Kauno apygardos teismo nutartis

2014-02-19 · Civilinė byla Nr. 2A-517-555/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-19
Bylos Nr.
2A-517-555/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07023-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas, Leonas Jachimavičius, Dalė Burdulienė
Atsakovas
J. V. M.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Kauno energija“
Kategorijos
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-517-555/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07023-2013-8;
Pirmosios instancijos teismo teisėja: Janina Narkevičiūtė;(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.5; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13697-285/2013 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui J. V. M. dėl energijos pirkimo pardavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovui J. V. M. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovas savo gyvenamąją vietą taip pat deklaravęs šiuo adresu. Ieškovė butui, esančiam (duomenys neskelbtini) tiekia šilumą, už kurią atsakovas turi atsiskaityti pagal pateikiamas mokėjimo sąskaitas, vadovaujantis 1994 m. gruodžio 9 d. atsiskaitymo už buto šildymą sutartimi. Atsakovas šilumą vartoja, tačiau neatsiskaito.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 5 991,58 Lt įsiskolinimą už patiektą šilumą, 346,84 Lt delspinigius, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 190 Lt žyminį mokestį, 5,90 Lt išlaidas už duomenų gavimą. Prašoma priteisti atsakovo skola susidarė už tiekiamą šilumą patalpų šildymui nuo 2010-12-01 iki 2013-03-01 ir yra 4133,26 Lt, tiekiamą šilumą karštam vandeniui ruošti nuo 2011-03-01 iki 2013-03-01 – 1 858,32 Lt. Kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė, už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2013-04-01 priskaičiuoti 346,84 Lt delspinigiai.

II. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 5 991,58 Lt įsiskolinimą už patiektą šilumą, 346,84 Lt delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 338,42 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. gegužės 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 195,90 Lt. Teismas priteisė iš atsakovo 13,82 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

Teismas įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, tarp jų ir sutartį dėl atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį, kurios atsakovas nepripažįsta, sprendė, kad su atsakovu energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais, t. y. yra viešoji sutartis (CK 6.161 str., 6.383 str. 3 d.), kuri laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi. Teismas sprendė, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai dėl šilumos tiekimo į atsakovui V. J. M. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu Baltų pr. 41-33, Kaune, ieškovė paslaugas teikia, o atsakovas jomis naudojasi, todėl už jas privalo su ieškove tinkamai ir laiku atsiskaityti (CK 6.1, 6.2 str.). Teismas nurodė, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovui būtų taikyta lengvata ar kompensacijos už teikiamą šilumą butui, kurio savininkas yra atsakovas. Kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškove, todėl susidarė įsiskolinimas už pateiktą šilumą. Teismas įvertino tai, kad atsakovas atsikirsdamas į ieškinį, neginčijo priskaičiuotos skolos ir delspinigių paskaičiavimo dydžio. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, todėl tenkintini.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas savavališkai pakeitė ieškinio pagrindą pripažindamas, kad sutarties su ieškovu atsakovas nesudarė, tačiau vis tiek priteisė sumas paskaičiuotas pagal sutartį. Atsakovas teigia, kad turi teisę į valstybės suteiktą lengvatą būti nemokamai aprūpintas butu, kuru ir šviesa iki gyvos galvos. Teismas yra pripažinęs, kad pagal Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1972-05-03 nutarimą Nr. 158 jis, kaip išdirbęs kaimo mokytoju daugiau kaip 25 metus, yra įgijęs teisę būti nemokamai aprūpintas butu, kuru ir šviesa. Šios aplinkybės, byloje įrodytos, valstybė šį įsipareigojimą, apelianto vertinimu, anksčiau visą laiką vykdė. 1988 m. atsakovui nemokamai buvo suteiktas valdiškas butas, kuriame jis gyvena (Baltų pr. 41-33, Kaune), iki buto privatizavimo jokių mokesčių nemokėjęs, tačiau kai buvo leista butą privatizuoti, butą privatizavęs. Ta aplinkybė, kad tapęs buto savininku, nereiškia, kad netekęs valstybės suteiktos teisės į nemokamą aprūpinimą kuru ir šviesa. Tai reiškia, kad dabar valstybei neliko įsipareigojimo aprūpinti nemokamu butu, kadangi turintis savo butą. Ta aplinkybė, kad šiuo metu toks įstatymas negalioja, neduoda pagrindo teismui iš atsakovo atimti tą teisę, kurią jis įgijo sąžiningu daugiau kaip 25 metų kaimo mokytojo darbu. Apeliantas pažymi, kad kaimo mokytojų atlyginimai buvo gerokai mažesni, negu kitose vietovėse dirbusių mokytojų atlyginimai. Taip buvo todėl, kad kaimo mokytojams buvo suteikta ši svarbi lengvata būti nemokamai aprūpintiems butu, kuru ir šviesa. Atitinkamai pagal mažesnį darbo užmokestį yra apskaičiuota ir pensija.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 1992 m. birželio 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 487 atsakovui anksčiau taikytos lengvatos buvo panaikintos, todėl jis asmeniškai turi mokėti už suteiktas paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teisme nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamojo byloje yra aktualus patalpų savininko pareigos atsiskaityti su šilumos tekėjų už patiektą šilumos energiją klausimas, kai nėra sudaryta rašytinė šilumos teikimo sutartis tarp šilimuos tiekėjo ir patalpų savininko. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis.). Ši įstatyme įtvirtinta taisyklė reikšminga nagrinėjamoje byloje, nes ieškovės reikalavimas gali būti tenkinamas tik tinkamai kvalifikavus tarp šalių susiklosčiusius santykius ir nustačius, ar asmuo turi pareigą sumokėti už gautą šilumos energiją. Sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti už tiekiamą šilumos energiją būtina nustatyti, ar jį su šilumos tiekėju sieja sutartiniai santykiai. Įstatyme nustatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta pagal standartines sutarčių sąlygas, tvirtinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnis), t. y. raštu. Kai rašytinė sutartis nėra sudaryta, turi būti patikrinama, ar ji nėra sudaryta žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis).

