Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės DNSB „R.“ ieškinį atsakovui J. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė sodininkų bendrija „R.“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 60,57 Eur nesumokėto mokesčio už kelio infrastruktūros priežiūrą ir tvarkymą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad SB „R.“ nuosavybės teisėmis valdo kelią, kurio plotas 0,4094 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuosavybės teisėmis valdo žemės sklypą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), į kurį patenkama per ieškovei nuosavybės teise priklausančią (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas kelio servitutas, Nekilnojamojo turto registro išraše fiksuotas punkte Nr. 6.1. Teigia, jog atsakovas neigia turįs servitutą ieškovės žemės sklype, nesutinka sumokėti mokesčio, skirto kelio infrastruktūros priežiūrai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017‑10-26 sprendimu ieškovės sodininkų bendrijos „R.“ ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo J. D. 60,57 Eur skolą ir 560,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės sodininkų bendrijos „R.“ naudai. Pagrindiniai sprendimo motyvai:Nurodė, jog atsižvelgtina į Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-13 nutartimi nustatytas aplinkybes, t. y. jog naudojimosi keliu dažnumas neatleidžia nuo pareigos išlaikyti tarnaujantįjį daiktą. Darė išvadą, kad klausimai dėl kelio servituto buvimo ir faktinio naudojimosi keliu pakartotinai nenagrinėtini, nes šalys nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, turinčių prejudicinę galią.Pažymėjo, jog 2014-11-29 vykusiame SB ,,R.“ visuotiniame narių susirinkime balsų dauguma pritarta asmenims, turintiems žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, nustatyti mokesčius už bendrojo naudojimo žemę, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti, – per metus po 10,14 Eur (35 Lt) už vieną arą turimos žemės ploto, protokole paminėta, jog lėšų reikės (duomenys neskelbtini) sutvarkyti. Teigia, jog atsakovui 2015-03-25 išrašytoje sąskaitoje nurodyta, kad mokesčio pagrindas – 2015 m. infrastruktūros ir jos priežiūros mokestis. 2014-11-29 SB „R.“ protokole nurodytas mokestis už arą 10,13 Eur. Nurodė, kad atsakovo sklypo plotas yra 5,98 aro, todėl darė išvadą, jog atsakovui mokestis apskaičiuotas teisingai. Atkreipė dėmesį, jog susirinkimo metu priimti sprendimai nenuginčyti, taigi sprendimai yra teisėti, galioja ir turi būti vykdomiAtkreipė dėmesį, jog atsakovui priklauso du žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kurie turi bendrą ribą. Mano, kad sklypai turi atskirus unikalius numerius, todėl atsakovas jais gali disponuoti kaip atskirais turtiniais vienetais (parduoti, išnuomoti, dovanoti ir kt.), o pardavus ar kitaip perleidus nuosavybės teisę kitiems asmenims žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), į sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), patekti būtų įmanoma tik iš (duomenys neskelbtini).Taip pat atsižvelgdamas į buhalterinės apskaitos teisinį reglamentavimą teismas darė išvadą, kad atsakovui 2015‑03‑25 išrašytoje sąskaitoje pakankamai detaliai nurodyta, už ką išrašyta sąskaita faktūra, t. y. 2015 m. infrastruktūros ir jos priežiūros mokestis. Teigia, jog 2014-11-29 SB „R.“ protokole nurodytas mokestis už arą – 10,13 Eur, atsakovui priklauso žemės sklypas, kurio plotas 5,98 aro. Pažymėjo, jog atsakovui kilus klausimų dėl atliktų darbų ir sumokėjimo už atliktus darbus ar paslaugas, jis gali kreiptis į ieškovę dėl detalesnės informacijos pateikimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas J. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės SB „R.“ ieškinio netenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:Nurodė, kad iš teismui pateiktos vaizdo medžiagos matyti, jog atsakovo žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), yra iš visų pusių apjuostas vieline tvora. Teigia, jog tvoroje nėra vartelių ar kitokių angų, pro kurias būtų galima iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiuoti į atsakovo sklypą, taip pat nėra supilta jokio keliuko ar padaryta kitokio įvažiavimo. Apelianto vertinimu, vaizdo medžiaga neginčijamai įrodo, jog iš (duomenys neskelbtini) gatvės į atsakovo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nėra važiuojama, kas, apelianto nuomone, leidžia pagrįstai teigti, jog jis (duomenys neskelbtini) gatve nesinaudoja.Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino, jog atsakovas gali patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nesinaudodamas ieškovei priklausančia (duomenys neskelbtini) gatve. Nurodė, kad atsakovo pateikta vaizdo medžiaga įrodo, kad atsakovas J. D. turi galimybę patekti iš vieno savo sklypo į kitą. Mano, jog vaizdo medžiaga neginčijamai įrodo, jog atsakovas gali iš sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patekti į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nesinaudodamas ieškovei priklausančia (duomenys neskelbtini) gatve.Atkreipė dėmesį, jog 2013 m. (duomenys neskelbtini) gatvė ties atsakovo žemės sklypu nebuvo įrengta, kadangi iš aerofotografinės nuotraukos aiškiai matyti, kad šalia atsakovo sklypo (duomenys neskelbtini), kur dabar yra kelias, 2013 metais dar buvo žolė, augo pieva. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė tiek teismo posėdžio metu, tiek ir procesiniuose dokumentuose visą laiką įrodinėjo, jog (duomenys neskelbtini) g. įrengta dar 2009 metais. Pažymėjo, jog ieškovė teigia prašanti iš atsakovo atlyginti ne (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimui ieškovės patirtas išlaidas (kadangi (duomenys neskelbtini) g. įrengta dar 2009 m.), o atlyginti (duomenys neskelbtini) g. tvarkymui ieškovės patirtas išlaidas.Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė ir nepagrindė, kuo remiantis buvo nustatyta, jog atsakovo žemės sklypas patenka į sodų bendrijos „R.“ teritoriją. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas teismui pateikė 2016-04-29 Klaipėdos rajono savivaldybės pažymą, jog atsakovo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nepatenka į jokios sodų bendrijos teritoriją. Mano, jog ši Klaipėdos rajono savivaldybės pažyma laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (LR CPK 197 straipsnis).Apelianto vertinimu, jis nėra SB „R.“ narys, taip pat jo sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nepatenka į SB „R.“ veiklos teritoriją, todėl mano, kad 2014-11-29 ieškovės visuotiniame susirinkime priimti sprendimai nėra ir negali būti taikomi atsakovu, t. y. SB „R.“ 2014-11-29 visuotiniame susirinkime nustatyta rinkliava atsakovui negalioja.Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tikslinis mokestis atsakovui (prašoma priteisti 60,57 Eur suma) buvo apskaičiuotas ne nuo konkrečių darbų atlikimo sumos, o nustatytas iš anksto 2014 m. ieškovės visuotiniame narių susirinkime kaip mokestis už žemės sklypo arą. Atkreipė dėmesį, kad vienodas mokestis už žemės sklypo arą buvo nustatytas visiems asmenims, tiek bendrijos nariams, tiek kitiems asmenims, kurie turi žemės sklypą SB „R.“ teritorijoje. Teigia, jog atsakovas neturi žemės sklypo, patenkančio į SB „R.“ teritoriją, todėl jam negali būti taikomi SB „R.“ visuotiniame susirinkime priimti sprendimai, tačiau atkreipia dėmesį, kad toks ieškovės 2014 m. visuotiniame susirinkime priimtas sprendimas rinkti lėšas iš gyventojų už turimo žemės sklypo arą gali būti siejamas su tam tikra rinkliava, bet jokiu būdu ne su tiksliniu mokesčiu. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai prašo iš atsakovo priteisti dalį keliui įrengti ieškovės patirtų išlaidų, nes pati ieškovė šį kelią buvo įsipareigojusi įrengti savo lėšomis.Ieškovė SB „R.