Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorui Mindaugui Jancevičiui,

nepilnamečių nukentėjusiųjų Ž. Š. atstovams pagal įstatymą A. Š. ir M. Š. ir D. V. atstovei pagal įstatymą K. V., nukentėjusiųjų įgaliotam atstovui advokatui Eugenijui Markevičiui,

uždarame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. D. tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, o būtent: 2023 m. rugsėjo 3 d. apie 15.24 val. Trakų r., Senųjų Trakų k., viešojoje vietoje - Nerūdininkų g. 4 priėjo prie penkių mažamečių vaikų ir jų akivaizdoje įkišęs savo rankas už mažametės D. V. šortų ir apatinių kelnaičių lietė jos apnuogintus sėdmenis, tokiu būdu atliko veiksmus, galinčius sukelti mažametės D. V. lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką ar iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, tokiu būdu tvirkino mažametę D. V. ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. D. tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, o būtent: 2023 m. rugsėjo 3 d., apie 15.30 val. Trakų r., Senųjų Trakų k., viešojoje vietoje - Trakų g. 40A priėjo prie penkių mažamečių vaikų ir jų akivaizdoje įkišęs savo rankas už mažametės Ž. Š. šortų ir apatinių kelnaičių lietė jos apnuogintus sėdmenis, kol mažametė nustūmė jo ranką nuo savęs, tokiu būdu atliko veiksmus, galinčius sukelti mažametės Ž. Š. lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką ar iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, tokiu būdu tvirkino mažametę Ž. Š., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. D. neteisėtai disponavo šaudmeniu: neturėdamas leidimo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu ir laiku, neteisėtai įgijo vieną šaudmenį pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x53R mm) ir laikė jį bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A ir B kategorijų ginklams skirtas šaudmuo ir skirtas šaudyti iš daugelio modelių 7,62 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų iki 2023 m. lapkričio 22 d. 13.45 val., kai kratos metu šaudmenį rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiais veiksmais J. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. D. dėl pareikštų kaltinimų (jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas; neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis) prisipažino visiškai. Parodė, kad 2023 m. rugsėjo 3 d. apie 15.00 val., automobiliu Honda Civic atvažiavo į Senuosius Trakus, kur nusprendė užvažiuoti į maisto prekių parduotuvę „Aibė“, esančią Nerūdininkų g. 5A, Senuosiuose Trakuose. Automobilį paliko stovėti Trakų g. 39, Senuosiuose Trakuose prie maisto prekių parduotuvės „Koops“, automobilių stovėjimo aikštelėje. Parduotuvė „Koops“ buvo uždaryta, todėl nutarė pėsčiomis nueiti iki parduotuvės „Aibė“. Ėjo nuo Trakų gatvės, Statybininkų gatve, asfaltuotu keliu link Nerūdininkų g., kai einant Nerūdininkų g. ties namu Nr. 4 pastebėjo link parduotuvės „Aibė“, priekyje einančius penkis vaikus, vieną berniuką ir kitas mergaites, kuriuos matė pirmą kartą, jų nepažįsta. Kai priartėjo prie vaikų, jam pasirodė, kad vaikai kažką pasakė ar pajuokavo, tuomet praeidamas pirmą kartą pro vaikus dešinės rankos delnu prisilietė prie vienos iš mergaičių sėdmenų, delnu vieną kartą pliaukštelėjo per sėdmenis, per viršutinius drabužius. Mergaitė buvo apie 8-9 metų, ji buvo apsirengusi trumpus baltos spalvos šortus, ranka lietė mergaitės ir kūną, ir šortus. Po mergaitės drabužiais rankų nekišo, tik pliaukštelėjo. Kodėl taip pasielgė paaiškinti negali, pripažįsta, kad pasielgė neadekvačiai, padarė kvailystę, paliesdamas ranka mergaitės sėdmenis nesusijaudino. Tai buvo spontaniškai kilęs noras prisiliesti, tikslo įvardinti negali. Grįždamas prie automobilio iš Nerūdininkų g. nusuko į Statybininkų g., vėliau Statybininkų gatve ėjo link traukinių stoties ir sutiko minėtus vaikus. Prasilenkdamas su vaikais bandė pajuokauti, todėl ranka pamojo mergaitei lyg juokais užsimodamas ranka, norėdamas pliaukštelėti, bet mergaitė atsikirto ir jis pliaukštelėjo jai per ranką. Jeigu mergaitė nebūtų atkišusi rankos – jos nepaliestų, kontakto nebūtų. Dėl to jam pasidarė gėda, į parduotuvę nėjo, supratęs, kad pasielgė neadekvačiai nuėjo iki automobilio ir išvažiavo. Anksčiau taip nėra pasielgęs, savo elgesį vertina blogai. Mano, kad civiliniai ieškiniai per dideli, tačiau žalą atlyginti ketina. Dėl kratos metu namuose, jo kambaryje rasto ir paimto šovinio, paaiškino, kad šovinį rado prieš kelis metus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) sandėliuke, kuris yra prie namo, metalo laužo krūvoje. Besivoliojantį šovinį rado tvarkant sandėliuką ir atsinešė į savo kambarį. Iš kur jis ten atsirado, nežino, šaudmenį pasiliko kaip suvenyrą. Gailisi, kad šovinio nenunešė į policiją.

