- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-18
- Bylos Nr.
- e2A-1979-864/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25800-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Donata Kravčenkienė, Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 2.6.8.4Preliminarioji sutartis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Astos Pikelienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui A. Š. dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. P. (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. Š. 14 150 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas paaiškino, kad 2021 m. gegužės 28 d. tarp šalių buvo sudaryta Preliminarioji buto, automobilio stovėjimo vietos ir dviračių saugyklos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. AŠ/A (toliau ir Preliminarioji sutartis), pagal kurią šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį 2021 m. liepos 29 d., kurios pagrindu atsakovas parduos, o ieškovas nupirks už 141 500 Eur butą, esantį (duomenys neskelbtini), 3/922 dalį automobilio stovėjimo aikštelės, 1/992 dalį dviračių saugyklos. Nurodė, kad pasirašius Preliminariąją sutartį ieškovas pervedė atsakovui sutartyje nurodytą 14 150 Eur dydžio avansą, įvardintą rankpinigiais. Nurodė, kad artėjant pagrindinės sutarties sudarymo terminui, atsakovas pradėjo keisti Preliminariosios sutarties sąlygas, kaltinti ieškovą susitarimu su atsakovo brokeriu su tikslu atsakovą apgauti. Ieškovo teigimu, tokie kaltinimai nepagrįsti, nes ieškovas nepažinojo atsakovo brokerio ir su juo nesitarė. Paaiškino, kad Preliminarioji sutartis buvo pasirašyta atsakovo namuose, pasirašyme dalyvavo penki asmenys (ieškovas, jo sutuoktinė, atsakovas bei jo sutuoktinė ir brokeris). Ieškovo manymu, atsakovas nusprendė parduoti butą už didesnę kainą, todėl pradėjo ieškoti priežasčių pagrindinei sutarčiai nesudaryti. Nurodė, jog prieš pasirašant Preliminariąją sutartį šalys buvo susitarusios, kad atsakovas palieka laisvai pastatomus baldus parduodame bute už tą pačią kainą, šią aplinkybę brokeris savo ranka įrašė į sutartį. Pažymėjo, kad atsakovas persigalvojo ir pradėjo reikalauti už baldus papildomai sumokėti bei nurodė, kad priešingu atveju, galima nepirkti baldų. Ieškovas nurodė, kad nepaisant susitarimo pirkti butą su baldais, ieškovas sutiko pirkti butą be baldų. Paaiškino, kad dėl kitos sąlygos keitimo, kuri buvo įrašyta į Preliminariąją sutartį, t. y. notarinių mokesčių paskirstymo, ieškovas nesutiko, taip pat nesutiko ir mokėti komunalinius mokesčius už butą nuo Preliminariosios sutarties sudarymo. Ieškovo teigimu, jam sutikus pirkti butą be baldų, atsakovas vis tiek nesutiko sudaryti pagrindinės sutarties reikalaudamas, jog ieškovas pirktų butą su baldais už papildomą kainą. Ieškovo nuomone, toks Preliminariosios sutarties sąlygų keitimas ir atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį laikytini sutarties pažeidimu dėl kurio nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, todėl atsakovui pagal Preliminariosios sutarties 6.1 punktą kilo pareiga sumokėti 14 150 Eur baudą. Pažymėjo, kad atsakovas grąžino ieškovui jo sumokėtą avansą, bet nesumokėjo netesybų. Teigė, kad ieškovas patyrė nuostolius dėl nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, nes, siekdamas tinkamai įvykdyti sutartį ieškovas pardavė vertybinius popierius, be to, prarado galimybę nusipirkti kitą tuo metu rinkoje buvusį turtą už tuo metu rinkoje buvusias kainas, kurios, kaip žinia, išaugo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. Š. (toliau ir atsakovas) atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys pasirašė Preliminariąją sutartį, kurią pateikė atsakovas, tuo tarpu ieškovas pateikė teismui netinkamą sutartį, nes joje pakeistas tekstas – ranka padaryti papildomi įrašai. Atsakovas tokiam ieškovo pateiktos sutarties tekstui nepritarė. Paaiškino, kad ieškovas tinkamai įvykdė savo prievolę ir sumokėjo 14 150 Eur rankpinigius, tačiau iki 2021 m. liepos 29 d. ieškovas privalėjo sumokėti 127 350 Eur parduodamo turto kainą, bet šios prievolės neįvykdė, todėl tai laikytina esminiu Preliminariosios sutarties pažeidimu ir pagrindu nutraukti ją nutraukti. Pažymėjo, kad atsakovas su ieškovu pasirašė Preliminariąją sutartį be jokių prierašų apie baldus ir daiktus, be to, atsakovas nebuvo įgaliojęs brokerio daryti sutarties pakeitimus. Paaiškino, kad šalys 2021 m. liepos 29 d. atvyko į notarų biurą pasirašyti pagrindinės sutarties, kur ieškovas nurodė atsakovui, jog jis turi perduoti ir baldus. Atsakovui toks susitarimas buvo nesuprantamas. Teigė, kad nors ieškovas nebuvo pervedęs visos pinigų sumos, atsakovas ir vėliau sutiko parduoti ieškovui butą. Galiausiai, šalims nepavykus susitarti, atsakovas grąžino ieškovui jo sumokėtus rankpinigių.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovas A. P. nurodė, jog buto apžiūros metu buvo susitarta pirkti butą su baldais. Teigė, kad Preliminariosios sutarties tekstas buvo atspausdintas atsakovo namuose, tačiau perskaitęs sutarties tekstą atsakovas nurodė, kad neįrašytas pardavėjo banko sąskaitos numeris ir nenurodyta, kas bus su bute esančiais baldais. Paaiškino, kad brokeris V. V. ranka įrašė į vieną sutarties egzempliorių nurodytas sąlygas matant atsakovui. Pažymėjo, kad atvykus sudaryti pagrindinės sutarties į notarų biurą, atsakovas nesutiko pasirašyti sutarties, pradėjo reikalauti apmokėti notarinius mokesčius, komunalines paslaugas ir baldų kainą. Ieškovas nurodė, kad notarės parengtas sutarties projektas buvo be baldų ir ieškovui tiko tokios sąlygos.
