- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- 1A-28-651/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15439-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Dalia Kursevičienė, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- G. P.
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Advokatai
- Irmantas Balčiūnas, Marius Venckus
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aurelijos Sadauskaitės,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo
G. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 281 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 120 MGL, t. y. 6 000 (šešių tūkstančių) eurų bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bauda sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 80 MGL, t. y. 4 000 (keturių tūkstančių) eurų bauda. Į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 25 d. (trylika dienų), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir paskirta galutinė bausmė – 54 MGL dydžio, t. y. 2 700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų), eurų bauda. Nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Nukentėjusiojo V. M. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista 1 300 (vienas tūkstantis trys šimtai) eurų advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų, kita civilinio ieškinio dalis dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo atmesta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. G. P. nuteistas už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2021 m. gegužės 14 d., apie 20 val. 0 min., kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre, (duomenys neskelbtini) ribose, vairuodamas automobilį BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 136.3 punkto reikalavimus, kuris sako, kad „Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms“, t. y. neįsitikinęs, kad priešinga eismo juosta laisva tam, kad būtų galima aplenkti priešais jį ta pačia eismo juosta važiuojantį automobilį, pradėjo lenkimo manevrą ir visiškai išvažiavęs į priešpriešinę kelio juostą susidūrė su priešais kita eismo juosta atvažiuojančiu automobiliu „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo V. M.. Šie G. P. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. su automobilio PEUGEOT 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui V. M. padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. M. prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo panaikinti, nuteistajam paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymą atidedant 1 (vieniems) metams šešiems mėnesiams, kartu skiriant įpareigojimus. Skirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Taip pat priteisti nukentėjusiajam 7 000 (septynis tūkstančius) eurų neturtinės žalos ir 400 (keturis šimtus) eurų teisinei pagalbai apmokėti.
Šalies argumentai
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam G. P. turi būti paskirta griežtesnė bausmė, t. y. būtina paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 metams, bausmės vykdymą atidedant vieniems metams šešiems mėnesiams, skiriant įpareigojimus. Pažymima, kad G. P. buvo suimtas, jam buvo išduotas Europos arešto orderis, kaltu prisipažino tik teisiamojo posėdžio metu, byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka. Iš byloje esančių duomenų matosi, kad G. P. melavo, kaltino nukentėjusįjį, neprisipažino. Nurodoma, kad nagrinėjimo dėl sutrumpinto proceso tvarka ir gynėjo užduotų netikėtų, žeminančių, neetiškų klausimų nebuvo galima tinkamai pasiruošti teismo posėdžiui. Nurodoma, kad gynėjas nemaloniai, neetiškai, pakeltu tonu klausinėjo, ar dėl padarytų sužalojimų grėsė pavojus gyvybei, ar buvo operuoti smegenys, ar buvo hematomų, dėl to nukentėjusiajam buvo sukelti papildomi emociniai ir psichologiniai išgyvenimai. Akivaizdu, kad pats autoįvykis sukėlė pavojų gyvybei. Po apžiūros Tauragės ligoninėje dėl sunkių sužalojimų ir reikalingos operacijos buvo nuspręsta jį vežti į Klaipėdos reanimaciją lydint Reanimacijos skyriaus vadovui. Dėl pažeistų plaučių pervežimo metu kilo grėsmė gyvybei. Vėliau atliktas pirminis žaizdų chirurginis sutvarstymas, perpiltas kraujas, drenuota pleura dešinėje, paruošus operacijai intubacinėje nejautroje atlikta kairiojo šlaunikaulio osteosintezė, taikant PFNA sistemą. Po šešių mėnesių gydymo, atsiradus komplikacijoms, nuspręsta, kad reikalinga dar viena operacija. Kadangi operacija buvo atidėta iki 2022 m. rugpjūčio 23 d., todėl ilgai teko jausti skausmą kairėje kojoje, susidarė daug nepatogumų dėl kojos perrišimų. Po atliktos dar vienos operacijos teko vaikščioti su ramentais, perrišti žaizdas, kęsti begalinį skausmą, dar kartą išgyventi emociškai.
2.2. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas 54 MGL (2 700 eurų) dydžio baudą, neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis G. P. baudų nemoka, turi įsiskolinimų. Nors teismas nurodė, kad G. P. teistumas išnykęs, tačiau pripažino, kad 40 MGL bauda nesumokėta nuo 2014 metų. Byloje nėra informacijos ir apie sumokėtą 250 eurų baudą, kuri buvo paskirta 2021 m. liepos 7 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį. Matosi, kad nuteistasis G. P. baudų nemoka, vengia atsiskaityti. Kadangi, be baudos, jis turės sumokėti atstovavimo išlaidas, ekstradicijos išlaidas, todėl, nukentėjusiojo įsitikinimu, bauda nepasieks BK numatytų bausmės tikslų.