Motyvuojamoji dalis

3. Nors kaltinamasis J. D. kaltu prisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

3.1. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo mažametė Ž. Š. parodė, kad ji yra Ž. Š., jai 8 m. Mėnesio dienos neprisiminė, ėjo su drauge, jos sese ir broliu pirkti ledų. Jos draugei kažką padarė, paskui vyriškis jai paėmė už užpakaliuko, o jos draugei kišo ranką po šortais. Kai jai norėjo tai padaryti, ji pastūmė ranką. Jis atsisėdo į mašiną ir išvažiavo, nematė į kurią pusę išvažiavo. Jie nubėgo namo, pasakė tėvams, jie atvažiavo, važinėjo ir ieškojo, sakė kaip atrodė mašina, bet nerado. Atsakydama į prokuroro klausimus nurodė, kad tas vyras buvo aukštas, dėvėjo šviesiai žalią megztinį, bet nelabai atsiminė, juodas kelnes, buvo su barzda. Plaukų nematė, nes buvo užsidėjęs kapišoną. Barzda buvo juoda ar ruda. Normalaus kūno sudėjimo. Kiek metų nežino. Normalus, kaip jos tėvai. Atsiminė tik mašiną, ji stovėjo tiesiai, juoda, plona (žema ir ilga) ir viskas. Tėtis vairuoja mašina, ta mašina plonesnė, siauresnė. Kai ėjo pirkti ledų, ta mašina buvo. Kai ėjo atgal jis tai padarė jos draugei ir atsisėdo į mašiną ir nuvažiavo į kurią pusę nematė, nes jos draugė sušuko „ką daro“. Vyriškis su jomis nekalbėjo, atėjo, padarė ir išvažiavo. Atsakydama į įgalioto atstovo advokatės Reginos Vasiliauskienės klausimus, paaiškino, kad tai vyko Senuosiuose Trakuose prie parduotuvės. Ėjo į kitą parduotuvę, bet ji buvo uždaryta, norėjo nusipirkti ledų, ėjo atgal, jai tai padarė, draugė sušuko, kam jis taip daro. Parduotuvė Nerūnininkų gatvėje, su ledais ėjo pas draugę namo. Jie ėjo į priekį, o jis ėjo į priešingą pusę, jos su juo prasilenkė, vieną kartą ir kitą kartą, vieną kartą tai padarė jai, o kitą kartą draugei (D. V.). Su jais dar buvo jos sesė G. Š., draugės brolis E. V. ir sesė M. V.. Kai nusipirko ledų ir įvyko tas įvykis, tai buvo prie parduotuvėlės, mašina irgi stovėjo prie parduotuvėlės. Prie parduotuvės yra takelis, kelias, kur mašinos važiuoja, o toliau darželis. Jis pradžioje padarė jos draugei, o paskui kai grįžo ir jai. Jos ėjo takeliu. Į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovo klausimą - jei pamatytų tą vyrą, gal atpažintų. Į įgalioto atstovo pagal įstatymą M. Š. klausimą - vyriškio barzda buvo trumpa, tamsi. Mažametės apklausa buvo pagarsinta teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad paaiškinimus nukentėjusioji davė dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui;

