Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Aurimui Bagavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei R. Č. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas advokatas Rolandas Tamašauskas ieškinį palaikė, prašė tenkinti jį visiškai. Papildomai nurodė, kad buvo konfliktinė situacija tarp nepilnametės E. K. ir jos motinos, atsakovės. 2020-11-16 vaikas perduotas tėvui, paskui išvyko į Airiją, ten yra apsipratusi, lankys mokyklą. Vaikui sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Nepilnametė pati išsako norą gyventi su ieškovu. Ieškovas 2020 m. gruodį grįžo į Lietuvą, kad pasiimtų vaiką į Airiją. Ieškovas į Airiją išvyko 2006 m. R. Č. atvyko į Airiją, jie kartu gyveno apie 2 m. Paskui R. Č. tapo nėščia ir išvyko į Lietuvą. Grįžęs ieškovas į Lietuvą iki 2020 m. su dukra bendraudavo, tačiau atsakovė ribodavo jų bendravimą. Po to, kai dukrą išsivežė į Airiją, jai reikėjo psichologo pagalbos. Vaikas jam pasakojo, kad mama ant jos šaukdavo. Ieškovas leidžia dukrai bendrauti su atsakove.

Institucija, teikianti byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė 2021-08-20 išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo (b. l. 47-48), kurioje nurodė, kad 2020-11-12 Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje dėl atsakovės galimai panaudoto smurto prieš nepilnametį vaiką vaikui buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, taikyta laikinoji priežiūra močiutės O. K. šeimoje. Nuo 2020-11-17 atsakovės šeimai pradėtas taikyti atvejo vadybos procesas ir iki šiol yra teikiamos socialinės paslaugos. Atsakovė siūlomų specialistų pagalbos atsisako. Atvejo vadybos posėdžio metu buvo nuspręsta nutraukti vaiko laikinąją priežiūrą vaikui E. K.. Vaikui E. K. sutikus, tėvas P. K. su dukra išvyko į tėvo nuolatinę gyvenamąją vietą Airijoje. Nepilnametė E. K. nuo 2020 m. lapkričio mėnesio gyvena su ieškovu Airijoje. 2020-12-29 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-45098/20, nes nepadaryta veika, turinti LR BK 140 str. 3 d. požymių. 2020-02-10 vykusio atvejo vadybos posėdžio metu buvo pagarsinta vaiko nuomonė; E. K. informavo skyrių, kad ji jaučiasi saugi gyvendama su tėčiu, lanko mokyklą nuotoliniu būdu, nurodė, kad tėtis ja rūpinasi ir ji toliau nori gyventi su tėčiu Airijoje. 2021-08-16 E. K. elektroniniu paštu pateikė savo nuomonę dėl ieškinio reikalavimų. E. K. nurodė, kad jaučiasi gerai gyvendama su tėčiu. Turi savo kambarį, kuriame gali ramiai mokytis. Mokyklą pradės lankyti rugpjūčio mėnesį. Nekantrauja susitikti su savo klasiokais. 2021-08-16 skyriuje taip pat gautas raštas iš ugdymo įstaigos, kurioje E. K. bus ugdoma nuo 2021-08-27. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, jog vaikas nuo 2020 lapkričio mėnesio gyvena su ieškovu, į E. K. nuomonę, skyrius daro išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitinka jo teises ir teisėtus interesus šiuo atveju. Pagal susiformavusią teismų praktiką, minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu yra 642 Eur dydžio (atskaičius mokesčius siekia 467 Eur), pripažintinas būtinu priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems jo poreikiams patenkinti. Tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nesąžiningu elgesiu. Skyrius neturi pagrindo abejoti ieškovo teiginiais dėl vaiko poreikių apimties. Todėl atsižvelgiant į tai, kad vaikui išlaikyti skiriama suma neturėtų apsiriboti tik minimalių ir fiziologinių vaiko poreikių tenkinimo užtikrinimu, darytina išvada, kad ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka nepilnamečio E. K. teises ir teisėtus interesus.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas Aurimas Bagavičius teismo posėdžio metu palaikė institucijos išvadą. Nurodė, kad ieškinį tenkinti tikslinga. Tėvas tinkamai rūpinasi dukra. Vaikas pageidauja gyventi pas tėvą. Santykiai tarp dukros ir atsakovės yra įtempti. Buvo konfliktai. Ieškinyje nurodytas išlaikymo dydis mažesnis nei minimalus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovui P. K. ir atsakovei R. Č. gimė dukra E. K., kuri nagrinėjant šią bylą yra nepilnametė. Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-705-291/2015 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria nepilnametės E. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina R. Č., tėvas P. K. įsipareigojo teikti dukrai išlaikymą po 173,77 Eur per mėnesį. 2020-11-16 vaiko perdavimo vaiko atstovams pagal įstatymą aktu nepilnametė E. K. perduota tėvui P. K. (b. l. 3, 18-24, 25-29, 47-48, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys).

