Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Požeminės jungtys“, UAB „Plėtra projects“ ir UAB „Vilniaus vandenys“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Statreksas“ ir A. V. individuali įmonė „Arsva“, dėl įpareigojimo pašalinti defektus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Namų priežiūros centras“ (toliau - Ieškovas), kreipdamasis į teismą, patikslintu ieškiniu prašė solidariai įpareigoti atsakovus UAB „Požeminės jungtys“, UAB „Plėtra projects“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ (toliau - atsakovai) pašalinti defektus, nustatytus daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), fekalinėje kanalizacijoje: parengiant fekalinės kanalizacijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), techninį projektą ir jį suderinant su atitinkamomis institucijomis; fekalinės kanalizacijos šulinyje Nr. 95A įmontuojant plūdinį siurblį ir užtikrinant jo tinkamą paleidimą; trijuose išvadose iš namo, esančio(duomenys neskelbtini), nutiestuose iki šulinio 92A, 94A, 55 įmontuojant atbulinius vožtuvus (hidrouždorius) ir užtikrinant tinkamą jų paleidimą; nustatyti, kad atsakovai sudarytų sąlygas dalyvauti minėtų atliktų darbų priėmime, taip pat suteikti Ieškovui teisę atlikti teismo sprendime numatytus veiksmus atsakovų lėšomis, jeigu atsakovai neįvykdytų teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005 m. gegužės 13 d. daugiabutis gyvenamasis namas, esantis(duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)11.4-2611 buvo pripažintas tinkamu naudoti. Namo statytojas buvo atsakovas UAB „Plėtra projects“. Gyvenamojo namo statybas UAB „Plėtra projects“ vykdė kartu su rangovu UAB „Statreksas“ bei kitais subrangovais, tarp jų ir bendraatsakoviu – lauko buities nuotekų tinklų rangovu UAB „Požeminės jungtys“, kuris vykdant namo statybas atliko lauko inžinierinių tinklų – fekalinės kanalizacijos įrengimo ir kitus statybos darbus. Ieškovas buvo paskirtas(duomenys neskelbtini), daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. 2006 m. sausio 13 d. perdavimo aktu atsakovas UAB „Plėtra projects“ perdavė Ieškovui daugiabutį namą. 2007 m. kovo 30 d. priėmimo-perdavimo aktu inžinierinių tinklų – fekalinės kanalizacijos, buvo perduoti atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybėn. 2010 m. liepos 18 d. Ieškovas gavo (duomenys neskelbtini)gyventojos pranešimą apie aplietas patalpas. Užliejimas buvo įvykęs iš fekalinės kanalizacijos. Ieškovas įrengė atbulinį vožtuvą. 2011 m. gegužės 10 d. Ieškovas gavo pranešimą iš namo gyventojų, kad bute Nr. 4 nuotekų stovas nuolat užsikiša, sklinda nemalonus kvapas. Pažymėjo, kad 2011 m. birželio 10 d. atsakovas UAB „Plėtra projects“ užsakė ekspertizę, kurios metu konstatuota, kad vanduo nepasišalina į gatvės šulinį, bet susirenka šulinyje 92a. Minėti defektai atsirado nuo pat pradžių, t.y. vykdant kanalizacijos statybos darbus, todėl atsakomybė dėl šių defektų tenka šiuos darbus atlikusiam rangovui, t.y. bendraatsakoviui UAB „Požeminės jungtys“ bei namo statytojui UAB „Plėtra projects“. Atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ neteisėti veiksmai pasireiškė ne tik tuo, jog jis kaip fekalinės kanalizacijos savininkas neužtikrino, jog statybos metu padaryti akivaizdūs defektai būtų pašalinti, bet ir pačiame statybos procese netinkamai atliko savo pareigas ir netinkamai išdavinėja technines sąlygas naujiems vartotojams, kas sąlygojo daugiabučio namo nuolatinius užpylimus. Atsakovo UAB „Plėtra projects“ neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis kaip statytojas, butų pardavėjas, neužtikrino automatiškai užsidarančių sklendžių (atbulinių vožtuvų) ir automatinių atbulinių vožtuvų su siurbliu fekaliniams vandenims įrengimą, projektuotojo nekontroliavimu, neužtikrino, jog prie fekalinės kanalizacijos tinklų grunto kasimo, formuojamas šlaitas, įrenginėjama sienutė nepažeistų fekalinės kanalizacijos nuolydžio bei neužtikrino, jog butų savininkams būtų parduodami tinkamos kokybės butai. Visų atsakovų veiksmų visuma sąlygojo fekalinės kanalizacijos trūkumus. Nurodė, kad daugiabučio namo pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo priimtas 2005 m. gruodžio 13 d., todėl dešimties metų garantinis terminas paslėptiems darbams baigsis tik 2015 m. gruodžio 13 d. Ieškinys paduotas nepraleidus senaties termino.

