Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-04-08 · Civilinė byla Nr. 2-483-904/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-04-08Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-11-28Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-08
Bylos Nr.
2-483-904/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02206-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mantas Ūsas
Ieškovas
M. B.
Atsakovas
A. J.
Advokatai
Linas Žukauskas
Civilinė byla Nr. 2-483-904/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02206-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6.; 3.2.6.1.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 8 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,sekretoriaujant Neringai Dužinienei,dalyvaujant ieškovui M. B. ir jo atstovei advokato padėjėjai R. K.,atsakovui A. J. ir jo atstovui advokatui Linui Žukauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu (priimtu 2018 m. rugsėjo 13 d. teismo nutartimi po prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo) pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 900 Eur skolos, 36,03 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2017 metų birželio į pardavimo portalą buvo įdėjęs skelbimą, jog parduoda šakinį krautuvą. Skelbime buvo nurodyta išsami informacija apie krautuvą, jo techniniai duomenys, kitos ypatybės, be to, skelbime nebuvo nurodyta krautuvo registracija Lietuvoje, nes jis tokios neturėjo. Pagal skelbimą paskambino atsakovas, jis iš karto buvo perspėtas apie tai, kad krautuvas neturi registracijos, todėl ir kaina jo yra mažesnė. Atsakovas atvyko į vietą, apžiūrėjo krautuvą bei paaiškino, kad registracija krautuvui jam nėra reikalinga, nes krautuvu dirbs uždarojoje teritorijoje. Atsakovas krautuvą sutiko pirkti už 2100 Eur, buvo sutarta, kad atsakovas 1000 Eur sumokės iš karto, o dėl likusios dalies sumokėjimo jie pasirašė susitarimą, pagal kurį atsakovas įsipareigojo likusią sumą – 1100 Eur sumokėti per tris mėnesius. Atsakovas susitarime nurodė, kad pretenzijų dėl krautuvo neturi ir ateityje neturės. Po kelių mėnesių pradėjo ieškoti atsakovą, tą kartą jis sumokėjo 200 Eur, ir paaiškino, kad jo įmonės finansinė padėtis yra sunki, todėl likusių pinigų sumokėti negali. Iki šiol atsakovas likusios skolos nesumokėjo, telefonu nebeatsiliepia. Dėl atsakovo prieštaravime nurodytų aplinkybių, jog nesumoka likusios skolos dėl to, jog jam nėra perduoti krautuvo dokumentai, be kurių negali jo įregistruoti, nurodė, kad atsakovui aplinkybės, jog krautuvas nėra registruotas buvo žinomos sudarant susitarimą, kur nurodė, kad pretenzijų neturi ir neturės, be to, atsakovas niekada nereiškė reikalavimo perduoti registracijos dokumentus. Jog atsakovas neturėjo pretenzijų dėl krautuvo registracijos patvirtina ir tai, kad dar 2018 metų sausį sumokėjo dalį skolos (200 Eur). Atsakovas apskritai, metus laiko, jokių pretenzijų nebuvo pareiškęs ir iki šiol krautuvu naudojasi.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka. Nurodė, kad įsigyjant krautuvą, jo techninę būklę apžiūrėjo. Nurodė, kad šalių sudarytas susitarimas apima tik sąlygas dėl mokėjimo tvarkos bei atsakovo patvirtinimu, jog prekė apžiūrėta ir pretenzijų jokių ateityje nereikš. Susitarime ir skelbime nebuvo nurodyta apie krautuvo registraciją Lietuvoje, dokumentų neturėjimą. Nesutinka su ieškovo pozicija, jog jei skelbime nėra nurodyta informacija apie krautuvo registraciją, tai reiškia, jog jis nėra registruotas. Nurodė, kad žinodamas, jog krautuvas nėra registruotas nebūtų jo pirkęs, arba nebūtų tiek už jį mokėjęs. Krautuvą atsakovas pirko kaip investiciją į turimą verslą (kaip turtinį įnašą), todėl turėjo suprasti, jog atsakovui bus reikalingi krautuvo dokumentai. Pažymėjo, kad jis nesumoka likusios kainos dalies ne dėl finansinių sunkumų, o dėl to, kad ieškovas neapteikia krautuvo dokumentų. Be to, ieškovui krautuvą parvežus iš užsienio, jam kyla pereiga jį įregistruoti.