“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė atsakovo J. D. apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:Ieškovė nurodė, kad atsakovo teiginiai, jog vaizdo medžiaga yra pagrindinis įrodymas byloje ir jo ieškovė neginčija, atmestini kaip nereikšmingi. Teigia, kad ieškovė nei ginčija, nei neginčija atsakovo pateiktos vaizdo medžiagos, nes šis įrodymas niekaip nesusijęs su VĮ Registro centro fiksuotais duomenimis apie kelio servituto įregistravimą. Ieškovės nuomone, vaizdo įrašas darytas 2017 m. rugpjūčio mėn., o klausimas dėl sąskaitos apmokėjimo nagrinėjamas nuo 2015 metų. Sprendžiamas klausimas dėl važinėjimo (duomenys neskelbtini) gatve nuo 2008 metų. Teigia, jog per šį laikotarpį keitėsi ne tik kelio būklė, bet ir atsakovo žemės sklypo būklė, t. y. jis užsisodino vaismedžius, įrengė komposto dėžę toje vietoje, kurioje turėjo įvažiavimą, užsėjo žolę, todėl vaizdo medžiaga neatitinka bylos nagrinėjimo faktų.Taip pat ieškovė nevertina ir atsakovo argumentų bei teiginių apie vaismedžių auginimą, sklype esančius griovius ar tvorą, nes tai, jos nuomone, neturi esminės reikšmės ir nekeičia VĮ Registrų centro duomenų apie žemės sklype registruotus servitutus.Atkreipė dėmesį, kad 2008-10-28 Klaipėdos apskrities viršininko įsakyme neturėjo būti nurodytas atsakovo žemės sklypas dėl servituto nustatymo, nes įsakymas buvo rengiamas naujai projektuojamiems 22 sklypams. Pažymėjo, kad J. D. sklypui naujai servituto numatyti nereikėjo, nes jau buvo įregistruotas servitutas 2007 metais, jis nėra panaikintas iki šiol.Taip pat atkreipia dėmesį, jog 2013-07-12 Nacionalinės žemės tarnybos vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui servitutas panaikintas nebuvo, kadangi pakeista tik servituto formuluotė, todėl nesutiktina su atsakovo argumentu, kad 2013-07-12 Nacionalinės žemės tarnybos vedėjo sprendimas neturi įtakos nagrinėjamam ginčui.Ieškovė pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovo žemės sklypas nepriklauso sodininkų bendrijai „R.“, tačiau nurodo, kad patekti į savo sklypą atsakovas gali tik per sodininkų bendrijos „R.“ teritoriją, o konkrečiai per jos valdomą kelią – (duomenys neskelbtini) gatvę. Ieškovės vertinimu, tai, kad atsakovas nėra sodininkų bendrijos narys ir jo žemės sklypas yra ne sodininkų bendrijos teritorijoje, nelaikytina priežastimi nemokėti servitutinio kelio išlaikymo mokesčio.Taip pat nurodė, jog mokestis atsakovui apskaičiuotas už konkrečiai atliktus darbus ir tai detalizuota sąskaitoje. 2015 metų kelio tvarkymo išlaidas įrodo dokumentai: 2015-03-26 PVM sąskaita faktūra, serija ADK, Nr.150311, už žvyrą, kurios suma 2192,33 Eur (apmokėta pavedimu 2015-03-26), bei 2015-03-27 sąskaita faktūra už krautuvo nuomą, kurios suma 315,00 Eur, 2015-03-26 darbų perdavimo–priėmimo aktas (b. l. 45–48, 181). Iš viso kelio infrastruktūros priežiūrai, remontui išleista 2507,33 Eur. Ši suma paskirstyta atsižvelgiant į žemės sklypų skaičių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos skolos teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).Apeliantas J. D. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, t. y. SB „R.“ teritorijos schemos kopiją. Pažymėtina, jog apeliantas, teikdamas naujus įrodymus, nenurodė argumentų, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, arba to, kad šie įrodymai buvo teikiami, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo prie bylos pridėti apelianto pateiktą teritorijos schemos kopiją, todėl šis įrodymas nepridėtinas.

Faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui J. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklausančiam sklypui įregistruotas servitutas (viešpataujantysis daiktas). Servituto įregistravimo pagrindas – 2007-08-06 apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybės teise taip pat priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016‑04‑29 informaciniame pranešime nurodyta, jog žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), yra Stragnų kadastro vietovės teritorijoje, žemės sklypo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, šis sklypas nepatenka į jokios sodo bendrijos teritoriją. 2009-01-21 ieškovė SB ,,R.“ nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2009-01-21 pirkimo–pardavimo sutarties 1.3 punkte nurodyta, jog žemės sklypui yra nustatytas kelio servitutas (tarnaujantysis daiktas) pagal 2008-10-28 apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Padalijus daiktus, įskaitant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. 2014-11-29 vykusiame SB ,,R.