Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2025-07-07 · Civilinė byla Nr. e2-10976-949/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-07-07
Bylos Nr.
e2-10976-949/2025
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06688-2025-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Gudienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-10976-949/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06688-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.1.7.6.; 3.2.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rima Gudienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. 2025 m. balandžio 14 d. ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 400 Eur kompensaciją, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovė (duomenys neskelbtini), vykdydama oro pervežimo paslaugas, pažeidė Reglamento Nr. (duomenys neskelbtini)nuostatas keleivio J. Ž. atžvilgiu. Keleivis yra perleidęs savo reikalavimo teisę dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei tam, kad ji teismine tvarka išieškotų kompensaciją iš atsakovės.

3. Ieškovė ieškinyje remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2009 m. lapkričio 19 d. priimtu prejudiciniu sprendimu sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07, kuriame teismas nurodė, kad Reglamento Nr. (duomenys neskelbtini) 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais – taigi jie gali remtis šio Reglamento 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas.

Šalies argumentai

4. 2025 m. balandžio 25 d. ieškovė pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, kad ieškovė patyrė 748 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėdama 22 Eur žyminį mokestį ir 726 Eur už teisines paslaugas).

Atsiliepimas

5. 2025 m. gegužės 27 d. atsakovė (duomenys neskelbtini)pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog sutinka sumokėti ieškovei kompensaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. (duomenys neskelbtini)ieškinyje nurodyto keleivio atžvilgiu, tačiau prašo sumažinti ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė inicijavo dvi vienarūšes civilines bylas įskaitant ir šią nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-10976-949/2025 dėl sutrikdyto 2024 m. spalio 2 d. skrydžio (duomenys neskelbtini) Kaunas (KUN) – Bristolis (BRS). Ieškovės ieškiniai minėtose bylose yra iš esmės vienodos formos, pasikartojančio turinio (skiriasi tik keleivių duomenys), o ieškovė atsižvelgiant į proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus galėjo ir turėjo atitinkamus reikalavimus, susijusius su tuo pačiu atsakovės skrydžiu, atsakovei pareikšti vienu ieškiniu. Ieškovės procesinis elgesys (teikiant teismams 2 atskirus vienarūšius ieškinius, taip ne tik papildomai apkraunant teismų darbą, bet ir dirbtinai „išpučiant“ bylinėjimosi išlaidas) buvo netinkamas, kas sudaro pagrindą nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas proporcingai sumažinti, atsižvelgiant į Lietuvos teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose.

Šalies argumentai

6. 2025 m. birželio 26 d. ieškovė teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nėra saistoma pareigos reikalavimus dėl visų keleivių pareikšti viename ieškinyje. Į teismą kreipėsi atskirais ieškiniais, nes pareikšti reikalavimai susiję su tarpusavyje niekaip nesusijusiais keleiviais, keleiviai skirtingu metu kreipiasi į ieškovę, taip pat nurodė, kad keleiviai skirtingu metu pasirašo atskiras reikalavimo perleidimo sutartis su ieškove, ieškovė kiekvieno keleivio atveju atskirai vertina pateiktų įrodymų turinį, patikimumą, ar jie pakankami pareikšti reikalavimą, ieškovė išsiunčia atsakovei atskiras pretenzijas skirtingu metu, bylų medžiaga teisininkams perduodama taip pat skirtingu metu. Tais atvejais, kai reikalavimai susiję su kartu skridusiais šeimos nariais, draugais, kolegomis ar kt. ir kelionės rezervacija būna atlikta vieno nario ir visai grupei, ieškovė, vadovaudamasi ekonomiškumo principu, pretenziją ikiteismine tvarka siunčia nuo kelių keleivių, o jos netenkinus, reikalavimus sujungia į bendrą ieškinį, kadangi tokiu atveju asmenys yra tarpusavyje susiję. Nurodė, kad ieškovė nėra saistoma pareigos reikalavimus dėl visų to paties sutrikdyto skrydžio keleivių pareikšti viename ieškinyje, priešingai nei atsakovė, kuri turi pareigą vykdyti teisėtus teisę į kompensacijas turinčių keleivių reikalavimus, t. y. gavusi ieškovės pretenzijas, sumokėti kompensacijas. Ieškovė nurodė, kad jei į vieną ieškinį įtrauktų daugiau keleivių, bylinėjimosi išlaidų suma tokioje byloje būtų atitinkamai didesnė, nes reikėtų apdoroti didesnio skaičiaus keleivių dokumentus, parengti ieškinio priedus dėl didesnio skaičiaus perimtų keleivių reikalavimų, o tai padidintų darbo ir laiko sąnaudas ir atitinkamai už jas apskaičiuotiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

