Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2022-12-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-645-999/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2022-10-27Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-12-29Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-12-29
Bylos Nr.
1-645-999/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30468-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daina Dyburienė
Kaltinamasis
M. K., M. B.
Nukentėjusysis
T. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-645-999/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30468-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.1.1; 1.2.26.2; 2.3.6.4.5.2.
(S)PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 29 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Daina Dyburienė,sekretoriaujant Viktorijai Baguckienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui Gintui Pikčiūnui,

kaltinamajam M. K.,kaltinamajam M. B., jo gynėjui advokatui Kaziui Bitariui,nukentėjusiajam T. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas

1) Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams;

2) Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta bausmė su Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 15 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 2 metams;

3) Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesiui. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - 10 MGL dydžio bauda (bauda išieškota);

5) Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - 60 parų arešto bausme, arešto bausmę atliko 2021 m. sausio 17 d.;

6) Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsniu, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant jam 3 mėnesių intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6.00 val., per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį.

M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), įmonėje (duomenys neskelbtini) staliumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. Kaltinamasis M. K. pažeidė viešąją tvarką: jis, 2019 m. liepos mėn. 19 d., apie 05.45 val., viešoje vietoje, prie naktinio klubo „Basanova“ J. Basanavičiaus g. 9, Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, aplinkinių žmonių akivaizdoje, sumušė nukentėjusįjį T. Z. – M. K. ranka sudavė vieną smūgį T. Z. į veido sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei tokiu įžūliu elgesiu M. K. demonstravo nepagarbą aplinkui buvusiems asmenims ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Kaltinamasis M. B. pažeidė viešąją tvarką ir sunkiai sutrikdė asmeniui sveikatą: jis, 2019 m. liepos mėn. 19 d., apie 05.45 val., viešoje vietoje, prie naktinio klubo „Basanova“ J. Basanavičiaus g. 9, Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, aplinkinių žmonių akivaizdoje, sumušė nukentėjusįjį T. Z. – M. B. vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į galvos sritį. Tokiais smurtiniais veiksmais M. B. sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų paakių srityse, nosies srityje, galvos minkštųjų audinių patinimu kaktos srityje, kaktikaulio priekinės sienelės lūžimu, abiejų akiduobių viršutinių medialinių sienelių skeveldrinius lūžius su nežymiomis fragmentų dislokacijomis, priekinių etmoidalinių celių sienelių, frontoetmoidalinių kišenių sienelių skeveldrinius lūžius, nosies pertvaros, nosikaulių skeveldrinius lūžius, nosies ašies deformaciją į dešinę, dešinio paakinio nervo neuralgiją bei galvoje nepataisomą, bjaurojantį nukentėjusiojo kūną, randą – padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu įžūliu elgesiu M. B. demonstravo nepagarbą aplinkui buvusiems asmenims ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nukentėjusiajam T. Z. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai ir jų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas

3. Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino iš dalies, tai yra nepripažįsta, kad pakišo koją ir pargriovė. Buvo „Basanova“ klube Palangoje su M. B. Prie jų priėjo kelios panelės ir prasidėjo konfliktas su T. Z. Išėjo į lauką. Apimtas emocijų lipdamas laiptais trenkė nukentėjusiajam vieną smūgį. Tada prasidėjo stumdymas, jį buvo pargriovęs. M. B. jį gynė ir nuspyrė T. Z. vienu kojos spyriu. Buvo daug žmonių ir viskas tuo pasibaigė. Byloje yra jo parašytas pareiškimas, jam pirma trenkė. Nulipdamas nuo laiptų apačioje sudavė smūgį. Daugiau nieko nedarė. M. B. traukė jį į šoną, kad išvengti muštynių. T. Z. buvo ant jo užkritęs. M. B. jį nuspyrė. Jie su M. B. atsisėdo ant suoliuko ir laukė policijos. Buvo išgėręs alkoholio, tai turėjo įtakos jo veiksmams. Visi jo teistumai yra per alkoholį. Jau pusantrų metų nevartoja. Sukūrė šeimą, nebėra nuodėmių. Atsiprašė nukentėjusiojo. Buvo girtas, apimtas emocijų. Jis neturi pinigų mokėti civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys turėtų būti mažesnis. Vasarą prigrasino jam T. Z., kad nemoka pinigų. Sutinka, kad yra padaryta neturtinė žala. Prieš konfliktą su M. B. veiksmų nedarė. M. B. jį tampė į šoną, kad nebūtų konflikto. Susitarimo ženklais ar gestais tarp jo ir M. B. nebuvo. Matė, kad buvo daug žmonių, kuriems dėl šio įvykio buvo nemalonu. Pagarsinus 2021 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus (t. 5, b. l. 15-16), pastaruosius pavirtino.