2.3. Be to, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones. ANK už padarytus administracinius pažeidimus numatyta skirti baudą ir teisės vairuoti atėmimą. Pažymima, jog už analogišką teisės pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, vairuotojams skiriama bauda nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Paprastai nutarimuose nurodoma, kad, įvertinus įvykio aplinkybes, padaryto nusižengimo pavojingumo pobūdį, siekiant tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisingu nubaudimo ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, asmeniui turi būti paskirta adekvati administracinio poveikio priemonė. Kitoks baudimas būtų nesuderinamas nei su valstybės politika, nei su visuomenės interesu, tai yra natūrali asmens neteisėto elgesio pasekmė ir darydamas nusižengimą asmuo prisiima atsakomybę už tokių pasekmių atsiradimą. Šiuo atveju G. P. padarė nusikaltimą, t. y. sunkiai sužalojo žmogų. Pažymima, kad G. P. veiksmus atliko tyčia, suvokdamas, kad jo veiksmai judriame, pavojingame, riboto greičio ruože gali sukelti jam ir aplinkai pavojingas ir sunkias pasekmes, tačiau to nepaisė, elgėsi priešingai įstatymui ir saugumui. Nukentėjusiojo teigimu, jo turimomis žiniomis G. P. svetimu automobiliu lenktyniavo, dideliu greičiu nuvažiavo link Pagramančio, netrukus grįžo atgal lenkdamas visus iš eilės. Nuteistasis G. P., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, turi patirti savo veiksmų ir elgesio pasekmes.
2.4. Nurodoma, kad nuteistasis G. P. nei po avarijos, nei iki šiol nebandė atsiprašyti, atlyginti žalą. Pažymima, jog netiesa, jog G. P. neturėjo galimybių susisiekti su nukentėjusiu, nes jam to daryti neleido nukentėjusiojo atstovas. Svarbu tai, kad G. P. trukdė vykti teismo procesui išvykdamas iš šalies pažeisdamas savo pasižadėjimą neišvykti.
2.5. Nurodoma, kad šiuo atveju būtina įvertinti visumą aplinkybių, nusprendžiant dėl teisingo neturtinės žalos dydžio nustatymo. Akivaizdu, jog jis dėl patirto fizinio skausmo ir sunkaus kūno sužalojimo patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus dėl savo sveikatos, gyvybės ir patyrė realius nepatogumus dėl besitęsiančio gydymosi, nustatyto nedarbingumo ir galimo neįgalumo, kadangi tolesnio normalaus gyvenimo perspektyvos dėl patirtų sužalojimų nėra geros. Vadovaujantis teismų praktika, vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką tolesniam jos gyvenimui, kokybei. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis konstatuotas Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje. Ginčo dėl sužalojimų pobūdžio, jų sunkumo nėra. Pažymima, kad didesnė žala yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pavyzdžiui, būdamas darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-303/2020 yra apibendrinęs, jog pagal formuojamą teismų praktiką, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo išmoka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, paskutiniais metais nustatyti nuo 5 000 Eur iki 28 962 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019). Taigi priteistinų sumų vidurkis yra 18 481 Eur. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra ne nuteistojo turtinė padėtis, bet nusikalstama veika sukelti padariniai, ir pusiausvyra tarp šių dviejų kriterijų turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms. Nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad G. P. eismo įvykį sukėlė elgdamasis neatsargiai, į tai, jog patirtas fizinis skausmas bei padaryti sunkūs sužalojimai ir patirti nepatogumai, taip pat jauną nuteistojo amžių, į tai, kad jis yra sveikas, darbingas, turtinė padėtis stabili, gali paveldėti turtą, padaryta neturtinė žala vertinama 7 000 eurų.
