bendru šeimos sprendimu. Skolos raštelis yra niekinis, yra pataisytos datos, įrašyti tėvai. Byloje nėra jokių duomenų apie paskolinius santykius. Vaiko išlaikymui reikalinga 1005 Eur, prieštarauja elementariai logikai, dabar gaudama 700 Eur atlyginimą ir 280 Eur iš D., taip išeina, kad absoliučiai visus pinigus išleidžia vaikui. Tik teiginiai, kad buvo skolintasi namo pirkimui įrengimui iš giminių. 40 000 Eur D. močiutė padovanojo savo dukrai. D. grįždavo kas 2 savaites savaitei. Įmonė nebekompensuoja jo kelionių į Lietuvą ir nebesuteikia atostogų kaip būdavo iki pandemijos. Teismo nustatyta bendravimo tvarka su vaiku ir galėtų likti. Atsakovo pajamos iki 3000 Eur/mėn., gyvenamąjį plotą atsakovas nuomoja. Neturi duomenų, kad turėtų kito turto nei nurodyta dokumentuose. Duomenų apie vykdomąsias bylas pas antstolius Selezniovą ir Daugirdienę neturi. Prašoma priteisti suma paskaičiuota pagal įnašus iki 2019-10-04. Atsakovas gavo laišką iš Norvegijos banko, iš kurio buvo matyti, kad 2019 m. sausio mėn. 18000 dolerių ieškovė pervedė pinigus broliui. Pinigai pervesti 2019 m. sausio mėn., kai šeima dar gyveno kartu. Atsakovas nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, ką sąlygojo ieškovės elgesys su atsakovu, nuolatiniai priekaištai, kaltinimai, materialinės naudos siekimas. Iš R. skolinosi pinigus vestuvėms bei tam tikriems pirkiniams. Lizingą paskaičiavo nuo jo paėmimo dienos. Antro aukšto įsigijimas buvo su tikslu patalpas nuomoti. Patalpas įrenginėjo M. P. Pasikalbėję su D. ir ieškove jie nutarė, kad gal ieškovė su D. apsigyvens šiose patalpose. D. kiek įmanoma padėjo tėvams. Buvo teikiama pagalba, kad tėvai turėtų iš ko gyventi. M. įrenginėdamas šias patalpas smarkiai susižalojo, po ko nebegalėjo gauti tiek pajamų, kaip iki tol. G. P. yra pensininkė, jos pajamos 250 Eur. Ieškovė su D. gyvendami nemokėjo nuomos. Ieškovė įrodinėja, kad turėjo virš 40 000 Eur santaupų, tai jei būtų norėję įsigyti šias patalpas, būtų ir nusipirkę. Iki santuokos sudarymo atsakovas turėjo labai nežymius įsipareigojimus. Santuokos metu sutuoktiniu sutarimu buvo sumokėti pinigai kredito dengimui.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismo posėdžio, vykusio 2020-09-29, metu atsakovo atstovas Gintautas Daugėla papildomai paaiškino, kad Škoda Oktavia yra registruota atsakovo vardu. Šalys kartu pradėjo gyventi nuo 2013 m. rugsėjo mėn., o kredito limito sutartis buvo sudaryta 2013 m. lapkričio mėn., jau jiems gyvenant kaip šeima. Sutinka mažinti kompensaciją 1 785 Eur suma – 1 485 Eur už baldus ir 300 Eur už kartingą.

12. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio, vykusio 2021-01-14, metu pateikė išvadą. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama institucija neprieštarauja, tai visiškai atitinka vaiko interesus. Dėl bendravimo su vaiku institucija nesutinka, kad būtų ribojamas bendravimas su atsakovu tiek dėl amžiaus, tiek dėl nakvynių. Nemato priežasčių, kad būtų taip stipriai ribojamas bendravimas. Taip pat, turi būti nustatytas bendravimas dėl nuotolinio bendravimo 2-3 kartus per savaitę bent po 20 minučių turėtų būti įtrauktas toks punktas. Nustatant atsakovo bendravimo su dukra tvarką, neturėtų būti taikomi jokie apribojimai, turėtų būti nustatyti pilnaverčiai savaitgaliai. Bendravimas vaiko gimimo dieną vienais metais su mama, kitais metais su tėčiu neatitinka vaiko interesų, vaikas nori matyti abu tėvus, galų gale vėliau vaikas norės švęsti gimtadienius su draugais, todėl tokios tvarkos nustatymas pažeistų vaiko interesus. Dėl švenčių, kadangi tėvai negyvena vienam mieste, institucija siūlo vienais metais šv. Kalėdas ir Naujus metus praleisti su mama, kitais metais su tėčiu, taip pat atitinkamai ir šv. Velykos. Nėra aptartas atostogų klausimas. Mano, kad dviejų savaičių laikotarpis vasarą atitiktų vaiko interesus, praleisti su tėčiu. Dėl psichologo išvados, mano, kad tėvų skyrybos privedė prie to, kad vaikas kalba tokius dalykus. Tačiau išvadoje nemato kažko, dėl ko turėtų būti ribojamas bendravimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad paskutiniu metu neužtikrinamas bendravimas su vaiku. Dėl atsakovo prašymo teismo sprendime pažymėti, kad be atsakovo sutikimo neleidžiama ieškovei su vaiku išvykti iš Lietuvos, institucija mano, kad tai perteklinis prašymas, nes įstatymas nustato tokį draudimą nesant kito tėvo sutikimui.

13. Liudytojas H. P. (ieškovės brolis) parodė, kad buvo atvykęs į Klaipėdą į ieškovės dukros gimtadienį. Vakare išėjo su sesėmis ir mama į miestą. Grįžus buvo viskas normalu, pasiėmė dukrą. Naktį prieš 2 val., jo sesė sulaukė ieškovės skambučio, kad prieš ją smurtauja vyras. Nuvažiavo padėti. Atvykęs pamatė D. su atsuktuvu rankoje belaužiant duris. D. buvo neblaivus, sklido alkoholio kvapas. Bandė išsiaiškinti kas įvyko, tačiau D. nesileido į kalbas. Atėmė iš jo atsuktuvą. Ieškovė buvo užsirakinusi namie. Tai įvyko 2018 m. sausio 26 d. Įėjęs galiausiai į vidų pamatė verkiančią sesę (ieškovę),ji buvo susitaršiusiais plaukais, žandai buvo nubraižyti. Išsiaiškino, kad atsakovas ją mušė, tampė už plaukų. Nusprendė, kad L. su dukra vyks su broliu. D. priešinosi, kad jos nevažiuotų. Atsakovas griebė peilį. Pagrasinus iškviesti policiją, jis metė peilį į šoną. Vestuvių antrą dieną iš ryto girtas D. konfliktavo su savo sese ir su L.. Ieškovė minėjo, kad jie įsirenginėjo butą, pirkosi daiktus, duris, planavo apie buto didinimą. D. prašė patarti, ar yra galimybė praplėsti patalpas. Sesuo pervedė didelę sumą pinigų 2018 m. pradžioje, kada jis paprašė paskolinti pinigų statyboms. Jau 2017 m. kalbėjo apie pinigų paskolinimą. Sesė kalbėjo su D., jis neprieštaravo. Pinigai paskolinti iki pareikalavimo, grąžins kai sesė paprašys. Apie 180000 kronų. Tie pinigai yra ieškovės asmeniniai – sukaupti iki susipažinimo su D. Jis apie tuos pinigus žinojo, nes sesuo jo buvo klausus, ar verta pirkti Klaipėdoje butą už 50000 – 60000 Eur. Mano, kad ieškovė nuo 2013 m. gyveno iš santaupų, o 2018 m. paskolino pinigus, kurie liko iš santaupų.

14. Liudytoja E. V. (atsakovo D. P. sesuo) parodė, kad tokio fakto, jog D. vartoja narkotikus, alkoholį ir besaikiai skolinasi, nežino, nors būdama jo seserimi būtų žinojusi. Kol buvo santuoka, artimo ryšio nebuvo, nes su L. nebuvo artimų santykių. L. ne itin norėjo su ja bendrauti. Tame pačiame kieme dirba ji, gyvena tėvai, tikrai būtų žinojus, jei D. vartotų alkoholį ar narkotikus. Apie D. problemas su kreditais taip pat nežino. Santykiai su tėvais labai geri, bendrauja kasdien. Skyrybos buvo kaip iš giedro dangaus. Apie tai nebuvo šnekėta. Tėvai persipirko antrą aukštą, leido D. su L. pagyventi. Antrą aukštą įrenginėjo tėtis. Remonto metu patyrė didelę traumą. Per L. gimtadienį E. V. nebuvo, buvo jos dukra. Ji kalbėjosi video skambučiu per „Facebooką“, skambino apie 23-24 val. Apie incidentą sužinojo kitą dieną. Kiek žino, L. išvijo D. iš namų. Jei būtų įvykęs toks konfliktas, būtų tikrai tėvai girdėję, kadangi jie gyvena apačioje, o garso izoliacija name prasta. Vestuvių metu nematė, kad brolis išgėręs su kažkuo būtų konfliktavęs. Mano, kad šalių dukra L. yra nuteikinėjama prieš tėvą ir jo gimines. E. V. dukra lanko tą pačią grupę tam pačiam darželyje su L. Atėjus E. V. į darželį pasiimti dukters, L. puola pas ją sakydama, kad nori paskambinti tėčiui, bet paskui sako, kad mama neleidžia. L. nori bendrauti su seneliais. Mano, kad negali būti, kad būdama darželio aplinkoje visąlaik kartoja, kad nori paskambinti tėčiui, o savaitgalį D. susiskambinus su dukra, ji pasako, kad nori kito tėčio ir padeda ragelį arba tiesiog nekelia. Buvo incidentas per paskutines šv. Kalėdas, jas šventė pas E. V. namuose. Vaikai gavo dovanas, viskas buvo gerai, džiaugėsi, o atėjus laikui važiuoti namo, L. pasakė, kad dovanų nenori, nes mama neleidžia imti dovanų iš E.. Ieškovė išsikraustydama išsivežė viską, ką galėjo. Mano, kad viskas dėl pinigų. Abu tiek E. V., tiek D. padeda pinigais tėvams. Jų mama norėjo viso namo sau, nenorėjo įleisti svetimų žmonių, todėl ir įsigijo sau. Piniginės lėšos buvo naudotos močiutės E. M.. Detaliau nieko nežino, sumos, kurią davė močiutė irgi nežino. Pas brolį Norvegijoje yra buvusi 2-3 kartus.