7. Taip pat nurodė, jog kreipėsi į atsakovę iki teismo dėl pretenzijų sprendimo. Ikiteisminis ginčų sprendimo procesas šiuo atveju vyko tam tikrą laikotarpį, tačiau nutrūko, ieškovės siunčiami pranešimai buvo ignoruojami. Atsakovės tipinė pozicija, jog ieškovė nerodo noro bendradarbiauti ikiteismine tvarka yra visiškai nepagrįsta – priešingai, tai atsakovė nerodo iniciatyvos ir nebendradarbiauja ikiteisminėje stadijoje nei pati, nei per savo atstovę. Atsakovė netenkina ieškovės ikiteismine tvarka išsiųstų pretenzijų, o atstovė neatsakinėja į ieškovės laiškus, tačiau procesiniuose dokumentuose reiškia ieškovei nepagrįstas pretenzijos dėl nebendradarbiavimo. Nurodė, kad atsakovė galėtų nepatirti bylinėjimosi išlaidų, jeigu dar ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje įvykdytų teisėtus teisę į kompensacijas turinčių asmenų reikalavimus, t. y. gavusi ieškovės pretenzijas, sumokėtų kompensacijas. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovės nesąžiningas elgesys nulėmė tai, kad ieškovė neturėdama kitos išeities buvo priversta kreiptis į teismą dėl kompensacijų priteisimo. Teisminio proceso metu atsakovė ieškovės pareikštų materialinių reikalavimų pagrįstumo neginčija, tai tik patvirtina, jog ieškovė į teismą kreipėsi pagrįstai, o bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovės kaltės. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma nėra neprotingai didelė ir atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. balandžio 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 20 d. redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punkte nustatytą maksimalų dydį.

Atsiliepimas

8. Atsakovė 2026 m. birželio 27 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovė galėjo visus vienarūšius reikalavimus dėl to paties 2024 m. spalio 2 d. skrydžio (duomenys neskelbtini) kompensacijų pareikšti viename ieškinyje, tačiau pasirinko inicijuoti kelias atskiras bylas, tokiu būdu dirbtinai didindamas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės vertinimu, toks procesinis elgesys pažeidžia CPK įtvirtintus ekonomiškumo, koncentracijos ir sąžiningumo principus bei laikytinas piktnaudžiavimu procesu. Remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas turi teisę nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, jeigu išlaidos atsirado dėl nepagrįsto ar nesąžiningo šalies procesinio elgesio. Tai patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-693-392/2025, kurioje teismas pripažino, jog net jei ieškinys tenkinamas visiškai, bylinėjimosi išlaidos gali būti mažinamos ar nepriteisiamos, jei jos susidarė dėl ieškovo nesąžiningų veiksmų, pavyzdžiui, teikiant daugybę analogiškų ieškinių vietoj vieno bendro. Minėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas sumažino priteistinų išlaidų dydį dešimt kartų, nes Ieškovė vietoj vieno ieškinio pateikė dešimt tapačių reikalavimų atskirose bylose, taip nepagrįstai išpūsdamas išlaidas ir pažeisdamas proceso tikslus. Teismų praktikoje taip pat nuosekliai pažymima, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra kompensacinio pobūdžio – jis negali būti naudojamas kaip priemonė pasipelnyti ar „nubausti“ kitą šalį. Todėl išlaidos turi būti pagrįstos, racionalios ir neišpūstos dirbtinai. Ieškovės sistemingas, nesąžiningas procesinis elgesys, kai ji masiškai teikia analogiškus ieškinius dėl tų pačių ar labai panašių skrydžių kompensacijų, jau yra ne kartą įvertintas ir kritikuotas teismų sprendimuose. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė siekia vilkinti procesus ir apsunkinti keleivių galimybes gauti kompensacijas, nėra pagrįsti, nes atsakovė neturi interesų vilkinti bylas ir kompensacijas moka, kai tik nustatoma prievolė. Nurodo, jog teismai pabrėžia, kad pakanka įvertinti konkretaus skrydžio aplinkybes, nes jeigu vienas keleivis turi teisę į kompensaciją, analogiškai teisės taikomos ir kitiems to paties skrydžio keleiviams, todėl nėra reikalo teikti daugybę atskirų ieškinių. Ieškovė, turėdama žinias apie kitų keleivių reikalavimus, galėjo juos apjungti viename ieškinyje ir taip sutaupyti laiko, išlaidų bei teismų darbo. Ieškovė nesiekė ekonomiško ir greito kompensacijų išmokėjimo, o prioritetu laikė daugelio analogiškų civilinių bylų inicijavimą, siekdamas prisiteisti bylinėjimosi išlaidas ir pelnytis atsakovės sąskaita.