Šalies argumentai
2.6. Teigiama, kad iš G. P. turi būti priteista 7 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Taikos sutartis su AAS „BTA Baltic Incurance Company“ buvo sudaryta praėjus metams ir trims mėnesiams. Draudimas sutiko sumokėti 15 000 eurų. G. P. visą tą laiką neatsiskaitė ir neatsiprašė. Nukentėjusysis sudarė minėtą taikos sutartį tik dėl to, jog G. P. buvo dingęs. Pažymima, kad nuo 2021 m. gegužės 15 d. iki šiol nukentėjusysis gydosi. Ilgai gulėjo lovoje nejudėdamas, padedant artimiesiems, gydėsi avarijos pasekmes, iki šiol kenčia skausmus, operuojasi. Be to, pavėlavo baigti mokslus, teko prašyti akademinių atostogų, iš naujo rašyti bakalaurinį darbą. Padaryto nusikaltimo pasekmės išliks visą likusį gyvenimą.
2.7. Pažymima, kad dėl G. P. sukeltos avarijos pasekmes patyrė ne tik nukentusysis, bet ir jo šeima. Mamai teko prašyti atostogų, kad galėtų slaugyti. Reikėjo spręsti problemas dėl slaugymo, pervežimo iš ligoninės į namus, higienos, žaizdų perrišimo ir siūlų išėmimo, kraujo tyrimų, lankymosi pas gydytojus, neįgaliojo vežimėlio, ramentų, vaikštynės gavimo, nešimo iš trečio aukšto ir atgal. Po gydymo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo skirtas aštuonių savaičių gulimas lovos režimas, nebuvo leista net atsisėsti.
2.8. Nurodoma, kad šiuo metu vis dar yra nedarbingas, neturi pajamų. Sveikatos būklė prasta, dažnai skauda koją, ji tirpsta, negali iki galo sulenkti, atsiklaupti, nes kaulai nėra visiškai sugiję, kaupiasi skysčiai po raumenimis. Liko dideli randai šlaunies srityje, ausies prisiuvimo vietoje, ant smakro. Emocinė ir psichologinė būklė nėra iki galo atsistačiusi, vis dar yra baimė vairuoti automobilį.
2.9. Be to, prašoma nurodyti terminą iš G. P. priteistoms 1 300 eurų advokato padėjėjo atstovavimo išlaidoms sumokėti.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nuteistojo G. P. gynėjas advokatas Irmantas Balčiūnas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį.
Atsiliepimas
3.1. Nurodoma, kad apeliaciniu skundu prašomos skirti laisvės atėmimo bausmės 2 (dvejiems) metams, jos vykdymą atidedant, taikant poveikio priemones ir skiriant įpareigojimus, paskyrimas neatitiktų tiek BK bendrosios dalies nuostatų, tiek teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas faktines aplinkybes, G. P. skyrė bausmę, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje. G. P. savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi ir atsiprašė nukentėjusiojo. BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Pažymima, kad G. P. padaryta veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų (BK 16 straipsnis), jis už padarytą nusikalstamą veiką buvo teisiamas pirmą kartą. G. P. veikos padarymo metu buvo blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teigiama, jog nėra pagrindo sutikti su nukentėjusiojo dėstoma pozicija, kad G. P. turėtų būti paskirta bausmė, susijusi su laisvės atėmimu, jos vykdymą atidedant ir taikant poveikio priemonę – specialios teisės atėmimą.
3.2. Pažymima, kad nukentėjusysis nepagrįstai prašo priteisti 7 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo G. P.. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis yra rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), tai yra draudikas neperžengdamas nustatytų draudimo sumų ribų prisiima už draudėją nuostolių atsiradimo riziką dėl eismo įvykiu nukentėjusiems asmenims padarytos žalos. Draudimo bendrovės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, tai yra pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio l dalies 3 punktas numato, kad nuo 2018 m. birželio 11 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Šiuo atveju neturtinė žala nukentėjusiajam buvo atlyginta. AAS BTA Baltic lnsurance Company, veikianti per Lietuvos filialą, prisiėmė už draudėją nuostolių riziką ir sumokėjo nukentėjusiajam V. M. pagal 2022 m. liepos 15 d. Taikos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sutartą 15 000 eurų dydžio draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti.
4. Teismo posėdyje nukentėjusiojo V. M. atstovas advokatas Marius Venckus prašė apeliacinį skundą tenkinti, išskyrus skundo dalį dėl 7 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kurią prašė palikti nenagrinėtą.
5. Teismo posėdyje prokuroras Darius Alekna ir nuteistojo G. P. gynėjas advokatas Irmantas Balčiūnas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. M. nesutinka su nuteistajam G. P. paskirta bausme, teigia, kad nagrinėjamu atveju turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Nukentėjusysis apeliaciniu skundu taip pat prašė priteisti neturtinę žalą, tačiau teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas advokatas Marius Venckus šio reikalavimo atsisakė.
