Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) I. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui M. D. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei atsakovo M. D. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, tretieji asmenys – ,,Swedbank”, AB, ir Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui M. D. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko M. D. gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei atsakovo M. D. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartimi atmetė ieškovės I. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė dėl minėtos teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant atsakovą M. D. netrukdyti ieškovei I. D. naudotis butu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – butas) – tenkinti kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas I. D. ir M. D. santuokos nutraukimo byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartimi I. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, įpareigojant atsakovą M. D. netrukdyti ieškovei I. D. naudotis butu, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje, taikymo atmetė. Teismas pažymėjo, kad, įvertinus civilinėje byloje esančius duomenis, ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė pagrįstų argumentų ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių realią grėsmę esminiams jos interesams ir turtinėms bei asmeninėms neturtinėms teisėms, kuri galėtų kilti nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas byloje dėl santuokos nutraukimo.Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji ir šalių nepilnametis sūnus M. D. gyvena bute, ir, kad bute yra nepilnamečio vaiko drabužiai, žaislai, mokymosi priemonės ir kiti daiktai. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2017 m. balandžio 20 d. raštas ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2017 m. birželio 23 d. išvados (2017 m. gegužės 31 d. buities tyrimo aktas Nr. 63-13), patvirtina, kad ieškovė kartu su nepilnamečiu sūnumi M. D. bute negyvena. I. D. kartu su nepilnamečiu sūnumi gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame name vaikas turi savo atskirą kambarį su visas reikalingais baldais ir daiktais.Teismas nurodė, kad byloje pateikti 2017 m. spalio 12 d. antstolio D. T. faktinių aplinkybių protokolas Nr. FA-0241-17-37 ir 2017 m. gruodžio 12 d. antstolio D. K. faktinių aplinkybių protokolas Nr. 174/17/126, patvirtina, kad bute ieškovė dažnai lankosi.Kadangi ieškovė neįrodė prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo, teismas jos prašymą dėl atsakovo įpareigojimo netrukdyti ieškovei naudotis butu, atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė (apeliantė) I. D. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą tenkinti – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant atsakovą M. D. netrukdyti ieškovei I. D. naudotis butu, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:santuokos nutraukimo byloje abu sutuoktiniai pateikė duomenis, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas. Kito, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, sutuoktiniai neturi.Ieškovės teigimu, santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, atsakovas M. D., laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 6 d., kai sirgo ieškovės ir atsakovo nepilnametis sūnus M. D. ir, kai ieškovė buvo išvykusi slaugyti sūnaus pas savo tėvus, pakeitė buto durų spyną. Tokiu būdu atsakovas užkirto ieškovei galimybę patekti į bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį butą ir juo naudotis pagal savo bei nepilnamečio sūnaus poreikius. Atsakovas raktų, nuo pakeistos buto durų spynos, ieškovei nedavė. Jis išvyko į ilgalaikę komandiruotę Danijoje, kur pastoviai gyvena ir dirba.Ieškovė su ginčijama nutartimi nesutinka, kadangi, jos nuomone, nutartis priimta pernelyg plačiai vertinant vieno sutuoktinio turtines teises ir vienam M. D. suteikiant galimybę naudotis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu butu. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės mąstą ir ja sukeliamus suvaržymus atsakovui, tokiu būdu, pažeidžiant ieškovės teisę patekti į bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą. I. D. nuomone, įpareigojimas, vienam sutuoktiniui netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu, neuždraudžia pirmajam sutuoktiniui taip pat naudotis turtu ir nesuvaržo jo teisių labiau, negu įstatymo nustatytos lygios bendraturčių teisės ir įsipareigojimai. Ieškovė, prašydama teismo įpareigoti atsakovą netrukdyti jai naudotis butu, siekė apginti savo turtinę teisę, jai ir nepilnamečiui vaikui patekti ir naudotis jai ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu pagal savo ir vaiko poreikius. Toks įpareigojimas užtikrintų ieškovei įstatymu nustatytą teisę naudotis butu ir neuždraustų ar kitaip neužkirstų kelio atsakovui taip pat naudotis butu.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo ieškovės I. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: ieškovė teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas trukdo naudotis butu. Atsakovo teigimu, naudotis butu jis netrukdo. Ieškovės turi raktus nuo buto, o jos pateiktame vaizdo įraše nėra aišku, kokius raktus naudodamasi, ji, neva, negali atrakinti buto durų.M. D. teigimu, I. D. tiek santuokos metu, tiek po santuokos iširimo gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Bute ieškovė niekada negyveno, jame nėra vaiko daiktų, žaislų ar kitokių priemonių.Atsakovo nuomone, kadangi minėtoje situacijoje pažeidimo nėra, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovą M. D. netrukdyti ieškovei I. D. naudotis butu.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės – tai įstatymo numatytos (CPK 145 straipsnio) ir teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti, konkreti laikinoji apsaugos priemonė, kurią teismas parenka iš CPK 145 straipsnio ar kitame įstatyme numatytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašo, taikytina tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą arba tada, kai ji gali padėti išvengti neigiamų padarinių kuriai nors proceso šaliai. Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaiko(-ų), taip pat į vieno sutuoktinio interesus, iki sprendimo priėmimo gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas ir 3 dalis). Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, tai yra, egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Civilinėje byloje esantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas (el. bylos, I tomo, b. l. 15-16) patvirtina, kad ieškovė I. D. ir atsakovas M. D. santuokos metu (2014 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-3970) bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą. I. D. ir sutuoktinių nepilnamečio vaiko M. D. deklaruota gyvenamojo vieta yra buto adresu (el. bylos, I tomo, b. l. 33). Santuokos nutraukimo byloje ginčo dėl minėtų aplinkybių nėra.Teismas pažymi, kad byloje esantys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2017 m. balandžio 20 d. raštas Nr. A104-1633/17(2.13.2.6-AD15) ,,Dėl nepilnamečio M. D.“ (el. bylos, I tomo, b. l. 145) ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2017 m. kovo 29 d. aktas A715-1701/17(2.13.2.29-ADl 5) (el. bylos, I tomo, b. l. 146) patvirtina, kad ieškovės kartu su nepilnamečiu sūnumi faktinė gyvenamoji vieta yra ne deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 25 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė I. D. patvirtino, kad visą laiką gyveno ir gyvena Vilniaus rajone (g. į. 2 min. 50 sek.).Pareikštu ieškiniu, be kitų reikalavimų, ieškovė I. D. prašė padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, butą priteisiant ieškovei. Atsakovas santuokos nutraukimo byloje patikslintu priešieškiniu, be kitų reikalavimų, prašė padalinti sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, butą priteisiant atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Taigi, santuokos nutraukimo byloje sprendžiamas buto, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, padalijimo klausimas.Ieškovė atskirajame skunde nurodė, kad santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, atsakovas M. D., laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 6 d., kai sirgo ieškovės ir atsakovo nepilnametis sūnus M. D. ir, kai ieškovė buvo išvykusi slaugyti sūnaus pas savo tėvus, pakeitė buto durų spyną. Tokiu būdu atsakovas užkirto ieškovei galimybę patekti į bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį butą ir juo naudotis pagal savo bei nepilnamečio sūnaus poreikius. Ieškovės teigimu, atsakovas raktų nuo pakeistos buto durų spynos ieškovei nedavė. Atsakovas santuokos nutraukimo byloje kartu su priešieškiniu pateikė antstolio D. K. 2017 m. gruodžio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 174/17/126 (el. bylos, III tomo, b. l. 153-159). Minėtame protokole nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 11 d., 16 val. 00 min., adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliekamas faktinių aplinkybių konstatavimas, kurio metu fiksuota, kad šio namo bute Nr. 53, gyvena M. D.. Antstolis, spręsdamas iš bute esančių asmeninių daiktų – higienos priemonių, rūbų, kitų buities daiktų, nurodė, kad galima daryti išvadą, jog bute yra gyvenama vieno žmogaus, galimai M. D.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 straipsnio norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Iš CK 3.65 straipsnio turinio matyti, kad jis yra skirtas ne tik užtikrinti sklandų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ir apsaugoti sutuoktinių ir jų vaikų interesus iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Taip pat pažymėtina, kad atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas M. D. neginčija ieškovės atskirajame skunde nurodytų CK 3.65 straipsnio taikymo argumentų. Tai yra, atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nepateikė teismui argumentų, dėl kurių minėta norma nagrinėjamu atveju negalėtų būti taikoma.CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad butas šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Šis turtas tarp šalių nepadalintas. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, taigi, sutuoktiniai turi teisę bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklausančiu turtu naudotis lygiomis dalimis. Pagal CK 3.92 straipsnio 1 dalį turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Iki teismas sprendimu padalins šalių santuokoje įgytą turtą, šalys turi teisę jį valdyti ir juo naudotis, nepažeidžiant kito sutuoktinio teisės naudotis bendru turtu. Remdamasis santuokos nutraukimo byloje atsakovo pateiktu 2017 m. gruodžio 12 d. antstolio D. K. faktinių aplinkybių protokolu Nr. 174/17/126, kuriame nurodyta, kad antstolis, spręsdamas iš bute esančių asmeninių daiktų – higienos priemonių, rūbų, kitų buities daiktų, nurodė, kad galima daryti išvadą, kad bute yra gyvenama vieno žmogaus, galimai M. D., ir ieškovės pirmosios instancijos teismui bei pakartotinai apeliacinės instancijos teismui pateiktu vaizdo įrašu (kuris patvirtina, kad nėra galimybės turimu raktu patekti į butą Nr. 53), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą apie pagrįstą ieškovės teiginį, kad atsakovas pažeidžia jos teises naudotis butu (CPK 187 straipsnis). Konstatavimas, kad santuokoje įgyto turto naudojimosi tvarka pažeidžia vieno sutuoktinio teises, sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CK 3.65 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, neįpareigojęs atsakovo netrukdyti sutuoktinei naudotis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu butu, nepagrįstai neįvertino ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų bei faktinių aplinkybių ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė pagrįstų argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realią grėsmę esminiams jos interesams ir turtinėms bei asmeninėms neturtinėms teisėms, kuri galėtų kilti nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas byloje dėl santuokos nutraukimo. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas įpareigoti atsakovą netrukdyti naudotis butu, panaikintina (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Klausimas išspręstinas iš esmės, įpareigojant atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis butu kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas I. D. ir M. D. santuokos nutraukimo byloje. Teismo vertinimu, šios laikinosios apsaugos priemonės atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros.Kiti šalių pateikti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; kt.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Patenkinti ieškovės I. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Ipareigoti atsakovą M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) netrukdyti ieškovei I. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudotis butu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas I. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo byloje.