4. 2021 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. parodė, jog tą įvykio dieną su M. B. buvo naktiniame klube ,,Basanova“. Ten prasidėjo žodinis konfliktas su T. Z., ankščiau pažįstami nebuvo. Susipyko dėl dviejų panelių. Tos dvi buvo iš pat pradžių su T. Z., vėliau jos atėjo prie jų stalo. Gėrė nemažai alkoholio. Nusprendė su M. B. vykti namo, pakilo nuo stalo, laiptų aikštelėje pajuto smūgį, ėjo antras už draugo. Draugas jį tempė žemyn laiptais. Apačioje pamatė, kad dar su vienu vyru pareina T. Z. Apačioje trenkė T. Z. vieną smūgį už tai, kad jam trenkė viršuje. Tada jam pakišo koją, jis pargriuvo, spardėsi, draskėsi, kad ištrūkti. Gulėjo veidu į viršų. M. B. nutempė T. Z. nuo jo ir padėjo jam atsistoti. Išsiskirstė ant suoliukų, vėliau atvyko policija. Dėl skaudančių kūno sužalojimų, kreipėsi kitą dieną į Kretingos ligoninę, kur jam nustatė kraujosruvas, sutrenkimus, mėlynes. Rašė pareiškimą dėl to. Jis pasiūlė toms dviem panelėms prisijungti prie jų stalo. Jam viršuje ant laiptų sudavė T., smūgio vietoje buvo 3 gumbai. Santykių apačioje nenorėjo aiškintis. T. Z. matėsi, kad parėjo į jį agresyviai. Priėjęs prie jo pastūmė, tada jis T. Z. trenkė į veido sritį, tada T. Z. jį pargriovė ant žemės, kur jam dar sudavė. Tada per miglą matė, kad T. Z. nukrito nuo jo. Yra fiksuota medžiaga, kad buvo sumušimai ant jo kūno. Prie laiptų, kai trenkė, tai mano, kad buvo gynyba, ne puolimas. Laikė už riešo, kai gulėjo ant žemės. Iš įvykio vietos nebėgo, laukė policijos (t. 5, b. l. 15-16).

5. Kaltinamasis M. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog jie neplanavo kažką sumušti. Jis bandė išvengti tų įvykių ir M. K. atitraukti. Jis sudavė tik vieną smūgį. L. S. teigė, kad buvo tik vienas smūgis. Jis buvo neblaivus, tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Spyrė su koja į veidą, specialiai netaikė į veidą. Sutinka, kad T. Z. padaryti sužalojimai yra nuo jo spyrio. Neplanavo T. Z. mušti. M. K. ir T. Z. ant žemės grūmėsi, nematė, ar trenkė į nugarą. Viduje konflikto tiksliai nepamena. T. Z. smūgio nematė arba tiksliai nepamena. Jis tempė M. K. laiptais žemyn, apačioje M. K. ir T. Z. vėl ėmė muštis. Norėjo sustabdyti veiksmus prieš jo draugą, todėl ir spyrė. T. Z. buvo užkritęs ant M. K. Jis sudavė vieną kartą. Jis sumokėjo T. Z. tiek, kiek pastarasis paprašė. M. K. neturi pinigų. Jis sumokėjo už save. Ligonių kasoms sumokėjo už abu. Jis susitaikė su T. Z., atlygino savo žalos dalį. Sunkiai pamena aplinkybes. Jis neapsižodžiavo su T. Z.. Kai policija jį apklausinėjo, dar buvo girtas. Nepamena, net kada į namus grįžo. Spyrė, nes norėjo nutraukti grumtynes. Nepamena tiksliai, ką jie darė. Rankos judėjo. Jis tik tramdė M. K. Ką jie su T. Z. konfliktavo, negirdėjo. Matėsi, kad jie ginčijasi. Su M. K. iš anksto nesitarė mušti M. Z. Jis ėjo priekyje, M. K. iš galo, nematė, kaip jie susimušė. Atsisuka ir mato, kad M. K. guli, o T. Z. ant jo. Turbūt T. Z. turėjo pranašumą tose grumtynėse. T. Z. laikė M. K. rankas prispaudęs, o gal petį, nepamena. T. Z. buvo palinkęs į M. K. pusę. Jis smūgiavo T. Z. iš apačios. Pastarasis nukrito ant žemės šonu. Bandė ginti savo draugą ir nutraukti veiksmus. Neturėjo tikslo pažeminti aplink esančių žmonių. Sumokėjo 10 000 Eur, kiek norėjo nukentėjusysis. Atsiprašė, jam atleido, pretenzijų neturi. Savo veiksmais sutrikdė žmonių poilsį. Pagarsinus 2021 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus (t. 5, b. l. 15-16), pastaruosius pavirtino.

