- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-02
- Bylos Nr.
- e2A-155-739/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00906-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- S. U., P. Š.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės ir Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8782-783/2023 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams S. U., P. Š., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kupiškio rajone) kreipėsi į teismą, prašydama atsakovams S. U. ir P. Š. neterminuotai apriboti tėvų valdžią sūnaus D. Š., g. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu bei iš atsakovų jų sūnaus išlaikymui priteisti po 100 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, trečiąjį asmenį (duomenys neskelbtini) paskirti priteisto išlaikymo ir gaunamų lėšų turto administratoriumi.
2. Ieškinyje nurodė, jog nepilnametis vaikas D. Š. iki jo paėmimo iš šeimos gyveno kartu su savo motina, vaiko tėvas praktiškai nedalyvavo vaiko gyvenime. 2023 m. balandžio 5 d. įsiteisėjus Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 17 d. apkaltinamajam nuosprendžiui, kuriuo atsakovei S. U. buvo paskirta galutinė 7 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė, atsakovė pati informavo ieškovą, kad jos nepilnametis vaikas lieka be tėvų globos, nes ji turinti atlikti laisvės atėmimo bausmę, o vaiko tėvas atsisako rūpintis sūnumi. Dėl šios priežasties D. Š. buvo paimtas iš šeimos, Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai leido vaiką paimti iš abiejų vaikų, D. Š. nustatyta laikinoji globa, o globėju paskirti (duomenys neskelbtini).
3. Ieškovė, prašydama neterminuotai atsakovei S. U. apriboti tėvų valdžią, nurodė, kad atsakovė nuteista laisvės atėmimu už tyčinių apysunkių ir sunkių nusikaltimų padarymą, jai skirta reali laisvės atėmimo bausmė, būdama bausmės atlikimo vietoje, ji negali tinkamai pasirūpinti savo vaiku, jį auklėti. Atsakovei paskirta ilgesnė nei 7 metų laisvės atėmimo bausmė, ši aplinkybė patvirtina, jog atsakovė iki vaiko pilnametystės negalės rūpintis sūnumi, todėl manė, kad jai yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvų valdžią. Prašydama taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą atsakovui P. Š. ieškovė nurodė, jog atsakovas, žinodamas apie situaciją motinos šeimoje, dar sprendžiant klausimą dėl vaiko paėmimo iš vaiko motinos šią nuteisus realia laisvės atėmimo bausme, atsisakė pasirūpinti savo sūnumi.
4. Apribojus atsakovams tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, ieškovė taip pat prašė iš atsakovų priteisti išlaikymą vaikams periodinėmis piniginėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nustatyti turto administravimą vaikų išlaikymui gautoms išlaidoms administruoti.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pritaria ieškiniui, pažymėjo, jog vaikui patinka gyventi globos namuose, jis puikiai sutaria su socialinėmis ir individualios priežiūros darbuotojomis, su kartu gyvenančiais vaikais, aktyviai dalyvauja laisvalaikio užimtumo veiklose, o globos namų administracija sudaro sąlygas vaikui matytis su motina įkalinimo įstaigoje.
6. Atsakovė S. U. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes prašomo išlaikymo nepilnamečiam vaikui negali teikti, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę, be to, finansiškai sūnų remia jos sugyventinis, papildantis kiekvieną mėnesį telefono sąskaitą, duodantis smulkioms išlaidoms, kiek sūnus paprašo.
7. Atsakovas P. Š. atsiliepimo į ieškinį neteikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2023 m. lapkričio 10 d. sprendim u ieškinį tenkino iš dalies – laikinai apribojo atsakovės S. U. tėvų valdžią sūnaus D. Š., atžvilgiu; neterminuotai apribojo atsakovo P. Š. tėvų valdžią sūnaus D. Š., atžvilgiu; nustatė nepilnamečio vaiko D. Š. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo globos institucijoje; priteisė iš atsakovės S. U. sūnaus D. Š. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki sprendimo panaikinti atsakovui tėvų valdžios apribojimą įsiteisėjimo dienos arba vaiko pilnametystės, jeigu tėvų valdžios ribojimas nebus panaikintas, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o civilinę bylą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam D. Š. priteisimo iš atsakovo P. Š. nutraukė, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; kitą dalį ieškinio atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
9. Išanalizavęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs ieškovo atstovės, trečiojo asmens atstovo, atsakovės parodymų, pateiktų rašytinių įrodymų, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas atsakovams riboti tėvų valdžią. Teismas pripažino, kad nėra duomenų, kad padėtis pasikeis, todėl atsakovo P. Š. tėvų valdžią apribojo neterminuotai.