Atsakovas UAB „Plėtra projects“ teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė su juo nesutinkantis. Teigė, kad Ieškovas nenurodė, kas, kada ir kokiu būdu nustatė statybos defektus daugiabučio gyvenamojo namo fekalinėje kanalizacijoje. Ieškovo minimos fekalinės kanalizacijos techninio projekto suderinimas su atitinkamomis institucijoms reiškia, tikėtina, atitinkamų institucijų pritarimo minimam techniniam projektui gavimą. Ieškovas nenurodė, kokie teisės aktai suteikia atsakovui UAB „Plėtra projects“ teisę rengti kitam juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančio turto techninį projektą ir atlikti jo derinimą su atitinkamomis institucijomis, fekalinėje kanalizacijoje įrengti plūdinį siurblį ir tinkamai jį paleisti, fekalinėje kanalizacijoje įrengti atbulinius vožtuvus (hidrovožtuvus) ir tinkamai juos paleisti. Ieškovas nenurodė jokių prašomo įrengti plūdinio siurblio techninių charakteristikų, gamintojo ir pan., taip pat nenurodė jokių prašomų įmontuoti atbulinių vožtuvų (hidrovožtuvų) techninių charakteristikų, gamintojo ir pan. Pažymėjo, kad nei dėl vienos iš Ieškovo nurodytų gyvenamojo namo užliejimo priežasčių nėra atsakovo UAB „Plėtra projects“ kaltės. Nurodė, kad atsakovas UAB „Plėtra projects“ nevykdė gyvenamojo namo statybos darbų, todėl yra netinkamas atsakovas. Statybos procese atsakovas UAB „Plėtra projects“ veikė kaip statytojas (statybos rangos darbų užsakovas). Trečiasis asmuo UAB „Statreksas“ veikė kaip generalinis rangovas, t.y. kaip asmuo, kuris savo prievolės pastatyti gyvenamąjį namą įvykdymui buvo pasitelkęs subrangovus. Atsakovas UAB „Požeminės jungtys“ veikė kaip subrangovas, t.y. kaip asmuo, kuris generalinio rangovo buvo pasitelktas atlikti atskirus statybos darbus, šiuo konkrečiu atveju – įrengti lauko buities nuotekų (inžinierinius) tinklus. Ieškovas remiasi teisės normomis, kurios reglamentuoja išimtinai rangovo pareigas ir civilinę atsakomybę. Taip pat nurodė, kad ginčo fekalinės kanalizacijos įrengimas savaime nėra užpylimų priežastis, kadangi tinklai įrengti pagal projektą. Butų nuotekų stovų užpylimo priežastis gali būti netinkamas inžinierinių tinklų naudojimas, t.y. 95a šulinyje savavališkas atgalinio vožtuvo įmontavimas. Pažymėjo, kad negalima atsakovų solidari atsakomybė.

Atsakovas UAB „Požeminės jungtys“ atsiliepime į patikslintą ieškinį su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas UAB „Požeminės jungtys“, rengiant nuotekų sistemą, veikė subrangos sutarties pagrindu, kaip techninis projekto įgyvendintojas (įrengė nuotekų sistemą). Nieko bendra su projekto rengimu, derinimu ar išdavimu atsakovas UAB „Požeminės jungtys“ neturėjo ir negalėjo turėti, todėl neatsako už projektuotojų padarytas klaidas. Teismui nustačius, kad už atsiradusius defektus atsakingi projektuotojai, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą atsakovas UAB „Požeminės jungtys“ negali solidariai atsakyti už darbus už kuriuos jis nebuvo atsakingas ir kurių neatliko. Nurodė, kad statybų metu atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ tikrino, kaip atliekami statybų darbai, ar laikomasi projekto bei išduotų techninių sąlygų. Jokių pažeidimų ar neatitikimų nebuvo nustatyta. Atsakovas UAB „Požeminės jungtys“ buvo subrangovas ir veikė su trečiuoju asmeniu UAB „Statreksas“ sudarytos subrangos sutarties pagrindu, kuris pagal teisinį reglamentavimą laikytinas generaliniu rangovu. Ieškovui yra atsakingas trečiasis asmuo UAB „Statreksas“, o atsakovas UAB „Požeminės jungtys“ yra laikytinas netinkama proceso šalimi, todėl ieškinys jo atžvilgiu yra atmestinas. Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ gali būti atsakingas už nuotekų sistemos funkcionavimo sutrikimus, todėl laikytinas tinkamu atsakovu. Ieškovas neįrodė savo reikalavimų, o atsakovas UAB „Požeminės jungtys“ nėra atsakingas už atsiradusius defektus sistemoje.

Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė su juo nesutinkantis. Taip pat nurodė, kad atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ 2004 m. lapkričio 18 d. atsakovui UAB „Plėtra projects“ išdavė technines sąlygas Nr. 04/1071, kuriose numatyta, kad UAB „Plėtra projects“ įsipareigoja suprojektuoti ir pakloti vandentiekio įvadą bei ūkio – buities nuotekas nuleisti į esamą nuotakynę(duomenys neskelbtini). Statybų metu atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ tikrino kaip buvo atliekami darbai, ar nenukrypstama nuo projekto reikalavimų. 2005 m. gegužės 12 d. atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ darbuotojai patikrinimo metu nenustatė jokių neatitikimų projektui ar techninėms sąlygoms ir tai pažymėjo paslėptų darbų priėmimo akte. 2005 m. birželio 22 d. UAB „Rosma“ atliko išsamią vamzdynų TV apžiūrą, kurios metu pažeidimų nebuvo rasta. 2005 m. spalio 17 d. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ padarė požeminių komunikacijų išpildomąją nuotrauką, kurioje užfiksuota, jog požeminių komunikacijų tinklų nuolydžiai yra tinkami, nuleisti į reikiamas kryptis bei atitinka STR 2.07.01:2003 nuolydžiams keliamus minimalius reikalavimus. 2005 m. gruodžio 5 d. atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ išdavė pažymą, kuria patvirtino, kad daugiabutis gyvenamas namas yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus. Tinkamą nuotekų sistemos įrengimo faktą pavirtino ir 2013 m. vasario 15 d. atlikta teismo ekspertizė. Dėl kokių priežasčių kilo esama situacija atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ neturi galimybių atsakyti. Defektiniai aktai buvo surašyti tik 2011 metais, o tuo tarpu tinklai pripažinti tinkamais naudoti 2005 m. Atsiradusioms problemoms galimai turėjo įtakos atbulinis vožtuvas, sumontuotas 95A šulnyje, kuris buvo sumontuotas be atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ sutikimo. Todėl pats Ieškovas savavališkais veiksmais įmontuodamas vožtuvą, galėjo sukelti esamą situaciją. Užliejimai vyksta dėl vidaus tinkluose, o ne atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ tinkluose kylančių problemų. Pareiga remontuoti vidaus tinklus tenka Ieškovui, todėl Ieškovo keliami reikalavimai turi būti atmesti kaip nepagrįsti ir neteisėti.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų UAB „Statreksas“ ir A. V. individuali įmonė „Arsva“ atsiliepimų į pareikštą patikslintą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal į bylą pateiktą gyvenamojo namo statybinę techninę dokumentaciją, 2005 m. gruodžio 12 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą statybos rangos darbų užsakovu buvo atsakovas UAB „Plėtra projects“, generaliniu rangovu buvo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų BUAB „Statreksas“, o pastato lauko buities nuotekų (inžinerinių tinklų) įrengimo darbus vykdė subrangovas – byloje atsakovas UAB „Požeminės jungtys“. Padarė išvadą, kad atsakovai UAB „Požeminės jungtys“ ir UAB „Plėtra projects“ neturi įstatyminės pareigos atsakyti už statybos defektus, nustatytus per garantinį terminą, Ieškovui pasirengimo nagrinėti teisme stadijoje nesutikus pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu, ieškinys toje dalyje, kurioje Ieškovas reiškia minėtiems atsakovams reikalavimą, teismo buvo atmestas. Teismas nurodė, kad parduoto namo kokybės garantu tiek pagal įstatymą, tiek pagal pirkimo–pardavimo sutartis yra atsakovas UAB „Plėtra projects“, kuris galėtų atsakyti už parduoto daikto trūkumus. UAB „Plėtra projects“ kaip užsakovas užsakė pastatyti namą siekdamas jį parduoti, pardavė pirkėjams ir kaip pardavėjas pagal įstatymą suteikė kokybės garantiją, todėl yra atsakingas pirkėjams už parduoto daikto kokybės trūkumus. Nustatė, kad butų pardavėjui pretenzijas dėl daikto trūkumų pirkėjai galėjo reikšti per kokybės garantinį terminą, kuris negalėjo būti trumpesnis kaip penkeri metai nuo namo pripažinimo tinkamu naudoti dienos (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis, CK 6.698 straipsnis). Teismas, įvertinęs apklaustų liudytojų parodymus, konstatavo, kad namo gyventojai nuotekų šalinimo trūkumus pastebėjo jau pirmaisiais gyvenimo nusipirktuose butuose metais (2006 m.), todėl trūkumas, kuris buvo akivaizdžiai matomas ir namo gyventojų savo iniciatyva taisomas, negali būti pripažintas paslėptu trūkumu. Pretenzijas dėl daikto trūkumų pirkėjai galėjo reikšti per penkerius metus nuo namo pripažinimo tinkamu naudoti dienos (2005 m. gruodžio 13 d.), tuo tarpu ieškinys teisme gautas 2012 m. kovo 7 d. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad reikalavimui dėl parduoto daikto kokybės taikytina senatis. Nagrinėdamas Ieškovo reikalavimo atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ atžvilgiu pagrįstumą, teismas konstatavo, jog naujų vartotojų prijungimas ir nuotekų kiekio padidėjimas neturėjo įtakos namo nuotekų šalinimui. Pažymėjo ir tai, kad pirmi ir patys didžiausi nuotekų šalinimo sutrikimai, kai buvo užlieti butai, įvyko pirmaisiais eksploatacijos metais (2006 m.), kai naujų vartotojų prie tų pačių tinklų dar nebuvo prijungta. Tai, kad naujų vartotojų prijungimas prie magistralinio nuotekų tinklo nėra užpylimų priežastis patvirtina ir tai, kad namo gyventojams įrengus atbulinį vožtuvą daugiau patalpų užtvindimo nebuvo, o kanalizacijos defektai pasireiškė tuo, kad kyla vanduo dušo kabinoje, klozete ir kt. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas laikė, jog Ieškovo argumentai dėl atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ netinkamo techninių sąlygų naujiems vartotojams išdavimo, yra nepagrįsti. Vadovaudamasis anksčiau nurodytais motyvais, ieškinys atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ taip pat buvo atmestas kaip neįrodytas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - Ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindė argumentais, kad teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį esant statinio garantiniam laikotarpiui. Nurodė, kad Ieškovas tik 2010 m. liepos 18 d. gavęs pranešimą apie ginčo name aplietas patalpas, buvo informuotas apie namo patalpų užliejimus, kuriuos, kaip paaiškėjo vėliau, sąlygojo fekalinės kanalizacijos defektai. O gyventojai, nors ir galėjo numatyti, kad name egzistuoja tam tikri defektai, tačiau jie nebuvo nustatyti ir žinomi, kadangi fekalinė kanalizacija yra paslėptuose statinio elementuose. Be to, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kad liudytojas I. T. apie 2006 m. sausio mėn. įvykusį užpylimą Ieškovo neinformavo, todėl Ieškovui informacija apie šį užliejimą nebuvo žinoma. Nurodė, kad 2006 m. nei vienas namo gyventojas negalėjo žinoti apie name egzistuojančius fekalinės kanalizacijos defektus, kadangi tuo metu nebuvo nustatytos užliejimų priežastys. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog defektai nebuvo paslėpti, todėl neteisingai pritaikė penkerių metų garantijos laikotarpį. Įvertinus CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies ryšį akivaizdu, kad dešimties metų garantinis terminas taikomas ne paslėptiems trūkumams, bet defektams, esantiems paslėptuose statinių elementuose, t.y. fekalinėje kanalizacijoje. Todėl defektui, atsiradusiam fekalinėje kanalizacijoje, taikomas dešimties metų garantinis terminas. Pažrėžė, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog atsakovas UAB „Požeminės jungtys“ neturi pareigos atsakyti už statybos defektus, atsiradusius per garantinį laikotarpį, kadangi jis yra tik subrangovas. Ieškovas pasirinko atsakovu būtent subrangovą, t.y. asmenį, tiesiogiai atsakingą už darbų kokybę. Subrangovas, tiesiogiai atlikęs buities nuotekų įrengimo darbus, atsako už suteiktų paslaugų kokybę, kadangi garantija suteikiama ne šalių teisiniams santykiams, o daiktui – fekalinei sistemai. Taigi akivaizdu, kad Ieškovas tinkamai pasirinko atsakovą UAB „Požeminės jungtys“ bendraatsakoviu. Anot Ieškovo, teismas neįvertino atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ pateiktos UAB „Rosma“ ataskaitos, kurioje nustatyti aiškūs teisės aktų pažeidimai ir UAB „Vilniaus vandenys“ pareigos, savo atsakomybės ribose užtikrinti, kad būtų išlaikyti reikalaujami nuolydžiai. Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ yra atsakingas už minimalių nuolydžių užtikrinimą. Jis, būdamas fekalinės kanalizacijos name savininkas, nesiėmė veiksmų, kad statybos metu padaryti defektai būtų pašalinti, nors jų pačių pateiktame akte nurodyta, kad fekalinės kanalizacijos nuolydžiai neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Plėtra projects“ prašė skundo netenkinti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo, nuotekų šalinimo ir/ar fekalinės kanalizacijos veikimo trūkumus gyventojai pastebėjo nedelsiant po įsikėlimo į įsigytus butus, t.y. jau pirmaisiais gyvenimo ginčo daugiabutyje gyvenamajame name metais, ir ne vėliau kaip 2008 m. vasarą (liudytas I. T.). Minėtos aplinkybės patvirtina, kad galimas nuotekų šalinimo ir/ar fekalinės kanalizacijos veikimo trūkumas buvo akivaizdžiai matomas ir ginčo daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai jau nuo 2008 m. vasaros žinojo, apie nuotekų šalinimo sistemos ir fekalinės kanalizacijos veikimo problemas. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad ginčo daugiabutis gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti 2005 m. gruodžio 13 d., o nuotekų šalinimo ir/ar fekalinės kanalizacijos veikimo trūkumus ginčo daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai pastebėjo ne vėliau kaip 2006 m. vasarą, t.y. po pirmos didelės liūties, ieškinys dėl daikto trūkumų turėjo būti pareikštas iki 2010 m. gruodžio 13 d., arba bent 2011 m. vasaros, tačiau ieškinys teisme buvo gautas tik 2012 m. kovo 7 d., t.y. praleidus senaties terminą. Pripažįstant, kad daikto trūkumas buvo akivaizdus, todėl tiek garantinis, tiek senaties terminas skaičiuojamas nuo ginčo daugiabučio gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti dienos ir yra penkeri metai. Teigia, kad atsakovas UAB „Plėtra projects“ nevykdė gyvenamojo namo statybos darbų, jis veikė tik kaip statybos rangos darbų užsakovas, todėl negali atsakyti remiantis teisės normomis, reglamentuojančiomis rangos teisinius santykius. Pažymėjo, kad nei dėl vienos iš Ieškovo nurodytų gyvenamojo namo kanalizacijos išsiliejimo priežasčių nėra atsakovo UAB „Plėtra projects“ kaltės, o nurodytos gyvenamojo namo kanalizacijos išsiliejimo priežastys susijusios tik su galima kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsakomybe. Ieškovas neįrodė, kad gyvenamojo namo butų nuotekų stovų užpylimo priežastis yra netinkamai įrengta fekalinė kanalizacija (inžinieriniai tinklai).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad Ieškovas klaidingai remiasi STR 2.07.01:2003 „Vandentiekio ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 256 punktu. Reikalavimai jungiamojo nuotako nuolydžiui, kuriais Ieškovas vadovaujasi lygindamas UAB „Rosma“ ataskaitoje Nr. 13VV03 pateiktus duomenis, yra taikomi pastato vidaus tinklams, o ne lauko inžineriniams tinklams. Lauko inžinerinių tinklų nuolydžiams yra taikomi Reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekio ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 20 priedo „Savitakinių nuotakų skaičiuojamieji pripildymai, minimalūs nuolydžiai ir minimalūs nuotekų greičiai“ reikalavimai, o taip pat yra taikomas STR 2.07.01:2003 „Vandentiekio ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 474 punktas. Atkreipė dėmesį, kad ne televizinė diagnostika nustato nuolydžius, esančius tarp šulinių. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2005 m. spalio 7 d. padarė geodezinę išpildomąją nuotrauką, kurioje aiškiai užfiksuota, kad nuolydžiai yra tinkami, nuleisti į reikiamas kryptis bei atitinka STR 2.07.01:2003 „Vandentiekio ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ nuolydžiams keliamus minimalius reikalavimus. Televizinė diagnostika yra taikoma vamzdžių būklei patikrinti, tuo tarpu geodezine išpildomąja nuotrauka pateikiami tikslūs geodeziniai matavimai. Taigi Ieškovo minima UAB „Rosma“ ataskaita parodo, kad tarp atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ eksploatuojamų nuotekų šulinių, vamzdžiai nėra užsikimšę, tušti, tai reiškia, kad jų būklė yra gera. Pabrėžtina, kad ši ataskaita taip pat parodo, kad patikrinimo metu vamzdžiai nuo šulinių 55, 92a, 94a iki įvadų, pilni vandens, riebalų. Atsižvelgiant į tai matyti, kad susidariusių problemų priežastis yra ne atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ eksploatuojamuose nuotekų tinkluose nuo miesto tinklų iki šulinių Nr. 55, 92a, 94a imtinai, o pastato vidaus tinkluose. Pažymėjo, kad teismui pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių apie lauko vandentiekio tinklų tinkamumą naudoti ir defektų nebuvimą. Be to, teismo ekspertas vertino tik lauko tinklus - fekalinę kanalizaciją, bet nevertino vidaus tinklų, todėl pateikdamas ekspertinę išvadą nevertino vidaus tinkluose esančių defektų. Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ palaikė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo motyvą, jog Ieškovo ieškinys yra atmestinas pritaikius ieškinio senatį.