9. Ieškovė pretenzijas siuntė el. paštu, kuris nėra oficialiai nurodytas kaip tinkamas komunikacijos kanalas kompensacijų klausimams, o atsakovė niekada nesutiko naudoti šio adreso. Net jei teismas pripažintų, kad ikiteisminėje stadijoje buvo pakankamai pastangų spręsti klausimą, tai nepateisina fakto, kad vietoje vienos bylos ieškovė inicijavo kelias identiškas. Teismai atitinkamai mažina priteisiamas bylinėjimosi išlaidas proporcingai tokių vienarūšių bylų skaičiui, nes toks elgesys laikomas nesąžiningu ir neekonomišku. Pažymima, kad atsakovė neginčija ieškovės teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau remiasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir teismų praktika, leidžiančia mažinti šias išlaidas dėl šalių procesinio elgesio, taikant proporcingą išlaidų sumažinimą ir prašo sumažinti ieškovės naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.

10. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Žemesnės instancijos teismas

11. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad atsakovės 2024 m. spalio 2 d. vykdytas skrydis maršrutu Kaunas (KUN) – Bristolis (BRS), Nr. (duomenys neskelbtini) vėlavo atvykti 3 valandas 2 minutes. Vėlavusio skrydžio atstumas, pagal kurį skaičiuojamas keleiviams priklausančios kompensacijos dydis – 1796,70 km. Reikalavimo perleidimo sutartis patvirtina, kad keleivis J. Ž. ir ieškovė 2024 m. spalio 4 d. sudarė reikalavimo perleidimo susitarimą, kuriuo keleivis perleido ieškovei reikalavimo teisę į kompensaciją.

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1–2 dalių nuostatomis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.

13. Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovė apie reikalavimo perleidimą informuota teismo tvarka, todėl laikytina, kad ieškovė turi teisę reikšti reikalavimus atsakovei už vėlavusį skrydį Nr. (duomenys neskelbtini).

14. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (toliau – Reglamentas Nr. 261/2004), 5, 7 ir 12 straipsnių. Pagal Reglamento Nr. (duomenys neskelbtini)5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus. Pagal Reglamentą Nr. (duomenys neskelbtini)atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 val. ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą 3 ar daugiau valandų vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).

15. Pagal Reglamento 7 straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensacijas: a) 250 Eur visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; b) 400 Eur visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500-3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant kompensacijos apskaičiavimui reikšmingą atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. Sąvoka „galutinė paskirties vieta“ apibrėžta Reglamento 2 straipsnio h punkte kaip paskirties vieta, nurodyta biliete, pateikiamame registravimo vietoje, o jungiant skrydžius – paskutinio skrydžio paskirties vieta.

16. Pavėluoto (atšaukto) skrydžio atstumas tarp Kauno ir Bristolio – 1796,70 km, todėl keleivis pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 7 straipsnio 1 dalies b papunktį, įgijo teisę reikalauti iš atsakovės išmokėti 400 Eur dydžio kompensaciją.