3.2. nukentėjusiosios mažametės Ž. Š. atstovas pagal įstatymą M. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po šio įvykio dukra jaučiasi įbauginta, pas psichologus, medikus nesilankė, nenorėjo traumuoti vaiko. Pastebėjo, jog dukra bijo važiuoti autobusu, vengia viešumos, labiau nori būti palydėta, atsiradusi nepažįstamų žmonių baimė, bijo likti viena. Prašė pagarsinti parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kadangi įvykio aplinkybių dėl ilgo laiko tarpo tiksliai atkartoti negali. Teisėja pagarsino atstovo pagal įstatymą parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos atstovas pagal įstatymą M. Š., patvirtino. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. Š. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 3 d. apie 15.30 val. telefonu paskambino jo mažametė dukra Ž. Š., dukra buvo išsigandusi, pasakė, kad prie jos ir draugų lindo nepažįstamas vyras. Dukra papasakojo, kad ji, kartu su vyresniąja seserimi G. Š., taip pat jų mažamečiais draugais D. V., M. V., E. V. ėjo į parduotuvę pirkti ledų ir einant Senuosiuose Trakuose, Nerūdininkų gatve, maždaug 50 m atstumu iki maisto prekių parduotuvės (Nerūdininkų g. 4), prie jų priėjo nepažįstamas vyras, kuris buvo užsidėjęs ant galvos gobtuvą, buvo su nedidele barzda, kuris rankomis lietė D. sėdmenis, jai užkišo rankas už šortų ir apatinių kelnaičių. D. paklausus kodėl jis taip daro, vyras apsisuko ir sparčiu žingsniu nuėjo link Trakų gatvės, o vaikai nuėjo į parduotuvę. Grįžtant iš parduotuvės, Trakų gatvėje, ties kita maisto prekių parduotuve (Trakų g. 40A) tas pats vyras priėjo prie jo dukros Ž. Š. ir už šortų ir apatinių kelnaičių užkišo ranką ir lietė nuogus sėdmenis. Dukra vyrą bandė atstumti nuo savęs, pradėjo šaukti, ją užstojo sesuo G., tuomet vyras atsiraukė ir nuėjo į šalia už parduotuvės stovėjusį automobilį ir nuvažiavo. Automobilis buvo tamsios spalvos, tačiau markės, modelio, numerių nustatyti nepavyko. Dukros buvo labai išsigandusios, tačiau neverkė. Vaikai fizinių kūno sužalojimų nepatyrė, tačiau patyrė psichinę žalą. Mano, kad vaikai galės atpažinti užpuoliką, iš vaikų pasakojimo sprendžia, kad vyrui apie 30 metų, galimai ne vietinis kaimo gyventojas. Papildomos apklausos metu, nurodė, kad vaikams einant Senuosiuose Trakuose, Nerūdininkų gatve nuo Statybininkų g. pusės link Nerūdininkų g. 4 esančios maisto prekių parduotuvės „Aibė“ maždaug 50 m atstumu iki maisto prekių parduotuvės, gatve paskui juos ėjęs nepažįstamas vyras, ant galvos užsidėjęs gobtuvą, juos aplenkė sparčiu žingsniu ir sustojo Nerūdininkų gatvėje prie krūmų. Vaikams praėjus pro stovintį vyrą, jis pasivijo juos eidamas greitu žingsniu iš nugaros. Prisiartinęs iš nugaros prie D., vyras jai einant savo ranką užkišo už D. šortų iš apačios ir palietė jos nuogus sėdmenis. Ranką užkišo už kelnaičių, bet lytinių organų nelietė, nesiekė. D. išsigando, suriko, paklausė nepažįstamo vyro „ką jis daro?“. Vyras patraukė savo ranką nuo D., apsisuko ir sparčiu žingsniu nuėjo Statybininkų gatve link Trakų gatvės, o vaikai nuėjo priešinga kryptimi į parduotuvę Nerūdininkų g. 4. Nusipirkę ledų ėjo tuo pačiu kelia atgal iš parduotuvės į draugų namus (duomenys neskelbtini), po to Statybininkų g., iš Statybininkų g. Trakų gatve, link namo (duomenys neskelbtini). Maždaug po 10 min., vaikams grįžtant, Trakų gatvėje, ties kita maisto prekių parduotuve (Trakų g. 40A) jie pamatė tą patį vyrą, jis ėjo link jų nuo Trakų g. pusės, sparčiu žingsniu, artėdamas link jų. Vyras buvo užsidėjęs kapišoną ant galvos, priėjęs prie jų savo rankos delnu vieną kartą palietė Ž. Š. sėdmenų sritį per drabužius. Ji dėvėjo rožinės spalvos šortus. Lytinių organų ir nuogo kūno nelietė. Ž. išsigando, abiem rankomis nustūmė vyro ranką nuo savęs, tuomet vyras greitu žingsniu nuėjo link automobilio stovėjusio šalia prie pastato Trakų g. 40A, atsisėdo ir išvažiavo. Grįžę namo vaikai paskambino jam. Automobilis buvo tamsios spalvos, markės, modelio, numerių vaikai tuo metu neprisiminė, bet vyro bruožus įsidėmėjo gerai. Po įvykio visi vaikai atbėgo į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), jam atvažiavus matė, kad dukros buvo išsigandusios, tačiau neverkė. Vaikai fizinių kūno sužalojimų nepatyrė, tačiau patyrė psichinę žalą. Jie iškarto sėdo su Ž. ir D. į automobilį, tuo pat metu jis pranešė apie įvykį bendrajam pagalbos centrui. Su mergaitėmis ir jų tėvais važiavo keliu, kuriuo jos ėjo, mergaitės jam dar kartą pasakojo kas tiksliai atsitiko, nurodė konkrečias vietas, įtariamojo tuo metu niekur nesutiko. Atvykus pareigūnams nuvažiavo kartu į parduotuvę „Aibė“, peržiūrėjo vaizdo įrašus, tačiau įtariamasis vaizdo kameromis nebuvo užfiksuotas, į parduotuvę jis nebuvo užėjęs. Vėliau policijoje mergaitės atpažino įtariamąjį iš nuotraukų;

3.3. nukentėjusiosios mažametės Ž. Š. atstovė pagal įstatymą A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo 3 d. apie 15.35 val. buvo namuose, kai paskambino dukros ir šaukdamos sakė, kad jas lietė svetimas vyras. Tuomet ji nuėjo pas draugių mamą, kurią sutiko pakeliui, kuri bandė ieškoti vaikus lietusio vyro. Kadangi asmens, kuris lietė vaikus, surasti nepavyko, kartu nuvažiavo į jos gyvenamąją vietą ir iškvietė policiją. Vaikai pasakojo praktiškai tą patį. Dukra Ž. Š. papasakojo, kad žaidė, pas drauges D. ir M., po kurio laiko nusprendė nueiti į parduotuvę Nerūdininkų g. 4, nusipirkti ledų. Į parduotuvę ėjo visi vaikai kartu. Nuėjus iki Nerūdininkų gatvės, pastebėjo, kad pro jas praėjo nepažįstamas vyras ir aplenkė. Kaip apibūdino dukra, vyras buvo tamsiai apsirengęs, su džinsais, trumpai kirptas (galimai praplikęs) su „lengva“ barzdele. Vyras vaikus aplenkė, nuėjo greitu žingsniu iki parduotuvės, tačiau iki pačios parduotuvės nepriėjo, apsisuko ir ėjo link jų. Susilyginus su jais, vyriškis eidamas priėjo prie D. ir pakišdamas ranką jai po šortais suspaudė sėdmenis. Tai matė tiek jos dukra G., tiek Ž.. Vaikai nuėjo į parduotuvę, o vyras pasišalino Trakų gatve prie savo automobilio. Nusipirkę ledų vaikai ėjo link namų tuo pačiu keliu, kur jie dar kartą buvo užpulti. Priėjęs prie vaikų, vyras bandė ranką kišti dukrai po šortais ir kelnaitėmis, lietė jos sėdmenis (dukra negali konkrečiai nurodyti ar jis spėjo paliesti nuogą kūną, ar jis tai padarė per rūbus), ji staigiai traukėsi nuo vyro, traukdamasi nuo jo mušė jo ranką nuo savęs, jam bandant toliau kartoti veiksmą, ji bandė trenkti jam per galvą, bet jis nuo smūgių išsisuko. D. vyro paklausė, kodėl jis taip daro, tą akimirką vyras pasitraukė nuo vaikų ir nuėjo link automobilio ir išvažiavo. Po įvykio dukros buvo susijaudinę, strese, iš karto po įvykio negalėjo paaiškinti, kas atsitiko, vaikai nedrįso kalbėti, buvo uždari nuo išgąsčio. Dėl šio įvykio jos dukra patyrė psichologinę žalą, bijo pašalinių vyrų su tamsiomis mašinomis;