6. 2021 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. parodė, jog supranta pareikšta kaltinimą, niekada neneigė savo kaltės, neveikė iš chuliganiškų paskatų, norėjo apginti draugą. Pripažįsta, kad spyrė su koja, tikrai nesitaikė į galvą, pripažįsta vieną spyrį. 2019 m. liepos 19 d. buvo su M. K. naktiniame klube ,,Basanova“, kuris yra Basanavičiaus g. 9 Palangoje. Išeinant iš klubo, viršuje ant laiptų įvyko žodinis konfliktas tarp draugo M. K. ir T. Z. Tramdė draugą, kad nesiveltų į provokacijas ir muštynes. Apačioje įvyko muštynės, jis buvo šiek tiek toliau. Norėjo nutraukti veiksmus prieš jo draugą, dėl to ir spyrė, tikrai nesitaikė į galvos sritį. Po to nukentėjusysis atsisėdo ant suoliuko, jie paliko kitoje pusėje, neužilgo atvažiavo policija. Aplinkui buvo nemažai žmonių. Konfliktas įvyko dėl merginų klube. Konflikto baro viduje nematė ir negirdėjo. Pirmą kartą T. Z. pamatė lauke. Negirdėjo tiksliai ką kalbėjo, bet matėsi iš kūno kalbos, kad vyksta konfliktas. Ant laiptų M. K. T. Z. trenkė į viršutinę kūno dalį. Tada nusivedė savo draugą į apačią. Juos pasivijo į apačią T. Z. Apačioje, kuris pirmas trenkė, nematė. Buvo nemažai alkoholio vartojęs. Veiksmas vyko labai greitai. Dabar šioje situacijoje, galėjo pagalvoti, kažkaip kitaip juos išskirti. Po spyrio, abu išsiskirstė, nuėjo prie suoliukų. Teko bendrauti su T. Z. Rašė man per ,,Mesenger“ programą, prašė jo 6000 Eur už sužalojimus. Kalbėjosi ir telefonu, pasakė, kad neturi tokios pinigų sumos. T. Z. rašė ir jo šeimos nariams, pasakė, kad jam blogai baigsis, gąsdino, kad susidoros. Iki įvykio M. K. nebuvo sužalotas, į medicinos įstaigą M. K. kreipėsi kitą dieną (t. 5, b. l. 15-16).