5. Teismo posėdžio metu atsakovas A. Š. nurodė, kad jam sukėlė įtarimų tai, jog brokeris paskelbė skelbimą apie parduodamą butą ir tą pačią dieną informavo atsakovą apie rastą pirkėją. Paaiškino, kad Preliminariosios sutarties projektą parengė brokeris ir atsiuntė į atsakovo sutuoktinės elektroninį paštą. Teigė, kad brokeris darė spaudimą pasirašyti kuo greičiau, tuo tarpu atsakovas neturėjo galimybės tinkamai įvertinti sutarties sąlygų ir pasirašė neįsigilinęs. Teigė nežinojęs apie kitame sutarties egzemplioriuje papildomai ranka įrašytas sąlygas. 2021 m. liepos 8 d. buvo nuvykęs pas notarę, išsireikalavo ieškovo turimą sutarties egzempliorių ir ten pamatė prierašus su ranka. Teigė, kad siūlė ieškovui tartis iš naujo, tačiau vėliau nusprendė parduoti butą ieškovui. Nurodė, jog atvykęs į notarų biurą sutarties pasirašymui paklausė ieškovo, kodėl jis nepervedė visos už butą mokėtinos kainos, tačiau ieškovas neatsakė. Atsakovas teigė supratęs, jog norima jį apgauti. Pažymėjo, kad pasirašydamas Preliminariąją sutartį suprato, jog parduoda butą už nurodytą kainą be baldų. Paaiškino, kad pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė, nes jam nebuvo sumokėti pinigai. Nurodė, jog notarų biure norėjo parduoti butą be baldų, o baldus įforminti papildomu aktu nekeičiant kainos. Notarų biure reikalavo ieškovo pirkti laisvai pastatomus baldus, kurių kaina 2 000 Eur, bet teigė galėjęs sudaryti sutartį ir be baldų. Supratęs, jog sandoris neįvyks, išvyko iš notaro ir grąžino ieškovui avansą.
6. Teismo posėdžio metu liudytojas V. V. nurodė, jog atsakovas paprašė liudytojo padėti parduoti butą. Nurodė, kad po 3 dienų atsirado pirkėjas ir prasidėjo derybų procesas. Teigė, kad atsakovas nebuvo apsisprendęs dėl bute esančių baldų ir kaip jie bus parduodami. Preliminarioji sutartis buvo ruošiama atsakovo namuose ir tai buvo jo parengtas šablonas. Galiausiai buvo susitarta dėl pardavimo su baldais ir liudytojas viename sutarties egzemplioriuje ranka padarė įrašą dėl baldų ir banko sąskaitos, tuomet šalys pasirašė sutartį. Nurodė, jog po 5 dienų gavo atsakovo raštą, kad atsakovas buvo apgautas.
7. Teismo posėdžio metu liudytoja A. Č. – Š. paaiškino, jog atsakovas yra jos sutuoktinis. Teigė, kad Preliminariosios sutarties pasirašymo dieną ji nematė, kaip sutartyje atsirado įrašas apie baldus. Nurodė, kad iki pagrindinės sutarties sudarymo ėjo pas notarę pasitarti dėl to, kokių dokumentų reikia, ir buvo pranešta, jog prie pagrindinės sutarties reikia papildomai sudaryti baldų perdavimo aktą. Nurodė, kad atsakovas paruošė tokį aktą. Atsakovui susitikus su ieškovu, atsakovas pamatė ieškovo sutarties egzemplioriuje įrašą dėl baldų ir jam kilo nepasitikėjimas, nuėjo konsultuotis su advokatu. Galiausiai nusprendė, jog parduos butą su baldais. Paaiškino, kad atvykus pas notarę pasirašyti pagrindinės sutarties, ten apie 1,5 val. vyko diskusija. Liudytojos teigimu, buvo tarsi provokuojama, jog atsakovas pasakytų, kad nesutinka parduoti ir tai filmuojama, tuo tarpu atsakovas siūlė įvairius pirkimo variantus.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu liudytoja (notarė) Jūratė Mockuvienė paaiškino, jog 2021 m. liepos 29 d. turėjo tvirtinti nekilnojamojo turto sandorį, tačiau sandoris neįvyko dėl šalių nesusitarimo. Notarės paruoštame pagrindinės pirkimo-pardavimo variante baldai nebuvo atskirai aptarti. Paaiškino, kad šalims kilo klausimas dėl baldų ir notarė pasiūlė tai įforminti atskiroje sutartyje. Teigė, kad apie nesumokėtus pinigus nebuvo kalbama. Nurodė, kad derybų metu buvo aptariamas baldų klausimas, o paskui pasakyta, jog baldų nėra ir jie išvežti. Notarė teigė siūliusi šalims atidėti pagrindinės sutarties sudarymą. Pažymėjo, kad derybų metu atsakovas buvo labiau linkęs atsisakyti sudaryti sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo 14 150 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 218 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje yra pateikti du Preliminariosios sutarties egzemplioriai, kurie skiriasi dėl viename egzemplioriuje, kurį turėjo ieškovas, papildomai ranka padarytų įrašų. Teismas nustatė, jog Preliminariosios sutarties tekstas