15. Liudytoja I. J. (atsakovės G. P. sesuo, atsakovo D. P. teta ir krikšto mama) parodė, kad 2014 m. sausio mėn. antro aukšto gyventojai atėjo pas G. ir M. informuoti, kad nori parduoti antrą aukštą. Buvo informuota ir jų mama. Sesuo G. slaugo mamą, mama gyvena su ja. Mama pasikvietė I. J. ir paprašė įkalbinti sesę G. nupirkti antrą aukštą, kadangi mama kažkada padarė klaidą parduodama tą antrą aukštą. Kad neįleisti svetimų žmonių, mama sakė atiduos savo santaupas 40000 Lt, jie abu dirbantys paims kreditą ir jį išsimokės. O M. turi auksines rankas, pats susiremontuos. Taip ir buvo nutarta. Gavo 80000 Lt. Tada įsigijo antrą aukštą. 40000 Lt buvo mokėta grynais, pinigai buvo nuimti nuo mamos sąskaitos. Pradžioje planai buvo, kad įrengs antrą aukštą ir išnuomos. D. buvo kategoriškai prieš gyvenimą pas tėvus, tačiau kai suremontavo antrą aukštą, D. pamatė kaip gražu, erdvu ir paklausė ar jie gali eiti ten gyventi. Remontą padarė tėvas iš savų lėšų ir dukra padėjo. Remontas truko apie metus laiko. Visus baldus pirko L. su D.. Įsikraustė panašiai apie 2015 m. rugsėjo mėn. Ieškovės pateiktas ieškinys dėl skyrybų buvo didžiulė staigmena. I. J. padėjo D. padaryti bankinių pavedimų apskaitą. Nustatė, kad D. iš savo sąskaitos L. yra pervedęs 465000 kronų. L. D. yra pervedusi 282000 kronų. D. mamai G. pervedė 167000 kronų. Išrašai yra panašiai nuo 2014 metų galo. Pinigai pervesti tėvams buvo kaip pagalba. Abu vaikai padeda tėvams. Banko paskolą sesuo ėmė sau. R. R. yra I. J. dukra. I. J. buvo skolinosi L. ir D. pinigų. Tai buvo R. pinigai, kadangi R. pati gyvena užsienyje, o Lietuvoje esantį namą nuomoją, tai nuomos pinigai yra pas mamą (I. J.). 2015 m. sausio mėn. L. ir D. paprašė, kad I. J. surastų salę vestuvėms. Jie grįžo šv. Velykų šventei, pasiskolino 8500 Eur vestuvėms ir asmeninėms reikmėms. Grąžino jai per banko sąskaitą. B. M. turbūt irgi buvo jiems skolinusi pinigų. Aplinkybės apie D. vartojamą alkoholį ir narkotikus labai nustebino. Dukra L. labai myli atsakovą D. P.. Santykiai labai geri. Ieškovė yra netolerantiška dėl tėčio bendravimo su dukra. Nėra žinoma apie D. alkoholio padauginimą per vestuves ar kitus padauginimus. D. visada grįžęs vairuodavo, nebuvo kada vartoti alkoholį. Dėl incidento per L. gimtadienį žino tiek, kad L. grįžusi iš miesto užsipuolė D., kodėl jis girtas ir paskui užsirakino namuose ir jo neįleido. Mamai yra nustatyta slauga. Mama pinigines lėšas laikė banke.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Kristaus Karaliaus bažnyčioje, jų santuoka įtraukta į apskaitą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė santuoką prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenustatyti termino susitaikymui.

Dėl šalių santuokos nutraukimo pagrindo

17. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo D. P. kaltės, atsakovas D. P. priešieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Kristaus Karaliaus bažnyčioje, santuoka apskaityta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

18. Kanonų teisės nustatyta tvarka sudarytos santuokos nutraukimo klausimai taip pat ir to pasekmės bendrosios kompetencijos teisme nenagrinėtini. Nagrinėtinas tik klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje bei išsprendžiant LR CK 3.59 str. nurodytus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus). Todėl šalių pateiktas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo laikytinas reikalavimu dėl akto įrašo bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo.

19. Iš byloje esančių paaiškinimų nustatyta, jog šalys nuo 2019 m. sausio mėn. pabaigos kartu negyvena, bendro ūkio nebeveda, susitaikyti vienas su kitu nebenori, todėl laikytina, jog sutuoktinių ryšiai nutrūkę ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu ir tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra iširusi.

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta tiek dėl vieno, tiek dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo įstatymas apibrėžia kaip santuokinių pareigų pažeidimą iš esmės (CK 3.60 str. 2 d.). Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26-3.30, 3.35-3.36 straipsniai. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3. 27 str.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Šių pareigų pažeidimas iš esmės laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį gali būti pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

21. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų matyti, kad sutuoktinių santykiai santuokos metu buvo komplikuoti, atsakovas nukrypdavo nuo socialiai priimtino gyvenimo ribų, dažnai vartojo alkoholį (t. 7, 61, 64, 68, 69, 70, 71, 72, 74, 75, 76, 77, 78, 82, 83, 84 b.l.), ko pasėkoje tapdavo aršus, įžeidinėdavo ieškovę, vadindavo necenzūriniais žodžiais. Taip pat atsakovas mėgo imti kreditus. Ieškovė visą laikotarpį netoleravo tokio atsakovo elgesio, prašė gyventi taupiau – pagal galimybes, neišlaidauti savo malonumams, dėl ko vėliau tekdavo imti kreditus, vartoti mažiau alkoholio, stengėsi padėti, kreipėsi į specialistą-psichologę (t. 1, 77-80 b.l.), dėjo pastangas santuoką išsaugoti ir padėti sutuoktiniui susitvarkyti su jo problemomis. Atsakovas buvo abejingas problemų sprendimui, nuėjęs į vieną psichologės konsultaciją, į tolimesnes konsultacijas nusprendė nebeiti (t. 2, 72 b.l.). Be to, 2019 m. sausio mėn. per antrąjį sutuoktinių dukros gimtadienį tarp šalių įvyko konfliktas, kurio metu atsakovas panaudojo smurtą prieš sutuoktinę, ką patvirtina liudytojo H. P. (ieškovės brolio) teismo posėdžio metu duoti parodymai, ieškovės sesers R. B. rašytiniai paaiškinimai (t. 2, 98-103, 111 b.l., (t. 10, 48-50 b.l., DOK-32307, ZIP laikmenoje esantis priedas „Liudytojos parodymai“), ieškovės ir atsakovo 2019 sausio 27 d. susirašinėjimas, kurio metu L. P. rašo atsakovui apie smurtą, o atsakovas atrašo, kad neneigia esantis kaltas (t. 2, 137-138 b.l., t. 7, 87 b.l.), fotonuotrauka, kurioje matoma nulaužta laukinių durų rankena ir durų įlenkimai, patvirtinanti, kad buvo mėginama laužti duris (t. 1, 19 b.l.). Ieškovė nurodo, kad šis įvykis ir nulėmė šalių santuokos iširimą.

22. Atsakovo dažnas išgėrinėjimas, sutuoktinės įžeidinėjimas, polinkis skolintis pinigų iš kredito įstaigų/bankų, bei, nors retai pasikartojantys atvejai, kuomet išgėręs pasidaro agresyvus sutuoktinės atžvilgiu, nėra priimtinas elgesys teisės ir moralės požiūriu. Visi šie įrodymai patvirtina, kad atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas būti lojaliam ir gerbti sutuoktinę. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius apie tai, kad atsakovas vartojo narkotines medžiagas, tačiau tai atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo nepaneigia. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių ir išlaikymo

23. Šalims nepageidaujant išlaikymo vienas iš kito, išlaikymas jiems nepriteisiamas.

24. Po santuokos nutraukimo ieškovei L. P. paliekama pavardė „P.“, D. P. – „P.“. Dėl to ginčo tarp šalių nėra (CPK 3.69 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

25. Įstatyme nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad šalys turi vieną nepilnametį vaiką – L. P., gimusią (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, ginčo dėl to tarp šalių nėra. Šiuo metu nepilnametis vaikas gyvena su motina – ieškove L. P.. Bylos įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad gyvendama su motina šalių dukra L. P. bus tinkamai prižiūrima ir auklėjama, be to, nepilnamečio vaiko tėvas atsakovas D. P. gyvena ir dirba užsienyje, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jos motina labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Tokią išvadą pateikė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Dėl šių priežasčių L. P., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jos motina ieškove L. P. (CK 3.174 str.).

Žemesnės instancijos teismas

26. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Teismas, priimdamas sprendimą šios kategorijos bylose, visų pirma bylos aplinkybes turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu (CK 3.3 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

27. Ieškovė prašo vaiko išlaikymui priteisti po 600 Eur kas mėnesį, atsakovas sutinka vaiko išlaikymui mokėti po 300 Eur kas mėnesį ir prireikus nupirkti būtinus daiktus – drabužius, laisvalaikio, sporto priemones.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos, kuri šiuo metu yra 642 Eur (468 Eur „į rankas“), dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 punktas).

29. Ieškovė yra pateikusi lėšų reikalingų vaikų poreikiams patenkinti skaičiavimą (t. 10, 48-50 b.l., DOK-32307, ZIP laikmenoje esantis priedas „L. P. mėnesinės išlaidos einamiesiems metams“), bei išlaidas vaikui patvirtinančius čekius. Prašomas priteisti 600 Eur kas mėnesį mokamas išlaikymo dydis yra ženkliai didesnis už teismų praktikoje formuojamą esantį vidutinį vaiko išlaikymo dydį. Išanalizavęs vaiko mėnesinių išlaidų einamiesiems metams lentelę, teismas mano, kad ne visos pateiktos išlaidos yra pagrįstos, arba ne visų dydis atitinka protingą vaiko poreikių dydį. Ieškovė nurodo, jog vaiko rūbams kas mėnesį reikalinga suma yra 80,99 Eur, batams - 30 Eur, taip pat nurodo, kad vaikui reikalinga 12 porų batų per metus. Nurodo, kad vaikui į darželį reikalingos 3 sportinės aprangos po 31,99 Eur, 3 poros sportinių batelių po 24,99 Eur. Prie būtinųjų mėnesinių išlaidų taip pat skaičiuojami 5 neįvardintų asmenų gimtadieniai, kuriems reikalinga po 20 Eur. Teismas nesutinka su tokių išlaidų priskaičiavimu prie vaiko būtinųjų išlaidų. Teismo vertinimu, šios ir kitos išlaidos yra gerokai padidintos. Ieškovė nurodo, kad vaikas lankosi pas kineziterapeutą, kurio vieno apsilankymo kaina 15 Eur, o apsilankymų iš viso yra 8 per mėnesį, tačiau nepateikė teismui įrodymų, kad kreipėsi į gydymo įstaigą dėl valstybės kompensuojamų kineziterapeuto paslaugų. Taip pat į skaičiuotę įtraukti planuojami pramoginiai sportiniai šokiai, kurių suma 2 718 Eur metams arba 226,50 Eur mėnesiui, tačiau byloje nėra įrodymų, kad šios išlaidos jau yra patiriamos ar artimoje ateityje bus patirtos, pavyzdžiui varžybos – 950 Eur, dalyvio mokestis – 300 Eur ir t.t., kai vaikui dabar tik suėjo 4 metai, tikėtina, kad tokios išlaidos, jei ir bus patirtos, tai vaikui sulaukus vyresnio amžiaus.