Atsakovas UAB „Požeminės jungtys“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino skaičiavimą esant garantiniam laikotarpiui ir pagrįstai pritaikė penkerių metų namo garantinį terminą esant fekalinės sistemos defektui gyvenamajame name. Sutiko su teismu, kad namo gyventojai nuo 2006 m. žinojo apie name egzistuojančius fekalinės kanalizacijos defektus, kadangi visi gyvenamajame įvykę gedimai patalpų užpylimai (užliejimai), nuotekų stovo užsikišimai ir nemalonus kvapas buvo neatsiejamai susiję su nuotekų sistema ir namo gyventojams buvo akivaizdūs. Kadangi šiuo atveju fekalinės kanalizacijos defektai buvo akivaizdūs, turi būti taikomas bendrasis penkių metų garantinis terminas, kurį Ieškovas yra praleidęs. Atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą, būtent rangovui tenka statybos rangos darbų kokybės garantija. Atsakovas UAB „Požeminės jungtys“ pastato buities nuotekų (inžinerinių tinklų) įrengimo darbus atliko subrangos sutarties pagrindu, todėl neturi įstatyminės pareigos atsakyti už statybos defektus, nustatytus per garantinį laikotarpį. Pažymėjo, kad atsakovas UAB „Požeminės jungtys“ nuotekų tinklų įrengimo darbus atliko tinkamai, o Ieškovo bei atsakovo UAB „Požeminės jungtys“ nesiejo jokie materialiniai teisiniai santykiai, todėl už prievolių tinkamą įvykdymą Ieškovui yra atsakingas trečiasis asmuo UAB „Statreksas“. Apibendrinęs motyvus, atsakovas UAB „Požeminės jungtys“ taip pat konstatavo, kad Ieškovas neįrodė, kad gyvenamojo namo butų nuotekų stovų užpylimo priežastis yra netinkamai įrengta fekalinė kanalizacija (inžineriniai tinklai).