Faktiškai pasikeitus aplinkybėms, t. y. nepilnamečiui vaikui nuolat gyvenant kartu su ieškovu, ieškovas prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo bei iš atsakovės nepilnamečiui vaikui priteisti išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovas prašo teismo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su juo, nes vaikas nuo 2020 m. gruodžio faktiškai gyvena su juo Airijoje, vaikui pas jį sudarytos tinkamos sąlygos, vaikas išsako norą toliau gyventi su juo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 1 d., 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad 2020 m. lapkritį tarp atsakovės ir nepilnametės dukros E. K. susiklostė konfliktinė situacija. Nepilnametė 2020-11-12 mokyklos socialinei darbuotojai teigė, kad motina prieš ją 2020-11-10 smurtavo. Vaikui nustatyta laikina priežiūra, atsakingas asmuo – vaiko močiutė O. K., pradėtas atvejo vadybos procesas. 2020-11-16 vaiko perdavimo vaiko atstovams pagal įstatymą aktu nepilnametė E. K. perduota ieškovui P. K.. Vaikui sutikus, ieškovas su ja 2020 m. gruodį išvyko į ieškovo nuolatinę gyvenamąją vietą Airijoje. Nepilnametė E. K. prieš 2021-02-10 atvejo vadybos posėdį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams nurodė, kad nori likti gyventi pas tėtį, jaučiasi saugi, nepatiria jokio emocinio diskomforto. Nepilnametė E. K. 2021-08-13 laiške Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui nurodė, kad su tėvu gyvendama jaučiasi gerai, turi savo kambarį, kuriame gali ramiai mokytis, rugpjūčio 27 d. pradės lankyti mokyklą, nekantrauja susitikti su klasiokais.

Institucijos, byloje teikiančios išvadą, vertinimu, gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu šiuo metu geriausiai atitinka vaiko teises ir interesus.

Atsakovė patvirtino, kad prieš vaiką perduodant tėčiui buvo konfliktų tarp jos ir dukros, viena ant kitos šaukdavo. Atsakovė nurodė, kad ir šiuo metu jos ir dukros santykiai nekokie, 2021 m. vasarą, dukrai būnant Lietuvoje atsakovės gyvenamojoje vietoje, buvo nesutarimų. Atsakovės teigimu, dukra, grįžusi į Lietuvą, po kelių dienų ėmė prie jos kabinėtis, šaukti, o šiuo metu išvis nebendrauja.

Atsižvelgiant ieškinyje nurodytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje pateiktą išvadą, vaiko nuomonę, tai, kad vaikas jau gana ilgą laiką gyvena su tėvu, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 270 str.).

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, su kuriuo nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.). Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams (CK 3.159 str. 3 d.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir CK 3.155 str., 3.156 str. bei 3.192 str. 1 d. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 str. 1 d.). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

Teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Šioje byloje ieškovas prašo pakeisti asmenį, iš kurio priteisiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, padidinti priteisto išlaikymo vaikui dydį bei nustatyti, kad jis naudos vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis.