30. Bylos įrodymai apie nepilnamečio tėvų turtinę padėtį patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė. Ieškovė paskutiniu metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, gauna nedarbo socialinio draudimo išmokas (2020 m. lapkričio mėn. – 441,45 Eur, 2020 m. gruodžio mėn., 2021 m. sausio mėn. – po 472,98 Eur, 2021 m. vasario mėn. – 411,36 Eur, 2021 m. kovo, balandžio mėn. – 406,62 Eur, 2021 m. gegužės 344,54 Eur, 2021 m. birželio mėn. – 340,26, 2021 m. liepos mėn. – 340,26 Eur, 2021 m. rugpjūčio mėn. – 21,95 Eur) (t. 10, 166 b.l., DOK-10, ZIP laikmenoje esantis priedai „L. P.“, „Sodros sprendimas dėl nedarbo išmokos“). Atsakovo pajamos jo atstovo paaiškinimais siekia 3000 Eur, tačiau jo išlaidos yra ženkliai didesnės, kadangi gyvena Norvegijoje, kur kainos yra aukštesnės. Abi šalys nekilnojamojo turto neturi. Pripažintina, kad ieškovės darbo neturėjimas šiuo metu yra laikino pobūdžio.

31. Nustatant šalių vaikui reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinio tėvų, atsižvelgiama ir į tai, jog ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Įvertinęs šių aplinkybių visetą, atsižvelgdamas į ieškovės gaunamą paramą tėvams - vaiko pinigus, kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 70 Eur, teismas sprendžia, kad nepilnametės L. P. išlaikymui jo tėvų galima teikti suma yra apie 700 Eur per mėnesį, ir yra pagrįsta nustatyti, kad atsakovo dalis šioje išlaikymo prievolėje turi būti didesnė negu ieškovės, t. y. 450 Eur. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Teismas sprendžia, kad atsakovo prašomas iš jo priteisti vaikui išlaikymas po 300 Eur kas mėnesį yra per mažas, kad užtikrintų ne tik minimalius vaiko poreikius, bet ir vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams tenkinti. Pažymėtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės.

Žemesnės instancijos teismas

32. Iš atsakovo priteisiamas po 450 Eur dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo (2021 m. vasario 3 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Sprendimas šioje dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos bei reikalavimo įpareigoti ieškovę

be atsakovo sutikimo nekeisti dukters nuolatinės gyvenamosios vietos

Lietuvoje į užsienio valstybę

33. Atsakovas D. P. priešieškiniu prašo nustatyti bendravimo su dukra L. P. tvarką: 1) du kartus per mėnesį, nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 13 val. Apie atsakovo grįžimo į Lietuvą ir vaiko pasiėmimo laiką atsakovas iš anksto, ne vėliau, kaip prieš parą, elektroniniu laišku ar žinute, informuoja ieškovę; 2) pusę Kalėdų, Velykų švenčių, tėvo ir dukters (pradėjus dukrai lankyti mokyklą) atostogų metu, tėvo gimtadienio dieną. Apie pasiėmimo šventėms laiką ir terminą, atsakovas praneša iš anksto elektroniniu laišku ar žinute, ne vėliau kaip prieš parą iki vaiko pasiėmimo. Apie atostogų laiką, atsakovas ieškovę informuoja per protingą terminą; 3) šalims susitarus, tėvo bendravimas su dukra vyksta ir kitomis, nei anksčiau nustatoma tvarka, dienomis.

34. Ieškovė nurodo, kad prašo teismo nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, ją išskiriant pagal dukros amžių: iki 10 m. vieną tvarką – be nakvynių, o sulaukus 10 m. – kitą. Nurodo, kad dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis bei viso to iššaukto agresyvaus, neprognozuojamo elgesio sudaro pagrindą riboti atsakovo bendravimą su dukra. Atsakovas D. P. su ieškovės norima nustatyti bendravimo su vaiku tvarka nesutinka, jis prieštarauja, kad jo ir dukters bendravimo tvarka būtų skirstoma pagal dukters amžių, nesutinka su tuo, kad jam grįžus, jis galėtų bendrauti tik po kelias valandas.

35. Bylos duomenimis 2019 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 str. 1 d. (jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimas) (t. 6, 128-129 b.l.). 2020 m. sausio 13 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00136-19 dėl mažametės tvirkinimo, nesant D. P. veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių (t. 9, 60 b.l. DOK-3147 ZIP laikmenoje esantis priedas).

Žemesnės instancijos teismas

36. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartimi, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, išsiaiškinti jo poreikius bei nuomonę, paskirti nepilnamečiam vaikui L. P. individualūs susitikimai su teismo psichologu. Teismo psichologo nuomonėje apie individualaus pokalbio su vaiku rezultatus nurodyta, kad pokalbio su teismo psichologe metu, mergaite vengė kalbėti apie santykius su abiem savo tėvais. Tokio amžiaus vaikui yra sunku paaiškinti sudėtingus jausmus ir jų priežastis. Apibendrinus individualaus pokalbio su vaiku L. P. rezultatus, galima teigti, kad vaikas išgyvena psichologinę traumą, kuri pasireiškia uždarumu, persipynusiais jausmais abiejų tėvų atžvilgiu (kurie gali atsispindėti vaiko elgesio ir emociniuose svyravimuose), taip pat noru ištrūkti iš šios besitęsiančios situacijos, ką galimai atskleidžia vaiko fantazijos apie tėvo mirtį ir jos buvimą vienai. Vaikas jaučia grėsmę iš savo tėvo, kurią galimai simbolizuoja plėšri žuvis šeimos piešinyje, esanti šalia tėvo, ir siekia išvengti įtampą keliančių susitikimų bei pokalbių, naudojant įvairias ryšio priemones. Nors savo pyktį mergaitė perkelia ir ant mamos, remiantis pokalbiu su vaiku ir šeimos piešiniu, vaiko emocinis ryšys su ja yra daug stipresnis ir keliantis vaikui mažiau neigiamų asociacijų. Teismo psichologo nuomone, pirmiausiai turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus, o tik paskui į suaugusių žmonių poreikius ir norus. Šiuo metu, L. P. būtina psichologo pagalba, emocinio stabilumo ir saugumo užtikrinimas, abiejų tėvų bendradarbiavimas ir geranoriškumas vienas kito atžvilgiu bei tėvų žinios ir jų kompetencijų ugdymas, vaiko raidos ir saugaus emocinio ryšio formavimo klausimais.

37. Byloje teikiančios išvadą institucijos atstovė pateikė išvadą, kad nemato priežasčių, dėl kurių bendravimas turėtų būti ribojamas, tiek dėl vaiko amžiaus, tiek dėl nakvynių. Nurodė, kad taip pat turi būti nustatytas bendravimas dėl nuotolinio bendravimo bent 2-3 kartus per savaitę bent po 20 min. Mano, kad turėtų būti nustatyti pilnaverčiai savaitgaliai. Nustatyti vaiko gimimo dieną vienais metais praleisti su mama, kitais metais - su tėčiu, neatitinka vaiko interesų. Dėl švenčių, kadangi tėvai negyvena viename mieste, institucija siūlo vienais metais Kalėdas ir Naujus metus praleisti su mama, kitais metais su tėčiu, taip pat atitinkamai ir šv. Velykas. Nėra aptartas atostogų klausimas. Mano, kad dviejų savaičių laikotarpis vasarą praleisti su tėčiu atitiktų vaiko interesus. Dėl psichologo išvados mano, kad tėvų skyrybos privedė prie to, kad vaikas kalba tokius dalykus. Tačiau išvadoje nemato nieko, dėl ko turėtų būti ribojamas bendravimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad paskutiniu metu neužtikrinamas bendravimas su vaiku. Dėl D. prašymo teismo sprendime pažymėti, kad be atsakovo sutikimo neleidžiama ieškovei su vaiku išvykti iš Lietuvos, institucija mano, kad tai perteklinis prašymas, nes įstatymas nustato tokį draudimą nesant kito tėvo sutikimo.

38. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus (CK 3.155 straipsnis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais ir giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.

39. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 1-2 dalys, 4 dalis).

40. Teismas, nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismas nustato tik skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Nustatant bendravimo su vaiku tvarką tėvams gyvenant skyrium būtina prioritetiškai vadovautis vaiko interesais, tuo pačiu siekti tėvų interesų – būtent galimybės realizuoti savo teisę ir vykdyti pareigą auklėti ir prižiūrėti vaiką – protingos pusiausvyros.

41. Atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos nuomonę, į bylos nagrinėjimo metu šalių elgesį bei į byloje esančius įrodymus, šiuo metu teismas neturi pagrindo vertinti, kad atsakovo žalingi įpročiai yra palietę šalių dukrą. Nėra įrodymų, jog atsakovas D. P. šiai dienai nesaikingai vartotų alkoholį ir/ar narkotines medžiagas, atsakovo pateiktas narkotinių medžiagų buvimo šlapime tyrimo testas neigiamas (t. 1, 167 b.l.). Mergaitės ryšys su tėčiu yra pakankamai stiprus. Byloje nėra jokių įrodymų, kad per bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovas netinkamu elgesiu būtų daręs dukrai žalą. Ieškovės teiginiai apie atsakovo dukters tvirkinimą yra neįrodyti (CPK 178 str.). Teismas ieškovės atstovo baigiamojoje kalboje nurodytas aplinkybes, jog atsakovas prie vaiko žiūri suaugusiems skirtus filmus, vertina neįrodytus ir kaip siekį, neturint įrodymų, charakterizuoti atsakovą neigiamai, siekiant kuo palankesnės bylos baigties ieškovės atžvilgiu (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad atsakovas yra dirbantis Norvegijos įmonėje, kur yra keliami aukšti elgesio standartai darbuotojų atžvilgiu. Todėl, atsakovui piktnaudžiaujant alkoholiu ir/ar narkotinėmis medžiagomis, teismo vertinimu, vargu ar būtų įmanomas ilgas jo išdirbto darbo Norvegijos įmonėje laikotarpis bei tolimesnis darbas Norvegijos įmonėje.

42. Tėvų tarpusavio teisės ir pareigos auklėjant ir ugdant vaikus kyla iš įstatymo, kuris, be kita ko, nustato pareigą bendradarbiauti ir netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaikais, todėl nėra nustatytinos bendravimo tvarkos dalykas. Esant tokioms aplinkybėms, vaiko gyvenamąją vietą nustačius su mama (ieškove), atsižvelgiant į šalių pozicijas, vaiko teisių apsaugos institucijos išvadas, bylos nagrinėjimo metu taikytą bendravimo tvarką, siekiant konkretumo ir aiškumo, nustatytina tokia tėvo (atsakovo) ir vaiko bendravimo tvarka:

Žemesnės instancijos teismas

1) atsakovui D. P. būnant Lietuvoje, atsakovas D. P. porinių savaičių penktadienį 17 val. - 17.30 val. pasiima dukrą L. P. iš vaikų darželio (kitos auklėjimo, mokymo įstaigos) arba iš ieškovės L. P. gyvenamosios vietos - adresu (duomenys neskelbtini), ar kitos jos buvimo vietos (tuo atveju, jeigu ieškovė L. P. su dukra L. adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena) ir dukrą grąžina ieškovei L. P. adresu (duomenys neskelbtini), ar į kitą ieškovės buvimo vietą (tuo atveju, jeigu ieškovė L. P. su dukra L. adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena) sekmadienį 12 val.