7. Nukentėjusysis T. Z. parodė, jog viską pasakė pirmos instancijos teismui pirmą kartą nagrinėjant bylą teisme, nebenori kartotis. Įrodymų visuma parodo, kas nutiko ir kokios pasekmės. Nėra konfliktiška asmenybė. Procesas tęsiasi ilgai. Žmogus, turintis recidyvą, ginasi nuo kito žmogaus. Reikėtų į priežastinį ryšį žiūrėti. Alkoholis įtraukė M. B. į konfliktą, o viską pradėjo M. K. Su M. B. susitaikė, pastarasis pats susisiekė su juo. Padengė žalą. Neturi M. B. priekaištų. Dėl M. K., čia ne jo pareiga tartis. Sako, kad jis grasino. Jis nėra kriminalinis elementas. Jis gal 14 kartų važiavo iš Vilniaus. Norėtų, kad procesas kuo greičiau baigtųsi. Jis jau gal 6 kartus davė parodymus. Nesudavė M. K. Sužalojimai M. K. atsirado, kai jis buvo nukritęs ant žemės. Žmonės girti vartosi. M. K. pateiktoje specialisto išvadoje nesutampa datos. Įvykis įvykio 19 d., o M. K. medicininis išrašas 21 d. Jie leidosi laiptais, M. K. jam sudavė kumščiu vieną kartą. M. B. jis net nematė. Po pirmo smūgio jis nukrito ir juto antrą smūgį. Bet ar tai buvo smūgis į žemę, ar spyris, jis nežino. M. K. yra nemokus, o M. B. jam jau atlygino. Gali sumažinti civilinį ieškinį iki 20 000 Eur. M. B. jam jau sumokėjo. Vis tik palieka civilinį ieškinį tokį, koks pateiktas - 50 000 Eur. Bare buvo dviese su P., pavardės nepamena. Konfliktų nebuvo. Konfliktas dėl merginų buvo nebent jų galvoje. Lipant laiptais prasidėjo šūkavimai. M. K. šūkavo ir grasino. M. B. nieko nedarė. Per žmones M. K. negalėjo prieiti prie jo. M. B. M. K. tempė žemyn. Pribėgo žiūrėti, ar kviesti policiją. Buvo grumtynės ant žemės. M. K. dar kartą trenkė į veidą. Tada pajuto smūgį ir atsibudo ligoninėje. Nepamena grumtynių detalių. Buvo pasilenkęs, ant ko sėdėjo, nepamena. M. B. gal ir kilo mintis, kad reikia ginti draugą. Bet jis nemano, kad čia būtinoji gintis. Mano, kad pamena geriau negu kaltinamieji. Tos muštynės momentinės, L. S. jis klausė, kas buvo po smūgio. Nemano, kad žmonės bare iš anksto tariasi kažką sumušti. Taikos sutartis su M. B. yra galiojanti, pretenzijų jam neturi. Neneigia eksperto išvados. M. K. nesuprato, ką daro, nes buvo girtas. M. B. galėjo atrodyti, kad kilo pavojus jo draugui. Jam dar gali reikėti dar vienos operacijos nosies pertvarai, liko randai. Kitų apsunkinimų nėra. Sunku pasakyti, ar tą vakarą sudavė M. K. Pagarsinus 2021 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus (t. 5, b. l. 15-16), nukentėjusysis juos patvirtino iš dalies, tai yra, negalėjo patvirtinti dviejų aplinkybių – kai gavo iš kojos, ar buvo pusiau stovėjimo pozicijoje ir negali patvirtinti, jog jautė du smūgius, vieną pamena, kad iš kojos, kitą nėra tikras, ar buvo smūgis, ar jis krito ant šono.

8. 2021 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. Z. parodė, jog veiksmas vyko prieš 2,5 metų. Buvo išgerta 2 bokalai alaus ir viskio. Jie sėdėjo prie baro su merginomis, M. K. ir M. B. šiek tiek toliau prie kito staliuko. Merginos buvusios prie jų stalo nuėjo pasiimti striukių. Ankščiau jie nebuvo pažįstami, susipažino bare. Apsauginis pasakė, kad baras užsidaro. M. K. su M. B. bandė kalbinti tas merginas, kurios nelabai leidosi bendrauti. Viršuje nebuvo jam suduotas smūgis. Apačioje iš M. K. šaukė visokiais necenzūriniais žodžiais, grasino jam. M. K. pirmas jam trenkė į veido sritį. Tada jis M. K. pasivijo, pačiupo ir susikibę nuvirto ant žemės. Tada pajuto spyrį iš kojos į veidą tarp akių srityje. Prarado trumpam sąmonę. Kadangi žmonių buvo aplink daug, muštynės ilgai netruko. Atgavo sąmonę pačioje ligoninėje. Jį tą pačią dieną paleido iš ligoninės namo. Vieną dieną prabuvo namuose. Kitą dieną nuvyko į policiją. M. B. rado ,,Facebook‘e“, bendravo, susirašinėjo. Niekaip nepavyko suderinti tris dienas susitikti. Po 3 dienų grįžo į Vilnių, nuvažiavo į ligoninę, jį išsiuntė į Žalgirio klinikas, skuto plaukus ir darė operaciją. Kaltinamieji nei karto jo neatsiprašė. Niekas jokios žalos iki šiol nėra atlyginę. Beveik 3 mėnesius neišėjo iš namų, buvo sukabintos 46 kapos. Po smūgio gauto nuo M. K. norėjo jį sulaikyti, kad išsivežtų policija. Sunku tiksliai pasakyti, įvyko greitos, trumpos grumtynės, nuvirto kartu ant žemės. Kai gavo iš kojos, buvo pusiau stovėjimo pozicijoje. Jei krito ant žemės, logiška, kad galėjo M. K. ant kūno būti sužalojimų. Buvo pas plastikos chirurgą, išvada, kad nieko daugiau padaryti negali. Tikrai dėl randų nesijaučia gražesnis. Tai nėra malonu. Jam nosyje sudėtos 7 plokštelės, sunkiai kvėpuoja. M. B. tikrai nebuvo iniciatorius muštynių, stengėsi ir draugą apsaugoti nuo muštynių. Norėjo prisiartinęs prie jo sulaikyti M. K., kad nepasišalintų iš įvykio vietos, kol atvažiuos policija. Jis jautė du smūgius, vieną pamena, kad iš kojos, kitą nėra tikras, kad iš kojos gavo smūgį (t. 5, b. l. 15-16).

