Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. O. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. O. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį. Paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį A. O. paskirta bausme, ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – 13 metų laisvės atėmimo ir 20 MGL dydžio bauda.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. sausio 13 d., pabaiga – 2024 m. sausio 13 d.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti šį Komisijos nutarimą. Nutartyje atkreiptas dėmesys, kad A. O. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, kurių viena – labai sunkus, negrįžtamas pasekmes sukėlęs nusikaltimas (nužudymas), jam vis dar nustatomi trys kriminogeniniai veiksniai (gyvenimo sąlygos; ryšiai; mąstymas ir elgesys), rizika pakartotinai nusikalsti išlieka vidutinė. Taip pat nutartyje pažymėta, kad nuteistasis yra dalyvavęs tik 4 valandų Alkoholio vartojimo prevencijos užsiėmimų cikle, nors alkoholio vartojimas tiesiogiai siejosi su jo smurtiniu elgesiu. Įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas sprendė, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose.

5. Nuteistasis A. O. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 4 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Anot nuteistojo, apylinkės teismas iškraipė faktinius duomenis, akcentavo priešingus dalykus, nei yra pateikta Komisijos nutarime. Teismo kompetencija verčia abejoti nutartyje pateiktas aiškinimas dėl dinaminių balų - juk nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos socialinio tyrimo išvados rengimo taisyklės, kuriomis atsisakyta nusikalstamo elgesio rizikos balų nurodymo socialinio tyrimo išvadose. Nuteistasis taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) nuostatos nedraudžia taikyti lygtinio paleidimo asmenims, nuteistiems už labai sunkius nusikaltimus. Todėl teismas neteisėtai ir nepagrįstai šia aplinkybe motyvavo atsisakymą tvirtinti Komisijos nutarimą. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai teigia, kad vienas iš jo riziką nusikalsti didinančių veiksnių yra artimųjų neturėjimas. Jis yra atvykęs iš (duomenys neskelbtini), ten likusi jo sesuo. A. O. pažymi, kad pataisos įstaigos specialistai, pareigūnai jo elgesio pokyčius vertina tik kaip akivaizdžiai teigiamus ir pozityvius: bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, be sargybos, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, skatintas net šešiolika kartų. Tai įrodo, kad jis sąmoningai siekė keisti savo elgesį, psichologiją. Taip pat skunde A. O. teigia, kad yra pasiruošęs dirbti laisvėje, turi joje gyvenamąją vietą. Nurodo, jog nėra kaltas, kad pataisos įstaiga suorganizavo tik 4 valandų Alkoholio vartojimo prevencijos užsiėmimų ciklą. Nuteistojo manymu, svarbiausia, kad jis bausmės atlikimo metu sugebėjo savo perauklėti šiuo aspektu, atsispirti alkoholio vartojimui ir būdamas už pataisos įstaigos ribų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. O. skundas atmestinas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

7. Nuteistasis A. O. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (2/3 dalis), leidžiančią paleisti jį iš pataisos įstaigos lygtinai. Ši aplinkybė sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo A. O. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Gi skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nagrinėjamu atveju nebuvimą konstatavo ir apylinkės teismas.

8. Abejonių tam tikrais teigiamais A. O. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo jo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir lygtinio paleidimo komisijos skirtas rekomendacijas (tęsė darbinę veiklą, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, nebuvo baustas drausmine tvarka ar svarstytas drausmės komisijoje), atvykęs į pataisos namus sutiko dirbti ir nuo 2013 m. gegužės 15 d. dirba, iš gaunamo darbo užmokesčio dengia įsiskolinimus pagal pataisos namuose gautus vykdomuosius patvarkymus, buvo šešiolika kartų skatintas. Be to, sumažėjo ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau vien tai, kad A. O. dalyvavimas įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos bei socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse bei kitos šioje pastraipoje aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nereiškia, jog nuteistojo daroma pažanga jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Juo labiau, įvertinus nusikaltimų, už kuriuos A. O. atlieka jam paskirtą bausmę kiekį, sunkumą ir pobūdį bei jam paskirtos ir likusios neatliktos bausmės dalies dydį.

9. A. O. laisvės atėmimo bausmę atlieka net už keturių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir sunkaus bei labai sunkaus nusikaltimų – sunkaus sveikatos sutrikdymo bei nužudymo, padarymą. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio turinio, jis 2006 m. liepos 23 d., smaugdamas bei kumščiu smogdamas keturis smūgius į galvą bei vieną kartą į petį, sunkiai sutrikdė savo sugyventinės sveikatą, o 2011 m. sausio 12 d. tarpusavio konflikto metu tyčia peiliu dūrė nukentėjusiajam į krūtinę, dėl ko šis nuo padarytų sužalojimų mirė. Aptartų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, o būtent tai, kad abu nusikaltimai yra smurtiniai, vienu iš jų buvo pasikėsinta į savo šeimos nario sveikatą, kitu – kito žmogaus gyvybę, žalojančiu įrankiu nukentėjusiajam duriant į ypač gyvybei pavojingą kūno vietą, neabejotinai atskleidžia A. O. pavojingumą visuomenei ir jo žiaurumą. Nors nuteistasis yra teisus, teigdamas, jog BVK nuostatos nedraudžia taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigoms asmenims, kurie buvo nuteisti už nusikaltimus žmogaus sveikatai bei gyvybei, tačiau tai nereiškia, jog ši aplinkybė apskritai turėtų būti ignoruojama. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Todėl svarstant šį klausimą visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas bei BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį, kad nuteistasis siekia išeiti į laisvę likus pakankamai didelei neatliktos bausmės daliai – 2 metams 4 mėnesiams ir 11 dienų, skaičiuojant nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos. Toks neatliktos bausmės dydis, įvertinus jau paminėtas aplinkybes, apibūdinančias už kokius ir kokiomis aplinkybėmis įvykdytus nusikaltimus jis buvo nuteistas ir šiuo metu atlieka bausmę, bei apylinkės teismo išskirtas aplinkybes (jos trumpai išdėstytos šios nutarties 4 punkte), kuriomis jis motyvavo atsisakymą patvirtinti Komisijos nutarimą, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

