Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-11-28 · Civilinė byla Nr. 2A-1211-1092/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-04-08Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-11-28Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-28
Bylos Nr.
2A-1211-1092/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02206-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė, Aurimas Brazdeikis
Atsakovas
A. J.
Ieškovas
M. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1211-1092/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02206-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.11.1; 3.1.7.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. B. (toliau – ieškovas) ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 900 Eur skolos, 36,03 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. birželio mėn. į pardavimo portalą buvo įdėjęs skelbimą, jog parduoda šakinį krautuvą. Skelbime buvo nurodyta išsami informacija apie krautuvą, jo techniniai duomenys, kitos ypatybės, be to, skelbime nebuvo nurodyta krautuvo registracija Lietuvoje, nes jis tokios neturėjo. Pagal skelbimą paskambino atsakovas, jis iš karto buvo perspėtas, kad krautuvas neturi registracijos, todėl ir kaina jo yra mažesnė. Atsakovas atvyko į vietą, apžiūrėjo krautuvą bei paaiškino, kad registracija krautuvui jam nėra reikalinga, nes krautuvu dirbs uždaroje teritorijoje. Atsakovas krautuvą sutiko pirkti už 2 100 Eur, buvo sutarta, kad atsakovas 1 000 Eur sumokės iš karto, o dėl likusios dalies sumokėjimo jie pasirašė susitarimą, pagal kurį atsakovas įsipareigojo likusią sumą – 1 100 Eur – sumokėti per tris mėnesius. Atsakovas susitarime nurodė, kad pretenzijų dėl krautuvo neturi ir ateityje neturės. Po kelių mėnesių ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl likusios sumos sumokėjimo, tą kartą atsakovas sumokėjo 200 Eur, ir paaiškino, kad jo įmonės finansinė padėtis yra sunki, todėl likusių pinigų sumokėti negali.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Įsigydamas krautuvą, jo techninę būklę apžiūrėjo. Šalių sudarytas susitarimas apima tik sąlygas dėl mokėjimo tvarkos bei atsakovo patvirtinimą, jog prekė apžiūrėta ir pretenzijų jokių ateityje nereikš. Susitarime ir skelbime nebuvo nurodyta apie krautuvo registraciją Lietuvoje, dokumentų neturėjimą. Nesutinka su ieškovo pozicija, jog jei skelbime nėra nurodyta informacija apie krautuvo registraciją, tai reiškia, jog jis nėra registruotas. Žinodamas, jog krautuvas nėra registruotas, nebūtų jo pirkęs arba nebūtų tiek už jį mokėjęs. Krautuvą atsakovas pirko kaip investiciją į turimą verslą (kaip turtinį įnašą), todėl ieškovas turėjo suprasti, jog atsakovui bus reikalingi krautuvo dokumentai. Pažymėjo, kad jis nesumoka likusios kainos dalies ne dėl finansinių sunkumų, o dėl to, kad ieškovas nepateikia krautuvo dokumentų. Be to, ieškovui krautuvą parvežus iš užsienio, jam kyla pereiga jį įregistruoti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

4. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, konstatavo, kad ginčo esmė yra prievolės – pilnai atsiskaityti su pardavėju nevykdymas. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad šalys tarpusavio susitarimu sutarė, kad ieškovas parduoda, o atsakovas perka krautuvą.

5. Teismas nustatė, kad tarp šalių sudarant susitarimą, krautuvo registracijos klausimai nebuvo sprendžiami apskritai, kaip byloje patvirtino atsakovas, registracijos klausimas iškilo jau po susitarimo sudarymo.

6. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje atsakovas neginčijo skolos dydžio, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas ir todėl tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovas A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Bylos nagrinėjimo metu aiškiai buvo patvirtinta, kad 2017 m. liepos 9 d. tarp šalių buvo pasirašytas tik preliminarus susitarimas, kuriuo buvo susitarta dėl sąlygų pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymui. Tai, kad tarp šalių buvo pasirašytas tik preliminarus susitarimas, patvirtino ir aiškiai išreikšta atsakovo pozicija apie autokrautuvo nenaudojimą veikloje neturint nuosavybės teisių ir nesant pagrindo dėvėti kitam asmeniui nuosavybės teisėmis priklausantį turtą.