10. Nustatė, kad vienintelis pagrindas atsakovei S. U. riboti tėvų valdžią yra ta aplinkybė, jog ji atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Sutiko su ieškovės teiginiais, kad į tokią situaciją atsakovė pateko išimtinai dėl savo nusikalstamo elgesio ir tai nėra objektyvi priežastis, dėl kurios ji negali rūpintis vaiku, tačiau sprendė, kad vien šios aplinkybės riboti tėvų valdžią atsakovės atžvilgiu neterminuotai, net jei ir bausmės atlikimo pabaigos terminas numatytas vaikui jau sulaukus pilnametystės, nepakanka. Nurodė, kad nėra nustatyta, jog iki patekimo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą atsakovė būtų netinkamai auklėjusi savo vaiką, netinkamai jį prižiūrėjusi, nustatė, kad ji ir toliau dalyvauja vaiko gyvenime, su juo bendrauja, auklėja, kiek leidžia susiklosčiusi situacija. Todėl, teismo vertinimu, neterminuotas tėvų valdžios ribojimas būtų neproporcinga priemonė, pažeistų tiek motinos, tiek vaiko teises ir teisėtus interesus, nes neterminuotas tėvų valdžios ribojimas sudarytų prielaidas to glaudaus ryšio nutraukimui. Dėl to, teismas šioje dalyje ieškinį tenkino iš dalies ir atsakovės tėvų valdžią apribojo laikinai.
11. Kadangi vaikas D. Š. gyvena laikino globėjo, skirto savivaldybės mero potvarkiu (duomenys neskelbtini)), nurodytoje gyvenamojoje vietoje, teismas iki sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo vaiko gyvenamąją vietą nustatė globos įstaigoje, kurioje vaikas gyvena.
12. Priteisdamas iš atsakovės sūnui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teismas nurodė, kad nors atsakovė S. U. bylos nagrinėjimo metu teigė, jog išlaikymą iš dalies moka jos draugas, duodamas vaikui smulkioms išlaidoms ar papildydamas telefono sąskaita, teismas pažymėjo, jog išlaikymas, nors ir mokamas vaiko naudai, tačiau išlaikymui skirtas sumas valdo ne pats nepilnametis, bet jo atstovas pagal įstatymą, tai yra (duomenys neskelbtini).
13. Dėl reikalavimo priteisti išlaikymą iš atsakovo teismas nurodė, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog išlaikymas iš atsakovo sūnui jau buvo nustatytas (Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-11059-44/2017). Kadangi nustatyta, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas civilinę bylą dalyje pagal ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo P. Š. nutraukė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti 2023 m. lapkričio 10 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų sprendimo dalį dėl S. U. laikino motinos valdžios apribojimo ir neterminuotai apriboti S. U. motinos valdžią jo sūnaus D. Š. atžvilgiu.
14.1. Teigia, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė ilgą laiką (nuo 2019 metų) vedė netinkamą gyvenimo būdą, t. y. darė nusikaltimus. Skyrius, prašydamas teismo neterminuotai apriboti atsakovei tėvų valdžią, rėmėsi ta aplinkybe, jog ji Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Vilkaviškio rūmai) 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas priskiriamas apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti ir paskirta laisvės atėmimo bausmė. Be to buvo pažymi, kad šias nusikalstamas veikas ji atliko jau būdama teista. Aukščiau minėtas nuskalstamas veikas įvykdė dar neatlikusi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, dėl ko jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistė. Atsakovė apskųsdama Vilkaviškio rūmų nuosprendį prašė neskirti laisvės atėmimo bausmės dėl to, kad ji turi nepilnamečius vaikus ir nebus kam juos prižiūrėti.