10. Nors, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui negali būti nei likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies dydis (žinoma, tik tuo atveju, kai nuteistasis yra atlikęs privalomą BVK 157 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį), nei aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo kriminogeninę praeitį, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų A. O. pokyčių įvairiose srityse (mąstymo, nuostatų, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.), neprioretizuojant nei vienos iš jų. O šiuo atveju nustatyta, kad nuteistasis vis dar turi kur stengtis, kad galutinai pasitaisyti, kadangi jo rizika pakartotinai nusikalsti, nors ir mažėja, tačiau išlieka vidutinė, taip pat vis dar išskiriami net trys kriminogeniniai (nusikalstamo elgesio tikimybę didinantys) veiksniai – gyvenimo sąlygos, ryšiai, mąstymas ir elgesys.

11. Nuteistojo skunde teigiama, jog apylinkės teismas negrįstai veiksnį „ryšius“ priskyrė veiksniams, didinantiems jo riziką pakartotinai nusikalsti. Dėl tokio A. O. skundo argumento teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes juo nuteistasis iš esmės kvestionuoja socialinio tyrimo išvados turinį, kadangi būtent joje pateiktais duomenimis apylinkės teismas rėmėsi, nurodydamas, kad egzistuoja šis nuteistojo riziką pakartotinai nusikalsti didinantis veiksnys. Apygardos teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso(toliau – BPK) 364 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėdamas skundą dėl apylinkės teismo nutarties, kuria išnagrinėtas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, netikrina skundo medžiagoje pateiktų duomenų, taigi ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos informacijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Teisėjų kolegijos nuomone, žemesnės instancijos teismas, formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo šiuo atveju, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis yra dalyvavęs tik 4 valandų alkoholio vartojimo prevencijos užsiėmimų cikle. Kaip matyti tiek iš Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, tiek socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų, alkoholio vartojimas tiesiogiai siejosi su jo smurtiniu elgesiu. Taigi, neabejotina, kad siekdamas valdyti galimą savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, A. O. bausmės atlikimo metu turėjo kiek galima labiau stiprinti savo motyvaciją nebevartoti alkoholio. Šiuo gi atveju negalima teigti, kad nuteistasis, sudalyvavęs vos 4 valandų alkoholio vartojimo prevencijos užsiėmimų cikle, ėmėsi pakankamų veiksmų šioje srityje. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis galėjo ir turėjo dalyvauti ir kitose socialinės reabilitacijos programose, susijusiose su alkoholio vartojimo prevencija (pavyzdžiui, lankyti anoniminių alkoholikų užsiėmimus), tačiau socialinio tyrimo išvados duomenimis, to nedarė. Nors A. O. skunde nurodo, kad yra motyvuotas nebevartoti alkoholio, teigia, kad supranta ir pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą tiek pačiam geriančiam, tiek ir jo aplinkai, už alkoholinių gėrimų vartojimą jis nebuvo baustas ir viso bausmės atlikimo metu, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pokalbio su resocializacijos skyriaus vyriausiąja specialiste metu nuteistasis nenurodė ketinantis visiškai atsisakyti alkoholio būnant laisvėje, tik teigė planuojantis jį vartoti saikingai. Toks nuteistojo požiūris svaigiųjų gėrimų vartojimo klausimu, įvertinus praeityje jo nusikalstamam elgesiui alkoholio darytą poveikį bei socialinio tyrimo išvadoje padarytą išvadą, kad psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, kaip rizikos veiksnys, išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas, leidžia abejoti tuo, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis nebekartos tokių pačių klaidų ir ateityje nebenusikals.

13. Taigi, nors ir stebimi teigiami A. O. pokyčiai, taip pat egzistuoja veiksniai, kurie gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio (diskriminacinių nuostatų neturėjimas, teigiama darbinė motyvacija), tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog šio nuteistojo procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje. Probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, kai nuteistąjį bei jo elgesio korekciją apibūdinančios aplinkybės neleidžia abejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje, o šiuo atveju tokios abejonės vis tik kyla.

14. Esant tokioms išvadoms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai, kad įvertinęs tas pačias faktines aplinkybes, apylinkės teismas konstatavo, jog nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, t. y. padarė priešingą išvadą nei Komisija, nereiškia, jog būtent teismas netinkamai įvertino visas aplinkybes, svarbias skundo autoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo teisingam išsprendimui, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą.

15. Apibendrinant visą, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. O. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.