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų UAB „Statreksas“ ir A. V. individuali įmonė „Arsva“ atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad 2005 m. gruodžio 13 d. daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas), pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)11.4-2611 buvo pripažintas tinkamu naudoti (1 t., b.l. 8-11). Šiame akte nurodyta, kad namo statytojas buvo UAB „Plėtra projects“ (buvęs UAB „NCC Plėtra“), rangovas – UAB „Statreksas“ (I t., b.l. 9). 2006 m. sausio 13 d. perdavimo aktu atsakovas UAB „Plėtra projects“ (buvęs UAB „NCC Plėtra“) perdavė Ieškovui daugiabutį namą bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir tvarkymui (I t., b.l. 12-13). Anot Ieškovo, 2010 m. liepos 18 d. jis gavo administruojamo gyvenamojo namo gyventojo pranešimą apie aplietas patalpas. 2011 m. birželio 10 d. atsakovo UAB „Plėtra projects“ užsakymu atlikus nuotekų tinklų praplovimą gyvenamajame bute paaiškėjo, kad leidžiant vandenį į šulinį 94a, vanduo nepasišalina į gatvės šulinį 95, bet susirenka šulinyje 92a, t.y. netinkamai atliktas vamzdžių apačios nuolydis, dėl ko nuolat apliejamos gyvenamojo namo patalpos.

Nagrinėjamoje byloje ginčo, kad lauko buities nuotekų tinklai yra su trūkumais, nėra. Tačiau šalys nesutaria dėl jų įtakos gyvenamajame name vykstantiems apliejimams, ir įpareigojimo pašalinti statybos defektus (inžinierinių tinklų – fekalinės kanalizacijos) atsakovams nustatymo.

Anot Ieškovo, atsakovo UAB „Požeminės jungtys“ neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad netinkamai atlikti inžinierinių tinklų klojimo darbai. Ieškovas apeliaciniame skunde sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdant gyvenamojo namo statybos darbus atsakovas UAB „Plėtra projects“ turėjo užsakovo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „Statreksas“ - generalinio rangovo, o atsakovas UAB „Požeminės jungtys“ pastato lauko buities nuotekų (inžinerinių tinklų) įrengimo darbus atliekančio subrangovo statusą. Tačiau teigia, kad ginčo sprendime padaryta neteisinga išvada, jog atsakovas UAB „Požeminės jungtys“, būdamas subrangovu, neturi pareigos atsakyti už statybos defektus, atsiradusius per garantinį laikotarpį. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga nustatė, kad ginčo objektas (statybos defektai) sudarė pagrindą statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymui.