Atsiliepimas

7.2. Atsakovas teigia, kad galiojant teisiniam reglamentavimui, nustatančiam negalimumą reikalauti įvykdyti preliminariąją sutartį natūra, nes tai prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą, ieškovo reikalavimas sumokėti daikto kainą pagal preliminariąją sutartį negalėjo būti tenkintas. Dėl to teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

7.3. Ginčas byloje kilo ne tik dėl pirkėjo prievolės pilnai atsiskaityti su pardavėju nevykdymo, kaip nurodė teismas sprendime, bet ir dėl pardavėjo pareigos suteikti visą esminę informaciją pirkėjui, pareigą pagrįsti tokios informacijos suteikimą ir pareigą parduoti prekę su atitinkamais dokumentais, kurie būtini prekės pilnavertiškam naudojimui ir disponavimui. Ieškovui, kaip pardavėjui, teko pareiga įrodyti (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis) pilnos informacijos apie parduodamą daiktą suteikimo pirkėjui faktą.

7.4. Teismas priėmė visiškai teisiniu reglamentavimu nepagrįstą sprendimą. Iš esmės vadovaudamasis tik pamatinėmis teisės aktų normomis ir teismų praktika dėl įrodymų vertinimo, teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi tik ieškovo pateiktomis prielaidomis ir deklaratyviais argumentais bei pažeidė įrodinėjimo procese taisykles (CPK 178 straipsnis), atleisdamas ieškovą nuo įrodinėjimo naštos.

7.5. Teismas neteisingai vertino susitarimo turinį, sprendime nurodydamas, kad „susitarimo sudarymo metu šalys dėl krautuvo techninės būklės, registracijos pretenzijų viena kitai neturėjo“. Atsakovas net nesitikėjo, kad autopakrautuvas jo nuosavybės perleidimo momentu neturės jam priklausančių privalomų dokumentų, nes apie tai pardavėjo informuotas nebuvo ir šią aplinkybę sužinojo tik vėliau.

7.6. Tiek paaiškėjus aplinkybei, kad ginčo autopakrautuvas nėra registruotas, neturi registracijos dokumentų, tiek bylos nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino ir pareiškė, kad jis neketina registruoti ginčo autopakrautuvo Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre. Atsakovas nurodo, kad ši aplinkybė yra esminė, daranti negalimą pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties tarp šalių sudarymą ir nuosavybės teisės į autopakrautuvą perleidimą atsakovui, kas visiškai eliminavo atsakovo pareigą sumokėti autopakrautuvo kainą pagal susitarimą, o tuo pačiu, ieškovo teisės gauti autopakrautuvo pardavimo kainą avansu, buvimą.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas M. B. prašo Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

8.1. Ieškovas nesutinka su atsakovo nuomone, kad buvo sudaryta preliminari sutartis ir nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė pirkimo–pardavimo santykiai ir faktiškai įvyko krautuvo pirkimas–pardavimas.

8.2. Atsakovui buvo žinoma, jog krautuvas neturi registracijos dokumentų ir tai patvirtina 2017 m. liepos 19 d. susitarimas, kuriame jis pasirašo, jog dėl autopakrautuvo ateityje jokių pretenzijų jis nereikš. Pirkdamas autopakrautuvą, jis patvirtino, jog jam registracijos dokumentai net nereikalingi, nes krautuvu jis dirbs įmonės, kurią pats valdo, uždaroje teritorijoje.

8.3. Šiuo atveju yra susidariusi tokia situacija, jog atsakovui nesumokėjus visos sutartos krautuvo kainos, nėra pagrindo tarp šalių pasirašyti nuosavybės teisių į krautuvą perleidimo atsakovui sutartį. Atsakovui neturint nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, jis negali krautuvo įregistruoti viešame registre. Tačiau tokia situacija yra susidariusi tik dėl atsakovo kaltės, nes nepagrįstai atsisako mokėti susitarime nurodytą krautuvo kainą.