9. Pagarsinus nukentėjusiojo T. Z. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 29-30, 39-41) pastarasis paaiškino, jog teisingi jo žodžiai yra šios dienos posėdyje, o ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų netvirtina. Parodymai skiriasi, nes jei žmonės yra susitarę sakyti netiesą, jie visada sako tą patį. Jis nesupranta logikos, kur jis kažką pamelavo. Tyrėja pati siūlė sakinius ir klausė, ar taip buvo, netvirtina šių parodymų.

10. Specialisto išvadoje Nr. G 1571/2019(03) konstatuota, kad T. Z. nustatytas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų paakių srityse, nosies srityje, galvos minkštųjų audinių patinimu kaktos srityje, kaktikaulio priekinės sienelės lūžimu, abiejų akiduobių viršutinių medialinių sienelių skeveldrinius lūžius su nežymiomis fragmentų dislokacijomis, priekinių etmoidalinių celių sienelių, frontoetmoidalinių kišenių sienelių skeveldrinius lūžius, nosies pertvaros, nosikaulių skeveldrinius lūžius, nosies ašies deformaciją į dešinę, dešinio paakinio nervo neuralgiją. Nustatytus galvos sužalojimus T. Z. patyrė paveikus jo veidą kietais bukais daiktais - sumušant kumščiu, spiriant koja. Į tą pačią vietą galėjo būti suduoti ir kiti smūgiai. T. Z. sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 100 - 101).

11. Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 1910/2019(03) konstatuota, kad nustatyti sužalojimai T. Z. veide galėjo būti padaryti ir vieno traumuojančio poveikio pasėkoje. Į tą pačią sritį galėjo būti suduoti ir keli smūgiai. Jei nustatyti veido sužalojimai (veido kaulų lūžiai) gavosi nuo vieno trauminio poveikio, tai tikimiausia nuo spyrio koja (t. 1, b. l. 107).

12. Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 2165/2019(03) konstatuota, kad dėl 2019 m. liepos 19 d. patirtos galvos traumos 2019 m. liepos 26 d. T. Z. buvo atlikta galvos operacija, po ko jo galvos plaukuotoje dalyje liko 32 cm ilgio rausvas įdubęs standokas, paslankus su aplinkiniais audiniais, plaukų išretėjimo plotais pooperacinis randas, kuris tęsiasi per viršugalvį nuo vieno ausies kaušelio iki kito. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytoja, 2019 m. lapkričio 7 d. apžiūrėjusi T. Z., nurodė, kad randas - estetinis defektas, labai platus ir jo, taikant gydymą, pilnai pašalinti nepavyks, tik vizualiai sušvelnins (t. 1, b. l. 118-120).

13. T. Z. apžiūros metu nustatyta, kad randas yra bjaurojantis asmenį (t. 1, b. l. 121-128).

14. Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 2374/2019(03) konstatuota, jog T. Z. sužalojimas perkvalifikuojamas į sunkų (t. 1, b. l. 135).