Nagrinėjamu atveju aktualu pažymėti, kad vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms. Vienas jų įtvirtintas CK 6.191 straipsnyje. Tai – sutartis trečiojo asmens naudai, kurios esmė – sutarties šalis gali nustatyti, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui ir taip jam sukurti reikalavimo teisę dėl šios prievolės vykdymo. Kaip sutarties uždarumo principo išimtis vertinamas teisių perėmimas (CK 6.190 straipsnyje 1 dalis, kt.) ir kiti įstatyme nustatyti atvejai. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. E. įmonė v. antstolis A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2010; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baldjoda“ v. Furniture Production International A/S, bylos Nr. 3K-3-367/2011). Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga.

Teismų praktikoje sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos draudimas“ v. UAB ,,Statinių priežiūra“, kt., bylos Nr. 3K-3-105/2012; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rombas“ v. UAB „ATEA“, bylos Nr. 3K-3-526/2012; kt.).

CK 6.650 straipsnis reglamentuoja būtent generalinio rangovo ir subrangovo santykius. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.650 straipsnio 3 dalis). Taigi CK 6.650 straipsnis reguliuoja trijų subjektų santykius – generalinio rangovo, užsakovo ir subrangovo. Nustatant Ieškovo vietą tarp šių subjektų matyti, kad jis yra trečiasis asmuo, kurio su užsakovu, generaliniu rangovu ir subrangovu nesiejo jokie santykiai. Nenustatyta, jog Ieškovas būtų įgijęs reikalavimo teisę atsakovui UAB „Požeminės jungtys“ (kaip subrangovui). Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovo su atsakovu UAB „Požeminės jungtys“ (subrangovu) nesieja sutartiniai įsipareigojimai ir santykiai, konstatuotina, kad Ieškovas neturi reikalavimo teisės atsakovui UAB „Požeminės jungtys“ dėl civilinės atsakomybės, kylančios iš statybos rangos santykių. Dėl anksčiau nurodyto motyvo pripažintina, kad Ieškovas, gindamas savo poziciją, taip pat nepagrįstai remiasi CK 6.691 straipsnio nuostatomis, numatančiomis statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą.

Kalbant apie atsakovą UAB „Plėtra projects“ nustatyta, kad Ieškovas šį atsakovą kaltina tuo, jog jis kaip statytojas, butų pardavėjas, neužtikrino tinkamos kokybės butų savininkams pardavimo. Ieškovas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsakovo UAB „Plėtros projects“ (užsakovas) atsakomybės pagal pareikštą patikslintą ieškinį nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo pozicijai. Visų pirma, dėl anksčiau aptarto statybos rangos teisinių santykių analizės bei išvados, kad Ieškovas nebuvo statybos proceso dalyvis ir jo su užsakovu, generaliniu rangovu ir subrangovu nesiejo jokie teisiniai santykiai. Antra, kadangi faktas, jog atsakovas UAB „Plėtra projects“ buvo ir butų, esančių ginčo name, pardavėju, taip pat nesuponuoja jo pareigos Ieškovo atžvilgiu egzistavimo. CK 6.305 straipsnio 1 dalis numato pirkimo-pardavimo sutarties sampratą, pagal kurią pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo tiese, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties ypatumai reglamentuojami CK 6 knygos aštuntajame skirsnyje. Taigi, pirkimo-pardavimo sandoris sudaromas tarp dviejų subjektų – pardavėjo ir pirkėjo. Šiuo atveju, tarp konkretaus buto savininko ir atsakovo UAB „Plėtra projects“. CK 6.338 straipsnis teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų suteikia daikto pirkėjui. CK 4.242 straipsnio 4 dalis, pagal kurį administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, taip pat įstoti į kitų asmenų pradėtą bylą, susijusią su administruojamu turtu, neįgalina Ieškovo už buto pirkėją reikšti pretenzijas pardavėjui dėl įsigyto daikto kokybės. Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. Nr. 603 nutarimu patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau - Nuostatai) 4. punktas, nustatantis, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Administratorius turi teisę pareikšti su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius ieškinius, taip pat dalyvauti kitų asmenų pradėtose bylose, susijusiose su administruojamu turtu (Nuostatų 6.3. punktas). Individualūs ir nuosavybės teise atskiriems asmenims priklausantys gyvenamajame name esantys butai nepatenka į Ieškovo administruojamų objektų sąrašą, todėl Ieškovas, reiškiantis reikalavimą atsakovui UAB „Plėtra projects“ negali remtis daikto pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.

Anot Ieškovo, pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinio reikalavimus atsakovo UAB „Plėtra projects“ atžvilgiu, neteisingai aiškino CK 6.698 straipsnio ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - SĮ) 36 straipsnį. Vadovaujantis CK 6.698 straipsnio 1 dalimi rangovas, projektuotojas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per penkerius metus; dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų ir dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. SĮ 36 straipsnis numato, kad statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas, skaičiuojant nuo visų rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) dienos, negali būti trumpesnis kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų. Taigi, teisinis reglamentavimas pareigą atsakyti už per garantinį terminą nustatytus defektus nustato rangovui, projektuotojui ar statybos techniniam prižiūrėtojui. Nagrinėjamu gi atveju Ieškovas teigia, kad šią pareigą turi atsakovas UAB „Plėtra projects“, statybos teisiniuose santykiuose dalyvavęs kaip užsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovas nebuvo statybos rangos teisinių santykių dalyviu, jo reikalavimai pareikšti atsakovui UAB „Plėtra projects“ statybos procese buvusiam užsakovu, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Ieškovas neturi reikalavimo teisės atsakovui UAB „Plėtra projects“.