8.4. Ieškovas nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytu teiginiu, kad ieškovas turėjo pareigą krautuvą įregistruoti viešame registre. Subjektas, įvežęs krautuvą iš užsienio, turėtų įregistruoti (bet neprivalėtų) tik viešajame eisme dalyvaujantį krautuvą, tačiau šioje byloje nei ieškovas, nei atsakovas nepatvirtino, jog ketino krautuvu dalyvauti viešajame eisme. Atsakovas, turėdamas nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą, t. y. krautuvo pirkimo–pardavimo sutartį, turėtų galimybę pats įregistruoti krautuvą registre, kaip tai išaiškinta byloje pateiktame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos rašte bei išsiimti registracijos dokumentus.

8.5. Parduotas krautuvas neturėjo jokių trūkumų ir atitiko visus parduodamam daiktui keliamus reikalavimus, o jo neįregistravimas viešajame registre nelaikomas trūkumu. Apie registravimo dokumentų nebuvimą atsakovui buvo žinoma susitarimo pasirašymo metu, todėl šiuo atveju ieškovas, kaip pardavėjas, neturi atsakyti už tai, jog krautuvas pagal atstovą neatitiko parduodamo daikto reikalavimų.

8.6. Atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo yra nepagrįstas ir negali būti patenkintas, nes A. J. procesinė padėtis buvo ne ieškovo, kaip nurodyta prašyme, bet atsakovo. Be to, šioje byloje atsakovas A. J. nereiškė ieškinio, o sąskaita pateikta ne A. J., o kitam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė išlaidų dydžio apskaičiavimą ir dydį pagrindžiančių įrodymų, patvirtinančių, jog prašyme nurodytos teisinės paslaugos buvo suteiktos būtent A. J..

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės

11. Atsakovas A. J. apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš jo priteista 900 Eur skola, 36,03 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas, be kita ko, nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo sudaryta preliminarioji, o ne pirkimo­­–pardavimo sutartis.

12. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas pagal savo kompetenciją tiria ir vertina faktines bylos aplinkybes, parenka ginčo santykius reglamentuojantį įstatymą, teisiškai argumentuodamas atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomi. Taigi teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas yra teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga. Nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimų juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019, 18 p.).

13. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.305 straipsnyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Iš šalių 2017 m. liepos 19 d. sudaryto susitarimo (toliau – ir Susitarimas) turinio matyti, kad atsakovas juo nusipirko autopakrautuvą „Balkancar“. Susitarime nėra jokių užuominų apie pagrindinės pirkimo­–pardavimo sutarties sudarymą ateityje, įsipareigojimą ją sudaryti. Juolab kad autopakrautuvas buvo iš karto perduotas atsakovui, kas yra būdinga sudarant pirkimo–pardavimo, o ne preliminariąją sutartį. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2017 m. liepos 19 d. tarp šalių buvo sudaryta autopakrautuvo pirkimo–pardavimo sutartis, o ne preliminarioji sutartis.

14. Iš Susitarimo matyti, jog buvo susitarta parduoti daiktą, nustatant apmokėjimą už jį dalimis. Sutarties sudarymo metu atsakovas sumokėjo 1 000 Eur, o kitą kainos dalį (1 100 Eur) buvo susitarta sumokėti per tris mėnesius. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. lapkričio mėnesį ieškovas kreipėsi į atsakovą ir šis jam sumokėjo dar 200 Eur.

15. Atsakovas atsisako mokėti likusią 900 Eur sumą, remdamasis tuo, kad ieškovas jam nepateikė autopakrautuvo dokumentų. Nurodo, kad ieškovas informacijos, kad autopakrautuvas neregistruotas Lietuvoje, nepateikė nei skelbime, nei Susitarimo sudarymo metu.

16. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad įstatyme nėra nustatyta pardavėjo pareiga pateikti pirkėjui kokius nors konkrečius parduodamo autopakrautuvo dokumentus. Šalių sudarytame Susitarime pareiga pateikti pirkėjui kokius nors dokumentus taip pat nenustatyta. Atsakovo skunde nurodytas CK 6.333 straipsnis šiuo atveju negali būti taikomas, nes keliamas klausimas ne dėl daikto kokybės. Įstatymas taip pat nedraudžia parduoti neįregistruotą autopakrautuvą.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo visas galimybes, prieš sudarant sandorį ar jo sudarymo metu, pareikalauti iš ieškovo dokumentų, kurie jam buvo reikalingi (registracijos, įsigijimo ar kt.). Tam nereikia nei specialių žinių, nei didelio atidumo, nes įsitikinti, ar daikto registracijos ar kiti dokumentai egzistuoja, galima tiesiog paprašant juos pateikti. Vadinasi, ieškovas negali būti atsakingas už atitinkamos informacijos (dokumentų) nepateikimą, nes atsakovas be jokio specialaus tyrimo, negavęs kartu su autopakrautuvu jokių dokumentų, turėjo suprasti, kad jų nėra ir galėjo daikto nepirkti. Be to, byloje esantys duomenys sudaro pagrindą manyti, kad atsakovui minėti dokumentai sudarant Susitarimą apskritai nebuvo reikalingi. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro dėl toliau nurodytų argumentų.

18. Pirmosios instancijos teisme atsakovas nurodė, kad daikto registracija ėmė rūpintis jau po jo įsigijimo. Ginčo susitarimą atsakovas sudarė ne įmonės, bet savo (fizinio asmens) vardu. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų reikalavęs iš ieškovo kokių nors dokumentų iki ieškovo kreipimosi į teismą, kad bandė autopakrautuvą grąžinti ieškovui, reikalaudamas grąžinti sumokėtus pinigus. Atsakovas taip pat sumokėjo dalį kainos praėjus keliems mėnesiams po jo įsigijimo. Be to, ieškovas nurodė, kad atsakovas ketino naudoti autopakrautuvą uždaroje teritorijoje ir nedalyvauti su juo kelių eisme (tokiu atveju nereikalinga jo teisinė registracija (Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384, 7 punktas), kad informavo atsakovą, kad autopakrautuvas neregistruotas Lietuvoje. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra, juolab kad viename iš autopakrautuvo pardavimo skelbimų buvo nurodyta, kad jis neeksploatuotas Lietuvoje, o atsakovo įmonės vykdomos veiklos pobūdis leidžia manyti, jog dalyvauti kelių eisme su ginčo daiktu nėra poreikio.

19. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuota, kad atsakovo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas netinkamai vykdė pardavėjo pareigas. Tai reiškia, kad atsakovas, nevykdydamas pareigos sumokėti Susitarime nustatytą kainą už autopakrautuvą, pažeidė savo pareigas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą.

20. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šioje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas pripažinti ir nebuvo įrodinėjama, jog ieškovas pardavė ne jam priklausantį daiktą. Juolab kad į bylą buvo pateikta ginčo autopakrautuvo pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas jį įsigijo iš kito asmens. Be to, pastebėtina, kad anksčiau minėtas Taisyklių 7 punktas atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 1 dalį (2013 birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-360 redakcija, galiojusi Susitarimo sudarymo metu), kurioje buvo nustatyta, kad viešajame eisme dalyvaujančios motorinės transporto priemonės turi būti registruojamos. Vadinasi, atsakovo nurodomas Taisyklių 10 punktas, kad iš užsienio įvežamas naudotas traktorius turi būti įregistruotas, nagrinėjamu atveju nėra aktualus, nes nėra įrodymų, kad atsakovas autopakrautuvą planavo naudoti viešajame eisme ir apie tai informavo ieškovą.

21. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Ieškovas prašo priteisti 200 Eur išlaidų už teisinę pagalbą šioje byloje rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 98 straipsnis). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą rengė advokato padėjėja R. K., ji priėmė ir apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas.

23. Pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016, 73 p.).

24. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisIrma ČuchrajErika Misiūnienė