Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

- Kauno apylinkės teismo 2011-01-18 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį, 16 MGL (2080,00 Lt) dydžio bauda, bauda nesumokėta, išieškoma priverstinai;

- 2014-12-22 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės apribojimu 8 mėn., paskiriant įpareigojimu: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nenusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir baudžiamojo poveikio priemonę – neatlygintinai išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į paskirtos bausmės laiką įskaičius laikiname sulaikyme išbūtą laiką dvi dienas, 2015-09-17 atlikęs bausmę, teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Z. 2016 m. gegužės 21 d. apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, prie PC „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus, konflikto metu su sugyventine M. G., agresyviai elgdamasis, užsimojo ranka suduoti M. G., laikiusiai ant rankų mažametį vaiką, tačiau ją užsistojusiai K. J. neleidus tai padaryti, sakydamas: „kai grįši namo, aš tave užmušiu“, grasino M. G. nužudyti, esant pakankamam pagrindimui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

- 2016-05-21 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole fiksuota, jog 2016-05-21 apie 21 val. prie (duomenys neskelbtini), Kaunas parduotuvės sukonfliktavo su sugyventiniu N. Z. ir praradęs savitvardą užsimojęs dešinės rankos kumščiu norėjo jai suduoti, tačiau kartu su ja buvusi draugė K. J. ją užstojo, ir sugyventinis jai nesudavė. Tačiau pasakė, kai jie sugrįš į namus jis ją užmuš. Mano, kad jo grasinimai yra realūs, anksčiau jis taip pat prieš ją yra smurtavęs dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 2-3);

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo realumą rodo aplinkybės, apibūdinančios veiksmus, jų formą ir pobūdį, kaltininko pavojingumą visuomenei, ginklo, peilių ar kitų priemonių turėjimas, jų demonstravimas, chuliganiškas elgesys. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formali – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010).

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis N. Z. 2016-05-21 apie 21.40 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, prie PC „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, agresyviai elgdamasis, ketindamas suduoti savo sugyventinei M. G. ant rankų laikiusiai mažametį vaiką ir sakydamas „kai grįši namo, aš tave užmušiu“, kai šiai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis N. Z. teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad išėjus iš kavinės, tarp jo ir M. G. įvyko konfliktas, nes M. G. su dukra norėjo važiuoti namo, o jis dar norėjo pasilikti ir išgerti. Jis supyko ir užsimojo ranka suduoti M. G., laikiusiai ant rankų mažametį vaiką, tačiau ją užsistojo K. J., tuomet jis pasakė „kai grįši namo, aš tave užmušiu“. Kaltinamasis pripažino, kad M. G. tokių jo žodžių išsigando ir tą vakarą namo negrįžo. Kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios M. G. parodymai, liudytojos K. J. parodymai, policijos tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto bei kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad N. Z. grasino nužudyti sugyventinę. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji M. G. kaltinamojo veiksmus suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei, patyrė psichologinį diskomfortą, baimę. Nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklūs, netikėti jais nėra pagrindo. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina tiesiogiai įvykio aplinkybes mačiusios ir girdėjusios liudytojos K. J. parodymai, kad kaltinamajam pasakius nukentėjusiajai: „kai grįši namo, aš tave užmušiu“, nukentėjusioji tokių žodžių išsigando, buvo susijaudinusi. Kaltinamasis pripažino, kad nukentėjusioji jo tokių žodžių išsigando, bijojo ir negrįžo tą vakarą namo, nes jis, būdamas neblaivus, būna agresyvus. Akivaizdu, kad kaltinamasis tokiu elgesiu siekė, jog nukentėjusioji jaustų baimę, ir suprato, kad ji turėjo pagrindą galvoti, jog grasinimas bus įvykdytas. Nors kaltinamasis nurodė, kad neketino užmušti nukentėjusiosios, tačiau baudžiamajai atsakomybei kilti nėra būtina sąlyga, kad kaltinamasis norėtų realiai įvykdyti išsakomus ketinimus. Kaltinamojo N. Z. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį yra teismo teisė, kurią jis gali realizuoti tik esant visiems BK 38 straipsnyje numatytiems pagrindams.