buvo parengtas V. V., kuris buvo atsakovo pasitelktas asmuo buto pardavimui. Sutarties pasirašymo metu šalys taip pat aptarinėjo klausimą dėl bute esančių baldų ir dėl jų vyko derybos. Įrašus ranka ant vieno sutarties egzemplioriaus padarė V. V. Teismas vertino, kad nagrinėjamoje byloje esant dviem iš dalies skirtingiems Preliminariosios sutarties egzemplioriams bei įvertinus tai, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ką apėmė šalių susitarimas, be to, dėl įrašų padarymo nėra papildomų žymų ir šalių parašų, laikytina, kad byloje įrodyta, jog tarp šalių buvo sudarytas ir galiojo Preliminariosios sutarties egzempliorius, kuriame nebuvo padarytų prierašų ranka ir, atitinkamai, tarp šalių nebuvo susitarimo dėl paliekamų visų laisvai pastatomų baldų ir daiktų. Teismas sprendė, jog kiek tai susiję su įrašų padarymu, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog egzistuoja nusikalstamos veiklos požymiai, todėl teismas netenkino atsakovo prašymo dėl atskirosios nutarties priėmimo ir jos išsiuntimo teisėsaugos institucijoms.
11. Teismas nustatė, kad nuo Preliminarios sutarties pasirašymo 2021 m. gegužės 28 d. iki joje numatytos pagrindinės sutarties sudarymo 2021 m. liepos 29 d., tarp šalių vyko bendravimas, kurio metu atsirado nesutarimai dėl būsimos buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Teismas akcentavo, kad 2021 m. liepos 28 d. elektroniniu paštu notarė Jūratė Mockuvienė šalims išsiuntė parengtą buto pirkimo-pardavimo sutarties projektą, kuriame nebuvo nurodytos sąlygos dėl bute esančių baldų. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas nebuvo sumokėjęs atsakovui 127 350 Eur likusios buto kainos, be to, ieškovas šią pinigų sumą turėjo ir prieš sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, todėl galėjo pervesti atsakovui notarų biure. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės apie tarp šalių kilusį ginčą ir atsakovo elektroninių laiškų turinį leido atsakovui abejoti, ar pagrindinė sutartis iš viso bus sudaryta, todėl ieškovas turėjo pagrindą pakankamai didelės pinigų sumos nemokėti neįsitikinęs, jog pagrindinė sutartis bus sudaroma. Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat, išskyrus atsakovo ir jo sutuoktinės paaiškinimus, nėra jokių kitų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog atsakovas notarų biure reiškė pretenzijas ieškovui dėl nesumokėtos buto kainos ir dėl to atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Priešingai, byloje pateikti šalių surašyti elektroniniai laiškai po nesudarytos sutarties, garso ir vaizdo įrašas, notarės Jūratės Mockuvienės paaiškinimai pagrindžia, jog atsakovas notaro biure nereiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl nesumokėtos buto kainos. Dėl to teismas laikė nepagrįstais atsakovo argumentus dėl buto kainos neapmokėjimo, kaip pagrindo atsisakyti sudaryti sutartį.
12. Sprendime pažymima, kad notaro biure dalis tarp šalių įvykusio ginčo yra užfiksuota garso ir vaizdo įrašuose. Teismas, vertindamas šiuos įrodymus, nesuteikė jiems aukštesnės įrodomosios galios, ir juos vertino atsižvelgdamas, jog juose nėra užfiksuotas visas tarp šalių kilęs ginčas, o tik tam tikra jo dalis. Teismas pažymėjo, jog tai, kad įrašai buvo padaryti negavus atsakovo sutikimo ir apie tai jo neinformavus, nesudaro pagrindo juos laikyti netinkamais įrodymais ir jais nesivadovauti. Įvertinęs aptartus įrodymus teismas pripažino, jog po Preliminariosios sutarties sudarymo, atsakovui iš esmės netiko joje numatyta buto kaina, todėl atsakovas pradėjo reikšti įtarimus savo nekilnojamojo turto brokeriui liudytojui V. V. Atsakovas, pripažinęs, jog turi patirties sudarant nekilnojamojo turto sandorius, turėjo suprasti, jog vienašališkai Preliminariojoje sutartyje nurodytos kainos negalės pakeisti, o atsisakęs sudaryti pagrindinę sutartį, turės sumokėti baudą. Teismo nuomone, tolesni atsakovo veiksmai rašant elektroninius laiškus pagrindžia, jog atsakovas, siekdamas sumažinti turimas išlaidas ir padidinti kainą, pradėjo teikti ieškovui reikalavimus dėl kitokios tvarkos notarinio mokesčio mokėjimo, papildomo apmokėjimo už komunalinius mokesčius ir kita.
