Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2019-09-24 · Civilinė byla Nr. e2-2170-329/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-09-24Marijampolės apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-26Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-02-11Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-24
Bylos Nr.
e2-2170-329/2019
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00558-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Šeškuvienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Autocentrum A5“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „BCB group“
Advokatai
Aurelija Maumevičė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2170-329/2019Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00558-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.6.; 3.2.8.4.; 3.1.7.1.5.; 3.1.7.11. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 24 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė,sekretoriaujant Eglei Valinčienei,

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autocentrum A5“ atstovei advokatei Aurelijai Maumevičei,

viešame parengiamajame teismo posėdyje nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BCB group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autocentrum A5“ dėl kelio servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėmis, nustatymo, sprendė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BCB group“ pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BCB group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autocentrum A5“ dėl kelio servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėmis, nustatymo.

Civilinės bylos nagrinėjimas parengiamajame teismo posėdyje paskirtas 2019 m. rugsėjo 23 d., 13.30 val. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose, adresu: Marijampolė, Kauno g. 8.

2019 m. rugsėjo 23 d. gautas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio, nurodant, kad ieškovei žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 straipsnio 2 dalyje. Prašo grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovė neprieštaravo ieškovės atsisakymui nuo ieškinio ir prašė priteisti atsakovės patirtas išlaidas – 2000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 726 Eur už servituto kainos nustatymą bei 300 Eur už matininko paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atsisakymas nuo ieškinio priimtinas, byla nutrauktina.

Atsakovės prašymas dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo tenkinamas visiškai.

Ieškovas turi teisę padidinti (sumažinti) reikalavimus ar atsisakyti nuo jų (CPK 42 straipsnis). Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas bylą nutraukia, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Kadangi ieškovės teismui pateiktas ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, šalių teisių bei interesų nepažeidžia, ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, todėl ieškovės ieškinio atsisakymas priimamas ir civilinė byla nutraukiama (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis, 295 straipsnis).

Paduodama ieškinį ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Bylą nutraukus dėl to, kad ieškovė atsisakė ieškinio, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, ieškovei grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 56,25 Eur (75 Eur x 75 procentai). Žyminį mokestį pavedama grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Atsakovės atstovė advokatė Aurelija Maumevičė parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Detalizuodama patirtų išlaidų dydį nurodė, kad prašomas priteisti išlaidas sudaro : 2000 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (iš kurių 1550 Eur už atsiliepimo parengimą, 350 Eur susipažinimas su matininko parengtomis schemomis, nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita ir prašymo pateikimo rengimas bei 100 Eur pasirengimas 2019 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžiui ir atstovavimas jame), 726 Eur servituto kainos nustatymo išlaidos bei 300 Eur už matininko suteiktas paslaugas, viso 3026 Eur. Byloje taip pat yra pateikti rašytiniai dokumentai dėl atsakovės patirtų 726 Eur servituto kainos nustatymo išlaidų bei 300 Eur už matininko suteiktas paslaugas išlaidų – 2019 m. rugsėjo 10 d. uždarosios akcinės bendrovės „Marleksa“ pateikta išankstinė sąskaita 726 Eur sumai ir 2019 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo nurodymas bei 2019 m. rugsėjo 23 d. sąskaita faktūra Serija TIG Nr. 087 už mažosios bendrijos „Tigema“ suteiktas servitutų schemos nustatymo paslaugas ir mokėjimo nurodymas (el. b. 74–78, 130–131).

Pagal CPK 93 ir 94 straipsnių nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo baigta, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, ieškovei atsisakius atsakovei pareikštų reikalavimų.

CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018) pažymėta, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos bylos baigimo nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės priežastys: ar ieškinio atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, ar byla nutraukiama ir pan. Esminis dalykas, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, yra bylos baigimas. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y., vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-360/2010). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2014 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2014). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis byloje Nr. 2-104/2013). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė atlieka ir prevencinę funkciją, nes pralaimėjusiai šaliai žinant, kad ji turės sumokėti ne tik savo, bet ir laimėjusios šalies išlaidas, užkertamas kelias nepagrįstų ieškinių pareiškimui, kartu šalys skatinamos ieškoti kompromiso ar pasinaudoti alternatyviais ginčo sprendimo būdais.

Įvertinęs atsakovės atstovės prašymą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles bei atsižvelgiant į aplinkybę, kad procesą inicijavo ieškovė, kuri vėliau atsisakė ieškinio, ieškovės ieškinio atsisakymas nebuvo sąlygotas to, kad atsakovė būtų patenkinusi ieškovės ieškinio reikalavimus, o dėl to, kad pati ieškovė, nenurodydama priežasčių, bylą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autocentrum A5“ atžvilgiu prašė nutraukti, be to byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė būtų piktnaudžiavusi procesinėmis teisėmis ir būtų atlikusi nepagrįstus procesinius veiksmus, ar veiksmus, nesusijusius su ieškovės reikalavimo dalyku, ir kurie būtų padidinę šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, gindamasi nuo jai pareikštų reikalavimų, patyrė bylinėjimosi išlaidų, teismas daro išvadą, kad yra teisinga, protinga ir sąžininga atsakovės prašymą tenkinti.

Teismas, vertindamas atsakovės patirtų bylinėjimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio pagrįstumą, atkreipia dėmesį, kad tarp atsakovės ir jos atstovės advokatės Aurelijos Maumevičės atstovavimo sutartis sudaryta pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme metu, atstovė pateikė atsiliepimą į ieškinį atitinkantį procesinių dokumentų turiniui keliamus reikalavimus, bylos nagrinėjimo metu aktyviai teikė prašymus, atsakovę atstovavo parengiamojo teismo posėdžio metu, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti 2000 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir kompensuotinos, kadangi atitinka procesiniams dokumentams surašyti ir procesiniams veiksmams atlikti reikalingas profesinių žinių, teisinės analizės, atidumo ir darbo laiko sąnaudas, taip pat įvertinus ir tai, kad jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių patvirtintų dydžių (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vertindamas atsakovės patirtų bylinėjimo išlaidų 726 Eur servituto kainos nustatymo bei 300 Eur už matininko suteiktas paslaugas dydžio pagrįstumą, atsižvelgia į tai, kad atsakovė šias išlaidas patyrė, gindama savo teises į pareikštą ieškinį, turėtos išlaidos pagrįstos dokumentais (el. b. l. 74–78, 130–131), todėl jos taip pat priteistinos iš ieškovės.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, šioje byloje susidariusios mažesnės nei 3 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 2 dalimi, 94 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi, 290 straipsniu, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 294 straipsniu, 295 straipsniu, teismas

nutaria:

Priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BCB group“, juridinio asmens kodas 302440599, atsisakymą nuo ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autocentrum A5“, juridinio asmens kodas 301068530, dėl kelio servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėmis, nustatymo ir civilinę bylą Nr. e2-2170-329/2019 nutraukti.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „BCB group“, juridinio asmens kodas 302440599, 56,25 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 25 ct) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2018 m. gruodžio 4 d., mokėjimo užduoties kodas ZH27380.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autocentrum A5“, juridinio asmens kodas 301068530, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BCB group“, juridinio asmens kodas 302440599, 3026 Eur (trijų tūkstančių dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Išaiškinti šalims, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Virginija Šeškuvienė