Nagrinėjamu atveju N. Z. kaltinamas padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, dėl jo kaltu prisipažino, su nukentėjusiąja, kuri žalos atlyginimo nereikalauja, susitaikė. Šios aplinkybės atitinka BK 38 straipsnio 1 dalyje ir tos dalies 1–3 punktuose nurodytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas.

Kaip minėta, pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, teismai nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą, ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti asmeniui atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2011, 2K-589/2011, 2K-475/2011). Šiuo nagrinėjamu atveju byloje liko nenustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – pagrindas manyti, kad nusikaltimą padaręs asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvadą dėl šios sąlygos buvimo galima padaryti tik įvertinus nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-77/2012) ir su kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-550/2005, 2K-565/2012).

Nustatyta, kad N. Z. praeityje du kartus teistas už nusikalstamas veikas finansų sistemai ir viešajai tvarkai, šiame nuosprendyje konstatuotą veiką padarė teistumui neišnykus, be to 2011-01-18 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda nėra sumokėta, ji išieškoma priverstinai, jis ne kartą teistas užsienio valstybėse, daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius viešosios tvarkos pažeidimus, todėl, nors N. Z. ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiąja, tačiau nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes ši nusikalstama veika nevertintina kaip atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė ir matyti, jog jis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir toliau nusikalsta. Teismas vertina, kad N. Z. nėra linkęs gerbti visuomenėje nusistovėjusias dorovės normas bei laikytis taisyklių, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog jis nedarys nusikalstamų veikų. O nenustačius ir vienos iš BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, aptariamoje normoje numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės N. Z. negali būti taikomas.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo N. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 1050 nurodyta, kad 2016-05-22 17:37 val. N. Z. nustatytas lengvas girtumo laipsnis (2,35 promilių) (b. l. 30).

Kaltinamasis N. Z. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, turtinė žala nepadaryta, nusikaltimas baigtas, padarytas prieš artimą šeimos narį. Kaltinamasis Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje atlikta stebėjimo paslauga, diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, specialisto išvada: netikslinga skirti teismo psichinę ekspertizę (b. l. 79, 81, 82, 87), nedirba, registruotas darbo biržoje. Kaltinamasis teistas, nusikalto teistumui neišnykus, kas sudaro nusikaltimų recidyvą (BK 27 straipsnio 1 dalis), ne kartą teistas užsienio valstybėse, kur, kaip pats nurodė, yra atlikęs ir laisvės atėmimo bausmes, daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 40-53, 54-61). Šios aplinkybės rodo, kad asmuo yra linkęs nusikalsti, elgtis impulsyviai, pasiduoti neigiamoms emocijoms, priimti neapgalvotus sprendimus, neprognozuoti galimų savo veiksmų padarinių, rizikuoti, neanalizuoti sukeltų veiksmų padarinių ir nedaro dėl jų objektyvių išvadų. Kadangi kaltinamasis ankščiau jam paskirtos bausmės – baudos nėra įvykdęs, baudos nesumokėjęs, skirti jam baudos bausmę yra netikslinga, o atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino ir susitaikė su nukentėjusiąja, ši jam atleido, skirti jam su realiu laisvės atėmimo susijusią bausmę taip pat nėra pagrindo. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už numatyto nusikaltimo padarymą skiriant šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), kurio terminas, atsižvelgiant į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, asmenybę, nustatytinas artimas šios bausmės rūšiai nustatytam vidurkiui, paskiriant įpareigojimus, kas bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 35), pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina. Jis buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-05-22 15.40 val. iki 2016-05-24 14.25 (dvi dienas) (b. l. 29, 33), šis terminas įskaitytinas į bausmė laiką (BK 66 straipsnis).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

N. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigoti jį: - būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; - per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar būti užsiregistravus darbo biržoje; - neatlygintinai išdirbti 120 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant darbus atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 20 valandų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigoti jį: - būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; - per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar būti užsiregistravus darbo biržoje; - neatlygintinai išdirbti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant darbus atlikti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 20 valandų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – dvi dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti N. Z., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį įpareigojimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.