13. Teismas papildomai pažymėjo, kad šalims atvykus į notarų biurą, prieš tai buvo parengtas pirkimo-pardavimo sutarties projektas, kuriame baldų perleidimas nebuvo nurodytas. Garso įraše girdėti, jog ieškovas siūlo atsakovui sudaryti pagrindinę sutartį be baldų, bet atsakovas nors tiesiogiai nesako, jog nesudarinės tokios sutarties, bet iš ieškovo reikalauja papildomai pasirašyti aktą dėl baldų ir pirkti baldus už papilomą atsakovo vienašališkai nustatytą kainą. Tokius atsakovo veiksmus teismas laikė nepagrįstu atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį.
14. Teismas akcentavo, jog 2021 m. liepos 29 d. mokėjimu grąžindamas iš ieškovo gautas pinigines lėšas, atsakovas mokėjimo paskirtyje nurodė: „Gražinami rankpinigiai pagal preliminariąją sutartį Nr. AŠ/A A. P. atsisakius sudaryti papildomą sutartį integruotiems baldams ir t. t.“. Teismas nurodė, kad šiame tekste nėra nurodytos byloje atsakovo įrodinėjamos aplinkybės apie sutarties nesudarymą, nes ieškovas nesumokėjo buto kainos, o nurodytos aplinkybės papildomai pagrindžia, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, nes ieškovas nesutiko su atsakovo papildomais reikalavimais dėl baldų. Taigi nustačius, jog pagrindinė sutartis nesudaryta nepagrįstai atsakovui atsisakius ją sudaryti, remiantis Preliminariosios sutarties 6.1 punktu, atsakovui kilo pareiga ieškovui sumokėti 14 150 Eur baudą, kurią teismas ir priteisė ieškovo naudai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atsakovas (apeliantas) A. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:
15.1. Kritiškai vertina sprendimo motyvą, kad teismo nustatytos aplinkybės apie tarp šalių kilusį ginčą ir atsakovo elektroninių laiškų turinį leido ieškovui abejoti, ar sutartis bus sudaryta. Pažymi, kad teismas rėmėsi šalių susirašinėjimu, kaip pagrindžiančiu apelianto kaltę dėl neįvykusio sandorio, tačiau šalių susirašinėjimas prasidėjo po to, kai apeliantas sužinojo apie pakeistą Preliminariąją sutartį.
15.2. Nors teismas pripažino ieškovo teisę keisti atsiskaitymo su atsakovu tvarką, tačiau apeliantas turi teisę jam priimtinu būdu realizuoti pinigų pervedimo patikrinimą. Pabrėžia, kad įstatymai nenumato piliečiui prievolės naudotis mobiliųjų telefonų programėlėmis, bankomatais ar kitais būdais, tuo tarpu šiuo atveju pasirinktas atsiskaitymo būdas pagal apelianto sveikatos būklę yra teisėtas. Apeliantas teigia, kad teismas neturėjo teisės aiškinti Preliminariosios sutarties 2.2. punkto sąlygos kitaip negu buvo susitarę šalys. Nurodo, kad ieškovas turėjo pareigą sumokėti kainos likutį (127 350 Eur) prieš pasirašant sutartį, o apeliantas turėjo prievolę pasirašyti sutartį tik gavęs sumokėtą kainos likutį, o ne kaip interpretavo teismas, prieš pat pagrindinės sutarties sudarymą. Pažymi, kad jeigu teismas pripažino ieškovo teisę nemokėti likusios kainos neįsitikinus, jog pagrindinė sutartis bus sudaroma, tai tokiu atveju ieškovas turėjo sumokėti pinigus tik po sutarties pasirašymo. Teigia, kad tokiu būdu teismas pakeitė sutartyje numatytą kainos mokėjimo tvarką.
15.3. Pasisakydamas dėl integruotų baldų ir technikos apeliantas pabrėžia, kad pagal parengtos notarinės pirkimo-pardavimo sutarties projekto 8.10 punktą, pardavėjas pareiškia, kad parduodami daiktai yra atlaisvinti. Akcentuoja, kad ieškovas derybų metu išreiškė valią pirkti turtą su baldais arba be baldų ir tai turi esminę reikšmę. Apelianto nuomone, ieškovo vengimas aptarti integruotų baldų klausimą yra nepagrįstas, nes šio klausimo neaptarimas sukelia prielaidą kilti teisminiams ginčams. Paaiškina, kad baldai yra integruoti į buto konstrukcijas ir jų ardymas pakenktų parduodamo buto kokybei ir vertei.
15.4. Byloje pateiktas garso ir vaizdo įrašas neatitinka tikrovės, nes notarų biure paskirtas susitikimas 11:00 val. notarų kontoroje vyko ne 10 min., o 60 min., kadangi 12:00 val. paskirtas jau kitas sandoris. Teigia, kad visas 60 min. vykusio susitikimo įrašas teismui nepateiktas, kad objektyviai galima būtų vertinti visą susitikimo eigą, nes pateiktas įrašas yra iškarpytas ir sumontuotas. Apeliantas (įrašo laikas nuo 9 min.) siūlė ieškovui spręsti klausimą dėl integruotų baldų ir buitinės technikos neatlygintino perdavimo susitarimo pasirašymo, tuo tarpu ieškovas laikė galiojančiu Preliminariosios sutarties egzempliorių su suklastotu įrašu „Paliekami visi laisvai pastatomi baldai ir daiktai“ ir reikalavo jį vykdyti. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. sausio 12 d., apklaustas liudytojas V. V. davė parodymus, kad įrašą padarė jis ieškovo prašymu. Apelianto teigimu, ieškovo pateikti notaro kontoroje 2021 m. liepos 29 d. vykusių derybų fragmentai negali būti patikimu įrodymu sprendžiant apelianto kaltės klausimą. Pabrėžia, kad garso įrašas, padarytas asmeniui nežinant, užduodant provokuojančius klausimus, negali būti laikomas leistinu įrodymu.