15. Įvertinus tą aplinkybę, kad kitos sudėties teismas 2021 m. spalio 28 d., 2022 m. sausio 6 d., 2022 m. balandžio 28 d. teisiamųjų posėdžių metu apklausė kaltinamuosius, nukentėjusįjį, todėl pasikeitus teisėjui ir bylą nagrinėjant iš naujo ankščiau apklausti liudytojai ir nukentėjusieji pakartotinai nekviečiami, o jų pirmiau duoti parodymai paskelbti ir ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 290 straipsnyje nustatyta tvarka (BPK 276 straipsnio 5 dalis).

16. 2021 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. B. parodė, jog kadangi įvykiai buvo seni, siūlo remtis tarnybiniu pranešimu. Tvirtina, kad įvykio metu matė visus šiuos tris asmenis esančius teismo posėdžių salėje. Patruliavimo metu pastebėjo grumtynes. Atvykę matė vieną akivaizdžiai sužeistą asmenį, kruvinu veidu. Nukentėjusysis nurodė asmenis, kurie sužeidė. Tie asmenys neneigė, kad jie sužeidė. Matėsi neadekvatūs veiksmai, susibūrimas žmonių. Iš karto pastebėjo vieną asmenį, kuris buvo stipriai sužeistas, kruvinas. Ne, kaltinamieji nebėgo, nesislėpė, nepasišalino iš įvykio vietos (t. 5, b. l. 16).

17. 2022 m. sausio 6 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. L. parodė, jog pažįsta T. Z., yra šiek tiek laiko praleidę darbiniais reikalais. Tą dieną išėjo Palangoje į kavinę, kuri buvo Basanavičiaus gatvėje. Iš kavinės vėliau nuėjo į naktinį klubą, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Einant į lauką sutiko porą vaikinų, vėliau matė T. Z. kruvinu veidu. Jam yra išlikusi tokia vizija, kad T. Z. gavo į veidą. Baro viduje, kiek pamena, konflikto nevyko, vyko lauke, prie įėjimo. Konflikto metu nepamena, ką darė. T. Z. trenkė, jis ,,sukniubo“ ant žemės. Po įvykio matėsi kelis kartus Palangoje vykusiose ,,Aurum“ lenktynėse. Detalių tikrai nepamena. Abejoja, kad T. Z. dar kažkur galėjo atsistoti ir nueiti (t. 5, b. l. 21-22).

Žemesnės instancijos teismas

18. 2022 m. balandžio 28 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. S. parodė, jog įvykis yra įvykęs prieš 3 metus ir jis detalių nepamena. Kaltinamasis spyrė sėdinčiam nukentėjusiajam į galvos sritį. Kaltinamojo vardo neatsimena. Buvo žmogus vidutinio ūgio, stambesnio sudėjimo, tamsių plaukų. Davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Teismas gali vadovautis jo duotais parodymais byloje. Kai buvo Palangoje, buvo atvesti du asmenys ir buvo paklausta jo, ar čia tie asmenys. Kitą dieną po įvykio jį buvo pakvietę policijos pareigūnai. Nepamena, ar buvo iš nuotraukų padarytas atpažinimas. Buvo akistata su asmeniu, advokatu, tyrėja. Kiek pamena, spyrė sėdinčiam nukentėjusiajam, kuris sėdėjo ant žemės. Detalių nepamena, atsimena tik, kad sėdėjo nukentėjusysis ant žemės. Kiek pamena, nukentėjusysis sėdėjo ant žemės parkritęs, jie iškvietė greitąją. Buvo trys žmonės, iš kurių vienas spyrė nukentėjusiajam ir po to jie pasišalino. Jis atsisuko į tą pusę, kai buvo spirta tam asmeniui, o kas vyko iki tol, nežino. Matė tik kaip spyrė nukentėjusiajam. Su nukentėjusiuoju bendravo susirašinėjant prieš 5 mėnesius. Jų susirašinėjimas vyko tik dėl posėdžio, ar posėdis vyks, nes posėdžiai buvo labai dažnai nukeliami. Tą įvykio dieną buvo neblaivus, negalėjo įtakoti alkoholis jo atsiminimams. Jis bendravo su nukentėjusiuoju iki apklausos policijoje. Nukentėjusysis buvo paskelbęs postą viešai, kaip jam sekėsi gyti. Su nukentėjusiuoju kontaktavo, pasakė, kas jis toks ir pasakė, kad jie nukentėjusiajam iškvietė greitąją. Negalėjo ta frazė (skoloje neliks) būti susijusi su jo apklausa policijoje (t. 5, b. l. 68-69).