3.4. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo mažametė D. V. parodė, kad ji yra D. V., jai 9 metai. Ji, jos brolis, sesuo ir dvi draugės ėjo į parduotuvę ledų. Pastebėjo, kad paskui juos ėjo vienas žmogus. Kai buvo netoli parduotuvės, jis priartėjo, paėmė jai už užpakalio ir nuėjo toliau. Parduotuvėje nusipirko ledų ir ėjo atgal, kai tas vyras ėjo iš kitos pusės ir taip padarė jos draugei. Prie jų stovėjo mašina, į kurią jis ėjo, ji paklausė „kodėl jis taip padarė“, bet jis nieko neatsakė. Draugei irgi taip padarė, bandė paimti už užpakalio, ji paėmė jo ranką ir atstūmė. Atsakydama į prokuroro klausimus parodė, kad ėjo su Ž. Š., G. Š., E. V., M. V.. Jai tai padarė Nerūdininkų gatvėje, o draugei kai buvo arti jos namų. Mašina stovėjo prie parduotuvės, kurios pavadinimo nežino. Įvykis įvyko turbūt 17.00 val. per pietus. Vyras buvo su juodom kelnėm, juodais džinsais, storu pilku megztiniu, buvo su ruda barzda ir ūsais. Plaukų nematė, nes buvo su kapišonu. Amžius apie 40 metų, nelabai aukštas, kūdas. Automobilis buvo juodas, turbūt Honda. Jis įsėdo į tą pusę kur nebuvo vairo, ne prie vairo. Nematė kaip išvažiavo, nes labai išsigando ir pabėgo. Atsakydama į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovo klausimą, parodė, kad vyras nekalbėjo, tik ji paklausė kodėl taip padarė, o jis nieko neatsakė. Turbūt pažintų, jei pamatytų. Tą dieną ji dėvėjo mėlynus šortus su užrašu „L.“, marškinių neatsimena. Po įvykio labai stipriai išsigando. Vyras tik vieną kartą jai suėmė už užpakalio, daugiau nieko nedarė. Pagalbos nešaukė. Į prokuroro klausimus - tas vyras įsėdo į priekį, bet ne į vairuotojo vietą. Kitų asmenų automobilyje nematė;

3.5. nukentėjusiosios mažametės D. V. atstovė pagal įstatymą K. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. V. yra jos dukra. 2023 m. rugsėjo 3 d. apie 15.30 val. parbėgusi dukra į namus su kitais mažamečiais vaikais bei draugėmis išsigandusi pradėjo pasakoti, kad ją ir kitą mergaitę, t. y. Ž. Š., lietė kažkoks dėdė. Sėdo su vyru į automobilį, apieškojo apylinkes, bet automobilio nebuvo. Vaikai pasakojo, kad jiems einant į parduotuvę, esančią Nerūdininkų g. 4, nusipirkti ledų, juos sekė nepažįstamas vyriškis, kuris priėjęs prie jos dukros įkišo rankas po dukros šortais iš apačios, po kelnaitėmis pakišo kelis pirštus ir lietė jos sėdmenis ir tik jai sušukus atsitraukė nuo jos. Nusipirkę ledų vaikai išėjo iš parduotuvės ir ėjo atgal į namus, kai priėjus prie kitos parduotuvės, kuri yra Trakų g. 40A, Senuosiuose Trakuose, vaikai pamatė tą patį vyrą, kuris tuo metu ėjo link jų. Prasilenkęs su vaikais, vyras apsisuko ir tuo metu pradėjo kišti rankas prie dukros draugės Ž. Š., ranka palietė jos sėdmenis, bet po šortais rankos nekišo. Ž. Š. bandė jam trenkti, vaikai pakėlė triukšmą ir grįžę namo vienas per kitą pradėjo pasakoti, kad juos užpuolė. Dukra vyro klausė, kodėl jis taip elgiasi, tačiau vyras nieko neatsakė. Tuomet vaikai pradėjo bėgti, o vyras atsisėdo į prie parduotuvės stovėjusį tamsios spalvos automobilį, galimai Honda Civic. Dukra labai išsigando, užmiega tik su šviesa. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, jame matosi vaikai ir įtariamasis, palietimo momento nesimato, matosi, kaip vyriškis eina, jam iš paskos eina vaikai, o vieta, kur viskas įvyko, kameros nesiekia;