2) atsakovui D. P. būnant Lietuvoje, atsakovas D. P. pirmadieniais ir trečiadieniais 17 val. - 17.30 val. pasiima dukrą L. P. iš vaikų darželio (kitos auklėjimo, mokymo įstaigos) arba iš ieškovės L. P. gyvenamosios vietos - adresu (duomenys neskelbtini), ar kitos jos buvimo vietos (tuo atveju, jeigu ieškovė L. P. su dukra L. adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena) ir 20 val. grąžina ją ieškovei L. P. adresu (duomenys neskelbtini), ar į kitą ieškovės buvimo vietą (tuo atveju, jeigu ieškovė L. P. su dukra L. adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena).

3) Atsakovas nelyginiais metais bendrauja su dukra L. per šv. Kūčias ir šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.) bei šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas 10 val. - 10.30 val. dukrą L. P. iš ieškovės L. P. gyvenamosios vietos - adresu (duomenys neskelbtini), ar kitos jos buvimo vietos (tuo atveju, jeigu ieškovė L. P. su dukra L. adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena) ir dukrą grąžina ieškovei L. P. adresu (duomenys neskelbtini), ar į kitą ieškovės buvimo vietą (tuo atveju, jeigu ieškovė L. P. su dukra L. adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena) šv. Kalėdų ar šv. Velykų pirmosios dienos 19 val.

4) Atsakovas lyginiais metais bendrauja su dukra L. per šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) ir šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas 10 val. - 10.30 val. dukrą L. P. iš ieškovės L. P. gyvenamosios vietos - adresu (duomenys neskelbtini), ar kitos jos buvimo vietos (tuo atveju, jeigu ieškovė L. P. su dukra L. adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena) ir dukrą grąžina ieškovei L. P. adresu (duomenys neskelbtini), ar į kitą ieškovės buvimo vietą (tuo atveju, jeigu ieškovė L. P. su dukra L. adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena) atitinkamos šventės dienos 19 val.

5) Atsakovas turi teisę kiekvienais metais praleisti su dukra L. birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo diena) bei savo gimtadienį (duomenys neskelbtini), paimant dukrą 10.00 – 10.30 val. iš vaikų darželio (kitos auklėjimo, mokymo įstaigos) arba iš ieškovės L. P. gyvenamosios vietos - adresu (duomenys neskelbtini), ar kitos jos buvimo vietos (tuo atveju, jeigu ieškovė L. P. su dukra L. adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena) ir dukrą grąžina ieškovei L. P. adresu (duomenys neskelbtini), ar į kitą ieškovės buvimo vietą (tuo atveju, jeigu ieškovė L. P. su dukra L. adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena) atitinkamos šventės dienos 19 val.

6) Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėn. sekmadienį) ir ieškovės gimimo dieną (duomenys neskelbtini) dukra L. praleidžia su ieškove L. P. nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirsto bendravimo grafikas.

7) Dukters L. P. gimimo dieną (duomenys neskelbtini) atsakovas D. P. turi teisę bendrauti su dukra L. nuo 16 val. pasiimdamas dukrą iš vaikų darželio (kitos auklėjimo, mokymo įstaigos) arba iš ieškovės L. P. gyvenamosios vietos - adresu (duomenys neskelbtini), ar kitos jos buvimo vietos (tuo atveju, jeigu ieškovė L. P. su dukra L. adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena) ir dukrą grąžina ieškovei L. P. adresu (duomenys neskelbtini), ar į kitą ieškovės buvimo vietą (tuo atveju, jeigu ieškovė L. P. su dukra L. adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena) tą pačią dieną 18 val.

8) Atsakovas turi teisę bendrauti su dukra atostogų metu liepos mėnesio 2 savaitę - nepertraukiamai 7 kalendorines dienas, paimdamas dukrą L. 10.00 – 10.30 val. iš vaikų darželio (kitos auklėjimo, mokymo įstaigos) arba iš ieškovės L. P. gyvenamosios vietos - adresu (duomenys neskelbtini), ar kitos jos buvimo vietos (tuo atveju, jeigu ieškovė L. P. su dukra L. adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena) ir dukrą grąžina ieškovei L. P. adresu (duomenys neskelbtini), ar į kitą ieškovės buvimo vietą (tuo atveju, jeigu ieškovė L. P. su dukra L. adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena) atitinkamos paskutinės 7 kalendorinės dienos 19 val. Ieškovė įpareigojama paruošti ir perduoti tėvui vaiko būtinus asmeninius daiktus, priežiūros priemones, dukters L. asmens dokumentus, reikalingus atostogoms.

9) Atsakovas kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. iki 19 val. turi teisę bendrauti su dukra L. telefonu ir/ar internetu programinės „SKYPE“ ar „VIBER“, „WhatsAPP“, „Messenger“ įrangos pagalba. Jeigu atsakovas vėluoja ilgiau kaip 15 min. paskambinti ar prisijungti internetu, jis praranda galimybę tą dieną bendrauti su dukra.

10) Atsakovas D. P. prieš 10 dienų iki numatyto jo grįžimo į Lietuvą, turi pranešti ieškovei L. P. apie savo buvimo Lietuvoje laikotarpį bei, ar jis pageidauja šiuo laikotarpiu bendrauti su dukra L. P. SMS žinute ieškovei L. P. jos telefono Nr. (duomenys neskelbtini) arba ieškovės L. P. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Jeigu atsakovas D. P. praneša ieškovei L. P. SMS žinute telefono Nr. (duomenys neskelbtini) arba elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kad su dukterimi L. nebendraus ar bendraus trumpesnį laikotarpį nei nustatyta šiuo teismo sprendimu, ieškovė L. P. tuo laikotarpiu, kuriuo atsakovas D. P. atsisakė savo teisės bendrauti su dukterimi L. P., turi teisę laisvai planuoti savo laisvalaikį su dukterimi, o atsakovas D. P. netenka teisės reikalauti, kad ieškovė L. P. šiuo laikotarpiu perduotų jam dukterį.

11) Jeigu atsakovas D. P. pagal nustatytą bendravimo tvarką jam priklausančią bendrauti su dukra dieną vėluoja daugiau kaip 30 min. paimti vaiką iš ieškovės L. P., atsakovas D. P. praranda galimybę tą dieną, šventę ar savaitgalį bendrauti su dukra L. P.

12) Atsakovui D. P. nesant galimybės bendrauti su savo dukra L. P. nenumatytais atvejais (pavyzdžiui, atsakovo liga, kitos svarbios priežastys), atsakovas prieš 4 val. SMS žinute turi pranešti ieškovei L. P. jos telefono Nr. (duomenys neskelbtini) arba ieškovės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).

13) Atsakovas D. P. bendraudamas su dukra L. P. yra įpareigojamas užtikrinti dukters L. dienos ir poilsio režimą, taip pat užtikrinti laiką dukters dienos pietų miegui.

14) Vaikui L. P. sergant atsakovas D. P. turi teisę aplankyti dukrą L. P. ir su ja pabendrauti ieškovės L. P. namuose ar kitoje ieškovės buvimo vietoje.

15) Šalių susitarimu, atsakovas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku.

43. Nustatydamas bendravimo su vaikais tvarką teismas atsižvelgia ir į tai, kad prioritetas bendrauti su vaiku turi būti teikiamas vaiko tėvams vienodai, nes tai yra jų prigimtinė teisė ir pareiga auginti ir auklėti savo vaiką. Teismas pažymi, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus (CPK 376 str.), jis turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję. Teismas mano, kad ši bendravimo tvarka atitinka vaiko geriausius interesus ir poreikius bei yra gana artima 2019-04-23, 2019-12-19 bei 2020-01-13 nutartyse nustatytai atsakovo laikinai bendravimo su dukra tvarkai. Teismas nesutinka su ieškovės nurodytais argumentais, jog dukra neturėtų nakvoti pas atsakovą, nes yra per maža. Teismas visiškai sutinka su institucijos byloje teikiančios išvadą nuomone, jog nėra pagrindo riboti atsakovo ir dukters bendravimą, susijusį su vaiko amžiumi bei nakvynėmis. Teismas mano, kad atsakovui turi būti sudaryta galimybė bendrauti su dukra ne tik kas antrą savaitgalį, bet ir eilinėmis savaitės dienomis, tiek fiziniu, tiek nuotoliniu būdu. Vaiko ir tėvo ryšys neturi būti ribojamas ar siekiama jį susilpninti, vertinant išimtinai tik vienos šalies nuomonę. Ištyręs bylos medžiagą, teismas mano, kad ieškovė stengiasi kaip galima labiau riboti ar sumažinti atsakovo bendravimo su dukra intensyvumą. Ieškovė pirminiu ieškiniu reiškė net reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su dukra laikino uždraudimo. Vėliau iniciavo atsakovo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą. Teikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – visiškai uždrausti atsakovui bendrauti su dukra. Ieškovė teigė, kad atsakovas vartoja narkotines medžiagas, piktnaudžiauja alkoholiu. Pažymėtina, kad per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nepateikta įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Tai, kad, kaip ieškovės atstovas nurodė, jog vaikas nenori su tėvu bendrauti, todėl ieškovė negali vaiko versti, teismas vertina kaip nepakankamą ieškovės vaiko pozityvų paruošimą (nuteikimą) atsakovo atžvilgiu bei vaiko nepakankamą skatinimą, sudominimą bendrauti su jo tėvu. Pažymėtina, kad mažo amžiaus vaikai emocine prasme yra labai labilūs, todėl daryti įtaką vaiko nuomonei yra nesudėtinga. Pabrėžtina, kad pilnaverčiam vaiko subrendimui bei vaiko paruošimui suaugusiųjų gyvenimui yra būtina ne vaiko tik motina, bet ir tėvas. Motina, ribodama vaiko bendravimą su tėvu, gali stipriai pakenkti psichologinei vaiko raidai bei vystymuisi.

Žemesnės instancijos teismas

44. Atsakovas prašo įpareigoti ieškovę be jo sutikimo nepakeisti dukters nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje į užsienio valstybę. Teismas mano, kad teisė pasirinkti gyvenamąją vietą yra asmens konstitucinė teisė ir negali būti ribojama kitų asmenų „sutikimu“, „nesutikimu“ ir pan.. Teismas mano, kad tuo atveju, jeigu ir įvyktų ieškovės ir jos dukters gyvenamosios vietos pasikeitimas, atsakovas turėtų teisę kreiptis į kompetentingą teismą dėl jo bendravimo su vaiku tvarkos keitimo. Pažymėtina ir tai, kad draudimas išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienį, nepakeitus šioje byloje būsimu sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, yra neproporcingas ir ženkliai suvaržantis asmens teises. Dėl šių priežasčių minėtas atsakovo reikalavimas atmetamas.

45. Pažymėtina, kad visų įmanomų situacijų numatyti ir sureglamentuoti neįmanoma, todėl šalys privalo bendrauti ir bendradarbiauti bendrais su vaiku susijusiais klausimais, tartis ir lanksčiai taikyti nustatytą bendravimo tvarką, kad nekeltų vaikui nesaugumo jausmo, baimės ir įtampos.

46. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl tęstinių santykių (vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos) neįgyja res judicata galios, t. y. iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms bet kuri iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl jų peržiūrėjimo ir (ar) pakeitimo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis, 3.201 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijų priteisimo

47. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CPK 3.123 straipsnis numato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Dėl automobilių padalinimo bei prievolės kreditoriui pobūdžio

ir jos tolesnio vykdymo nustatymo

48. Abi šalys prašo automobilį BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei, ginčo dėl jo 4 500 Eur vertės nėra, o automobilį Škoda Oktavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui D. P.. Automobilis Škoda Oktavia įgytas 2017-10-04 atsakovo vardu gavus iš Gjensidige Bank ASA 112 295 NO kronų paskolą, kas sudaro 10 740 Eur sumą (t. 6, 65-67 b.l.; t. 10, 80 b.l., 2020-09-29 pateikto dokumento reg. Nr. DOK-36831, priedas Nr. 3). Ieškovė pastarąjį automobilį vertina 10 685,28 Eur (107 800 kronų), atsakovas – 4 500 Eur (t. 7, 104-113 b.l.).

49. Ištyręs byloje esančius įrodymus bei atsižvelgęs į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl šių automobilių priteisimo, teismas sprendžia, kad ieškovei po santuokos nutraukimo turi būti priteistas automobilis BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio abiejų šalių nurodoma vertė yra 4 500 Eur, o atsakovui turi būti priteistas automobilis Škoda Oktavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

50. Nustatydamas minėto automobilio Škoda Oktavia vertę, dėl kurios šalys nesutaria, teismas vadovaujasi šalių į bylą pateiktais šio automobilio pardavimo skelbimais, iš kurių matyti, kad minėtas automobilis yra parduodamas atsakovo už 95 000 Nok kronų, kas sudaro 9 086 Eur (t. 1, 38 b.l.; t. 10, 76 b.l.; 2020-09-27 pateikto dokumento reg. Nr. DOK-36678 priedai „parduoda1 – parduoda4“). Laikytina, kad atsakovo parduodamo automobilio Škoda Oktavia skelbimuose nurodyta kaina atitinka rinkos vertę, nes šalys neginčijo šio parduodamo turto vertės. Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad minėto automobilio vertė yra 4 500 Eur, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių jokių įrodymų. Be to, prie ieškinio pridėjo minėto automobilio pardavimo skelbimą, iš kurio matyti, kad automobilį atsakovas parduoda už 95 000 Nok kronų, kas sudaro 9 086 Eur (t. 1, 38 b.l.). Pastebėtina, kad šio automobilio pardavimo kaina žemesnė už įgijimo kainą (10 740 Eur), kas teismo vertinimu, nurodyta parduodamo automobilio vertė yra reali. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė patikslintame ieškinyje apytiksliai nurodo, kad minėto automobilio vidutinė rinkos vertė sudaro apie 10 685,28 Eur (t. 7, 113 b.l.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nustato, kad automobilio Škoda Oktavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 9 086 Eur.

51. Nustatyta, kad atsakovas nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2020 m. kovo mėn. už automobilio Škoda Oktavia paskolą sumokėjo kreditoriui Gjensidige Bank 110 609 Nok kronų, kas sudaro 10 579,03 Eur (t. 10, 80 b.l. 2020-09-29 pateikto dokumento reg. Nr. DOK-36831, priedas Nr. 10). Teismas sprendžia, kad nurodyta atsakovo mokėta suma yra sudaryta iš kredito dalies grąžinimo bei palūkanų mokėjimo. Kadangi minėto automobilio bendra paskolos suma (112 295 Nok kronų) su kredito kaštais (35 171 Nok kronų) yra 144 487 Nok kronų, kas sudaro 13 819 Eur, laikytina, kad grąžintino kredito suma yra 3 240 Eur (33 878 Nok kronų) (144 487-110 609 No kronų). Kadangi po santuokos nutraukimo automobilis Škoda Oktavia yra priteisiamas atsakovui, jis turi atlyginti ieškovei 2 923 Eur dydžio kompensaciją, kuri lygi 1/2 šio turto vertės ir įsipareigojimų kreditoriui skirtumui (9086 Eur – 3240 = 5846 Eur / 2 = 2923 Eur), už atsakovui tenkantį automobilį Škoda Oktavia (CK 3.117 str. 1, 3 d., 3.119 str., 3.127 str. 1, 3 d.).

Žemesnės instancijos teismas

52. Kadangi teismas priteisia ieškovei automobilį BMW X3, kurio vertė 4 500 Eur, ieškovė turi atlygintu atsakovui 2 250 Eur kompensaciją už jau tenkančio turto dalį.

53. Atsižvelgiant į tai, kad šalys viena kitos atžvilgiu turi atlyginti kompensacijas už joms tenkančias turto dalis, atlikus piniginių sumų paskaičiavimą, yra nustatoma, kad atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovei 673 Eur dydžio kompensaciją (2923 Eur -2250 Eur).

54. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis Škoda Oktavia yra priteisiamas atsakovui, automobilio įsigijimui imtas kreditas nėra galutinai grąžintas kreditoriui Gjensidige Bank ASA, nustatoma, kad po šalių santuokos nutraukimo prievolė minėtam kreditoriui lieka solidari abiejų šalių prievolę, tačiau įmokas kreditoriui moka atsakovas (CK 3.109 str.). Byloje nustatyta, kad minėtas automobilis buvo įgytas už gautą kreditą iš Gjensidige Bank ASA šalių santuokos metu, šalių šeimos poreikiams tenkinti, todėl prievolė grąžinti kreditą yra solidari šalių prievolė.

Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti 4273 Eur dydžio kompensaciją

atsakovui D. P.

55. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 4273 Eur kompensaciją, kurią sudaro ½ dalis nuo 8546 Eur įmokų už automobilį Škoda Oktavia kreditoriui Gjensidige Bank ASA. Teismas sprendžia, kad šis reikalavimas yra nepagrįstas. Atsakovas, prašydamas priteisti pusę sumokėtų įmokų minėtam kreditoriui, jas paskaičiuoja už dalį laikotarpio, kai sutuoktiniai dar gyveno kartu ir vedė bendrą šeimos ūkį, t. y. nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2019 m. sausio mėn. pabaigos (abi šalys nurodo, kad nuo 2019 m. sausio mėn. pabaigos kartu nebegyvena), o kita laikotarpio dalis (nuo 2019 m. vasario mėn. iki spalio 2 d.) paskaičiuota, kai šalys kartu nebegyveno ir nevedė bendro šeimos ūkio. Automobilis Škoda Oktavia po santuokos nutraukimo yra priteisiamas būtent atsakovui ir teismas, nustatydamas ieškovei mokėtinos kompensacijos už atsakovui tenkančio turtą dydį, vertina šio automobilio vertę, sumokėtų įmokų kreditoriui sumą, jas išskaitant.

Dėl kartingo priteisimo

56. Ieškovė prašo priteisti atsakovui kilnojamąjį turtą – kartingą, kurio vertė 2 000 Eur. Atsakovas priešieškiniu reikalavimo dėl kartingo priteisimo nereiškė. Atsakovas nurodo, kad kartingas pirktas santuokos metu, šalims gyvenant dar kartu, jo vertė yra 600 Eur bei nurodo, kad sutinka, jog 300 Eur būtų mažinta jo prašoma priteisti iš ieškovės kompensacija (t. 10, 64 b.l.). Laikytina, kad atsakovas sutinka atlyginti ieškovei 300 Eur kompensaciją už kartingą.

57. Byloje nustatyta, kad ieškovė, išskyrus nurodytos kartingo vertės – 2000 Eur, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių kartingo vertę. Byloje yra pateiktas skelbimas, kad atsakovas parduoda kartingą už 600 Eur (t. 10, 28-30 b.l., 2020-08-27 dokumento reg. Nr. DOK-32319 priedas). Atsakovas teigia, kad kartingo vertė yra 600 Eur. Teismas, nustatydamas kartingo vertę, vadovaujasi byloje esančiu šio turto pardavimo skelbime nurodyta kaina ir laiko, kad kartingo vertė yra 600 Eur. Pažymėtina, kad šalių pareiga yra įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį (CPK 12 str.). Byloje kitų įrodymų, pagrindžiančių kartingo vertę, nėra.

Žemesnės instancijos teismas

58. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl kartingo po santuokos nutraukimo priteisimo, kartingas asmeninės nuosavybės teise priteisiamas atsakovui. Iš atsakovo ieškovei priteisima 300 Eur kompensacija už atsakovui tenkantį kartingą (CK 3.117 str. 1, 3 d., 3.119 str., 3.127 str. 1, 3 d.).

Dėl baldų ir buitinės technikos padalinimo

59. Ieškovė teigia, kad šalys įgijo šiuos daiktus: vaiko kambario baldus, kurių vertė 180 Eur; virtuvės baldų komplektą – 2450 Eur vertės; miegamojo spintą – 720 Eur; miegamojo lovą ir čiužinį – 1000 Eur; svetainės baldų komplektą – 1236 Eur; miegamojo sieninę spintelę – 266 Eur; kilimą – 250 Eur; buitinę techniką – 1942,24 Eur vertės. Taigi šio turto bendra vertė yra 8044,24 Eur, kurios ½ dalį, t.y. 4022,12 Eur prašo priteisti iš atsakovo. Nurodo, kad šie daiktai jai yra nereikalingi, neturi galimybės jų pasiimti, baldai buvo gaminti ir pritaikyti konkrečiam gyvenamajam būstui, kuriame šalys gyveno, todėl prašo minėtą turtą priteisti atsakovui, o jai priteisti už atsakovui tenkantį minėtą turtą ½ dalį kompensacijos, kas sudaro 4022,12 Eur.

60. Atsakovo atstovas 2021-01-14 teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka dėl 1485 Eur minėto turto vertės atlyginimo. Atsakovas į bylą pateikė turto vertinimo ataskaitą, pagal kurią vaiko kambario baldai įvertinti 60 Eur; virtuvės baldų komplektas – 1000 Eur vertės; miegamojo spinta – 300 Eur; miegamojo lova ir čiužinys – 300 Eur; svetainės baldų komplektas – 400 Eur; miegamojo sieninė spintelė – 60 Eur; kilimas – 60 Eur; buitinė technika – 800 Eur vertės (t. 10, 80 b.l., 2020-09-29 pateikto dokumento reg.Nr. DOK-36831, priedas Nr. 2). Taigi šio turto bendra vertė yra 2970 Eur, kurios ½ dalį – 1485 Eur atsakovas sutinka ieškovei atlyginti.

61. Ieškovė atsakovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyto turto verčių neginčijo, į bylą įrodymų daugiau neteikė. Nustatyta, kad ieškovė, grįsdama reikalavimą dėl minėto turto padalinimo ir už jį kompensacijos priteisimo, pateikė tik dalį įrodymų, pagrindžiančių turto įsigijimą, pavyzdžiui, UAB „Baldija“ sutartį dėl virtuvės baldų pagaminimo, kurių vertė minėtoje sutartyje nurodoma 1070 Eur (avansas- 370 Eur, likutis – 700 Eur); UAB „Baldija“ kvitą 860 Eur sumai bei kvitą 376 Eur sumai; UAB „Lonas“ sąskaitą už lovos ir čiužinio pagaminimą 1000 Eur sumai; įmontuojama „Bosch“ orkaitė – 339,99 Eur; indukcinė kaitlentė – 296,10 Eur. Kitus ieškovės teismui pateiktus kvitus teismas vertina kaip neįrodančius ieškovės prašomo dalinti turto vertės, kadangi iš jų negalima nustatyti koks konkrečiai daiktas buvo įgytas (nenurodyti čekiuose ir garantiniuose talonuose daiktų pavadinimai) arba negalima nustatyti daikto kainos (8 tomas, 17, 21-23 b.l.).

62. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šis ieškovės ieškinio reikalavimas yra pagrįstas iš dalies. Nustatyta, kad byloje nėra ginčo tarp šalių dėl prašomų padalinti kilnojamųjų daiktų įgijimo bei jų buvimo pas atsakovus fakto. Atsakovas nepareiškė prieštaravimo dėl daiktų priteisimo jam. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad ieškovė neginčijo atsakovo nurodytų verčių, teikdama naujus įrodymus, teismas vadovaujasi atsakovo nurodytomis daiktų kainomis, kadangi daiktai yra ne nauji, naudoti, akivaizdu, kad jie negali būti vertinami įgijimo kaina, be to, pateiktą turto vertinimo ataskaitą rengė baldų gamyba užsiimantis asmuo. Atsakovui yra priteisiami vaiko kambario baldai - 60 Eur; virtuvės baldų komplektas – 1000 Eur vertės; miegamojo spinta – 300 Eur; miegamojo lova ir čiužinys – 300 Eur; svetainės baldų komplektas – 400 Eur; miegamojo sieninė spintelė – 60 Eur; kilimas – 60 Eur; buitinė technika (įmontuojama „Bosch“ orkaitė, indukcinė kaitlentė, kita technika)– 800 Eur vertės, esanti atsakovams M. ir G. P. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Šio turto bendra vertė yra 2970 Eur, kurios ½ dalį teismas priteisia iš atsakovo ieškovei – 1 485 Eur.

Dėl 16 636,75 Eur kompensacijos iš atsakovo D. P. ieškovės naudai priteisimo

63. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo D. P. 16 636,75 Eur kompensaciją už tai, kad ieškovė iš savo asmeninių lėšų 2017-02-27 paskolino atsakovui 50 000 kronų asmeninių atsakovo skolų kreditoriams padengimui, 2017-05-29 iš savo asmeninių lėšų padengė D. P. prievolę Cresco Access 40 000 kronų (4061, 33 Eur); Santander Consumer - 75 000 kronų (7614, 99 Eur). Ieškovė į byla pateikė D. P. 2018 m. sausio 15 d. pasižadėjimą dėl 115000 kronų skolos (t. 7, 131 b.l.). Teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 metais 50000 kronų ir 115000 kronų yra paskolinti pinigai skoloms dengti. Nurodė, kad skolos raštelis surašytas ieškovės ranka ir atsakovo D. P. pasirašytas.

64. Atsakovas nurodo, kad su ieškovės prašomomis kompensacijomis nesutinka, nes šie jos reikalavimai visiškai nepagrįsti. Mano, kad iš ieškovės sąskaitos pervesti pinigai už atsakovo kreditorinį įsipareigojimą yra ne jos asmeninės, o santuokinės lėšos, nes atsakovas nuolatos į ieškovės sąskaitą pervedinėjo dideles pinigų sumas. Be to, sutuoktinių bendro gyvenimo metu, ieškovė dirbo, gavo ir kitų įplaukų į sąskaitą, kas taip pat yra bendros sutuoktinių lėšos. Jis neprisimena, jog kada yra pasirašęs pasižadėjimą dėl skolos. Nurodė, kad būtina aiškintis šio dokumento autentiškumą, o galimai, susipažinus su jo originalu, bus prašoma skirti parašo ekspertizę. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad tam tikri kreditiniai įsiskolinimai buvo nuspręsti padengti bendru šeimos sprendimu. Skolos raštelis yra niekinis, yra pataisytos datos, įrašyti tėvai. Byloje nėra jokių duomenų apie paskolinius santykius.

65. Iš ieškovės pateiktų banko sąskaitų matyti, kad ieškovė 2013-08-01 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) persivedė 350 000 „namui“ (t. 7, 32 b. l.). Šioje sąskaitoje lėšos judėjo tik tarp ieškovės kitų sąskaitų: 2014 metais į sąskaitą buvo pervestos palūkanos; 2015 metais iš sąskaitos ieškovė persivedė 8 900 kronų sau pačiai bei buvo pervestos palūkanos; 2016 metais buvo pervestos palūkanos. 2017-01-12 iš šios sąskaitos 62 200 kronų buvo pervesta į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (kitą kaupiamąją sąskaitą) ir 2017-05-28 į sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (kasdienę naudojamą sąskaitą). 2017-02-27 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 50 000 kronų „Santander Consumer Bank“. 2017-05-29 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 75 000 kronų „Santander Consumer Bank“; 40000 kronų į sąskaitą (duomenys neskelbtini) (t. 7, 9-12 b.l., t. 10, 76-77 b.l., DOK-36678 ZIP laikmenoje esantis priedai: 1-12.pdf failai).

66. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių leistinų įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

67. Iš banko sąskaitų ir jose esančių lėšų judėjimo aiškiai matoma, jog šie trys mokėjimai buvo atlikti ieškovei iš kaupiamųjų sąskaitų į kasdieninę sąskaitą persivedus lėšas, kurios kaupiamosiose sąskaitose buvo iki santuokos sudarymo, nebuvo maišomos su bendromis šeimos lėšomis, tokiomis kaip darbo užmokestis, išmokos ir kt. Ieškovės ieškinyje, patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės ir paaiškinimai teismo posėdžio metu yra nuoseklūs, neprieštaringi ir logiški, juos patvirtina rašytiniai įrodymai. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir atsakovo pasirašytas pasižadėjimas ieškovei grąžinti pinigus, dėl kurio atsakovas, nors ir nurodė, kad nesutinka, bet dėl parašo autentiškumo ekspertizės skirti neprašė (t. 7, 131 b.l.). Teismas netikėti šiais įrodymais neturi pagrindo. Dėl šių priežasčių ieškovei iš atsakovo yra priteisiama 16 636,75 Eur dydžio kompensacija už ieškovės asmeninėmis lėšomis padengtas atsakovo asmenines skolas.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti ½ dalį sutuoktinių bendrų lėšų – 2 819,37 Eur

68. Jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CK 3.115 straipsnio 2 dalis).

69. Ieškovė prašo priteisti 2819, 37 Eur už santuokos metu abiejų sutuoktinių lėšomis padengtas atsakovo asmenines prievoles kreditoriams UAB „Gelvora“, UAB „Credit 24”, UAB „IPF Digital Lietuva” antstoliui Z. Zenkevičiui, antstolei Redai Vizgaudienei, antstoliui A. Selezniovui, antstoliui J. Petrikui, antstolei V. Daugirdienei. Nurodo, kad sumokėta suma siekia 5638,74 Eur.

70. Į bylą pateikti: antstolės Redos Vizgaudienės 2016-10-05 pažymėjimas apie skolos sumokėjimą Nr. S16009518, jog buvo vykdomas vykdomasis raštas dėl 384,41 Eur skolos išieškojimo iš D. P.. Skola ir vykdymo išlaidos yra pilnai sumokėtos (t. 1, 13 b.l.); UAB „IPF Digital Lietuva“ raštas, kad 2008-06-11 D. P. buvo suteikta 579,24 Eur paskola 180 d. laikotarpiui. 2017-04-12 yra atsiskaitęs (t. 1, 14-15 b.l.); antstolio Jono Petriko 2016-12-07 patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-16-172-3364 vykdomojoje byloje Nr. 0172/14/01610 dėl 289,13 Eur skolos išieškotojo AB SEB banko naudai, visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Vykdomojo dokumento išdavimo data 2014-08-04 (t. 1, 16-17 b. l.); antstolio Zeno Zenkevičiaus 2018-04-05 patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-18-14-2829 vykdomojoje byloje Nr. 0014/10/00425 dėl 217,22 Eur skolos išieškotojo VMI naudai, visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Vykdomojo dokumento išdavimo data 2010-04-29 (t. 1, 18 b. l.); UAB „Gelvora“ 2018-08-07 pažyma dėl atsiskaitymo, kuriuo patvirtina, kad D. P. pilnai atsiskaitė su išieškotoju UAB „Gelvora“ pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-10546-740/2010 (t. 1, 20 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

71. Ieškovė nurodo, kad kreditoriams ir antstoliams sumokėta suma yra 5 638,74 Eur. Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, antstolių patvarkymus, susirašinėjimo elektroniniais laiškais medžiagą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė savo paskaičiavimų dėl sumokėtos kreditoriams ir antstoliams sumos, laiko, kad ieškovės nurodyta suma 5 638,74 Eur yra teisinga.

72. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

73. Iš pateiktų ieškovės įrodymų teismas sprendžia, kad visos šios skolos susidarė iki šalių santuokos sudarymo. Dėl šių priežasčių ieškovei iš atsakovo yra priteisiama ½ šeimos bendromis lėšomis apmokėtų asmeninių atsakovo skolų sumos dalis – 2 819,37 Eur.

Dėl prievolės antstoliams Aleksandrui Selezniovui ir antstolei Vidai Daugirdienei

padalinimo ir vykdymo

74. Taip pat ieškovė prašo nustatyti, kad santuokos metu atsiradusios ir ieškinio pareiškimo metu neįvykdytos atsakovo D. P. prievolės kreditoriams - antstoliui Aleksandrui Selezniovui vykdomojoje byloje Nr. 0010/11/03558, antstolei Vidai Daugirdienei vykdomojoje byloje Nr. 0004/11/00077 - laikytinos asmeninėmis atsakovo D. P. prievolėmis, vykdytinos iš atsakovo asmeninių lėšų. Bylos duomenys patvirtina, kad Aleksandro Selezniovo žinioje vykdomoji byla Nr. 10/11/03558, kurioje 2011-08-12 Vilniaus miesto 10 – asis notarų biuras išdavė vykdomąjį įrašą Nr. DP-2030 dėl 396,45 skolos ir palūkanų išieškojimo iš D. P. IPF DIGITAL naudai. Skola yra pilnai išieškota, tačiau likusios neišieškotos vykdymo išlaidos 65,52 Eur (t. 1, 134 b.l.). Bylos nagrinėjimo teisme patikslintos neišieškotos vykdymo išlaidos 45,52 Eur (t. 1, 150 b.l.). Atsakovas dėl šio reikalavimo neprieštarauja, priešieškiniu kelia tokį patį reikalavimą, todėl nustatoma, kad šios prievolės yra asmeninio pobūdžio ir po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriams - antstoliui Aleksandrui Selezniovui vykdomojoje byloje Nr. 0010/11/03558, antstolei Vidai Daugirdienei, vykdomojoje byloje Nr. 0004/11/00077, vykdo atsakovas D. P.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovų M. P. ir G. P.