19. 2022 m. balandžio 28 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. A. (t. 5, b. l. 69) parodė, jog žino, kodėl yra apklausiama liudytoja. Per daug komentarų neturi, nes tai vyko gal 2019 metais. Daug ko neprisimena, nes per tiek metų daug kas buvo nuveikta. Žino, kad buvo muštynės ir buvo pareikalauta pinigų. Buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Tuo metu, taip pat, minėjo, kad įvykio detalių nepamena. Tuo metu ją advokatas spaudė ir grasino, kad jei sakys ne tiesą, ją pasodins. Tą vakarą ji buvo išgėrusi, daug ko neprisiminė. Ji savo tiesą pasakė, bet buvo variantų, kai sakė, kad ji neprisimena ir jai buvo pasakyta, kad turi prisiminti, nes jei meluos, ją pasodins į kalėjimą. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 66-67), liudytoja juos patvirtino.

20. Apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno liudytoja A. A. parodė, jog 2019 vasarą dirbo Palangoje. Su T. Z. susipažinti galėjo savaitę prieš 2019 m. liepos 19 d. 2019 m. liepos 18 d., apie 21 - 22 val. susitiko su R. T. Kavinėje priešais klubą „Basanova“ sėdėjo prie staliuko dviese, gėrė vyną. Po kiek laiko nusileido į kavinės pirmą aukštą, kuriame pamatė prie staliuko sėdinčius T. Z. su draugu ir dviem merginomis. Prisijungė prie jų stalo. Matė, kad T. Z. su draugu gėrė, kiek atsimena, viskį, o merginos gėrė šampaną, jie buvo neblaivūs. Su R. T. išėjo apie 2 val. nakties. T. Z. pamatė kitą dieną apie 13 val., jo veidas buvo sumuštas, po abejomis akimis mėlynės, buvo kruvinas, purvinas. Paklausus, kas atsitiko, atsakė, kad susimušė, jį gulintį dviese spardė, daugiau detalių nepasakojo. T. paprašė telefono ir jį paėmė, sakydamas, kad turi parašyti „Facebooke“ kažkokiam asmeniui, su kuriuo susimušė. Vėliau T. paprašė jos sąskaitos numerio, nes tas, su kuriuo bendrauja, perves į sąskaitą pinigų. Davė kortelę su sąskaitos numeriu, kurią jis nufotografavo. Atsimena, kad jis minėjo, kad jai reikės nuimti į sąskaitą atsiųstus pinigus ir paduoti jam. Atgavus telefoną pamatė, kad T. per jos „Facebook“ paskyrą rašė M. B. Po kelių dienų T. kelis kartus skambino ir klausė ar nepervedė pinigų į sąskaitą (t. 2, b. l. 66-67).

21. Įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentelėmis nustatyta, kad prie pastato J. Basanavičiaus g. 9, Palangoje, nustatyta, kad ant gatvės grindinio, ties įėjimu į klubą „Metelica“ yra rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują (t. 1, b. l. 16-19).

22. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad L. S. atpažino M. B. kaip asmenį, spyrusį sėdėjusiam asmeniui (t. 2, b. l. 16-20).

23. Akistatų protokolais nustatyta, jog akistatų metu su M. B. ir M. K. liudytojas L. S. patvirtino, kad M. B. spyrė sėdinčiam (t. 2, b. l. 22-24).

24. Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad užfiksuotas L. S. susirašinėjimas telefonu su T. Z. Į T. Z. klausimą kas įvyko, 2019 m. liepos 20 d. L. S. atrašė „atsimenu tiek kad tu sėdėjai ant žemės ir vienas iš tų vyrų spyrė į galvą ir pasipylė kraujai...“. Į T. Z. klausimą „ar aš ten pasiguldęs ant žemės mušiau kažką“, L. S. atsako „Nu aš nepamenu kad tu kažką pasiguldęs ant žemės daužytum...“ (t. 2, b. l. 34-44).

25. Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad vaizdo įraše matoma, jog 5.28 val. M. K. ranka suduoda T. Z. į veido sritį (t. 2, b. l. 94-95).