Dėl bausmės
7. Nukentėjusiojo V. M. vertinimu, nuteistajam G. P. paskirta per švelni bausmė. Skunde pažymima, kad nuteistasis neatsiprašė nukentėjusiojo, neatlygino žalos, jam buvo paskelbta paieška. Prašoma skirti griežtesnę bausmę, t. y. laisvės atėmimą, jos vykdymą atidedant 1 (vieniems) metams, įpareigojant neišvykti iš savo gyvenamosios vietos.
8. Teismas, skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteistojo interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Paskirta bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas paveikti ir tik jis gali nuspręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
9. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam G. P. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per švelni ar neatitinkanti proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta naujų pirmosios instancijos teismui nežinomų aplinkybių, sudarančių pagrindą paskirti griežtesnę bausmę nuteistajam G. P..
10. Pagal BK 281 straipsnio 3 dalies sankciją asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, jog padarytas neatsargus nusikaltimas. Taip pat įvertino tai, kad nors G. P. teisiamas ne pirmą kartą, teistumas išnykęs, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju jam tikslinga taikyti švelniausią bausmę – baudą. Be to, apylinkės teismas taip pat įvertino tai, kad nuteistasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl tai leido apylinkės teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija mano, kad skundžiamu nuosprendžiu G. P. paskirta galutinė bausmė – 54 MGL dydžio, t. y. 2 700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų, bauda nėra aiškiai per švelni, atitinka siekiamus bausmės tikslus, ją keisti į griežtesnę bausmę nėra įstatymų numatyto pagrindo.
11. Priešingos išvados neleidžia daryti apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl nesumokėtos paskirtos administracinės baudos. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad G. P. baustas vieną kartą ir bauda nėra susijusį su KET pažeidimais (t. 1, b. l. 142–143). Teisėjų kolegijos nuomone, vien tai, jog nesumokėta bauda už administracinį nusižengimą nesuponuoja išvados, jog baudos paskyrimas šiuo atveju nepasieks BK 41 straipsnyje numatytų tikslų.
12. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, G. P. paskirta bausmė nėra aiškiai per švelni, ji individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus, todėl keisti šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatymų numatyto pagrindo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės
13. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad G. P. turi būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Pažymima, jog ANK numato, kad už analogišką administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
14. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, be kita ko, gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų (suvestinė įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.). Vertinant, ar baudžiamojoje byloje yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, turi būti atsižvelgta tiek į kaltininko asmenybę, tiek į ankstesnius jo padarytus pažeidimus naudojantis šia specialia teise.
15. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad G. P. padarė šiurkštų KET reikalavimo pažeidimą, t. y. jis, neįsitikinęs, kad priešinga eismo juosta laisva tam, kad būtų galima aplenkti priešais jį ta pačia eismo juosta važiuojantį automobilį, pradėjo lenkimo manevrą ir visiškai išvažiavęs į priešpriešinę kelio juostą susidūrė su priešais kita eismo juosta atvažiuojančiu automobiliu, ir šis KET reikalavimo pažeidimas buvo susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. su automobilio PEUGEOT 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui V. M. padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors nuteistojo G. P. padaryta nusikalstama veika yra neatsargi, tačiau sprendžiant klausimą, ar šiuo atveju turėtų būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.