Konstatavus šią aplinkybę, neaktualūs ir nenagrinėjami apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai dėl ieškinio senaties termino taikymo pretenzijoms, susijusioms su statinio defektais, pareikšti.

Ieškovas kaip vieną iš skundžiamo sprendimo neteisėtumo argumentų nurodė, kad apylinkės teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nepasisakė dėl atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė tuo, jog jis kaip fekalinės kanalizacijos savininkas neužtikrino statybos metu padarytų akivaizdžių defektų pašalinimo (neužtikrino minimalių nuolydžių tarp šulinių) ir eksploatuodamas tinklus netinkamai vykdo viešojo vandens tiekėjo pareigas.

Byloje nustatyta, kad 2004 m. lapkričio 18 d. atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ pareiškėjui UAB „NCC Plėtra“ (atsakovas UAB „Plėtra projects“) išdavė technines sąlygas Nr. 04/1071 vandens tiekimui ir nuotekoms Vilniaus mieste (gyvenvietėje), kuriose numatyta, kad UAB „Plėtra projects“ įsipareigoja suprojektuoti ir pakloti vandentiekio įvadą bei ūkio – buities nuotekas nuleisti į esamą nuotakynę (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 142-166). 2005 m. birželio 22 d. UAB „Rosma“ atliko TV vamzdynų apžiūrą (I t., b. l. 112-116). 2005 m. spalio mėn. 7 d. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ užsakovo UAB „Požeminės jungtys“ pavedimu parengė Požeminių komunikacijų (fekalinės kanalizacijos) išpildomosios geodezinės nuotraukos techninę ataskaitą (I t., b. l. 106-110). Atliktų apžiūros ir ataskaitos pagrindu 2005 m. gruodžio 5 d. atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ išdavė pažymą Nr. 4426-2005, kurioje nurodyta, kad daugiabutis gyvenamasis namas prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus; vandentiekio tinklus nuo miesto iki požeminės sklendės Nr. 99 imtinai, nuotėkų tinklus nuo miesto tinklų iki nuotėkų šulinio Nr. 95 imtinai aptarnauja UAB „Vilniaus vandenys“ (I t., b. l. 117). Nuo 2007 m. birželio 21 d. inžinieriniai tinklai – fekalinės kanalizacijos vamzdynas, unikalus Nr. 4400-0732-4972, nuosavybės teise priklauso atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ (Teismo ekspertizės akto Nr. DGE121203 l. 9-10).

Pirmosios instancijos teismas patikslinto ieškinio reikalavimus atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ atžvilgiu atmetė kaip neįrodytus, konstatavęs, kad šis atsakovas nėra kaltas dėl statybos metu padarytų defektų atsiradimo.

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau - GVTNTĮ) 2 straipsnio 20 punkte įtvirtinta, kad viešasis vandens tiekėjas – valstybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojama įmonė, turinti šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgytą teisę ir pareigą vykdyti viešąjį vandens tiekimą savivaldybės (kelių savivaldybių) viešojo vandens tiekimo teritorijose (viešojo vandens tiekimo regionuose). Šio straipsnio 21 punkte detalizuota, kas patenka į viešojo vandens tiekimo paslaugą, t.y. geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas pagal viešąją vandens tiekimo sutartį arba, jei rašytinė sutartis nesudaryta, geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, kai abonento (vartotojo) geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamojo vandens tiekimui vykdyti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas. Taigi atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytą aplinkybę, kad fekalinės kanalizacijos vamzdynas, unikalus Nr. 4400-0732-4972, nuosavybės teise priklauso atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“, jis nagrinėjamos bylos kontekste pripažintinas viešuoju vandens tiekėju.

Vadovaujantis GVTNTĮ 15 straipsnio 8 dalies 4 punktu viešasis vandens tiekėjas privalo nustatyta tvarka eksploatuoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą bei kitą valdomą turtą. 2006 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintų taisyklių dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros (toliau - Taisyklės) 6 punktas numato, kad vandens tiekėjas, naudodamas ir prižiūrėdamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, turi pareigą eksploatuoti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ir (ar) naudojamus geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus taip, kad jie atitiktų šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pagal Taisyklių 29 punktą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas ar naudotojas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę ir jo priežiūros organizavimą.

Tokiu būdu atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“, vykdantis ne tik geriamojo vandens tiekimą, bet ir nuotekų tvarkymą, turi užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą tam tikroje teritorijoje, prižiūrėti tinklus ir įrenginius, naudojamus vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, palaikyti tokią jų būklę, kad būtų garantuotas tinkamas paslaugų teikimas abonentams, nedarytų žalos jiems ir kitiems asmenims. Nustačius tokią atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ pareigą, byloje iškyla būtinybė tiksliai nustatyti gyvenamajame name vykstančių/vykusių užliejimų priežastis, t.y. ar juos sąlygojo trūkumai, esantys atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančioje sistemoje. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju gali atsirasti CK 6.263 straipsnio pagrindu. Pagal CK 6.266 straipsnį, reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokiomis žalos aplinkybėmis gali būti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tik esant šioms aplinkybėms pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Įstatymo nuostata dėl civilinės atsakomybės netaikymo taip pat negali būti aiškinama atskirai nuo joje išvardytų žalos padarymo būdų. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad gyvenamojo namo gyventojai skundžiasi butų apliejimu (II t., b. l. 31, 33). Kaip nurodė atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“, jis eksploatuoja nuotekų tinklus nuo miesto tinklų iki nuotekų šulinių Nr. 55, 92a, 94a imtinai, t. y. lauko tinklus (III t., b. l. 60, 64).