15.5. Apeliantas mano, kad ieškinys turėjo būti atmestas, nes jo elgesys buvo nulemtas objektyvių priežasčių (kitos šalies neteisėtų veiksmų, apelianto sveikatos būklės ir kita). Teigia, kad apeliantas nesiekė praturtėti ir į ieškovo sąskaitą gražino sumokėtą avansą bei siūlė spręsti klausimą derybų būdu. Nurodo, kad teismas pateisino sutarties klastojimą, ieškovą atleido nuo sutarties vykdymo, t. y. nuo likusios kainos sumokėjimo, o atsakovui paskyrė baudą, nors ieškovas suklastojo Preliminariąją sutartį.
Atsiliepimas
16. Ieškovas A. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad:
16.1. Atmestini apelianto argumentai, kad Preliminariojoje sutartyje nesant nurodytų integruotų baldų ir buitinės technikos tapo neaišku, ar parduodamo turto kaina sumažėtų ar ne. Nurodo, kad atsakovo patalpintame skelbime buvo nurodyta, kad butas parduodamas su integruotais baldais ir buitine technika, todėl akivaizdu, kad buto vertę sudaro ir buto įrengimas, jame sumontuoti baldai ir kita. Pažymi, kad tarp šalių nekilus diskusijų dėl baldų Preliminariosios sutarties pasirašymo metu, abi šalys turėjo suprasti ir suprato, kad buto kaina apima ir aptartus daiktus. Pasak ieškovo, pasirašant Preliminariąją sutartį jam kilo klausimas tik dėl laisvai pastatomų baldų, kuriuos jis matė apžiūrėdamas parduodamą butą, t. y., ar jie įeina į turto kainą ir bus palikti bute. Teigė, kad laisvai pastatomi baldai nebuvo aiškiai įvardinti skelbime, tačiau apžiūrint butą ieškovui buvo pasakyta, kad jie taip pat įeina į buto kainą. Dėl šios priežasties ieškovas, perskaitęs Preliminariąją sutartį, paprašė įrašyti patikslinimą, kad laisvai pastatomi baldai taip pat paliekami bute už bendrą suderėtą kainą. Apeliaciniame skunde atsakovas dar kitaip pateikia įvykių versiją, derindamas ją prie įrodytų aplinkybių, prieštaravusių ankstesniems jo pareiškimams, tačiau tai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamu sprendimu.
16.2. Apeliantas pats pripažino, kad norėjo pakeisti Preliminariosios sutarties sąlygas, perkeldamas ieškovui pareigą sumokėti komunalinius mokesčius, susidariusius iki turto pardavimo ir perdavimo ieškovui bei visus notarinius mokesčius, ko nebuvo numatyta Preliminariojoje sutartyje. Pažymi, kad apeliantas atskleidė, jog norėjo gauti didesnę kainą už butą, nurodydamas, kad buvo nepagrįstai, su apeliantu nederinus, sumažinta turto pardavimo kaina. Visa tai patvirtina, kad apeliantas atsisakė parduoti turtą už Preliminariojoje sutartyje sulygtą kainą dėl to, kad nusprendė parduodamo turto kainą padidinti. Tuo tarpu ieškovas nurodo, kad neturėjo jokių motyvų nepirkti buto, nes buvo pirkimui visiškai pasirengęs, turtas jam tiko, buvo netoli nuo jo gyvenamosios vietos.
16.3. Priešingai nei teigia apeliantas, specialios garso ar vaizdo įrašymo įrangos ieškovas ir jo sutuoktinė notaro biure nenaudojo, tai buvo buitiniai mobilieji telefonai, be to, įrašus ieškovas bei jo sutuoktinė darė viešai, matant apeliantui ir jo sutuoktinei. Teigia, kad apeliantas nepagrįstai nurodė, jog įrašai yra iškarpyti ir sumontuoti, be to, pirmosios instancijos teisme atsakovas neginčijo įrašų autentiškumo. Pažymi, jog tai, kad įrašuose užfiksuotas ne visas buvimo pas notarą laikas, nereiškia, kad įrašai neturi įrodomosios galios.
16.4. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad Preliminarioji sutartis po šalių pasirašymo buvo suklastota ir negalioja. Teismas laikė, jog tarp šalių nebuvo susitarimo dėl laisvai pastatomų baldų ir daiktų dėl įrašo ranka trūkumų, tačiau tokiu būdu laikė nenustatytu vienos sutarties sąlygos buvimą, o ne negaliojančia visą sutartį.