15 460,29 Eur kompensaciją

75. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų M. P. bei G. P. 15 460,29 Eur kompensaciją, kurią sudaro ½ dalis nuo: 16 517,14 Eur bankui sumokėtų kredito grąžinimo įmokų su palūkanomis, 11 584,80 Eur atsakovų pasiskolinti pinigai iš R. R., 1158, 48 Eur - iš I. J., 868,86 Eur - iš atsakovo tetos B. M. bei 791,29 Eur už ieškovės ir atsakovo D. P. pirktų plytelių ir grindų dangą. Nurodo, kad iki santuokos tarp šalių sudarymo atsakovo tėvai M. P. ir G. P., žinodami apie ieškovės ir atsakovo planus kurti šeimą, pranešė, kad gyvenamojo namo, kuriame jie gyvena, antro aukšto savininkai ketina šį antrą namo aukštą parduoti, ir pasiūlė jį savo sūnui ir būsimai marčiai turtą nupirkti. Kadangi atsakovas turėjo pradelstų grąžinti skolų, dėl kurių įsigytas būstas galėjo būti areštuojamas, o, be to, šalys tuo metu dirbo Norvegijoje ir pajamas gaudavo užsienio valiuta, dėl ko bankai nebūtų suteikę kredito Lietuvoje, buvo susitarta, kad paskolą iš banko namo dalies įsigijimui gaus atsakovo tėvai, o ieškovė su atsakovu kas mėnesį mokės kredito įmokas. Tokiu būdu šio turto įsigijimui M. P. (M. P.) bei G. P. gavo 24617,71 Eur paskolą iš banko, o likusią dalį – 40 000 Lt (11 584,80 Eur) – pasiskolino iš atsakovo pusseserės R. R. (jos mamos I. J.). Šio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2014-03-13. AB SEB bankui įmokas iš tiesų mokėjo ieškovė ir atsakovas - iš atsakovo banko sąskaitos periodiškai būdavo atliekami mokėjimai į G. P. banko sąskaitą, iš kurios būdavo nuskaitomos kredito įmokos. Iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (2019-03-01) buvo sumokėta 14 954,51 Eur kredito grąžinimo įmokų bei 1562,63 Eur palūkanų, iš viso 16 517, 14 Eur. Ieškovė ir atsakovas taip pat pilnai grąžino skolą R. R., tam tikromis sumomis grynaisiais pinigais bei pavedimais sumokėdami 11 584,80 Eur grąžinamas pinigines lėšas R. R. mamai I. J.. Taip pat ieškovė ir atsakovas grąžino atsakovo tėvų pasiskolintas pinigines lėšas įsigyto aukšto pradinėms įrengimo išlaidoms padengti – 4000 Lt (1158, 48 Eur) iš I. J. bei 3000 Lt (868, 86 Eur) iš atsakovo tetos B. M.. Ieškovė ir atsakovas pirko statybines bei apdailos medžiagas M. P. (M. P.) bei G. P. turto – gyvenamojo namo antro aukšto – įrengimui, iš kurių vonios plytelės pirktos už 300 Eur ir grindų danga – už 491, 29 Eur.

76. Atsakovai su reikalavimu nesutinka. Nurodo, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrą aukštą pirko iš banko kredito ir iš G. P. motinos gautų pinigų. Į jo įrengimą įdėjo daug savo darbo ir papildomų lėšų. Ieškovės teiginiai apie D. P. pervedimus motinai, kad grąžinti kreditą, kurį tariamai gavo ieškovė su D. P. yra neteisingi ir nepagrįsti. Ieškovė su D. P. ir vaiku gyveno antrame namo aukšte, pagal visų susitarimą, jie nemokėjo nuomos, bet kaip sūnus, D. P. padeda tėvams finansiškai.

77. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 381/563 žemės sklypo ir 60/100 gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), G. P. įgijo 2005-10-06 Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; 182/563 žemės sklypo ir 40/100 gyvenamojo namo G. ir M. P. įgijo 2014-03-13 pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (t. 1, 51-57 b.l.). 2014-03-13 pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp pardavėjų L. B., A. B. ir pirkėjos G. P.. 182/563 žemės sklypo, 40/100 gyvenamojo namo, 1/3 sandėlio, garažas, 40/100 kiemo statinių parduota už 122000 Lt, iš kurių 37000 Lt (10715,94 Eur) pirkėjo pinigai, o 85000 Lt (24617,71 Eur) banko kreditas (t. 6, 40-55 b.l.). 2014-03-04 sudaryta G. P. ir M. P. Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su SEB banku, kredito suma 24617,71 Eur (85000 Lt) (t. 5, 2-14 b.l.).

78. M. P. pajamos 2013 m. - iš viso išmokėta 27075,47 Lt (apie 2256,29 Lt mėn.), 2014 m. - 25076,63 Lt (apie 2089,72 Lt mėn.), 2015 m. - 5237,90 Eur (2015 02-04 išmokos po 0 (apie 582 mėn.)), 2016 m. - 7811 Eur (650 Eur mėn.), 2017 m. - 9303,71 Eur (775 Eur mėn.), 2018 m. - 14320,60 Eur (apie 1193 mėn.), 2019 m. sausio ir vasario mėn. po 1188,70 Eur (t. 6, 11-17 b.l.).

79. G. P. 2014 m. pagal metinę pajamų deklaraciją, su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 22 363,98 Lt (t. 6, 18-20 b. l.). G. P. pajamos 2013 m. iš viso išmokėta 16 748,52 Lt (apie 1 395,71 Lt mėn.), 2014 m. - 15 902,39 Lt (apie 1 325,20 Lt mėn.), 2015 m. - 5 166,18 Eur (2015 01-03 išmokos po 0 (apie 574,02 mėn.)), 2016 m. - 5 916,37 Eur (493,03 Eur mėn), 2017 m. - 6 704,49 Eur (558,71 Eur mėn.), 2018 m. - 7 986,89 Eur (apie 665,57 mėn.), 2019 m. sausio mėn. - 564,34 Eur (t. 6, 104-110 b.l.).

80. 2021 m. vasario 3 d. nutartimi bylos medžiagos dalis – VI tomas, 21-25, 97-100 bylos lapai, laikoma nevieša (t. 6, 98 b.l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. sprendimu skirta 242,64 Eur per mėnesį netekto darbingumo pensijos (t. 6, 103 b.l.).

81. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-06-06 iki 2019-09-06 atsakovų buvo sumokėta 16569,20 Eur kredito įmokų, 1650,19 Eur palūkanų, taip pat sumokėtas 15,32 Eur įsipareigojimo mokestis ir 72,15 Eur administravimo mokestis, iš viso 18306,86 Eur (t. 5, 266-270 b.l.).

82. Teismas mano, kad ieškovė neįrodė reikalavimo priteisti ½ dalį 16 517,14 Eur sumos dėl bankui sumokėtų kredito grąžinimo įmokų su palūkanomis (CPK 12, 178 str.). Byloje yra atsakovės G. P. banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad kredito įmokos buvo nuskaitomos. Iš atsakovų atstovo paaiškinimų ir byloje esančios medžiagos yra nustatyta, kad į minėtą sąskaitą, iš kurios buvo grąžinama paskola, atsakovė gavo ir kitas pajamas. Teismas mano, kad ieškovės teiginys, jog atsakovei G. P. buvo atsakovo D. P. pervedamos lėšos, skirtos dengti šį kreditą, yra neįrodytas. Tai, kad atsakovas D. P. pervesdavo tėvams pinigų, vertinama įstatyme įtvirtinta vaiko pareiga materialiai remti savo tėvus (CK 3.205 str. 1 d.), nes atsakovas M. P. (M. P.) turi problemų su sveikata, susižalojo įrenginėdamas antrą namo aukštą, atsakovė G. P. taip pat turi sveikatos problemų, gauna netekto darbingumo pensiją. Nėra įrodyta, kad ieškovės ir atsakovo D. P. tėvams pervedami pinigai buvo skirti būtent kredito dengimui.

83. Ieškovės prašymas priteisti pusę sumos nuo grąžintos, atsakovų M. P. (M. P.) ir G. P. pasiskolintos iš R. R. 11 584,80 Eur sumos, taip pat iš I. J. 1158, 48 Eur ir iš B. M. 868,86 Eur, nepagrįsti jokiais rašytiniais ar kitais įrodymais. Teismo posėdžio metu atsakovės G. P. sesuo, liudytoja I. J. parodė, kad jų mama E. M. I. J. paprašė įkalbinti seserį G. P. nupirkti antrą aukštą, kadangi mama kažkada padarė klaidą parduodama tą antrą aukštą. Kad neįleisti svetimų žmonių, mama sakė atiduos savo santaupas 40 000 Lt. Įsigydami antrą aukštą 40000 Lt pinigus nuėmė nuo mamos sąskaitos. Taip pat parodė, kad ji buvo skolinusi ieškovei L. ir atsakovui D. pinigų 2015 m. vestuvėms.

84. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2011-08-04 E. M. (atsakovės G. P. mama) davė G. P. įgaliojimą disponuoti jos piniginėmis lėšomis 10 metų (t. 6, 27-28 b.l.). Iš E. M. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2014-02-13 buvo išmokėtas 41025,40 Lt indėlis išmokant grynaisiais (t. 6, 81 b.l.). Teismui pateiktas 2019-03-14 E. M. paaiškinimas, kad ji savo dukrai G. P. padėjo išpirkti antrą aukštą (duomenys neskelbtini), jai buvo suteikta teisė nuimti nuo E. M. banko sąskaitos 41 025,40 Lt (t. 6, 26 b.l.).

85. Ieškovė taip pat prašo priteisti pusę sumos nuo 791,29 Eur, už jos ir atsakovo D. P. pirktas plyteles, kurių vertė 300 Eur, ir grindų dangą - 491,29 Eur minimo namo antro aukšto įrengimui. Byloje esantis grindų dangos pirkimo kvitas 491,29 Eur sumai patvirtina, jog nurodytos prekės buvo pirktos (t. 7, 116 b.l.). Rašytinių įrodymų apie plytelių įgijimą byloje nepateikta. Atsakovai šios aplinkybės neginčijo, priešingų įrodymų į bylą nepateikė.

86. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojos parodymai, patvirtina atsakovų dėstomą poziciją, kad 40 000 Lt gavo iš mamos E. M., priešingų duomenų byloje nėra. Taip pat, nėra įrodymų, išskyrus tik ieškovės teiginius, kad L. P. ir D. P. būtų skolinęsi iš I. J. 1158, 48 Eur ir iš B. M. 868,86 Eur namo remontui. Byloje nėra pateikta paskolos raštelių, nei kitų įrodymų, kurie patvirtintų šias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų M. P. bei G. P. 15 460,29 Eur kompensaciją tenkinamas iš dalies. Iš minėtų atsakovų ieškovei yra priteisiama 245,65 Eur kompensacija už pirktą grindų dangą, kas sudaro ½ dalį nuo 491,29 Eur sumos, pripažįstant, kad už šalių santuokos metu įgytas bendras pinigines lėšas buvo pirktas turtas atsakovų turto pagerinimui. Kita ieškovės reikalavimų dalis atmetama kaip neįrodyta.

Dėl 9 368 Eur lėšų priteisimo iš ieškovės atsakovo D. P. naudai

87. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės L. P. D. P. 9 368 Eur kompensaciją už jos pervestus santuokoje įgytus bendrus pinigus H. P.. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas apie ieškovės pervestus pinigus sužinojo atsitiktinai, gavęs laišką iš Norvegijos banko. Pinigai pervesti 2019 m. sausio mėn., kai šeima dar gyveno kartu.