Vienas iš pagrindinių įrodymu, kuriuo buvo remiamasi byloje sprendžiant atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ atsakomybės klausimą, buvo Teismo ekspertizės aktas Nr. DGE121203. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Jei byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų ir, nepaisant jo tiriamojo - mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme, toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009). Pirmosios instancijos teismas eksperto išvadą vertino kaip rašytinį įrodymą byloje. Teisėjų kolegija su tuo sutinka, kadangi net ir tuo atveju, kai konstatuojami ekspertizės akto trūkumai, tai savaime nereiškia, kad teismas praranda galimybę remtis šiuo įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010). Tokią teismų išvadą nulėmė eksperto netinkama kompetencija ir ekspertizės akto prieštaravimai, konkrečios išvados joje nepateikimas, kas suteikė galimybę ginčo šalims savaip interpretuoti eksperto atsakymus į jam pateiktus klausimus. Pvz., analizuojant eksperto nurodytas užpylimų priežastis pastebėta, kad tarp jų yra nurodyti netinkamai atlikti inžinierinių tinklų klojimo darbai, tuo tarpu atsakant į kitą klausimą ekspertas nurodė, kad inžinierinių tinklų įrengimo darbai atitinka projektinius sprendimus; ekspertas teigdamas, kad fekalinės sistemos atitinka STR 2.07.01:2003 nuolydžių reikalavimus, kitame atsakyme pripažįsta netinkamo nuolydžio egzistavimą ir pan. (Ekspertizės akto l. 32, 35, 36). Ieškovas, gindamas savo poziciją, apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į UAB „Rosma“ 2013 m. gegužės 30 d. ataskaitą, kuri paneigia eksperto išvadas (III t., b. l. 93-112). Sutiktina su Ieškovu, kad apylinkės teismas neanalizavo ekspertizės akto ir UAB „Rosma“ 2013 m. gegužės 30 d. ataskaitos prieštaravimų, nenustatė, ar nuolydžių nebuvimas tarp šulinių turi įtakos tinklų funkcionalumui, nesprendė, ar net ir tinkamai įrengus fekalinę kanalizaciją, laikui praėjus kiti veiksniai galėjo paveikti jų funkcionalumą, dėl ko galėjo sutrikti atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ viešųjų paslaugų tiekimas. Dėl minėtų aplinkybių pripažintina, kad byloje keliama problema dėl gyvenamojo namo gyventojų butų užpylimo liko neišanalizuota, tinkamai neatskleistos užpylimo priežastys, nenustatyta, ar atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ inžinieriniai tinklai funkcionuoja pilna apimtimi, kas eliminuotų jo atsakomybę.

Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas klausimą dėl atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ atsakomybės pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų teisingam patikslinto ieškinio reikalavimo išsprendimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių ir, atmesdamas reikalavimus, galėjo neteisingai išspręsti bylą. Dėl pirmiau nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, reikalautinų įrodymų gavimo galimybių yra pagrindas išvadai, kad byla dėl atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ deliktinės atsakomybės apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais, todėl konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas, kuris yra vertinamas esminiu proceso teisės normų pažeidimu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėjant iš naujo turi būti aiškinamos ir svarstomos bylos faktinės ir teisinės anksčiau aptartos aplinkybės bei įrodinėjimo priemonės, o po jų esminio ištyrimo ir įvertinimo užtikrinta apeliacijos teisė, todėl teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą perduoti bylą dalyje dėl atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ atsakomybės nustatymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Atmetus Ieškovo apeliacinį skundą atsakovo UAB „Plėtra projects“ atžvilgiu, atsakovui UAB „Plėtra projects“ iš Ieškovo, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, priteistinos apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau pažymėtina, kad pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šios Rekomendacijos patvirtintos 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Rekomendacijose nustatyti priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas civilinėse bylose maksimalūs dydžiai ir kriterijai. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.) (Rekomendacijų 11 p.). Atsakovas UAB „Plėtra projects“ prašo priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas 1 815 Lt bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus atsakovo UAB „Plėtra projects“ atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, nėra pagrindo spręsti, kad jo surašymas pareikalavo specialių žinių ar itin daug advokato darbo bei laiko sąnaudų, ar yra kitų aplinkybių, suteikiančių pagrindą viršyti Rekomendacijų 8.11 punkte įtvirtintą maksimalią priteistiną sumą už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Aptarti teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo teisiniai aspektai bei faktinės aplinkybės ir Ieškovo apeliacinio skundo nepatenkinimas atsakovo UAB „Plėtra projects“ atžvilgiu sudaro pagrindą priteisti atsakovui UAB „Plėtra projects“ dalį jo prašomų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš Ieškovo priteistini 1 500 Lt teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą dalyje dėl patikslinto ieškinio atmetimo atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ (į.k. 120545849) atžvilgiu panaikinti ir šioje dalyje bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Priteisti iš ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ (į. k. 125596783), atsakovo UAB „Plėtra projects“ naudai 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.