Šalies argumentai

Ieškovas M. B. posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovui jau telefonu buvo nurodyta, kad krautuvas neturi gamintojo dokumentų. Krautuvas – įrenginys, naudojamas sandėliavimui, krovimui. Nurodė, kad krautuvą pirko, kadangi planavo atidaryti įmonę, kuri užsiimtų automobilių utilizavimu. Atsakovui pasakė, kad nėra dokumentų, be to, pats atsakovas nurodė, kad jam dokumentai nereikalingi, nes jam krautuvas reikalingas uždarojoje teritorijoje, susitarimą savo ranka surašė atsakovas. Pretenzijas dėl dokumentų nebuvimo atsakovas pradėjo reikšti tik pradėjus civilinę bylą. Dalį pinigų – 200 Eur atidavė, kai pats nuvyko reikalauti skolos.

Ieškovo M. B. atstovė advokato padėjėja R. K. prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad šalys 2017 m. sudarė susitarimą dėl parduodamo krautuvo, nurodė informaciją apie jį, apmokėjimo tvarką, tačiau atsakovas liko skolingas 900 Eur. Mano, kad krautuvu atsakovas naudojasi, nes priešingu atveju jis būtų siekęs krautuvą grąžinti ieškovui ir susigrąžinti sumokėtus pinigus. Pažymėjo, kad krautuvo privalomos registracijos nėra. Nuosavybės teisės dokumentas – tarp šalių pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis, ši sutartis nėra sudaryta, kol nėra sumokėta visa kaina, tad krautuvo savininkas, šiuo metu, yra ieškovas. Pažymėjo, kad šalių sudarytas susitarimas nėra pirkimo – pardavimo sutartis. Pažymėjo, kad perkant krautuvą apie registravimo dokumentus nebuvo kalbos, be to, teisės aktai numato, kad registracija nėra privaloma jei krautuvas naudojamas uždarose teritorijose.

Atsiliepimas

Atsakovas A. J. posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad 5-6 metus yra uždarosios akcinės bendrovės direktorius ir savininkas, įmonės veika – padangų utilizavimas, granulių gamyba, dirba 3-4 darbuotojai, nekilnojamojo turto, transporto priemonių registruotų įmonės vardu nėra. Susitarimo nerašė, tik įrašė savo asmens duomenis, jį pasirašė, susitarime nurodytos aplinkybės teisingos. Krautuvas buvo reikalingas įmonei, registruoti krautuvą sugalvojo po 2017 m. liepos 19 d. susitarimo, po buhalterės paaiškinimų, iki to laiko apie tai negalvojo. Pinigus ieškovui tikėjosi atiduoti per du mėnesius, nes įmonė dirbo (pats asmeninių pinigų neturėjo). Nurodė, kad ieškovui skambino prašydamas krautuvo dokumentų, iki tol apie dokumentus kalbos nebuvo. Po mėnesio po krautuvo pasiėmimo su ieškovu kalbėjo, jog jei jis neatras dokumentų, jis nemokės pinigų. Krautuvu nedirbo.

Atsakovo A. J. atstovas advokatas Linas Žukauskas posėdžio metu nurodė, kad atsakovas turtu – krautuvu, naudotis ir juo disponuoti negali, kadangi ieškovas netinkamai atliko jam numatytas pareigas, t. y. iš užsienio įvežus krautuvą jis turėjo būti registruotas. Atsakovas pats tokių veiksmų negali atlikti. Nurodė, kad atsakovas neturi prievolės mokėti likusios pinigų sumos iki kol krautuvas nėra įregistruotas. Prašo ieškinį atmesti, prašė priteisi atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Pagal 2018 m. kovo 15 d. kreditoriaus M. B. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui A. J., 2018 m. kovo 28 d. iškelta civilinė byla ir išduotas teismo įsakymas, kuriuo nutarta iš skolininko išieškoti 900 Eur skolos, 17,88 Eur palūkanų, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 2018 m. kovo 28 d. iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 108 Eur bylinėjimosi išlaidų (8 Eur žyminis mokestis, 100 Eur už advokatės pagalbą). 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi priimtas ieškovo M. B. ieškinys atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo, 2018 m. kovo 28 d. teismo įsakymas panaikintas.