14.2. Nurodo, kad tinkamų gyvenimo sąlygų nepilnamečio D. Š. fiziniam, protiniam doroviniam ir socialiniam vystymuisi atsakovė negali suteikti dėl netinkamo gyvenimo būdo – nusikaltimų darymo, dėl jos pačios kaltės, dėl nuo jos pačios priklausančių priežasčių, nesant objektyvių aplinkybių. Tyčinių nusikaltimų darymas teismų praktikoje pripažįstamas kaip neatsakingi tėvo (motinos) veiksmai ir nepilnamečio vaiko atžvilgiu, toks elgesys rodo abejingumą tėvų pareigoms, saugios aplinkos šeimoje neužtikrinimą. Nusikaltimų darymas yra nesuderinamas su geros moralės principais, todėl savo gyvenimo pavyzdžiu atsakovė daro žalingą įtaką sūnui, jo dvasinam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, šia prasme piktnaudžiauja tėvų valdžia.
14.3. Pasak apeliantės, iš Skyriaus turimų bei teismui pateiktų rašytinių įrodymų žinoma, kad 2021 m. gegužės 14 d., nustatytas galimas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas (motina galimai turi priklausomybę alkoholiui); 2021 m. birželio 23 d. D. Š. nustatytas galimas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas (vaiko motinai nustatytas neblaivumas); 2023 m. kovo 29 d. nustatytas galimas vaiko teisių pažeidimas (kreipėsi ugdymo įstaiga, dėl pamokų praleidimo). Nors civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo akcentuojami buvę nustatyti vaiko teisių pažeidimai, tačiau nagrinėjant tokio pobūdžio bylas teismas yra aktyvus, tuo labiau, kad minėti duomenys buvo pateikti prie rašytinių įrodymų. Nurodytos aplinkybės (buvę nustatyti vaiko teisių pažeidimai) nebuvo esminiai nagrinėjant civilinę bylą šiuo konkrečiu momentu, tačiau yra svarbios charakterizuojant atsakovę kaip motiną ir jos pareigų vykdymą bei kilusias problemas auginant nepilnametį sūnų, rodo, kad atsakovei buvo reikalinga specialistų pagalba. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis D. Š. laikotarpiui nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. buvo nustatyta laikinoji globa. Nustatymo pagrindas, tėvai nesirūpina nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichologinį smurtą ir dėl ko kyla pavojus vaiko saugumui.
14.4. Teigia, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu įrodyta, kad D. Š. bendrauja su savo mama, tą patvirtino teismo posėdžio metu ir pats vaikas bei trečiasis asmuo, kuris nurodė, kad organizuojami vaiko ir mamos susitikimai įkalinimo įstaigoje, tačiau mano, kad epizodiški susitikimai kartą ar du kartus per mėnesį su vaiku laisvės atėmimo vietoje ar ribotos trukmės telefoniniai pokalbiai ar laiškai negali užtikrinti stiprių vaiko ir tėvų socialinių ryšių ir nėra pakankami realizuoti tėvų pareigas. Civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad laikinosios globos vietoje D. Š. jaučiasi gerai, laikosi globos namų taisyklių, juo yra rūpinasi, sudaromos sąlygos bendrauti su mama. Tai, kad vaikui nieko netrūksta, yra ne atsakovės, o trečiojo asmens nuopelnas.
14.5. Mano, kad civilinėje byloje pateiktų bei nustatytų įrodymų visuma leidžia daryti pagristą išvadą, kad atsakovė darė/daro ypatingą žalą vaikui. Vaikas jau kuris laikas negali ir iki pilnametystės negalės augti su atsakove, o D. Š. labai sunkiai išgyveno atskirtį nuo mamos. Teigia, kad nors berniukas nori būti su mama, su ja susitikti, yra tarpusavio ryšys, vien vaiko suvokimas, kad mama yra kalėjime, susitaikymas su tokia padėtimi, žinojimas realybės, kurios jis negali pakeisti, rodo, jog vaiko psichinei sveikatai žala yra daroma.