17. Liudytoja M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai dar neprivažiavus Tauragės ženklo, kuris yra prieš kapines, ties kelio vingiu ją aplenkė angliško tipo automobilis BMW, tas automobilis aplenkė jos vairuojamą automobilį ir už jos dar važiuojantį automobilį. Nurodė, jog aplenkęs jos vairuojamą automobilį, jis grįžo į jos važiuojamosios kelio dalies pusę ir važiavo toliau tiesiai. Matė, kad tas angliško tipo automobilis norėdamas aplenkti priešais jį važiuojantį automobilį, vis priartėdavo arčiau kelio vidurio, kad pasižiūrėtų, ar nėra priešais jį kita eismo juosta atvažiuojančių automobilių, praleidęs kažkokį automobilį angliško automobilio BMW vairuotojas priekiu išvažiavo iš savo važiuojamosios kelio dalies į priešingą eismo juostą ir tada iš karto įvyko susidūrimas (t. 1, b. l. 95–98). Liudytoja E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad per šoninį ir galinį savo automobilio veidrodėlius ji matė, kaip jai iš paskos važiuojantis BMW markės automobilis ne kartą buvo išvažiavęs į kitą važiuojamąją kelio dalį. Nors iš pradžių ji nesuprato, kodėl jis tiek daug išlenda į kitą pusę, tačiau paskui pamatė, kad tas automobilis yra angliško tipo. Nurodė, kad tas automobilis, praleidęs vieną kita eismo juosta važiuojantį automobilį, pradėjo ją lenkti. Tą momentą, kai įvyko eismo įvykis, ji pasižiūrėjo į šoninį veidrodėlį ir pamatė, kad jai važiavęs iš paskos BMW markės automobilis savo priekiu kažkur ties puse jos automobilio yra išvažiavęs į kitą važiuojamąją kelio dalį norėdamas ją aplenkti, o iš priekio ji matė, kad atvažiuoja dar kitas automobilis. Tada ji suprato, kad jai iš paskos važiuojantis BMW automobilis nespės jos aplenkti, nes priešais dar atvažiuoja vienas automobilis. Kad tie automobiliai susidūrė, ji pamatė jau per šoninį savo automobilio veidrodėlį (t. 1, b. l. 100–101). Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matosi, kad nuteistasis vairavo transporto priemonę, kurios vairas yra dešinėje pusėje (t. 1, b. l. 13–38). Tą patvirtino ir pats nuteistasis G. P. teisiamojo posėdžio metu. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad G. P. elgėsi itin neatsargiai. Nors teisiamojo posėdžio metu jis tikino, kad aplinkybė, jog vairas buvo kitoje pusėje, jam netrukdė matyti, tačiau tai paneigta liudytojų parodymais. Abi liudytojos teigė, kad jis ne vieną kartą priartėdavo prie vidurio linijos, išlįsdavo į priešingą eismo juostą, o tai rodo, kad nuteistasis G. P. galbūt nepakankamai gerai matė, ir neįsitikinęs, jog lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva, priėmė itin neatsargų sprendimą lenkti transporto priemonę, o tai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis.
18. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis G. P. elgėsi itin neatsargiai pažeisdamas KET reikalavimus, dėl ko kilo sunkūs padariniai, t. y. nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyta sveikata, apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų. Taigi šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra 3 metai. Tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 2 metų terminui būtų proporcingas, atsižvelgiant į nuteistojo asmens charakteristiką, padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir kilusius padarinius.
19. Taigi nukentėjusiojo V. M. skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas) – nuteistajam G. P. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimas dvejiems metams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
20. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. M. prašo iš nuteistojo G. P. priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Iš pateikto pinigų priėmimo kvito už teisines paslaugas matyti, kad teisinių paslaugų suteikimas (apeliacinio skundo surašymas) apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiajam kainavo 400 Eur (t. 3, b. l. 67)
21. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, 2K-63-648/2016, 2K-331-976/2018, 2K-70-942/2022 ir kt.).
22. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) yra nustatyti atlygintinų išlaidų rekomenduojami maksimalūs dydžiai baudžiamosiose bylose. Tačiau šis dydis nustatomas ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). 2022 m. III ketvirtyje vidutinis darbo užmokestis bruto buvo 1 799,0 Eur.
23. Ši baudžiamoji byla žodinio proceso tvarka išnagrinėta pagal nukentėjusiojo V. M. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Išnagrinėjus bylą, nukentėjusiojo skundas tenkintas iš dalies. Nukentėjusiojo atstovas parengė apeliacinį skundą. Nustatant priteistinų proceso išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus atlygintinų išlaidų rekomenduojamus maksimalius dydžius už apeliacinio skundo parengimą – 2,5 (4 497,50 Eur). Kolegija mano, kad prašoma priteisti 400 Eur atstovavimo išlaidų suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistina nukentėjusiojo naudai iš nuteistojo.
24. Nukentėjusysis V. M. taip pat nurodė, kad nuosprendyje nėra nurodytas terminas iš G. P. priteistoms 1 300 eurų advokato padėjėjo atstovavimo išlaidoms sumokėti. Pažymėtina, jog, jei nuosprendyje nėra nurodomas terminas priteistoms sumoms sumokėti, jos turi būti sumokėtos nuosprendžiui įsiteisėjus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jis nėra apskųstas. Jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos (BPK 336 straipsnis). Šis Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Nagrinėjamu atveju, jei nuosprendžiui įsiteisėjus nuteistasis nesumokės iš jo priteistų atstovavimo išlaidų geruoju, nukentėjusysis turės teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio išieškojimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį:
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, nuteistajam G. P. (P.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimą dvejiems metams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Iš G. P. nukentėjusiajam V. M. priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) atstovo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.