“ visuotiniame narių susirinkime balsų dauguma pritarta asmenims, turintiems žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, nustatyti mokesčius už bendrojo naudojimo žemę, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti – metus po 10,13 Eur (35 Lt) už vieną arą turimos žemės ploto, protokole paminėta, jog lėšų reikės (duomenys neskelbtini) gatvės sutvarkymui. 2015-03-25 SB ,,R.“ atsakovui J. D. išrašė sąskaitą 60,57 Eur sumai už infrastruktūrą ir jos priežiūrą 2015 m. pagal 2014-11-29 SB ,,R.“ protokolą. Sąskaita atsakovui pasirašytinai įteikta 2015-07-08, sąskaitos apmokėjimo terminas iki 2015‑09‑01. Atsakovas sąskaitą apmokėti atsisakė.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Taikant servituto instituto normas pamatiniai yra proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principai. Pažymėtina, jog CK 4.114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad norint naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, o servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat iš 2016-04-21 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2007‑08‑06 apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) apelianto žemės sklypui buvo nustatytas kelio servitutas (viešpataujantysis). Be to, 2007-07-12 patvirtintame projekte, aiškinamojo rašto dalyje „Privažiavimai“ nurodyta, kad sklype Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotas servitutinis kelias tuo tikslu, kad būtų galima privažiuoti prie atidalytų sklypų, tarp jų ir sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Dar daugiau, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčo sklypui servituto teisė yra panaikinta, o apeliantas į bylą nepateikė objektyvių įrodymų, kad 2007‑08‑06 apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas kelio servitutas yra negaliojantis ar nuginčytas, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2007‑08‑06 apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas kelio servitutas yra galiojantis.Atkreiptinas dėmesys, kad byloje buvo teigiama, jog 2013-07-12 Nacionalinės žemės tarnybos vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) servitutas buvo panaikintas, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog minėtu įsakymu buvo keičiama tik servituto formuluotė iš „kelio servitutas“ į „kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis daiktas, kodas 115)“. Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ginčo žemės sklypui kaip viešpataujančiajam daiktui nustatytas servitutas (duomenys neskelbtini) gatvės atžvilgiu nėra panaikintas, todėl jis galioja. Nagrinėjamu atveju apeliantas, siekdamas paneigti pareigą prisidėti prie tinkamo tarnaujančiojo daikto išlaikymo, savo poziciją grindžia teismui pateikta vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, jog atsakovo žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), yra iš visų pusių apjuostas vieline tvora, nėra supilta jokio keliuko ar padaryta kitokio įvažiavimo į apeliantui priklausantį žemės sklypą. Taip pat nurodo, jog iš vaizdo medžiagos matyti, kad apeliantas į savo žemės sklypą patenka per kitą savo žemės sklypą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, jog sąskaita apeliantui už infrastruktūrą ir jos priežiūrą 60,57 Eur sumai buvo išrašyta 2015-03-25. Ši sąskaita išrašyta už (duomenys neskelbtini) gatvės, kuria šioje gatvėje esančių sklypų savininkai naudojosi nuo 2008 metų, remontą, t. y. ieškovė reikalauja mokesčio už servitutinio kelio priežiūrą laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2015-03-25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apelianto į bylą pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos apelianto nurodomos aplinkybės dėl galimybės iš (duomenys neskelbtini) gatvės patekti į apeliantui priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), padarytas 2017-08-03, t. y. praėjus beveik 2,5 metų nuo tos dienos, kai apeliantas gavo sąskaitą. Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes neturi galimybės objektyviai nustatyti, ar apeliantas turi galimybę naudotis servitutine (duomenys neskelbtini) gatve ar ne, kadangi nėra aišku, kokia galimybė apeliantui privažiuoti prie žemės sklypo buvo ginčo metu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas imperatyviai nustato servituto turėtojo prievolę rūpintis ir tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, todėl darytina išvada, jog apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas neturi pareigos mokėti už ginčo kelio priežiūrą ir remontą, laikytini nepagrįstais. Taip pat apeliaciniu skundu yra atkreipiamas dėmesys į apelianto pateiktoje 2012–2013 metų aerofotografinėje nuotraukoje užfiksuotas aplinkybes, jog 2013 metais ties apelianto žemės sklypu jokio kelio nebuvo, nors ieškovė dar 2009 metais už savo lėšas įsipareigojo šį kelią įrengti, todėl mano, kad ieškovės pateikta sąskaita išrašyta nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais. Įvertinus ištrauką iš Stragnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto matyti, kad suprojektavus (duomenys neskelbtini) gatvę, jos ribos, be kita ko, praeina ir pro žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat įvertinus apelianto pateiktoje aerofotografinėje nuotraukoje užfiksuotus duomenis yra matyti, jog ir Stragnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte yra matyti kelio likučiai, einantys pagal atsakovo žemės sklypo ribą, tačiau šio kelio būklė prasta, jis apaugęs žolėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje surinktus įrodymus nėra teisinio pagrindo teigti, jog kelias ties apelianto žemės sklypu niekada nebuvo tiestas, tačiau akivaizdu, jog kelias yra apleistas, todėl atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog apelianto žemės sklypo plotas nepatenka į sodų bendrijos „R. teritoriją, jis nėra sodų bendrijos „R.“ narys, todėl ieškovė negalėjo apeliantui išrašyti sąskaitos už infrastruktūrą ir jos priežiūrą. Pažymėtina, jog ieškovė teikdama ieškinį bei grįsdama savo poziciją, jog apeliantas privalo sumokėti mokestį už (duomenys neskelbtini) gatvės remontą, teisiniu pagrindu nurodo servituto institutą. Tai reiškia, jog reikalavimas priteisti skolą susijęs su servituto turėtojo pareiga remontuoti bei tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą (CK 4.114 straipsnio 1 dalis). CK 4.114 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Tai reiškia, jog įstatymų leidėjas imperatyviai nustato servituto turėtojo pareigą rūpintis tarnaujančiuoju daiktu. Šiuo atveju nustatyta, kad apeliantui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra nustatytas servitutas (duomenys neskelbtini) gatvės atžvilgiu (šios nutarties 13 ir 14 punktai). 2015-03-25 SB ,,R.“ apeliantui J. D. išrašė sąskaitą 60,57 Eur sumai už infrastruktūrą ir jos priežiūrą 2015 m. pagal 2014-11-29 SB ,,R.“ protokolą. Apeliantui apskaičiuotas mokestis yra detalizuotas sąskaitoje, į bylą taip pat pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog darbai faktiškai buvo atlikti (2015-06-26 PVM sąskaita faktūra, serija ADK, Nr. (duomenys neskelbtini), kuria sumokėta už žvyrą; 2015-03-27 sąskaita faktūra, kuria sumokėta už krautuvo nuomą; 2015-03-26 darbų priėmimo–perdavimo aktas). Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovo sumokėti už (duomenys neskelbtini) gatvės remontą, todėl apelianto argumentai, jog jo žemės sklypas nepatenka į sodų bendrijos „R.“ teritoriją, todėl jis neturi pareigos mokėti už (duomenys neskelbtini) gatvės remontą, laikytini nepagrįstais.Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė sodų bendrija „R.“ prašo priteisti 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2017-12-07 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 0142 ir 2017-12-07 mokėjimo nurodymą Nr. 53. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis apskaičiuojamas taikant koeficientą 1,3, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 838,70 Eur), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų atstovavimo išlaidų, sprendžia, kad ieškovės prašymas priteisti 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis). Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.