- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- e2S-2431-614/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14997-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mokėjimų priežiūros tarnyba“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria ieškovo V. J. ieškinys, pareikštas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ dėl skolos priteisimo, paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ 1 600,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ pateikė atsiliepimą, prašydama ieškinį palikti nenagrinėtą esant galiojančiai arbitražiniai išlygai, skirti ieškovui 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesine teise reikšti ieškinį, esant arbitražinei išlygai, priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Ieškovas V. J. pateikė teismui prašymą leisti iki 2022 m. rugsėjo 2 d. patikslinti ieškinį – papildomai pareikšti reikalavimą dėl sutarties sąlygos, nustatančios arbitražinę išlygą pripažinimo negaliojančia.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi nutarė netenkinti ieškovo V. J. prašymo dėl termino patikslintam ieškiniui pateikti nustatymo; ieškovo V. J. ieškinį palikti nenagrinėtą; grąžinti ieškovui V. J. 36,00 Eur žyminį mokestį; priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ iš ieškovo V. J. 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl advokato padėjėjo teisinės pagalbos.
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad ieškovas V. J. kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad 2022 m. sausio 17 d. su atsakovu sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2022/01/17, pagal kurią ieškovas atsakovui atlygintinai perleido reikalavimo teises, kylančias pagal 2014 m. spalio 20 d. išduotą vekselį. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2022/01/17 sąlygų 9.1 punkte numatyta, kad visi ginčai, kylantys iš šios sutarties turi būti sprendžiami tik šioje sutartyje numatyta tvarka. Sutarties sąlygų 9.2 ir 9.3 punktuose numatyta, jog visus kilusius ginčus šalys sprendžia tarpusavio derybų būdu, o jei ginčai neišsprendžiami per 30 dienų nuo derybų pradžios, šalys gali perduoti ginčą spręsti arbitražui; numatyta arbitražo vieta Stokholmas, Švedija.
Atsiliepimas
6. Teismas nurodė, kad ieškovas reikšdamas ieškinį teisme išreiškė savo valią ginčą spręsti ne arbitraže, o teisme, todėl teismas ieškinį priėmė. Tačiau atsakovė atsiliepime į ieškinį pareiškė prieštaravimus ir nurodė, kad arbitražinis susitarimas yra galiojantis ir privalomas. Teismas sprendė, kad sutartyje sudaryto arbitražinio susitarimo atsisakius tik vienai iš šalių, arbitražinis susitarimas yra galiojantis ir privalomas, nes nėra suderintos šalių valios pakeisti sutartyje numatytą ginčo sprendimo būdą, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad susitarimas spręsti ginčą ne teismo tvarka yra suderintos šalių valios išraiška, kuri gali būti keičiama tiek raštu, tiek konkliudentiniais veiksmais (pavyzdžiui, abejoms šalims dalyvaujant teismo procese dėl ginčo, kuriam spręsti buvo sudarytas arbitražinis susitarimas), sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio pareiškimas pats savaime nėra piktnaudžiavimo procesine teise faktas. Teismo vertinimu, ieškovas inicijuodamas ginčo sprendimą teisme (ypač įvertinus mažą ginčo sumą) galėjo pagrįstai tikėtis, jog atsakovas dalyvaus teismo procese, taip atsisakydamas sudaryto arbitražinio susitarimo, todėl atsakovės prašymą dėl baudos ieškovui skyrimo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir tolesnio bylos nagrinėjimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodė, kad:
8.1. teismas pernelyg formaliai aiškino Sutartį. Sutarties 9.3 punkto turinys aiškintinas taip, jog jeigu šalys nuspręstų perduoti ginčą spręsti arbitražui, tokiu atveju arbitražo vieta būtų Stokholme, Švedijoje, o ne kitame mieste ar valstybėje. Tačiau nei Sutarties 9.3 punkte, nei kituose Sutarties punktuose nenustatyta, kad, siekiant išspręsti tarp šalių kilusius ginčus, tokių ginčų sprendimas būtų negalimas Lietuvos teismuose. Priimdamas nutartį, teismas turėjo aiškintis šalių tikruosius ketinimus, susijusius su Sutarties 9.3 punkto taikymu, tačiau to nepadarė;
8.2. teismas visiškai nepagrįstai suvaržė ieškovo teisę tikslinti ieškinio reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, nuspręsdamas, kad sutartyje sudaryto arbitražinio susitarimo atsisakius tik vienai iš šalių, arbitražinis susitarimas yra galiojantis ir privalomas, nes nėra suderintos šalių valios pakeisti sutartyje numatytą ginčo sprendimo būdą.