14.6. Apeliantė teigia, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas teismų praktikoje taikomas, kaip prevencinė priemonė, tėvams kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą. Kaip matyti, iš civilinėje byloje esančių įrodymų, atsakovės gyvenimo būdas nesikeitė ilgą laiką (darė nusikaltimus), jos kaip motinos pareigų vykdymas taip pat nebuvo pakankamai tinkamas. Apeliantė sutinka su galima aplinkybe, kad atsakovės elgesys pasikeis ir ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, bent jau kol yra įkalinimo įstaigoje, tačiau vertinant atsakovės, kaip mamos, pareigų vykdymą iki vaiko pilnametystės, padėtis nesikeis, ji negalės užtikrinti vaiko gerovės, dalyvauti visapusiškai vaiko gyvenime, tenkinti jo poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra nurodyta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendį, Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenų išrašą bei. (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 9 d. pagalbos planą. Atsižvelgus į nagrinėtinos bylos pobūdį, siekiant užtikrinti kuo tinkamesnį vaiko teisėtų interesų užtikrinimą byloje, kiti byloje dalyvaujantys asmenys su ieškovės teiktais papildomais rašytiniais įrodymais turėjo galimybę susipažinti, ieškovės į bylą pateikti minėti rašytiniai įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atsakovės tėvų valdžios apribojimo
18. Apeliaciniu skundu ieškovė – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovei S. U. motinos valdžia apribota tik laikinai, nors ieškovė kreipėsi į teismą prašydama apriboti abiejų vaiko tėvų valdžią neterminuotai.
19. Pirmosios instancijos teismas, ieškovės ieškinį atsakovės S. U. atžvilgiu tenkindamas iš dalies, konstatavo, kad aplinkybės, jog ji atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, riboti tėvų valdžią atsakovės atžvilgiu neterminuotai, net jei ir bausmės atlikimo pabaigos terminas numatytas vaikui jau sulaukus pilnametystės, nepakanka. Teismas vertino, kad byloje nebuvo nustatyta, jog iki patekimo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą atsakovė būtų netinkamai auklėjusi savo vaiką, netinkamai jį prižiūrėjusi, o po to, kai atsakovė pateko į įstaigą, ryšys tarp jos ir sūnaus nenutrūko, vaikas motiną lanko įkalinimo įstaigoje (iki bylos išnagrinėjimo teisme aplankė šešis kartus), jie abu pagal galimybes bendrauja. Galiausiai teismas sprendė, kad neterminuotas tėvų valdžios ribojimas būtų neproporcinga priemonė, pažeistų tiek motinos, tiek vaiko teises ir teisėtus interesus, nes neterminuotas tėvų valdžios ribojimas sudarytų prielaidas to glaudaus ryšio nutraukimui.
20. Ieškovė su tokiu teismo procesiniu sprendimu nesutinka, teigdama, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas teismų praktikoje taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, tačiau atsakovės gyvenimo būdas nesikeitė ilgą laiką, ji vis darė nusikaltimus, jos, kaip motinos, pareigų vykdymas taip pat nebuvo pakankamai tinkamas, o vertinant atsakovės, kaip mamos, pareigų vykdymą iki vaiko pilnametystės, padėtis nesikeis, ji negalės užtikrinti vaiko gerovės, dalyvauti visapusiškai vaiko gyvenime, tenkinti jo poreikius.
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 3 dalį, laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (žr., pvz., cituotą sprendimą Johansen v. Norway, § 78). Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis).
22. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad 2023 m. gegužės 3 d. atsakovė S. U. kreipėsi į Panevėžio VTAS bei informavo, jog 2023 m. balandžio 5 d. įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo jai yra skirta laisvės atėmimo bausmė ir ji į įkalinimo įstaigą turi atvykti 2023 m. gegužės 5 d., 2023 m. gegužės 5 d. D. Š. apgyvendintas (duomenys neskelbtini), šiuo metu, pagal bylos duomenis, vaiko globėju skirti (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė rašo laiškus sūnui iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, skambina telefonu, sūnus aplanko motiną. Byloje taip pat nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžiu atsakovei skirta galutinė 7 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė.
23. Iš kartu su ieškiniu pateiktos 2023 m. gegužės 5 d. vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad 2021 m. nustatyti 2 galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai D. Š. atžvilgiu, 2023 m. kovo 29 d. institucijoje gautas vaiko mokymosi įstaigos pranešimas, kad vaikas nelanko pamokų, aplankius šeimą nustatyta, kad sąlygos gyventi vaikui geros, tačiau vaikas liūdnas dėl būsimo išsiskyrimo su mama, dėl to kelias dienas nelankė mokyklos, atsakovė teiravosi specialisto, ar vaikui ir toliau bus užtikrinamas gydymas, informacija iš vaiko ugdymo įstaigos patvirtino, kad motina rūpinosi vaiko mokslais, nuolat bendravo ir bendradarbiavo su ugdymo įstaigos specialistais, duomenys iš socialinio paslaugų centro patvirtino, kad atsakovė rūpinosi vaiko sveikata, laikėsi sudaryto pagalbos plano, bendradarbiavo su socialine darbuotoja, užtikrino sūnaus poreikius.
24. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vienintelis ieškinyje nurodytas pagrindas atsakovei neterminuotai riboti tėvų valdžią buvo jos atliekama laisvės atėmimo bausmė įkalinimo įstaigoje. Ieškinyje ieškovė teigė, kad atsakovė pati kreipėsi į instituciją dėl vaiko teisių užtikrinimo, nurodė, kad atsakovė ne pirmą kartą teisiama ir nors ji toliau palaiko ryšį su sūnumi, akivaizdu, kad dėl jai paskirtos bausmės iki vaiko pilnametystės ji negalės juo pasirūpinti.
25. Nors apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovei ir anksčiau buvo taikyta atvejo vadyba, kad buvo nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai atsakovės sūnaus atžvilgiu, bylos duomenys patvirtina, kad tik kartu su apeliaciniu skundu buvo pateikti duomenys apie tai, kad 2021 – 2022 m. atsakovės šeimai buvo sudarytas pagalbos planas. Iš šio plano matyti, kad pagalba atsakovei buvo teikiama dėl alkoholio vartojimo, šeimai pagalba teikta dėl kito šeimos nario smurto prieš atsakovę, tačiau atsakovė ėmėsi priemonių, kad situacija šeimoje taptų stabili, iš ieškovės teiktų duomenų matyti, kad, pasak socialinių darbuotojų, atsakovė atsakingai vykdė pagalbos plane numatytus veiksmus, pakeitė gyvenimo būdą, alkoholio vartojimo atvejai nefiksuoti, atsakovė stengėsi užtikrinti vaikams (vienas iš jų šiuo metu jau pilnametis) saugią ir stabilią aplinką, rūpinasi D. Š. sveikata. Šie duomenys patvirtina, kad, dėl jų ieškovei kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo nebūtų buvę pagrindo, todėl vienintelė aplinkybė, sąlygojanti motinos vadžios ribojimą, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, išlieka atsakovei paskirta laisvės atėmimo bausmė, o ieškovės kartu su apeliaciniu skundu naujai pateikti įrodymai papildomų naujų reikšmingų aplinkybių byloje neįrodo.
26. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad vien faktas, jog atsakovė atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali būti objektyvus pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią sūnaus atžvilgiu. Akivaizdu, kad atsakovės galimybės prižiūrėti ir rūpintis sūnumi yra apribotos dėl jos pačios kaltės, dėl nuo jos pačios priklausančių priežasčių, nesant tam objektyvių aplinkybių, tačiau šiuo metu, nagrinėjant bylą, nėra paneigta nei atsakovės galimybė būti lygtinai paleistai iš laisvės atėmimo vietos įstaigos atlikus bausmės dalį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnis), nei atsakovės galimybė net ir būnant laisvės atėmimo vietos įstaigoje gauti daugiau pajamų ir taip labiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant nustatytų kitų nesirūpinimo vaiku faktų iki atsakovės įkalinimo, byloje esant duomenims, kad atsakovė rūpinosi vaiku, jo sveikata, mokslais, atsižvelgus į byloje nustatytą itin stiprų motinos ir vaiko emocinį ryšį, į tai, kad šiuo metu, nors ir su kitų asmenų pagalba, atsakovė bendrauja su vaiku ir palaiko ryšį, spręsti dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo byloje nėra pakankamo teisinio pagrindo.
27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundžiamo sprendimo argumentus, neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, daryti priešingas išvadas, nei padarė bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, todėl sutinka su jo sprendimu taikyti atsakovei tik laikiną motinos valdžios apribojimą, dėl ko ieškovės apeliacinis skundas, kuriuo prašoma atsakovei tėvų valdžią apriboti neterminuotai, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies ir laikinai apribodamas motinos valdžią, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.