3.6. 2023 m. spalio 12 d. D. V. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, parodė: atpažįstu asmenį nuotraukoje pažymėtą Nr. 1, kuris šių metų rugsėjo mėnesį prie parduotuvės Senuose Trakuose, lietė mane ir mano draugę Ž.. Atpažįstu iš veido bruožų, akių, barzdos;

3.7. 2023 m. spalio 12 d. Ž. Š. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, parodė: atpažįstu asmenį pažymėtą Nr. 2, kuris prie parduotuvės Senuose Trakuose lindo prie manęs ir mano draugės D.. Atpažįstu iš veido;

3.8. kitų objektų apžiūros 2023 m. rugsėjo 12 d. protokolo duomenimis, apžiūros objektas - vaizdo įrašai iš namo (duomenys neskelbtini). Pirmajame 2023 m. rugsėjo 3 d. 15.27 val. įraše, kurio trukmė 52 s, matosi kamera nukreipta į keliuką. Įraše matosi, kaip eina dvi mažametės mergaitės, po kurio laiko prie jų pribėga dar trys mažamečiai vaikai (dvi mergaitės ir berniukas), šaukdami, kad palauktų (rusų kalba). Antrasis įrašas 52 s trukmės. Matosi einantis vyras, liekno kūno sudėjimo, tamsios spalvos rūbais, kuris sparčiu žingsniu eina keliu. Po kelių akimirkų matosi einantys vaikai. Tiek vyras, tiek vaikai užeina už krūmų, todėl nieko nesimato. Po kelių akimirkų vyras eina atgal, eidamas vis atsisuka į vaikų pusę;

3.9. Bendrojo pagalbos centro duomenimis, 2023 m. rugsėjo 3 d., 15.46.08 val. fiksuotas garso įrašas dėl įvykio (duomenys neskelbtini), kuriame paskambinęs vyriškis praneša, kad prie vaikų lindo nepažįstamas vyriškis;

3.10. 2023 m. lapkričio 21 d. kratos metu (duomenys neskelbtini), pas įtariamąjį J. D. rastas ir paimtas varinės spalvos šovinys 7,5 cm. ilgio, ant tūtelės matomas užrašas „3B“ pateiktas tirti Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centrui;

3.11. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. gruodžio 4 d. specialisto išvados duomenimis: tirti pateiktas vienas šovinys (nuotrauka Nr. 1), kuris susideda iš tūtelės, centrinio įskėlimo kapsulės, kulkos ir parako užtaiso. Šovinio tūtelė yra rausvos spalvos metalo, butelinės formos, su atkraštėliu. Ant tūtelės dugnelio yra žymenys, kurie pavaizduoti nuotraukoje Nr. 2. Šovinio kulka apvalkalinė su smailia viršūnėle. Kulkos apvalkalo metalo paviršius yra rausvos spalvos. Kulka tūtelėje įtvirtinta ištisinio apspaudimo būdu. Tirti pateiktas šovinys yra tinkamas šaudyti pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x53R mm) šovinys, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A ir B kategorijų ginklams skirtas šaudmuo. Šis šovinys yra skirtas šaudyti iš daugelio modelių 7,62 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų.

Dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų, numatytų BK 153 straipsnio 1 dalyje (jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas), D. V. ir Ž. Š. atžvilgiu kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

4. BK 153 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, atlikusiam jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio asmens seksualinį neliečiamumą, kuris suprantamas kaip vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Būtent neleistinas poveikis mažamečio normaliam vystymuisi rodo tvirkinimo nusikalstamos veikos pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-942/2016). Objektyviai tvirkinimo veiksmai reiškia veiksmus, galinčius sukelti jaunesnio nei šešiolikos metų asmens lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą lyčių santykių įsivaizdavimą ir sutrikdyti jaunesnio nei šešiolikos metų asmens fizinį bei psichologinį vystymąsi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-725/2007, Nr. 2K-356/2014).

5. BK 153 straipsnyje 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, jog atlieka jaunesnio negu šešiolikos metų asmens atžvilgiu tvirkinamuosius veiksmus ir to nori. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-746/2016, 2K-287-697/2017).

6. Nors kaltinamasis J. D. savo kaltę dėl pareikštų kaltinimų, t. y. jaunesnių negu šešiolikos metų D. V. ir Ž. Š. tvirkinimo prisipažino visiškai, visgi, sutiktina su prokuroro pozicija, jog kaltinamojo parodymų nuoširdžiais ir pilnais laikyti negalima. Nors kaltinamasis teigdamas, kad prisilietimas prie vienos iš mergaičių kūno ir šortų ar vienas pliaukštelėjimas per sėdmenis yra atsitiktinis veiksmas, noras pajuokauti, kuris įvyko spontaniškai, kartu pripažįsta, kad pasielgė neadekvačiai, nederamai, o toks elgesys yra draudžiamas įstatymo. Kaltinamojo parodymai, kad mažametės Ž. Š. sėdmenų nelietė, o prasilenkdamas su vaikais bandė tik pajuokauti, ranka pamojo mergaitei ir lyg juokais užsimojo ranka, norėjo pliaukštelėti, bet mergaitė atsikirto ir jis pliaukštelėjo jai per ranką, - tai tik kaltinamojo noras sušvelninti savo vaidmenį, bandymas sumenkinti nepadorių veiksmų pobūdį. Bandydamas sušvelninti situaciją, kaltinamasis nurodo, kad jeigu mergaitė nebūtų atkišusi rankos – jos nepaliestų, kontakto nebūtų, taigi tokie kaltinamojo parodymai iš ties nėra nuoširdūs ir paneigti mažamečių nukentėjusiųjų duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, jų tėvų (įgaliotų atstovų) parodymais teisiamajame posėdyje, daliniu kaltinamojo prisipažinimu.

7. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kurios pasireiškė rankų užkišimu už šortų ir apatinių kelnaičių, ir lietimu rankomis nukentėjusiųjų sėdmenis. Kaltinamasis šias nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nes kiekvienas pakaltinamas ir sulaukęs amžiaus, nuo kurio gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo privalo suvokti tokių veiksmų neatitikimą baudžiamajam įstatymui, jo apsisprendimas atlikti tokius veiksmus sistemingai leidžia daryti išvadą, kad buvo veikiama tiesiogine tyčia. Ir nors mažametė Ž. Š. dėl išgąsčio pasakodama motinai įvykio aplinkybes negalėjo konkrečiai nurodyti ar vyriškis spėjo paliesti nuogą kūną, ar jis tai padarė per rūbus, kvalifikacijai reikšmės neturi, kadangi tyčia buvo nukreipta paliesti tas vietas, kurias kaltinamasis ir palietė. Be to, byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad kaltinamasis atliko tvirkinamuosius veiksmus ir Ž. Š. atžvilgiu. Tikėtina, kad kaltinamasis Senuosiuose Trakuose atsirado ne atsitiktinai, o su tikslu atlikti analogiškus, ar panašius veiksmus. Laukė, kol vaikai išeis iš parduotuvės ir pakartojo savo veiksmus, ir kai vaikai pakėlė triukšmą, o Ž. Š. aktyviai pasipriešino, tik tuomet kaltinamasis pasišalino iš įvykio vietos. Taigi, tokie kaltinamojo veiksmai nėra spontaniški, atsitiktiniai, o gerai apgalvoti, nukreipti į nepilnamečių intymias vietas, o kaltinamojo versija, kad tai buvo spontaniški veiksmai, vertintini kaip kaltinamojo gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokie kaltinamojo veiksmai, šiuo atveju, įvertinant kaltinamojo veiksmų seksualinį pobūdį, tyčios turinį, laikytini nusikalstamais – tvirkinamaisias, kuriais mažametėms galėjo būti sukeltas lytinis susijaudinimas, per ankstyvas susidomėjimas lytinėmis funkcijomis, nesveikas ar iškreiptas santykių tarp lyčių įsivaizdavimas bei sutrikdytas mažamečių vaikų fizinis bei psichologinis vystymasis. Nusikalstamos veikos baigtos, taigi, tokie kaltinamojo padaryti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 153 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis) kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados.

9. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad šaudmens suradimo faktas pas asmenį neturintį leidimo laikyti šaudmenį dar savaime nereiškia asmens kaltumo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad neteisėtas šaudmens laikymas negali būti preziumuojamas vien jų suradimo faktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015). Šiuo atveju būtina nustatyti ir tokio asmens kaltę, kuri tokiame nusikaltime pasireiškia tik kaip tiesioginė tyčia, t. y. reikia nustatyti, kad toks asmuo suprato, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė šaudmenį, ir norėjo taip veikti.

11. Visgi, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas svarstyti BK 37 straipsnio taikymą. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013 ir kt.).

13. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, nors J. D. veiksmai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

Dėl bausmės skyrimo ir kitų aspektų, susijusių su skirtina bausme

15. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam J. D. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas apysunkis tyčinis baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 1 dalis); į tai, kad kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta; neteistas, baustas administracine tvarka, dirba. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 153 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neteistas, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kaltę pripažino iš dalies, tačiau iš kaltinamojo pozicijos galima vertinti, kad jis pergyvena dėl įvykusio, savo gailėjimąsi išreiškė ne kartą atsiprašydamas nukentėjusiųjų tėvų, skirtina laisvės apribojimo bausmė, šiek tiek didesnė už bausmės vidurkį su intensyvia priežiūra.

16. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal suformuotą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai. Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-31-788/2021).

17. J. D. tvirkinamieji veiksmai D. V. ir Ž. Š. atžvilgiu buvo padaryti per trumpą laiko tarpą, t. y. juos skyrė tik 6 minučių tarpas, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis nukentėjusiųjų atžvilgiu veikė vieninga tyčia, kuri buvo nukreipta paliesti tas vietas, kurias kaltinamasis ir palietė. J. D. veiksmus, kurie buvo nukreipti į nepilnamečių intymias vietas, jungia bendra tyčia, todėl, teismo nuomone, padarytos veikos, atitinka tęstinės nusikalstamos veikos požymius ir kvalifikuotinos kaip vienas tęstinis nusikaltimas.

18. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką, numatytą 153 straipsnio 1 dalyje (D. V. ir Ž. Š. epizodai), paskyrus 1 metus 5 mėnesius laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra.

19. Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju tikslinga kartu su laisvės apribojimo bausme skirti įpareigojimą – dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Dėl civilinių ieškinių (ne)pagrįstumo

20. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. V., atstovaujamos įstatyminių atstovų (tėvų) K. V. ir J. V. vardu, atstovas advokatas Eugenijus Markevičius pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo: i) 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; ii) 5 proc. metinių palūkanų už priteistą bendrą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo; iii) visas D. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas; iv) paskirti D. V. įstatyminius atstovus J. V. ir K. V. priteistų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise iki D. V. pilnametystės. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad po civilinio atsakovo neteisėtų veiksmų civilinė ieškovė patyrė didžiulį stresą, didelius neigiamus išgyvenimus. Nukentėjusioji pradėjo šlapintis naktimis į lovą, suprastėjo miego kokybė, dažnai nubunda naktimis, užmiega tik prie naktinės lemputės, tapo mažiau dėmesinga, sunkiau pavyksta sukoncentruoti dėmesį. Civilinė ieškovė iki šiol jaučia gėdą dėl jos atžvilgiu atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų, vengia susibūrimo vietų, viešojo transporto, stengiasi išvengti bet kokio galimo kontakto su vyrais – eilėse, autobuse ir pan. Civilinei ieškovei neteisėtų veiksmų atlikimo momentu buvo tik 9 metai, todėl akivaizdu, kad dėl atliktų seksualinio pobūdžio tvirkinamųjų veiksmų buvo sutrikdytas normalus civilinės ieškovės kaip vaiko gyvenimas, liekamieji reiškiniai yra ryškūs ir turi didelį poveikį kasdieniniam funkcionavimui. Taigi, civilinio atsakovo neteisėti ir pavojingi veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes dvasinėms vertybėms, vaiko normaliam gyvenimui, vystymuisi, brendimui bei asmenybės formavimuisi.

22. BPK numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

23. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

24. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prieš nepilnametes nukentėjusiąsias tiesiogine tyčia padaryti apysunkiai nusikaltimai žmogaus seksualiniam neliečiamumui, taip pat į tai, jog jos patyrė didžiulį stresą, didelius neigiamus išgyvenimus, išgąstį, sukėlė neigiamas pasekmes dvasinėms vertybėms, vaikų normaliam gyvenimui, vystymuisi, brendimui bei asmenybės formavimuisi, sprendžia, kad nukentėjusiosios D. V. ir Ž. Š. turi teisę į neturtinę žalą. Kaltinamasis žinodamas, jog nukentėjusiosios yra mažametės, atliko pavojingus veiksmus, galinčius sukelti per ankstyvą mažamečių susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti fizinį bei psichologinį jų vystymąsi. Nors pasak nukentėjusiųjų atstovo kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamus padarinius tik einamuoju momentu, pažymėtina, kad tokio pobūdžio veiksmų pasekmės gali išryškėti ir ateityje, atsirasti neigiami pakitimai vaikų fizinei, emocinei ir psichinei sveikatai, kurie nukentėjusiąsias gali lydėti ilgą laiką, turėti įtakos jų savivertei ir pasitikėjimui savimi, asmenybės kūrimui, santykių užmezgimui ir pasitikėjimu kitos – vyriškos lyties – atstovais, šeimos kūrimui ir t.t., taigi, šis neigiamas poveikis yra pakankamai ilgalaikis.

25. Iš teismų praktikos baudžiamosiose bylose matyti, kad priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo atvejais dažniausiai svyruoja nuo 750 Eur iki 4 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-191-697/2018 – už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje, buvo priteistas 4 000 Eur dydžio neturtinė žala; Nr. 2K-86-788/2021 – mažametei nukentėjusiajai už jos atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, buvo priteistas 2 000 Eur, Nr. 2K-28-628/2023 – nukentėjusiajai buvo priteistas 750 Eur, Nr. 2K-56-594/2023 – mažametės atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje ir BK 309 straipsnio 1 ir 2 dalyse, buvo priteistas 3 000 Eur dydžio neturtinės žala).

26. Nustatant neturtinės žalos, kurią patiria mažamečiai, nepilnamečiai dydį reikia atsižvelgti į nukentėjusiųjų amžių, socialinę brandą, suvokimo laipsnį, reakciją į prieš jį padarytą nusikalstamą veiką, jos įtaką nukentėjusiojo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi, asmenybės formavimuisi. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nusikaltimai padaryti nukentėjusiųjų augimo, brandos ir vystymosi laikotarpiu, nusikaltimų pasekmės gali būti jaučiamos ilgą laiką. Visgi panaudoti neteisėti tvirkinamieji veiksmai buvo vienetiniai, - kaltinamasis, įkišęs savo rankas už mažametės D. V. šortų ir apatinių kelnaičių lietė jos apnuogintus sėdmenis, taip pat lietė ir Ž. Š. apnuogintus sėdmenis, kol mažametė nustūmė jo ranką nuo savęs. Teismas nekvestionuoja, jog dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusiosios patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, ir nepatogumus, didžiulį stresą, išgąstį, visgi duomenų dėl liekamųjų reiškinių bei neigiamų sveikatos prognozių nukentėjusiųjų ateičiai nėra. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau minėtas aplinkybes, į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (dirba, turi nekilnojamo turto), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus atitiks kiekvienos nukentėjusiosios atžvilgiu priteista 3 000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civiliniai ieškiniai atmestini (BPK 115 straipsnis).