16.5. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas pripažino ieškovui teisę keisti atsiskaitymo su apeliantu tvarką. Atitinkama teismo išvada nereiškia atsiskaitymo tvarkos keitimo, nes tokia sąlyga buvo numatyta Preliminariojoje sutartyje, ir teismas įvertino jos turinį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
18. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta tenkinti ieškinį dėl baudos, numatytos nekilnojamojo daikto preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje, priteisimo, nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties.
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
20. Apeliantas (atsakovas) apeliacinės instancijos teismui 2022 m. rugsėjo 28 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės išdėstyti argumentai dėl to, kas, atsakovo įsitikinimu, lėmė pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymą.
21. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį (atskirąjį) skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti (CPK 323 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022).
22. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo pateiktais rašytiniais paaiškinimais vertina, kad šiais paaiškinimais yra siekiama papildyti apeliacinio skundo argumentus, papildomai pasisakant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)pagrįstumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija apelianto pateiktų rašytinių paaiškinimų nepriima ir nevertina.
23. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas teikia šiuo įrodymus: 2021 m. spalio 18 d. notarinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, 2021 m. spalio 18 d. perdavimo-priėmimo dėl integruotų baldų susitarimą, 2021 m. spalio 18 d. bankinio mokėjimo pavedimo kopiją, 2021 m. rugsėjo 17 d. avansinį susitarimą. Apeliantas teikiamų įrodymų prijungimo būtinumą motyvuoja tuo, kad teismas skundžiamame sprendime paminėjo, jog apeliantas, nesudarydamas pagrindinės sutarties su ieškovu, siekė brangiau parduoti turtą. Nesutikdamas su atsakovo procesiniu prašymų dėl naujų įrodymų prijungimo ieškovas nurodo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nes aplinkybę, kad atsakovas siekė turtą parduoti brangiau, šalys įrodinėjo pirmosios instancijos teisme, todėl šiam teismui galėjo susijusius įrodymus. Ieškovo nuomone, nėra sąsajos tarp teikiamų įrodymų ir nagrinėjamo ginčo, o vien aplinkybė, kad atsakovas nepardavė buto brangiau, savaime nereiškia, jog neturėjo tokio siekio.
24. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
25. Šiuo atveju apeliantas nenurodė, dėl kokių priežasčių negalėjo pateikti minėtų įrodymų pirmosios instancijos teisme. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, teikiami įrodymai yra pertekliniai, be to, įrodymų pateikimo ir, atitinkamai, jų priėmimo būtinybė šiuo atveju neegzistuoja, kadangi apelianto teikiami įrodymai neturi jokios esminės reikšmės teisingam pirmosios instancijos teismo sprendimo įvertinimui bei atsakovo įrodinėjamoms aplinkybėms dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo priežasčių pagrįsti. Nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai kitų duomenų, kurie leidžia įvertinti, dėl kurios šalies atsakomybės buvo nesudaryta pagrindinė sutartis. Atsižvelgiant į tai, apelianto teikiami nauji įrodymai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.
Dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo ir baudos priteisimo
26. Byloje nustatyta, kad ieškovo (pirkėjo) ir atsakovo (pardavėjo) 2021 m. gegužės 28 d. buvo sudaryta Preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovas nupirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini), automobilio stovėjimo aikštelės 3/922 dalį, dviračių saugyklą 1/992. Notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminą šalys numatė iki 2021 m. liepos 29 d. (Preliminariosios sutarties 4 punktas). Preliminariojoje sutartyje šalys sulygo, kad turto pardavimo kaina yra 141 500 Eur. Taip pat nustatė, kad pirkėjas sumoka 14 150 Eur dydžio rankpinigius. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2021 m. gegužės 28 d. bankiniu mokėjimo pavedimu sumokėjo atsakovui nurodytą sumą. Preliminariosios sutarties 2.2. punkte numatyta, kad likusią turto kainą (127 350 Eur) iki pagrindinės sutarties pasirašymo. Sutarties šalys įtvirtino, kad tuo atveju, jeigu pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma dėl pardavėjo kaltės, pastarasis turi grąžinti pirkėjui rankpinigius ir sumokėti 14 150 Eur baudą (Preliminariosios sutarties 6.1. punktas).
27. Bylos duomenimis, iki 2021 m. liepos 29 d. pagrindinė sutartis ginčo šalių nebuvo sudaryta, nes nurodyta data šalims susitikus notarų biure tarp šalių kilo ginčas, kas sąlygojo pagrindinė sutarties nesudarymą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2021 m. liepos 29 d. atsakovas grąžino ieškovui 14 150 Eur rankpinigius. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje buvo pateikti du Preliminariosios sutarties egzemplioriai: ieškovo turimame egzemplioriuje buvo papildomai ranka padaryti įrašai nurodant atsakovo banko sąskaitos numerį ir įrašant, jog „paliekami visi laisvai pastatomi baldai ir daiktai“. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme tarp šalių kilo ginčas dėl to, kuris Preliminariosios sutarties yra teisėtas ir galiojantis, tačiau skundžiamame sprendime nuspręsta, jog įvertinus tai, kad prie ranka padarytų įrašų nėra papildomų žymų ir šalių parašų, teismas laikė, jog tarp šalių buvo sudarytas ir galiojo Preliminariosios sutarties egzempliorius, kuriame nebuvo padarytų prierašų ranka. Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija minėtos pirmosios instancijos teismo išvados ir motyvų, todėl teisėjų kolegija dėl jų papildomai nepasisako.
28. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti, dėl kurios iš šalių kaltės nesudaryta pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis, nustatė, kad tai lėmė, viena vertus, aplinkybė, jog ieškovas nesutiko su atsakovo papildomais reikalavimais dėl baldų (ne)palikimo bute ir papildomo apmokėjimo už juos, antra vertus, atsakovas, siekdamas sumažinti turimas išlaidas ir padidinti buto kainą, pradėjo reikalauti ieškovo kitokios tvarkos notarinio mokesčio mokėjimo, papildomo apmokėjimo už komunalinius mokesčius ir kita. Teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pagrindinė sutartis nesudaryta būtent atsakovui nepagrįstai atsisakius ją sudaryti.
29. Apeliantas, nesutikdamas su nurodytu teismo ginčo situacijos vertimu, apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas derybų metu išreiškė valią pirkti turtą su baldais arba be baldų ir tai turi esminę reikšmę. Anot apelianto, ieškovo vengimas aptarti integruotų baldų klausimą yra nepagrįstas, nes šio klausimo neaptarimas sukelia prielaidą kilti teisminiams ginčams. Teigia, kad baldai yra integruoti į buto konstrukcijas ir jų ardymas pakenktų parduodamo buto kokybei ir vertei. Teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
30. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.165 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra pakankamai išplėtota. Joje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020).
31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Svarbu tai, kad nurodytos sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka vien nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021).
32. Taigi civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį (vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį), bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo. Tokią pačią išvadą leidžia daryti ir ginčo Preliminariosios sutarties 6.1. punkto nuostatos, pagal kurias atsakovo pareiga mokėti netesybas (baudą) kyla tik dėl nepagrįsto (kalto) vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį.
33. Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog ieškovas vengė aptarti integruotų baldų klausimą, kadangi būtent ieškovo turimame Preliminariosios sutarties egzemplioriuje buvo detalizuotas baldų klausimas, be to, byloje esantys liudytojų paaiškinimai pagrindžia, kad sutarties šalims susitikus notarų biure, buvo aktyviai ginčijamasi dėl baldų, esančių ginčo bute, likimo. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančių įrodymų visumą, vertina, kad tiek nuo šalių derybų pradžios, tiek ir šalių derybų metu, baldų, esančių parduodamame bute, klausimas, nebuvo tiek reikšmingas atsakovui, kad pastarasis siektų kokiu nors būdu atskirai jį reglamentuoti. Tai iš esmės patvirtina ta aplinkybė, jog pagrindinės sutarties pasirašymo dieną šalims atvykus į notarų biurą, prieš tai buvo parengtas pagrindinės sutarties projektas, kuriame baldų perleidimas atskirai nedetalizuotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai sudaro pagrindą išvadai, jog tam tikru momentu, dėl tikėtinai pasikeitusio apelianto subjektyvaus sandorio (jo sąlygų) vertinimo, apeliantas vienašališkai pradėjo siekti sutarties kainos pakeitimo ją padidinant. Tokie atsakovo veiksmai, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pasireiškė siekiu nustatyti kitokią notarinio mokesčio mokėjimo tvarką, reikalavimu dėl papildomo apmokėjimo už komunalinius mokesčius, taip pat siekiu atskirai reglamentuoti bute esančių baldų perleidimo klausimą.
34. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad derybų pradėjimas nereiškia, kad sutartis bus sudaryta, nes šalys gali nesusitarti dėl tam tikrų sutarties sąlygų ir dėl to nepasiekti numatomo rezultato – sutarties sudarymo. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti. Taip pat pažymėta, kad, pirma, šaliai draudžiama vesti derybas, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2009). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju byloje esantys šalių susirašinėjimai ir kiti bendravimą patvirtinantys įrodymai pagrindžia, kad šalių derybos buvo pakankamai toli pažengusios, tokiu būdu sukuriant butą ketinančiam įsigyti ieškovui lūkestį, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis bus iš tiesų sudaryta, tačiau atsakovui pradėjus keisti sutarties sąlygas kainos pagrindu, tarp šalių kilo ginčas, kuris galiausiai ir sąlygojo pagrindinės sutarties nesudarymą. Šiame kontekste sutiktina su skundžiamo sprendimo motyvu, jog apeliantas turėjo suprasti, kad vienašališkai Preliminarioje sutartyje nurodytos kainos negalės pakeisti, o atsisakęs sudaryti pagrindinę sutartį, turės pareigą sumokėti baudą.
35. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad apelianto nurodomos aplinkybės dėl jo sveikatos būklės, kurios nulėmė jo gebėjimą tam tikru momentu skirtingai suvokti Preliminariosios sutarties sąlygas, nepateisina apelianto atsisakymo vykdyti sudarytą Preliminariąją sutartį. Atsakovas yra veiksnus ir teisnus asmuo, be kita ko, kaip pats nurodė pirmosios instancijos teismui, turintis patirties komerciniuose santykiuose, todėl apeliantas turėjo suvokti, kad sudarytos sutarties reikia laikytis, o jei to nepadarys – jis gali patirti neigiamus padarinius. Pažymėtina, jog tokiu atveju, jeigu asmenims būtų leidžiama lengvabūdiškai persigalvoti, atsisakyti ir nevykdyti prisiimtų sutartinių teisinių įsipareigojimų, teisėje ir visuomeniniame gyvenime, komerciniuose santykiuose nebeliktų apibrėžtumo, iškiltų grėsmė civilinių santykių stabilumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo, sutarties išsaugojimo (lot. favor contractus) principams.
