- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-05
- Bylos Nr.
- 2-97-943/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- I. K., E. K.
- Kategorijos
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų I. K. ir E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti I. K. ir E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dėl civilinės bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovai E. K. ir I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – Komisija), prašydami panaikinti Komisijos 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą R2-1331 ir įpareigoti Komisiją per vieną savaitę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išnagrinėti Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta privaloma išankstine tvarka ieškovų ieškinį šilumos tiekėjui dėl įpareigojimo perskaičiuoti mokėjimus už šildymą pagal bendraturčių pasirinktą šilumos paskirstymo metodą, taikant nulinį koeficientą, ir priimti vieną iš galimų sprendimų – ieškinį išnagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą, skundžiamą per 30 dienų nuo priėmimo, arba atsisakyti nagrinėti ir priimti procedūrinį sprendimą, skundžiamą per 7 dienas nuo gavimo; skirti Komisijai baudą iki 20 000 Lt už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes Komisija piktybiškai atsisako išnagrinėti ieškovų skundą išankstine tvarka.
Nurodė, kad Komisija 2014 m. gegužės 15 d. raštu Nr. R2-1331 nepagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovų 2012 m. lapkričio 29 d. paduotą skundą, kuriame reikalaujama įpareigoti šilumos tiekėją perskaičiuoti priskirtus mokėjimus už šilumos energiją nuo 2011 m. gruodžio 4 d. pagal bendraturčių pasirinktą šilumos paskirstymo metodą, t. y. taikant ieškovams nulinį koeficientą. Komisija 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. R2-2829 ieškovų skundą jau buvo palikusi nenagrinėtą, motyvuodama tuo, kad tapatus ginčas nagrinėjamas Vilniaus m. 2 apylinkės teisme, tačiau šis Komisijos sprendimas buvo panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-448/2014. Šioje byloje kilusį ginčą išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (EĮ 34 str. 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal ieškovų E. K. ir I. K. ieškinį atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas padarė išvadą, jog ieškovų suformuluotas reikalavimas įpareigoti atsakovą panaikinti 2014 m. gegužės 15 d. raštą Nr. R2-1331 nenagrinėtinas teisme civilinio proceso nustatyta tvarka, nes Vilniaus apygardos teismas nagrinėja tik Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimus, nurodytus LR Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15 ir 16 dalyse. Teismas pažymėjo, kad šių reikalavimų patenkinimo atveju neatsirastų jokių teisinių pasekmių, o priimtas teismo sprendimas negalėtų būti įvykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl bylos nutraukimo, atsižvelgė ir į tai, kad toks ieškinys nenagrinėtinas ir administraciniame teisme, nes ieškovai neskundžia rašto kaip priimto administracinio akto ar Komisijos neveikimo, nepriimant sprendimo pagal ieškovų pateiktą skundą. Teismas ieškovų reikalavimą įpareigoti Komisiją išnagrinėti 2012 m. lapkričio 29 d. jų pateiktą skundą vertino kaip antraeilį, iš pirmo reikalavimo patenkinimo kylantį reikalavimą, dėl ko, nutraukus bylą dėl pagrindinio reikalavimo, nėra nagrinėtinas ir antras reikalavimas, susijęs su pirmo reikalavimo išsprendimu. Teismas atmetė ieškovų prašymą dėl baudos paskyrimo, nenustatęs, jog šalys piktnaudžiauja procesu.
Šalies argumentai
Ieškovai E. K. ir I. K. 2014 m. rugsėjo 11 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir ginčą išspręsti iš esmės – tenkinti skunde išdėstytus reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų E. K. ir I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties (CPK 335 str. 1 d., 338 str., 315 str. 2 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties galėjo būti pateiktas iki 2014 m. rugsėjo 3 d., o 2014 m. rugsėjo 4 d. ši nutartis jau buvo įsiteisėjusi. Ieškovai atskirąjį skundą pateikė 2014 m. rugsėjo 11 d., t. y. suėjus nutarties apskundimo terminui ir nenurodė priežasčių, dėl kurių atskirasis skundas buvo pateiktas praleidus įstatyme nustatytą šios nutarties apskundimo terminą, o taip pat neprašė šio termino atnaujinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovai E. K. ir I. K. atskiruoju skundu prašo: patenkinti atskirąjį skundą dėl 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties atsisakyti priimti atskirąjį skundą; atnaujinti 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties apskundimo terminą, kurį ieškovai praleido dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, nes jiems nebuvo laiku įteikta 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, todėl nežinojo nutarties motyvų ir apskundimo tvarkos; išspręsti ginčą iš esmės, priimant atskirąjį skundą dėl 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dėl bylos nutraukimo; panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir ginčą išspręsti iš esmės, priimant naują sprendimą; skirti Komisijai baudą iki 20 000 Lt už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), nes Komisija piktybiškai atsisako išnagrinėti ieškovų skundą išankstine tvarka. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovams nutartis buvo įteikta registruotu paštu tik 2014 m. rugsėjo 4 d., nes paskelbiant nutartį nedalyvavo nei vienas iš ieškovų. Be to, bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu (2014 m. rugpjūčio 19 d.) dalyvavo tik ieškovas E. K., o ieškovė I. K. – nedalyvavo, dėl ko nežinojo, kada turėjo būti skelbiama nutartis. Ieškovui E. K. buvo paaiškinta, kad nebūtina atvykti į sprendimo paskelbimą, tačiau nebuvo išaiškintos nedalyvavimo sprendimo paskelbime teisinės pasekmės dėl apskundimo termino skaičiavimo nuo nutarties paskelbimo.Teismas, kaip įstatymo analogiją, turėjo taikyti CPK 335 straipsnio 1 dalį, remiantis kuria septynių dienų terminas atskirajam skundui skaičiuojamas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, kadangi įstatymas nenumato situacijos, kai nutartis paskelbiama žodžiu, tačiau dalyvaujantiems byloje asmenims įteikiama pasibaigus apskundimo terminui. Ieškovai atskirąjį skundą padavė pagrįstai ir sąžiningai manydami, kad apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo dienos, kai nutartis nėra įteikiama bylos šaliai nutarties paskelbimo dieną. Paaiškėjus aplinkybei, kad ieškovai turėjo papildomai prašyti atnaujinti terminą, jie teikia šį prašymą, motyvuodami tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis ieškovams nebuvo įteikta jos paskelbimo dieną. Pasinaudoti savo procesine teise paduoti atskirąjį skundą jie galėjo tik gavę nutarties nuorašą ir su juo susipažinę.Ieškovai domėjosi bylos proceso eiga, priimtos nutarties turiniu ir jos apskundimo tvarka, tačiau savo teise apskųsti nutartį galėjo realiai pasinaudoti tik gavę pačią nutartį.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Ieškovai įrodymais nepagrindė savo teiginių, kad jie Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį gavo tik 2014 m. rugsėjo 4 d.Ieškovai savo prašymą dėl praleisto procesinio termino nepagrįstai teikia ne pirmosios instancijos teismui, bet kartu su atskiruoju skundu. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties neteisėtumo vertinimas nėra šio apeliacinio proceso objektas.Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės išspręsti ginčo iš esmės, nes pirmosios instancijos teisme šis ginčas taip pat nebuvo sprendžiamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs termino atskirajam skundui paduoti dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria teismas nutraukė civilinę bylą pagal ieškovų E. K. ir I. K. ieškinį atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, skaičiavimo klausimas. Vilniaus apygardos teismas šiame apeliaciniame procese skundžiama 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų E. K. ir I. K. dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties paduotą atskirąjį skundą, pripažinęs, jog jis buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti.
Vadovaujantis CPK 335 straipsnio 1 dalimi, atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2014 rugpjūčio 27 d. nutartis buvo priimta 2014 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą ir nutarus atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2014 m. rugpjūčio 27 d. 15 val. (CPK 269 str. 1 d.). 2014 m. rugpjūčio 19 d. vykusiame teismo posėdyje dalyvavo ieškovas E. K.. Nors ieškovė I. K. nedalyvavo tame teismo posėdyje, tačiau jai buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b.l. 42).
Tuo atveju, kai teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus bylą atidedamas sprendimo priėmimas ir paskelbimas, teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dieną teismo posėdis yra tęsiamas, atliekant procesinį teismo sprendimo paskelbimo veiksmą. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą, laiką ir vietą pakartotinai nėra pranešama. Tuo atveju, kai teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą ir atidėjus joje teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą yra priimama teismo nutartis dėl civilinės bylos nutraukimo ar ieškinio palikimo nenagrinėto, CPK 335 straipsnio 1 dalyje numatytas septynių dienų terminas šių pirmosios instancijos nutarčių apskundimui prasideda nuo jų priėmimo ir paskelbimo dienos. Pagal CPK 275 straipsnio 1 dalį sprendimo patvirtinta kopija išduodama arba išsiunčiama teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims jų reikalavimu. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad ieškinį pareiškę E. K. ir I. K. procesine prasme vertintini kaip bendrininkai. Pagal CPK 44 straipsnio 3 dalį jeigu ginčijamo santykio pobūdis arba įstatymai lemia tai, kad teismo sprendimai bus nedalomai susiję su visų bendrininkų teisėmis ir pareigomis (privalomas bendrininkavimas), visų procesinių veiksmų, atliktų dalyvavusių nagrinėjant bylą bendrininkų, pasekmės taikomos ir tiems bendrininkams, kurie į bylos nagrinėjimą neatvyko be svarbių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog įstatyme nustatytas septynių dienų terminas atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties paduoti pasibaigė 2014 m. rugsėjo 3 d. Šio termino skaičiavimui neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kada dalyvaujantiems byloje asmenims buvo įteikta nutarties patvirtinta kopija. Kadangi ieškovai E. K. ir I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties padavė 2014 m. rugsėjo 11 d., t. y. praleidę įstatymo nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pagrįstai atsisakė jį priimti.
Apeliantas kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme atnaujinti praleistą procesinį terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties paduoti nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurios, teismo vertinimu, sudarytų šio termino atnaujinimo teisinį pagrindą (CPK 78 str. 1 d.). Civilinio proceso įstatymas, nustatydamas šalių pareigas, įtvirtina pareigą šalims joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 str. 5 d.). Apeliantai nenurodo jokių priežasčių, išskyrus proceso įstatymo nežinojimą, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis sprendžiant procesinio termino atnaujinimo klausimą ir kurios būtų sutrukdžiusios jiems tinkamai įgyvendinti savo, kaip šalių, procesines pareigas.
Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 329 str., 330 str., 338 str.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.