Sutartis yra šalių susitarimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.154, 6.159 straipsniai). Tokį susitarimą gali patvirtinti ne tik rašytinis dokumentas, bet ir konkliudentiniai šalių veiksmai. Jei viena šalis tiekia prekes, o kita šalis jas priima ir už jas sumoka, akivaizdu, kad yra sudaryta šalių sutartis. Tokiu atveju, nesant sutarties, būtų galima konstatuoti tik tuo atveju jei įstatyme imperatyviai būtų nustatyta, kad šalys savo susitarimą turi įforminti specialia forma ir kad nesilaikant formos reikalavimų sutartis tampa negaliojančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2003). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir buto savininko – šilumos vartotojo, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2012; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo patalpų, esančių, Baltų pr. 41-33, Kaunas savininkas nuo 1992-06-04 yra atsakovas J. V. M. (b. l. 32). Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovas rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties su šilumos tiekėju nėra pasirašęs.

Nustačius, kad asmeniui, pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijus patalpas, kurių šilumos prietaisai prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos ir iš energijos tiekimo įmonės po patalpų įsigijimo priimant centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, netgi už ją iš dalies atsiskaitant (b. l. 33-34), spręstina, kad tarp šalių atsiranda šilumos energijos tiekimo – vartojimo teisiniai santykiai, šalių valia gauti ir tiekti šilumos energiją įgyvendinama konkliudentiniais veiksmais.

Įvertinus nustatytą teisinį reglamentavimą ir bylą nagrinėjusio teismo nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, apelianto veiksmus, patvirtinančius jo valią, susiformavusią po gyvenamųjų patalpų įsigijimo sudaryti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį su šilumos teikėju, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šilumos pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovu sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas nuo patalpų įsigijimo momento, nes šilumos tiekimo įrenginiai atsakovo įsigytose patalpose jau buvo prijungti prie šilumos tiekimo tinklų, patalpas su tokia šildymo sistema apeliantas įsigijo savo valia. Be to, po patalpų įsigijimo jis mokėjo už tiekiamą šilumos energiją, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas konkliudentiniais veiksmais sutiko, kad šilumos energija būti tiekiama į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, žinojo ir sutiko su šilumos tiekimo įkainiais, apskaičiavimo tvarka, kitomis standartinėmis šilumos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygomis.

Apeliaciniame skunde atsakovas pripažindamas, kad nors šiluma ir yra teikiama į jam nuosavybės teise priklausantį butą, kuris yra įgytas privatizavimo būdu, teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai priteisė iš jo skolą už jam priklausančioms patalpoms patiektą šilumos energiją, kadangi jam valstybė yra suteikusi lengvatą nemokamai naudotis tiekiama šiluma.

Kolegija atkreipia dėmesį, jog socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Socialinės paramos įstatymas bei kiti teisės aktai, skundai dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmų (neveikimo) nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl apeliacinio skundo argumentai, jame išdėstytos aplinkybės dėl atsakovo įgytos lengvatos naudoti šiluminę energiją yra ne šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.

Visų rūšių energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso normos dėl energijos pirkimo – pardavimo sutarčių (CK 6.383–6.391 straipsnis), o šilumos energijos pirkimą–pardavimą – ir specialiosios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos, kiti teisės aktai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas, gavęs ir vartojęs tiekiamą šilumos energiją, pripažinus, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartis šalių sudaryta pagal standartines sąlygas, turėjo prievolę atsiskaityti už suvartotą šilumos energijos kiekį (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis).

Bylą nagrinėjęs teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatė visas reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą bei jų pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Dalė BurdulienėLeonas JachimavičiusEgidijus Tamašauskas