Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BCB group“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2170-329/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BCB group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autocentrum A5“ dėl kelio servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2019 m. rugsėjo 23 d. teisme gautas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio (e. b. l. 71).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės atskirąjį skundą dėl to, kad buvo praleistas įstatyme numatytas jo pateikimo terminas.

11. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas grindžiamas aplinkybe, kad terminas skundui pateikti turėjo būti skaičiuojamas nuo skundžiamos nutarties įteikimo ieškovei dienos, o ne nuo jos priėmimo dienos. Šį argumentą apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą.

12. CPK 335 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Tai reiškia, kad septynių dienų termino atskirajam skundui paduoti termino pradžios momentas priklauso nuo to, ar skundžiama nutartis priimta rašytinio, ar žodinio proceso tvarka. Tokį skirtumą lemia žodinio ir rašytinio procesų ypatumai. Į teismo posėdį žodinio proceso tvarka yra kviečiamos ginčo šalys bei jų atstovai, o į teismo posėdį rašytinio proceso tvarka šalys ir jų atstovai nekviečiami. Žodinio proceso atveju aktyvi ir bendradarbiavimo su teismu pareigą vykdanti proceso šalis apie teismo posėdyje priimtus procesinius sprendimus sužino iš karto, t. y. jų paskelbimo metu, o apie rašytinio proceso metu priimtus sprendimus – tik po jų patvirtintos kopijos gavimo. Todėl įstatymų leidėjas nustatė skirtingas termino apskųsti žodinio ir rašytinio proceso tvarka priimtas nutartis skaičiavimo taisykles.

13. Bylos duomenimis nustatyta, jog Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis buvo priimta žodinio proceso tvarka, 2019 m. rugsėjo 23 d. parengiamajame teismo posėdyje išnagrinėjus ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir nutarus procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2019 m. rugsėjo 24 d. 13.20 val. (CPK 290 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus bylą atidedamas sprendimo (nutarties) priėmimas ir paskelbimas, teismo sprendimo (nutarties) priėmimo ir paskelbimo dieną teismo posėdis yra tęsiamas, atliekant procesinį teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo veiksmą, posėdžio forma nesikeičia. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo sprendimo (nutarties) priėmimo ir paskelbimo datą, laiką ir vietą pakartotinai nėra pranešama (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-97-943/2015). Nors ieškovė ir jos atstovas nedalyvavo 2019 m. rugsėjo 23 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, tačiau, kaip patvirtina LITEKO esantys duomenys, apie parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką jiems buvo tinkamai pranešta (šaukimas įteiktas ieškovės atstovui). Kadangi 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis buvo priimta žodinio proceso tvarka, todėl ji galėjo būti apskųsta per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos, t. y. iki 2019 m. spalio 1 d. (įskaitytinai) (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Kaip teisingai pastebėta atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą, ir pačioje 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartyje yra aiškiai nurodyta, kad ji gali būti skundžiama per septynias dienas nuo šios nutarties priėmimo dienos.

14. Kadangi 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis yra skundžiama per septynias dienas nuo jos priėmimo, o ne nuo jos įteikimo dienos, todėl atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie šios nutarties įteikimą ieškovės atstovui 2019 m. rugsėjo 25 d. narinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės.

15. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės atskirasis skundas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) buvo pateiktas 2019 m. spalio 2 d., t. y. praleidus atskirojo skundo pateikimo terminą. Tačiau apeliacinis teismas pažymi, kad vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, nagrinėjant civilines bylas prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo. Tai svarbu ir sprendžiant klausimus, susijusius su procesinių terminų institutu, nes šie terminai nustatomi siekiant skatinti operatyvią proceso eigą, užkirsti kelią šalims vilkinti procesą ar juo piktnaudžiauti.

16. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi bei CPK 307 straipsnio 2 dalimi, kuriame nustatytos taisyklės taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis), praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas turi teisę atnaujinti terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių skundžiamoje nutartyje nurodytas argumentas, kad ieškovė neteikė prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti, negalėjo tapti pagrindu nespręsti klausimo dėl sąlygų atnaujinti praleistą terminą egzistavimo.

17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007, 2009 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2009).

18. Iš atskirajame skunde dėstomų nesutikimo su skundžiama pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartimi argumentų spręstina, kad terminas atskirajam skundui paduoti nagrinėjamu atveju buvo praleistas dėl to, kad ieškovę atstovaujantis profesionalus teisininkas (advokatas) netinkamai nustatė termino atskirajam skundui paduoti pradžios momentą ir dėl to atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties padavė jo padavimo terminą praleidęs 1 dieną. Taigi terminas iš esmės buvo praleistas dėl ieškovės atstovo netinkamo (neprofesionalaus) atstovavimo.

19. Nustatytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog procesinė teisė bylą vesti per atstovą (CPK 51 straipsnis) ir su jos įgyvendinimu susiję procesiniai veiksmai yra dispozityvumo principo sudėtinė dalis, todėl kai nustatoma, kad dėl netinkamo atstovavimo pažeidžiamas kitas to paties principo elementas – teisė į apeliaciją, gintina pastaroji, užtikrinant dispozityvumo principo veikimą visa apimtimi ir taip garantuojant civilinio proceso tikslų įgyvendinimą (CPK 2 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2007).

20. Atsižvelgęs į nutarties 18 ir 20 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką, į tai, kad terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas vos 1 dieną, byloje nesant duomenų apie ieškovės nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, į tai, kad viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atstovo padaryta termino atskirajam skundui paduoti skaičiavimo klaida šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas atimti ieškovei galimybę pasinaudoti teise paduoti atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties, todėl praleistas atskirojo skundo padavimo terminas turėjo būti atnaujintas teismo iniciatyva (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

21. Esant šioms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis naikinama, praleistas įstatymo nustatytas terminas atskirajam skundui paduoti atnaujinamas, o ieškovės atskirojo skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo tikslu patikrinti, ar nėra kitų procesinio pobūdžio trūkumų, taip pat atlikti reikalingus procesinius veiksmus paruošiant bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 78 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

22. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 385 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas dėl atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą parengimo. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje spręstas klausimas yra apeliacinio proceso dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties sudedamoji dalis, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, taikant CPK 93 straipsnyje įtvirtintas taisykles, t. y. atsižvelgiant į ginčo procesinę baigtį ir šalių procesinį elgesį, turės būti sprendžiamas išsprendus ieškovės 2019 m. spalio 2 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą ir, skundo priėmimo atveju, įvertinus jo pagrįstumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartį, atnaujinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BCB group“ terminą atskirajam skundui dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties paduoti.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BCB group“ atskirojo skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.