Pagal CK 3.201 straipsnį teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 str., CPK 279 str. 5 d.).

Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai, išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį.

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametis vaikas E. K. yra 13 m. amžiaus, lanko mokyklą, su ieškovu gyvena Airijoje, kur išlaidos pragyvenimo didesnės. Nėra duomenų, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, sveikatos sutrikimų.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės vaikui išlaikymą po 200 Eur per mėnesį. Bylos duomenimis ieškovas dirba ir nuolat gyvena Airijoje, kur tiek vidutinis atlyginimas, tiek pragyvenimo kaštai ženkliai didesni nei Lietuvoje. Atsakovė oficialiai nedirba, nurodė, kad gauna išmoką iš Užimtumo tarnybos ir uždarbiauja neoficialiai. Atsakovė yra darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus, neįgalumą, kitų atsakovės išlaikytinių nėra. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovei nuosavybės teise priklauso sodo namas ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (b. l. 35-36). Šalys taikos sutartimi, patvirtinta 2015-02-06 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, t. y. prieš daugiau nei 6 metus sutarė dėl 173,77 Eur per mėnesį išlaikymo vaikui iš tėvo. Infliacija laikotarpiu nuo 2015 m. vasario iki 2021 m. birželio, kai teismui pateiktas ieškinys, Lietuvos statistikos departamento duomenimis buvo 16.9 proc. (http://estatistika.stat.gov.lt/skaiciuokle/). Taigi prašomas priteisti iš motinos išlaikymas iš esmės atitinka anksčiau iš kitos šalies priteistą išlaikymą, atsižvelgiant į infliaciją šiuo laikotarpiu. Pažymėtina, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis yra mažiau nei trečdalis minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio šiuo metu Lietuvoje (neatskaičius mokesčių), ir atitinka maždaug 1/8 minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio Airijoje, kur minimalus valandinis darbo užmokestis šiuo metu yra 10,20 Eur.

Teismas, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį, kad abi šalys darbingos, taip pat įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, išvadą byloje duodančios institucijos poziciją, sprendžia, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, atitinkamai pakeičiant Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-705-291/2015 (CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovas skirtinas vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Šalims išaiškintina, kad priteisto išlaikymo dydis ir forma gali būti pakeisti iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 str.).

Šiaulių apylinkės teismo 2021-06-30 nutartimi nustatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas išlaikymas vaikui iš atsakovės – galioja iki šio sprendimo priėmimo, o laikinoji apsaugos priemonė - nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu – galioja iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Šiaulių apylinkės teismo 2021-06-30 nutarties pagrindu nepilnametei E. K. iš atsakovės išieškotas laikinas išlaikymas įskaitomas į teismo sprendimu priteistą išlaikymą atitinkamu laikotarpiu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas šioje byloje patyrė 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, prašo priteisti jas iš atsakovės (b. l. 64-67). Ieškinys tenkintas visiškai, ieškovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, atsakovė ginčijo ieškinio reikalavimus, šalims nepavyko išspręsti ginčo mediacijos keliu. Esant šioms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovės priteistinos patirtos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovės valstybei priteistinas 54 Eur žyminis mokestis už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, nuo kurio sumokėjimo ieškovas atleistas, bei 4,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso 58,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos tėvu P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje, pakeičiant Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-06 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-705-291/2015 dalį, kuria nepilnamečio vaiko E. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jos motina.

Priteisti iš atsakovės R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nepilnametei dukrai E. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021-06-23) iki vaiko pilnametystės, pakeičiant Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-705-291/2015 nustatytą nepilnametei dukrai išlaikymo teikimą.

Paskirti ieškovą P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. K. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Kitoje dalyje Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-705-291/2015 palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 58,49 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų 49 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2021-06-30 nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.