27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiųjų atstovas advokatas Eugenijus Markevičius teikė teisines paslaugas nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei Ž. Š., atstovaujamai įstatyminių atstovų (tėvų) M. Š. ir A. Š. ir D. V., atstovaujamai įstatyminių atstovų (tėvų) J. V. ir K. V., ikiteisminiame tyrime ir baudžiamojoje byloje ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (sąskaitas už teisines paslaugas 2024 m. gruodžio 10 d. ML Nr. 0495 ir ML Nr. 0496 - 1 210,00 Eur sumoms; pinigų priėmimo kvitus). Abejonių, kad nukentėjusiosios turėjo teisę naudotis atstovo paslaugomis ir dėl to patyrė tam tikrų išlaidų, nėra. Teismas, atsižvelgdamas į teisės aktus, į kaltinamojo turtinę padėtį (dirba, byloje nėra duomenų apie jo turimus finansinius įsipareigojimus (paskolas), turi nekilnojamojo turto), padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės pobūdį, nukentėjusiosioms padarytos žalos pobūdį ir dydį, teiktų teisinių paslaugų apimtį, į duomenis, patvirtinančius nukentėjusiųjų patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti faktą, jų dydį bei apmokėjimą, tai, kad šias išlaidas nukentėjusiosios patyrė būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, siekdamos apginti savo teises pasinaudodamos kvalifikuota teisine pagalba, sprendžia, kad nukentėjusiosios turi teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Remdamasis tuo kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl išieškotinos iš kaltinamojo.

29. Nagrinėjamu atveju teismas, remiantis įstatymu, nustatė privalomą gynėjo dalyvavimą procese, kaltinamąjį gynė ir procese dalyvavo gynėjas advokatas Sergejus Milovas. Byloje gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. sausio 15 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam J. D. dėl 429,76 Eur išlaidų atlyginimo. Teismas, įvertinęs tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo J. D., į jo turtinę padėtį (dirbantis), nukentėjusiosioms iš kaltinamojo priteistas po 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas, taip pat atstovavimo išlaidos, kurios pirmiausiai ir turėtų būti atlygintos sprendžia, kad valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

Dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės likimo (galiojimo)

30. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus 2023 m. lapkričio 22 d. nutarimais kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (asmens tapatybės kortelė) bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Teismo vertinimu, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir kaltinamąjį pripažinus kaltu, taip pat paskyrus su laisvės apribojimu susijusią bausmę, turi būti užtikrinamas nuosprendžio įvykdymas, todėl kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (asmens tapatybės kortelė) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliekamos galioti (tęsiamos) iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui kardomoji priemonė baigia galioti ex lege (liet. pagal įstatymą).

31. Nustatyta, kad kaltinamajam J. D. skirta ir kita procesinės prievartos priemonė – Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2023 m. lapkričio 22 d. nutarimu skirtas laikinas dalinis nuosavybės teisės apribojimas J. D. turtui: i) keleiviniam automobiliui HONDA CIVIC, VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); ii) žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); iii) žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtu disponuoti, leidžiant naudotis. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi laikiną nuosavybės teisės apribojimą pratęsė 6 mėnesiams nuo 2024 m. gegužės 22 d. iki 2024 m. lapkričio 22 d., o Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi J. D. turtui laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą pratęsė 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, nuo 2024 m. lapkričio 22 d. iki 2025 m. gegužės 22 d.

32. BPK 151 straipsnyje numatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuri taikoma civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą. Priimdamas nuosprendį, teismas turi išspręsti klausimą ir dėl procesinių prievartos priemonių taikymo. Tais atvejais, kai civilinis ieškinys tenkinamas, ir priteistai sumai esant didesnei nei turto, kuriam taikomas nuosavybės teisių apribojimas, teismas apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje paprastai pratęsia šios priemonės taikymą iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo įvykdymo. Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas siekiant užtikrinti civilinius ieškinius. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, siekiant užtikrinti civilinių ieškinių atlyginimą, procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paliktinas galioti iki civilinių ieškinių atlyginimo.

33. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. gruodžio 4 d. specialisto išvados duomenimis: tirti pateiktas šovinys tyrimo metu buvo sunaudotas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje (veika dėl D. V. ir Ž. Š.) ir skirti 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant J. D. būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi medicinos įstaigose; bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, J. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės D. V., atstovaujamos įstatyminių atstovų (tėvų) K. V. ir J. V., civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies – priteisti iš J. D. nukentėjusios D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 3 000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Paskirti D. V. įstatyminius atstovus J. V. ir K. V. priteistų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise iki D. V. pilnametystės.

Kitą nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. V., atstovaujamos įstatyminių atstovų (tėvų) K. V. ir J. V. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš J. D. nukentėjusios ir civilinės ieškovės D. V. naudai 1 210,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Paskirti D. V. įstatyminius atstovus J. V. ir K. V. priteistų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise iki D. V. pilnametystės.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės Ž. Š., atstovaujamos įstatyminių atstovų (tėvų) M. Š. ir A. Š., civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies – priteisti iš J. D. nukentėjusios Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 3 000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Paskirti Ž. Š., įstatyminius atstovus M. Š. ir A. Š. priteistų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise iki Ž. Š. pilnametystės.

Kitą nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Ž. Š., atstovaujamos įstatyminių atstovų (tėvų) M. Š. ir A. Š. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš J. D. nukentėjusios ir civilinės ieškovės Ž. Š. naudai 1 210,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Paskirti Ž. Š., įstatyminius atstovus M. Š. ir A. Š. priteistų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise iki Ž. Š. pilnametystės.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų – 429,76 Eur iš J. D. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, nepriteisti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus 2023 m. lapkričio 22 d. nutarimais kaltinamajam taikytas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti (tęsti) iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus laikyti, jog kardomoji priemonė nebegalioja ex lege (liet. pagal įstatymą).

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. D. turtui: i) keleiviniam automobiliui HONDA CIVIC, VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); ii) žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); iii) žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtu disponuoti, leidžiant naudotis, palikti galioti (tęsti) iki civilinių ieškinių atlyginimo.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.