Iš prie pareiškimo išduoti teismo įsakymą pridėto 2017 m. liepos 19 d. susitarimo nustatyta, kad atsakovas nurodė perkantis iš M. B. (ieškovo) autopakrautuvą „Balcancar“ 87 m. gamybos už 2100 Eur. Susitarime nurodyta, kad 1000 Eur atsakovas sumokėjo iš karto, likusius 1100 Eur sumokės per tris mėnesius. Atsakovas pasirašydamas susitarimą nurodė, kad autopakrautuvą apžiūrėjo ir ateityje jokių pretenzijų nereikš (civilinės bylos Nr. L2-4865-904/2019, b. l. 3).

Iš prie ieškinio pridėtų skelbimų nustatyta, kad skelbimuose (redaguotose) ieškovas nurodė, parduodantis šakinį krautuvą „Balkancar“ BC 1500, kuriuo kaina – 2200 Eur, pagaminimo metai – 1987 metai, krautuvas be defektų, neeksploatuotas Lietuvoje (b. l. 9-14). Prie skelbimo pateiktos krautuvo fotonuotraukos (b. l. 15-19).

Iš prie atsakovo atsiliepimo pridėti skelbimai, iš kurių matyti parduodamų šakinių krautuvų skelbimai, kurių kainos svyruoja nuo 1000 Eur iki 2900 Eur (b. l. 24-25).

Valstybės įmonės „Regitra“ pažyma patvirtina, kad transporto priemonė „Balcancar“ BC 1500, negali būti registruojama, tikėtina, kad ši transporto priemonė gali būti žemės ūkio registro objektu (b. l. 33).

Iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsakymo matyti, kad Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, be kitų registro objektų, registruojamos ir savaeigės mašinos, prie kurių kategorijos priskiriami ir krautuvai. Informacijoje nurodyta, kad jei krautuvas naudojamasis uždarose teritorijoje ir nedalyvauja kelių eisme, jis gali būti neregistruojamas. Nurodyta, kad jeigu yra prarasti technikos priminio registravimo dokumentai, yra galimybė techniką įregistruoti, jei pateikiamas dokumentas patvirtinantis technikos įsigijimo faktą (b. l. 34-35).

Iš pateiktos naudotos transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties nustatyta, kad 207 m. gegužės 12 d. ieškovas iš užsienio valstybės piliečio įsigijo naudotą transporto priemonę „Balkancar“, 1987 metų, už 1600 Eur (b. l. 47-49).

Iš atsakovo rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovui buvo žinoma, kad atsakovas krautuvą įsigyja įmonės veiklai, kaip fizinio asmens investicija į įmonę, tačiau aplinkybė, jog nėra krautuvo registracijos dokumentų, šalių sudarytame susitarime nebuvo aptarta. Nurodė, kad Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklėse numatyta, kad asmuo įvežęs traktorių iš užsienio, kuris užsienyje nebuvo registruotas, turi įregistruoti (jį įvežęs asmuo – ieškovas). Atsakovas neturės galimybės įregistruoti krautuvo, nes neturi dokumentų, reikalingų registracijai atlikti (b. l. 59).