12. Ieškovas atskiruoju skundu ginčija skundžiamą nutartį, teigdamas, kad nei Sutarties 9.3 punkte, nei kituose Sutarties punktuose nenustatyta, kad, siekiant išspręsti tarp šalių kilusius ginčus, tokių ginčų sprendimas būtų negalimas Lietuvos teismuose. Priimdamas nutartį, teismas turėjo aiškintis šalių tikruosius ketinimus, susijusius su Sutarties 9.3 punkto taikymu, tačiau to nepadarė.
13. Pagal CPK 23 straipsnį ir Komercinio arbitražo įstatymo (toliau - ir KAĮ) 12 straipsnį, šalys turi teisę savo susitarimu perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokius ginčus dėl teisės, išskyrus tokius ginčus, kurie įstatymų nustatyta tvarka negali būti nagrinėjami arbitraže.
14. Arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Arbitražo jurisdikcija pagrįsta šalių dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principais. Šios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas yra šalių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus nagrinėti arbitražo teismui, kuriuo šalys ne tik suteikia teisę jų ginčą nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčo dalykų ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).
15. Taigi arbitražinio susitarimo sudarymas kartu reiškia, kad šalys atsisako nagrinėti tarpusavio ginčus teisme. Sudarytas arbitražinis susitarimas šalims privalomas ir jos negali vienašališkai jo keisti, taip pat negali jo pažeisti, t. y. kilus ginčui, rinktis vietoje arbitražo kitą, pavyzdžiui, teisminį ginčo sprendimo būdą. Galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, šalims yra privalomas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir jo būtina laikytis (pacta sunt servanda). Arbitražinis susitarimas yra privalomas ne tik jo šalims, bet ir teismui. Kai yra arbitražinis susitarimas, teismas privalo atsisakyti savo jurisdikcijos, jeigu bent viena šalis reikalauja, kad ginčas būtų sprendžiamas arbitraže (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010).
16. Vadinasi, esant galiojančiam arbitražiniam susitarimui ir bent vienos iš šalių (arbitražinio susitarimo kontrahentų) reikalavimui jį taikyti, ginčas iš esmės negali būti nagrinėjamas teisme. Teismas apsispręsti dėl ginčo arbitruotinumo, t. y. išsiaiškinti, ar ginčo šalių sudarytas arbitražinis susitarimas yra galiojantis ir vykdytinas, ar reiškiami reikalavimai patenka į arbitražinio susitarimo turinį (objektyvusis arbitruotinumo aspektas) ir kokia yra kitos bylos šalies pozicija dėl galimybės ginčą nagrinėti teisme (subjektyvusis arbitruotinumo aspektas), turi dar ieškinio priėmimo stadijoje (CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Analogiška nuostata nustatyta KAĮ redakcijos 11 straipsnio 1 dalyje. KAĮ 11 straipsnio 1 dalyje ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu ieškinio priėmimo stadijoje teismas neišsiaiškino, kad tarp šalių kilęs ginčas yra arbitruotinas, teismas tokį ieškinį turi palikti nenagrinėtą.
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2022/01/17 sąlygų 9.1 punkte numatyta, kad visi ginčai, kylantys iš šios sutarties turi būti sprendžiami tik šioje sutartyje numatyta tvarka. Sutarties sąlygų 9.2 ir 9.3 punktuose numatyta, jog visus kilusius ginčus šalys sprendžia tarpusavio derybų būdu, o jei ginčai neišsprendžiami per 30 dienų nuo derybų pradžios, šalys gali perduoti ginčą spręsti arbitražui; numatyta arbitražo vieta Stokholmas, Švedija. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių sudarytas arbitražinis susitarimas atitinka KAĮ 10 straipsnio reikalavimus, t. y. arbitražinis susitarimas įformintas kaip arbitražinė išlyga, įrašyta Sutartyje (KAĮ 10 straipsnio 1 dalis), kuri sudaryta raštu ir pasirašyta abiejų šalių atstovų (KAĮ 10 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Taip pat byloje nenustatyta, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl skolos priteisimo negalėtų būti arbitruojamas dėl subjektinio ar objektinio arbitruotinumo (KAĮ 12 straipsnis). Todėl atsakovei atsiliepime į ieškinį pareiškus prieštaravimus ir nurodžius, kad arbitražinis susitarimas yra galiojantis ir privalomas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą.
18. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
19. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Atmetus atskirąjį skundą, ieškovui nėra atlyginamos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.