88. Ieškovė su šiuo reikalavimu nesutinka. Nors ieškovė neneigia pervedusi (paskolinusi) savo broliui H. P. atsakovo nurodytą pinigų sumą, tačiau ieškovė disponavo ne bendromis sutuoktinių, o asmeninėmis savo lėšomis, kurias pati užsidirbo bei susitaupė dirbdama Norvegijoje iki santuokos su atsakovu sudarymo, todėl už šių pinigų panaudojimą ieškovė atsakovui nebuvo ir nėra atskaitinga. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad ši suma, pervesta broliui H. P., yra likutis iš asmeninių santaupų, nuo to, ką ieškovė padengė atsakovo kreditinius įsiskolinimus, kurių suma siekė 115000 kronų, taip pat 60000 kronų persivedė savo reikmėms. Likutis gavosi 187439 kronos. Brolis statosi namą su šeima, ieškovė pinigus paskolino. Papildomi paaiškino, kad taupomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2017-12-31 - 186 353 NOK. 2018-01-01 priaugo taupomojo indėlio palūkanos – 1 086 NOK ir taupomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2018 01 01 – 187 439 NOK. 2019-01-28 ieškovė savo asmenines santaupas – 185 000 NOK pervedė broliui H. P..

89. Teismo posėdžio metu liudytojas H. P., kuris yra ieškovės brolis, parodė, kad sesuo pervedė didelę sumą pinigų, kada jis paprašė paskolinti statyboms. Jau 2017 m. kalbėjo apie pinigų paskolinimą. Ieškovė kalbėjo su D., jis neprieštaravo. Pinigai paskolinti iki pareikalavimo, grąžins kai sesuo paprašys. Suma apie 180000 kronų. Šie pinigai yra sesers asmeniniai sukaupti iki susipažinimo su D.. Jis apie tuos pinigus žinojo, nes sesuo jo buvo klausus, ar verta pirkti Klaipėdoje butą už 50000 – 60000 Eur. Mano, kad sesuo nuo 2013 m. gyveno iš santaupų, o pinigus paskolino, kas liko iš santaupų.

90. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė 2019-01-28 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 185 000 kronų H. P. (t. 6, 68-69 b. l.). Kaip nustatyta anksčiau, ieškovė 2013-08-01 į šią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) persivedė 350 000 kronų, nurodydama „namui“ (t. 7, 32 b.l.), tai buvo jos iki bendro gyvenimo su atsakovu pradžios ir iki santuokos sudarymo ieškovės sutaupytos asmeninės lėšos. Į šią sąskaitą nebuvo pervedamas nei ieškovės darbo užmokestis, nei kitos išmokos, kurios galėtų būti laikomos bendromis šeimos lėšomis.

91. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo.

92. Esant tokioms aplinkybėms, nustačius, kad ieškovė 2019-01-28 pervedė broliui H. P. 185 000 kronų, kurios, kaip nustatyta, buvo asmeninės ieškovės santaupos, atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės 9 368 Eur kompensaciją yra netenkinamas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl galutinių priteisiamų sumų ieškovei nustatymo

93. Atsižvelgiant į šio teismo sprendimo 53, 58, 62, 67, 73 punktus, nustatoma, kad atsakovas turi sumokėti ieškovei iš viso 21 914,12 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui tenkančio automobilio, kartingo, baldų ir buitinės technikos, ieškovės asmeninėmis lėšomis bei bendromis šalių lėšomis padengtas atsakovo asmenines skolas.

94. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).

Žemesnės instancijos teismas

95. Teismas pažymi, kad 2020-01-03 nutartimi nustatyta, kad bylos IV tomo – 2-66 lapai; 68-225 lapai; 240-244 lapai; V tomo – 15-76 lapai; 81-265 lapai; 271-333 lapai; VI tomo - 59-64 bylos lapai nėra civilinės bylos medžiaga (t. 9, 33-35 b.l.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

96. Ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinys yra tenkinami iš dalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo šio nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).

97. Ieškovė sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį už ieškinį (t. 1, b.l. 70), o jį patikslinus 2019-11-21 nutartimi ieškovei atidėtas 977 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimas (t. 7, 153-156 b.l.). Ieškovė sumokėjo 2105 Eur už atstovavimą byloje (t. 10, 51 b.l.). Taip pat patyrė 627 Eur išlaidas už dokumentų vertimą (t. 10, 51, 76-77 b.l. DOK-36678, ZIP laikmenoje esantis priedas „IIIPS20-225 Advokatas Eligijus Karbauskas“); 195 b.l. DOK-1566, ZIP laikmenoje esantis priedai) bei sumokėjo 32,41 Eur už notaro patvirtintus liudytojo parodymus (t. 10, 51 b.l.). Taigi iš viso ieškovė patyrė 2 814,41 Eur bylinėjimosi išlaidas bei, kaip jau minėta, 2019-11-21 nutartimi ieškovei atidėtas 977 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimas.

98. Atsakovas D. P. byloje sumokėjo 307 Eur žyminį mokestį už priešieškinį (t. 6, 10 b.l.), 80 Eur už pažymą VŠĮ Meno psichologijos centras (t. 2, 92 b. l.), 3206,50 Eur advokatui už atstovavimą (t. 10, 25 b.l.), 45 Eur už dokumentų vertimą (t. 10, 80 b.l., DOK-36831 ZIP laikmenoje esantis priedas „Priedas Nr. 7“). Taigi atsakovas iš viso patyrė 3 638,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

99. Atsakovė G. P. patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 10, 25-26 b.l.).

100. Byla yra nagrinėjama dėl santuokos nutraukimo. Šalių santuoka yra nutraukiama dėl atsakovo kaltės, o šalių santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalijimas yra sąlygotas ieškovės valios iškelti bylą. Nustatyta, kad ieškovė atsakovui D. P. reiškė reikalavimus dėl įvairių kompensacijų priteisimo bendrai 24 629,56 Eur dydžio sumai, iš kurios teismas priteisia iš atsakovo 21 914,12 Eur sumą, t. y. 89 procentus (21914,12 x 100 / 24629,56). Atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl 4273 Eur ir 9368 Eur kompensacijų priteisimo atmetami visiškai. Dėl kitų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų (dėl automobilių padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos, prievolių kreditoriams antstoliams AS. Selezniovui ir V. Daugirdienei, Gjensidige Bank ASA pobūdžio ir vykdymo) iš esmės ginčo tarp šalių nebuvo. Dėl išlaikymo vaiko dydžio teismas tenkina 75 proc. ieškinio reikalavimo dydžio (450 x 100 /600). Teismas, atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį, sprendžia, kad iš atsakovo yra priteistina ieškovei bendra 82 proc. patenkintų ieškinio piniginių reikalavimų procentinio vidurkio bylinėjimosi išlaidų suma (89 + 75 / 2), t. y. 2307,82 Eur ( 2814,41 Eur x 82 /100) bylinėjimosi išlaidos.

101. 2019-11-21 nutartimi ieškovei atidėtas 977 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Valstybei iš atsakovo yra priteisiamas 801,14 Eur žyminis mokestis (977 x 82 proc. / 100), o iš ieškovės valstybei priteisiama 175,86 Eur žyminio mokesčio (977-801,14).

102. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės 15 460,29 Eur reikalavimas atsakovų M.ir G. P. atžvilgiu yra tenkinamas iš dalies (priteisiama iš minėtų atsakovų ieškovei 245,65 Eur kompensacija), t. y. yra tenkinama suapvalinus 2 procentai reikalavimų sumos, teismas sprendžia, kad ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovei G. P. 592,90 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti (246,65 Eur x 100 / 15460,29 Eur = suapvalinus 2 proc.; 605 Eur x 2 proc. / 100 = 12,10 Eur; 605 Eur – 12,10 Eur = 592,90 Eur).

103. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2019-04-23, 2019-12-19 ir 2020-01-13 nutartimis, paliekamos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje atliktą santuokos apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), apie L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Kristaus Karaliaus bažnyčioje sudarytą santuoką. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo D. P. kaltės.

Po santuokos nutraukimo L. P. palikti santuokoje įgytą pavardę „P.“, D. P. - „P.“.

Priteisti ieškovei L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytą turtą – automobilį BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovui D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytą turtą – automobilį Škoda Oktavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kartingą, vaiko kambario baldus, virtuvės baldų komplektą, miegamojo spintą, miegamojo lovą ir čiužinį, svetainės baldų komplektą, miegamojo sieninę spintelę, kilimą, buitinę techniką, esančius atsakovams M. ir G. P. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte.

Priteisti ieškovei L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 21 914,12 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui D. P. tenkančią turto dalį bei ieškovės asmeninėmis lėšomis ir bendromis šalių lėšomis padengtas atsakovo asmenines skolas.

Priteisti iš atsakovų M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 245,65 Eur kompensaciją už pirktą grindų dangą ieškovei L. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti prievolę trečiajam asmeniui Gjensidige Bank ASA pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) solidaria ieškovės L. P. ir atsakovo D. P. prievole. Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo įmokas kreditoriui Gjensidige Bank ASA pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) moka atsakovas D. P..

Pripažinti, kad prievolės antstoliui Aleksandrui Selezniovui vykdomojoje byloje Nr. 0010/11/03558, antstolei Vidai Daugirdienei, vykdomojoje byloje Nr. 0004/11/00077, yra asmeninės atsakovo D. P. prievolės ir visus įsipareigojimus po santuokos nutraukimo vykdys atsakovas D. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnametės L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove L. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt eurų) nuo teismo sprendimo priėmimo (2021 m. vasario 3 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę L. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

6) Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėn. sekmadienį) ir ieškovės gimimo dieną (spalio 10 d.) dukra L. praleidžia su ieškove L. P. nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirsto bendravimo grafikas.

7) Dukters L. P. gimimo dieną (sausio 25 d.). atsakovas D. P. turi teisę bendrauti su dukra L. nuo 16 val. pasiimdamas dukrą iš vaikų darželio (kitos auklėjimo, mokymo įstaigos) arba iš ieškovės L. P. gyvenamosios vietos - adresu (duomenys neskelbtini), ar kitos jos buvimo vietos (tuo atveju, jeigu ieškovė L. P. su dukra L. adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena) ir dukrą grąžina ieškovei L. P. adresu (duomenys neskelbtini), ar į kitą ieškovės buvimo vietą (tuo atveju, jeigu ieškovė L. P. su dukra L. adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena) tą pačią dieną 18 val.

13) Atsakovas D. P. bendraudamas su dukra L. P. yra įpareigojamas užtikrinti dukters L. dienos ir poilsio režimą, taip pat užtikrinti laiką dukters dienos pietų miegui.

14) Vaikui L. P. sergant atsakovas D. P. turi teisę aplankyti dukrą L. P. ir su ja pabendrauti ieškovės L. P. namuose ar kitoje ieškovės buvimo vietoje.

15) Šalių susitarimu, atsakovas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 2307,82 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 592,90 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 801,14 Eur žyminį mokestį valstybei.

Priteisti iš ieškovės L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 175,86 Eur žyminį mokestį valstybei.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2019-04-23, 2019-12-19 ir 2020-01-13 nutartimis, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Kristina Serdiukienė