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 900 Eur likusios skolos už jam parduotą krautuvą. Atsakovas nesutinka mokėti likusios sumos, kadangi krautuvas buvo parduotas be registracijos dokumentų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodė, jog teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą kyla iš Konstitucijos. Taigi teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, turi siekti nustatyti tikrąją tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-295-2006). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytą, byloje nustatytas aplinkybes, išklausęs bylos šalių paaiškinimus konstatuoja, kad šiuo atveju ginčo esmė yra prievolės – pilnai atsiskaityti su pardavėju nevykdymas. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad šalys tarpusavio susitarimu sutarė, kad ieškovas parduoda, o atsakovas perka krautuvą. Atsakovui neturint finansinių galimybių iš karto atsiskaityti, buvo sudarytas rašytinis susitarimas, kuriame šalys numatė atsiskaitymo tvarką, t. y. atsakovas susitarimo sudarymo metu sumokėjo 1000 Eur, likusią 1100 Eur dalį įsipareigojo sumokėti per tris mėnesius. Tačiau likusios prievolės dalies – sumokėti 1100 Eur ieškovui atsakovas neįvykdė. Tik po ieškovo raginimo sumokėjo 200 Eur, o likusios dalies – 900 Eur nesumokėjo. Teismas pažymi, kad šiuo atveju buvo svarbu nustatyti tikrąją šalių sudaryto susitarimo valią, t. y. susitarimo sudarymo metu šalys dėl krautuvo techninės būklės, registracijos pretenzijų viena kitai neturėjo. Ieškovas byloje pateiktais rašytiniais dokumentais įrodė, kad susitarimo metu, šalys apie krautuvo registraciją (ar kitų) pretenzijų neturėjo, nes atsakovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad dėl krautuvo registracijos pradėjo rūpintis tik po poros savaičių po šio krautuvo įsigijimo. Įmonės buhalterė paaiškino, jog šio turto negali apskaityti įmonės apskaitoje, kadangi nėra registracijos dokumentų. Taigi, iki vykstant deryboms dėl krautuvo pirkimo, sudarant 2017 m. liepos 19 d. susitarimą ir net po jo sudarymo, kai krautuvą atsakovas išsivežė, atsakovas nekėlė reikalavimo dėl krautuvo dokumentų, jo registracijos. Atsakovo pozicija, jog jis neatsiskaito su ieškovu tik dėl to, kad ieškovas nepateikia krautuvo dokumentų, teismas laiko atsakovo gynybine versija, nes ieškovo teigimu 2017 m. lapkričio mėnesį, ieškovui suradus atsakovą dėl nesumokėtos skolos, atsakovas sumokėjo 200 Eur ir net tada jokių pretenzijų dėl registracijos ar dokumentų nereiškė. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas 5-6 metus yra juridinio asmens savininkas ir direktorius, kuriam keliami aukštesnis rūpestingumo ir atidumo standartai, todėl nesuprantama, kodėl atsakovas 8 mėnesius (iki bylos iškėlimo) neprašė ieškovo grąžinti pinigus, o jam jis negrąžino krautuvo, jei kaip teigia atsakovas, ieškovas nuslėpė faktą, jog krautuvas yra neregistruotas.

Dėl atsakovo argumento, jog jam nėra galimybės įgijus krautuvą jį registruoti, teismas laiko nepagrįstu, nes tarp šalių sudarant susitarimą, krautuvo registracijos klausimai nebuvo sprendžiami apskritai, kaip byloje patvirtino atsakovas, registracijos klausimas iškilo jau po susitarimo sudarymo. Šis atsakovo argumentas atmestinas kaip neįrodytas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad atsakovas nevykdo savo prisiimtos prievolės atsiskaityti su ieškovu pagal sudarytą susitarimą. Priešingi atsakovo teiginiai, jog jis įvykdys likusius įsipareigojimus ieškovui, po to kai šis įregistruos krautuvą, laikytini neįrodytais (CPK 178 straipsnis).

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 – 2 dalys). Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad ieškovas vykdė susitarimą pardavė atsakovui krautuvą, tačiau atsakovas savo prievolės neįvykdė – už krautuvą su ieškovu pilnai neatsiskaitė, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (Lietuvos Respublikos CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad byloje atsakovas neginčijo skolos dydžio, ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, ir todėl tenkinamas, ieškovui iš atsakovo priteistina 900 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis numato kreditoriui teisę prašyti priteisti iš skolininko įstatymo ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas. Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 36,03 Eur palūkanų, kurios paskaičiuotos nuo 2017 m. spalio 20 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. Šis reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 36,03 Eur palūkanų.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 936,03 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2018 m. kovo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistinos ieškovo patirtos ir rašytiniais dokumentais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos: 27 Eur žyminis mokestis, 650 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, iš atsakovo priteistinos 12,95 Eur pašto išlaidos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 271 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 900 Eur skolos, 36,03 Eur palūkanų, viso 936,03 Eur įsiskolinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (936,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 677 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,95 Eur pašto išlaidų valstybės naudai. Išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Mantas Ūsas