36. Apelianto teigimu, teismas neturėjo teisės aiškinti Preliminariosios sutarties 2.2. punkto sąlygos kitaip, negu buvo susitarę šalys. Pasak apelianto, ieškovas turėjo pareigą sumokėti kainos likutį (127 350 Eur) prieš pasirašant sutartį, o apeliantas turėjo prievolę pasirašyti sutartį tik gavęs sumokėtą kainos likutį, taigi teismas, aiškindamas priešingai, pakeitė sutartyje numatytą kainos mokėjimo tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsiskaitymo pagal Preliminariąją sutartį tvarka (jos vertinimas) neturi esminės reikšmės sprendžiant, dėl kurios šalies kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad ieškovas vengė sumokėti likusią sutarties kainą, be to, atsižvelgiant į tai, jog 2021 m. liepos 29 d. šalims atvykus pas notarę sudaryti pagrindinės sutarties ir tarp šalių kilus ginčui dėl tam tikrų sutarties sąlygų, tai, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, sudarė ieškovui pagrindą nemokėti likusios sutarties kainos neįsitikinus, kad pagrindinė sutartis nebus sudaryta šalių numatytu terminu. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad, kaip matyti iš liudytojų byloje duotų paaiškinimų, pagrindinės sutarties pasirašymo dieną tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties sąlygų, kiek tai susiję su baldų perleidimu ir, kaip nustatyta byloje, šis šalių konfliktas sąlygojo pagrindinės sutarties nesudarymą. Nurodytos aplinkybės pagrindu spręstina, jog šalims nesusitarus dėl pagrindinės sutarties sąlygų turinio, nėra pagrindo remtis ir analizuoti aplinkybės dėl likusios buto kainos (ne)sumokėjimo, kadangi iki šios sandorio dalies sutarties pasirašymo dieną nebuvo prieita.
37. Apeliantas taip pat kvestionuoja įrodymų leistinumą, teigdamas, kad garso ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas šalių ginčas notarės biure, padarytas asmeniui nežinant, užduodant provokuojančius klausimus, todėl negali būti laikomas leistinu įrodymu.
38. Teismų praktikoje išaiškinta, jog pagal CPK 177 straipsnio 3 dalį garso įrašai gali būti įrodinėjimo priemonė, jeigu jie padaryti nepažeidžiant įstatymų. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006).
39. Pažymėtina, jog atsakovas šioje byloje neneigė aplinkybės, kad vaizdo (garso) įraše užfiksuotas šalių ginčas notarės biure iš tiesų buvo. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrašus, nesuteikė jiems aukštesnės įrodomosios galios, ir juos vertino atsižvelgdamas, kad juose nėra užfiksuotas visas tarp šalių kilęs ginčas, o tik tam tikra jo dalis (fragmentas). Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad šiuo atveju svarbu ir tai, jog pateiktas įrašas patvirtina, jog atsakovas pareiškė, kad nori, jog ieškovas pasiimtų baldus ir daiktus bei nori, kad ieškovas juos įsigytų už papildomą kainą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju vertinant įrašą kitų byloje esančių įrodymų kontekste matyti, kad įraše užfiksuotos aplinkybės sutampa su liudytojų paaiškinimais, jog, viena vertus, sutarties pasirašymo dieną notarų biure tarp šalių iš tiesų kilo konfliktas dėl sutarties sąlygų, kita vertus, įrašas iš esmės patvirtina ir teismo posėdžio metu apklaustos notarės parodymus, pagal kuriuos atsakovas buvo labiau linkęs atsisakyti sudaryti sutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad byloje pateiktas įrašas, vertintinas visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste, neprieštarauja bylos medžiagai ir nesudaro pagrindo kitokiam faktinių aplinkybių vertinimui.
40. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo veiksmai laikyti nepagrįstu atsisakymu (vengimu) sudaryti buto pirkimo pardavimo sutartį pagal Preliminarios sutarties sąlygas, todėl skundžiamu sprendimu teismas pagrįstai priteisė ieškovo naudai šalių Preliminariojoje sutartyje numatytą baudą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
41. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, taip pat tinkamai taikė ginčui aktualias materialines ir proceso teisės normas. Savo ruožtu apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo apeliacinis skundas yra atmestas, ieškovas turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinančius dokumentai nurodė pateiksianti CPK nustatyta tvarka ir terminais. 2022 m. rugsėjo 7 d. teismui pateiktame prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas, ieškovas nurodo, jog iš viso patyrė 1000 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja 2022 m. liepos 7 d. sąskaita už teisines paslaugas bei bankinio mokėjimo pavedimo kopija.
43. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Pagal Rekomendacijų 8.11. punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistinas dydis yra 1,3. Atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas 2022 m. liepos mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2022 m. I ketvirtį buvo 1 729,9 Eur, taigi maksimali už atsiliepimą priteistina suma yra 2 248,87 Eur, todėl ieškovo patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytos maksimalios už atsiliepimo į apeliacinį skundą priteistinos sumos, taigi ieškovo nurodyta suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą sumą priteistina iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutarė:
atsakovo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.