Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Algirdo Jaliniausko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. O. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2021 m. kovo 22 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. O. bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 13 metų laisvės atėmimo ir 20 MGL dydžio bauda. Bausmės pradžia – 2011 m. sausio 13 d., pabaiga – 2024 m. sausio 13 d.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. O. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Konstatuojama, kad byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. O. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Vis dėlto, vien formalaus pagrindo egzistavimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas, kad sudarytų besąlyginį pagrindą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. O. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 49 balai (vidutinė). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta vidutinė nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti, pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir nekelianti jokių abejonių, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. O. bausmės atlikimo metu sutiko dirbti ir 2013 m. gegužės 15 d. buvo įdarbintas VĮ ,,M. A.“, iš gaunamo atlyginimo dengia priteistą civilinį ieškinį, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 16 kartų skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Šios aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo siekį prasmingai išnaudoti nelaisvėje praleidžiamą laiką, tačiau nėra pakankamos, kad teisėjų kolegijai nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nagrinėjamu atveju, juo labiau, kad nuteistasis neturi pastovios gyvenamosios vietos ir artimųjų Lietuvoje, o tai vertintina kaip riziką pakartotinai nusikalsti didinantys veiksniai. Visiškai nepagrįstas skundo teiginys, kad nuteistąjį pataisos namuose lanko artimieji, palaiko, kadangi Socialinio tyrimo išvada visiškai paneigia šį teiginį ir liudija, kad artimųjų Lietuvoje nuteistasis neturi ir su seserimi užsienyje bendrauja tik laiškais. Nors ir yra gauti duomenys, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju bus priimtas į (duomenys neskelbtini) nakvynės namus, tačiau pažymėtina, kad gyventi nakvynės namuose jis galės tik laikinai, todėl akivaizdu, kad A. O. turi problemų dėl pastovios gyvenamosios vietos, kas galėtų užtikrinti tinkamas probacijos sąlygas ir veiktų kaip apsauginis veiksnys, mažinantis riziką nusikalsti, nepažeidinėti visuomenėje priimtų elgesio normų. Ir nors nuteistasis yra įrašytas į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, tačiau kol kas nėra aišku, kada realiai tokia galimybe galės pasinaudoti nuteistasis ir jam bus suteiktas būstas.

8. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau bylos medžiagoje gausu neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, kurios verčia manyti, kad nuteistasis šiuo metu dar negali būti paleidžiamas į laisvę anksčiau laiko ir toliau turi būti taisomas izoliuotas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis A. O. laisvėje alkoholinius gėrimus vartojo nesaikingai, o tai teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, ar būdamas laisvėje, jis gebės kovoti su savo priklausomybe, juo labiau, kad nusikaltimas už kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Be to, yra įrodymų, kad nuteistasis grasino ar naudojo smurtą, siekdamas kitų paklusimo, nusikalsdamas neblaivus veikė impulsyviai, todėl neapgalvojo savo veiksmų pasekmių. Nustatyti net 3 kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo sąlygos, ryšiai, mąstymas ir elgesys. A. O. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už smurtinius nusikaltimus, tame tarpe ir nužudymą, o tai parodo jo neigiamą požiūrį į tokias vertybes kaip žmogaus sveikata bei gyvybė, kas suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, kad lygtinio paleidimo atveju, būdamas laisvėje, savo konfliktų sprendimui nuteistasis vėl gali pasirinkti fizinio smurto naudojimą, elgtis impulsyviai, pakartotinai nusikalsti, juo labiau, kad abi nusikalstamos veikos, už kurias atlieka laisvės atėmimo bausmę yra smurtinės, jas skiria didelis laiko tarpas, kas liudija, kad smurtinis nuteistojo elgesys nekito, išvados nebuvo padarytos. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 2 metai 9 mėnesiai 25 dienos, paskirta bausmė – 13 metų laisvės atėmimo ir 20 MGL dydžio bauda) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

10. Akcentuotina ir tai, kad, kaip minėta, A. O. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas yra priskiriamas ne žemai, kaip klaidingai nurodoma skunde, o vidutinei rizikos grupei ir jį sudaro 49 balai. Atkreiptinas dėmesys, kad iš 49 balų pagal OASys metodiką, net 21 balas yra kintantis, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti. Pažymėtina, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, rizika nusikalsti nepakito, t. y. nesumažėjo nei vienu balu, kas nerodo akivaizdžios pažangos ją mažinant ir kelia pagrįstų abejonių nuteistojo gebėjimu laikytis įstatymų ir nenusikalsti ateityje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Komisijos posėdžio, vykusio 2021 m. kovo 18 d. protokolas, liudija, kad sprendimas taikyti nuteistajam A. O. lygtinį paleidimą buvo priimtas nevienbalsiai, kadangi vienas komisijos narys balsavo prieš.

11. Atsakant į skundo argumentą dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003)22, pažymėtina, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio.

12. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs materialaus pagrindo nebuvimą, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam A. O. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Konstatuojama, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog A. O. toliau laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 30 d. nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo A. O. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.