17. Atsakovei neįrodinėjant, kad ginčo skrydžio atšaukimas buvo sąlygotas kokių nors ypatingų aplinkybių, neginčijant kompensacijos dėl minėto skrydžio, sutinkant su ieškinio reikalavimu dėl kompensacijos priteisimo, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovė jai sumokėtų 400 Eur kompensaciją. Nors atsakovė sutiko su šiuo ieškinio reikalavimu, byloje nėra duomenų, kad ji būtų sumokėjusi kompensaciją. Todėl ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 400 Eur dydžio kompensaciją (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

18. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

19. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

20. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 748,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 726,00 Eur išlaidos už teisines paslaugas, susijusias su bylos dokumentų analize, ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimu ir pateikimu teismui, vertimu į lietuvių ir anglų kalbas, atstovavimą klientui byloje, ir 22 Eur išlaidos žyminiam mokesčiui apmokėti.

21. Atsakovė pateikė prašymą sumažinti ieškovės naudai prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas įvertinus šabloninį bylos pobūdį ir faktinį darbo mastą byloje, grindė, jog visus vienarūšius reikalavimus dėl to paties 2024 m. spalio 2 d. skrydžio (duomenys neskelbtini) kompensacijų ieškovė turėjo pareikšti viename ieškinyje, tačiau pasirinko inicijuoti kelias atskiras bylas, tokiu būdu dirbtinai didindamas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės vertinimu, toks procesinis elgesys pažeidžia CPK įtvirtintus ekonomiškumo, koncentracijos ir sąžiningumo principus bei laikytinas piktnaudžiavimu procesu.

22. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kur nurodė kad byloje patirtos išlaidos susidarė dėl to, kad ieškovei buvo būtinos advokato teisinės paslaugos rengiant procesinius dokumentus ir teikiant teisines konsultacijas. Visos išlaidos yra pagrįstos ir būtinos, nes yra neatskiriamai susijusios su nagrinėjamos bylos procesu. Jos būtų nesusidariusios, jeigu atsakovė būtų bendradarbiavusi su ieškovė ir sumokėjusi kompensaciją sprendžiant ginčą ikiteismine tvarka.

23. Teisinis reguliavimas nustato pamatinį bylinėjimosi išlaidų (įskaitant atstovavimo išlaidas) paskirstymo principą, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies reguliavimu sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti teismas turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

24. Atsižvelgiant į CPK 98 straipsnio 2 dalimi formuojamus kriterijus, ieškovės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytų maksimalių dydžių. Už ieškinio parengimą nustatytas maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), jį padauginus iš Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto koeficiento 2,5. 2024 m. IV ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) yra 2335,90 Eur, todėl už ieškinio parengimą maksimalus priteistinas dydis yra 5839,75 Eur (2335,9 x 2,5). Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą yra 726,00 Eur.

25. Teikiant šį ieškinį ieškovės atstovas turėjo tinkamai paruošti bei išversti visus ieškinio priedus tiek iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, tiek iš lietuvių kalbos į anglų kalbą, atlikti dokumentų analizę, ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimą ir pateikimą teismui, atsakovei nesutinkant su prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, pateikti dėl to papildomus paaiškinimus byloje. Ieškovė kartu su 2025 m. balandžio 25 d. prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad šios išlaidos ieškovės buvo faktiškai patirtos.

26. Remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

27. Atsakovė pateiktu atsiliepimu į ieškinį ieškovės materialiųjų reikalavimų pagrįstumo neginčijo, tačiau atsakovės vertinimu, reikalavimai dėl kompensacijų už vėlavusį skrydį (duomenys neskelbtini) priteisimo, reiškiami to paties ieškovo, tam pačiam atsakovui, gali būti pareikšti vienoje civilinėje byloje. Ieškinio dėl kiekvieno tapataus perleisto reikalavimo reiškimas atskirose bylose kiekvienoje formuojant kelis kartus didesnes bylinėjimosi išlaidas, atsakovės vertinimu, turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu.

28. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu atsakovės vertinimu. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė nėra saistoma pareigos reikalavimus dėl visų keleivių, susijusių su konkrečiu skrydžiu pareikšti viename ieškinyje. Ieškovės reikalavimai, susiję su skirtingais keleiviais, nėra taip tarpusavyje susiję, kad juos būtų būtina nagrinėti vienoje byloje, todėl ieškovė turi diskrecijos teisę pasirinkti kokiu būdu pareikšti ieškinius teismuose. Pažymėtina, kad keleiviai gali ir patys kreiptis į atsakovę dėl kompensacijos išmokėjimo, taip pat gali priimti sprendimą savo reikalavimo teisę perleisti kitam asmeniui, šiuo atveju ieškovei ir skirtingi keleiviai skirtingu metu gali kreiptis į ieškovę. Taigi ieškovės elgesys šiuo atveju priklauso ne tik nuo jos pačios darbuotojų ir jai atstovaujančios advokatų kontoros veiksmų, bet ir nuo keleivių, kurie kreipiasi į ieškovę veiksmų. Ieškovės paaiškinimuose pagrįstai pažymima, kad kiekvieno keleivio atveju atskirai vertinamas pateiktų įrodymų turinys, patikimumas, ar jie pakankami pareikšti reikalavimą, išsiunčiamos atsakovei atskiros pretenzijos skirtingu metu. Šiuo atveju ieškovė pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė, pabrėždama ieškovės nebendradarbiavimą ir nepagrįstą vengimą reikšti atsakovei reikalavimus, susijusius su vienu skrydžiu vienoje byloje, nepagrįstai visą su kompensacijos išmokėjimo procesu susijusią administravimo naštą nepagrįstai siekia perkelti keleiviams ir/ar ieškovei, tokiu būdu pati siekdama nepagrįstai jos išvengti. Atsakovė nors ir nurodo, kad ieškovė pretenzijas atsakovei siuntė netinkamu būdu, tačiau konkretaus būdo, kurį atsakovė šiuo atveju būtų vertinusi kaip tinkamą pretenzijos pareiškimą, nenurodė. Pažymėtina ir tai, kad byloje atsakovė neteikė prieštaravimų dėl reikalavimo, sutiko su kompensacijos dydžiu bei jo atlyginimu ieškovei, tačiau kompensacijos ieškovei nesumokėjo, nesiėmė jokių priemonių, kad susitartų taikiai su ieškove dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo. Atsakovė galėtų nepatirti jokių bylinėjimosi išlaidų, jeigu dar ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje įvykdytų teisėtus teisę į kompensacijas turinčių asmenų reikalavimus. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad, prieš kreipdamasi į teismą, ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl kompensacijos išmokėjimo, tačiau atsakovė kompensacijos neišmokėjo. Teismui nebuvo pateikti šią aplinkybę paneigiantys duomenys. Svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos apima ne tik teisinių, bet ir vertimo paslaugų išlaidas. Todėl sutiktina su teisme 2025 m. birželio 26 d. gautų ieškovės rašytinių paaiškinimų argumentu, jog bylinėjimosi išlaidas lėmė pačios atsakovės nepakankamas bendradarbiavimas ikiteisminėje stadijoje. Teismo vertinimu, įvertinus ieškovės suteiktų paslaugų apimtį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų buvusios neprotingo dydžio, prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Atsakovės pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir kitose bylose nenustačius nesąžiningo ieškovės elgesio šioje konkrečioje byloje nesudaro pagrindo mažinti jai priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį.

1. Atsižvelgiant į naujausioje teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, laikytina, kad aplinkybė, jog ieškovė, perėmusi reikalavimo teises iš kelių keleivių, yra inicijavusi daugiau civilinių bylų dėl kompensacijų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 261/2004, savaime nesudaro pagrindo mažinti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-127-656/2025; 2025 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1326-794/2025).

2. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 748 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 7,93 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259–260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės (duomenys neskelbtini)(juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 400 Eur (keturių šimtų eurų) kompensaciją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 748 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Rima Gudienė