26. M. K. 2019 m. liepos 19 d., 5.50 val. nustatytas 2,91 promilių girtumas (t. 3, b. l. 69).

27. Specialisto išvada Nr. G 1292/2019(03) nustatyta, kad M. K. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kairio žasto vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kairio klubakaulio sparno srityje. Sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 3, b. l. 141).

28. M. B. 2019 m. liepos 19 d. 5.53 val. nustatytas 2,46 promilių girtumas (t. 1, b. l. 22).

29. Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

30. Kaltinamieji M. K. ir M. B. kaltinami tuo, jog 2019 m. liepos mėn. 19 d., apie 05.45 val., viešoje vietoje, prie naktinio klubo „Basanova“ J. Basanavičiaus g. 9, Palangoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe su M. K., aplinkinių žmonių akivaizdoje, sumušė nukentėjusįjį T. Z. – M. K. ranka sudavė vieną smūgį T. Z. į veido sritį. Po to, pakišdamas koją ir pastumdamas rankomis, M. K. pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir gulinčiam T. Z. sudavė ranka ne mažiau 3 kartus į veido sritį. T. Z. atsistojus ir priėjus prie M. K., pastarasis rankomis pastūmė nukentėjusįjį, dėl ko T. Z. pargriuvo ant žemės. T. Z. sėdint ant žemės, M. B. du kartus spyrė nukentėjusiajam į galvos sritį. Tokiais bendrais smurtiniais veiksmais M. K. ir M. B. sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų paakių srityse, nosies srityje, galvos minkštųjų audinių patinimu kaktos srityje, kaktikaulio priekinės sienelės lūžimu, abiejų akiduobių viršutinių medialinių sienelių skeveldrinius lūžius su nežymiomis fragmentų dislokacijomis, priekinių etmoidalinių celių sienelių, frontoetmoidalinių kišenių sienelių skeveldrinius lūžius, nosies pertvaros, nosikaulių skeveldrinius lūžius, nosies ašies deformaciją į dešinę, dešinio paakinio nervo neuralgiją bei galvoje nepataisomą, bjaurojantį nukentėjusiojo kūną, randą – padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu įžūliu elgesiu M. K. ir M. B. demonstravo nepagarbą aplinkui buvusiems asmenims ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nukentėjusiajam T. Z. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

31. Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies, tai yra, pripažino, jog išėjęs iš klubo „Basanova“ Palangoje, apimtas emocijų lipdamas laiptais trenkė nukentėjusiajam vieną smūgį. Tada prasidėjo stumdymas, jį buvo pargriovęs. Kitas kaltinamasis M. B. jį gynė ir nuspyrė T. Z. vienu kojos spyriu. Sutiko, kad prie klubo buvo daug žmonių, kuriems tikrai buvo nemalonus šis jo ir nukentėjusiojo konfliktas.

32. Kaltinamasis M. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, tai yra, parodė, jog jie su M. K. neplanavo kažką sumušti. Jis bandė išvengti tų įvykių ir M. K. atitraukti. Jis pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį - spyrė su koja į veidą, tačiau vieną kartą. Pilnai sutiko, kad T. Z. padaryti sužalojimai yra nuo jo spyrio koja. Neplanavo su M. K. T. Z. mušti.

33. Nukentėjusysis T. Z. parodė, jog lipant laiptais prasidėjo šūkavimai. M. K. šūkavo ir grasino. M. B. nieko nedarė. Per žmones M. K. negalėjo prieiti prie jo. M. B. M. K. tempė žemyn. Buvo grumtynės ant žemės. M. K. dar kartą trenkė į veidą. Tada pajuto smūgį ir atsibudo ligoninėje. Nemano, kad žmonės bare iš anksto tariasi kažką sumušti. Nepamena, ar kai gavo iš kojos, ar buvo pusiau stovėjimo pozicijoje ir negali patvirtinti, jog jautė du smūgius, nes vieną pamena, kad iš kojos, kitą nėra tikras, ar buvo smūgis, ar jis krito ant šono.

34. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 25 straipsnis). Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Taigi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes.

35. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2008, 2K-36/2013 ir kt.). Susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Sunkus kūno sužalojimas pripažįstamas padarytas bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis), kai bent du asmenys yra šio nusikaltimo vykdytojai.

36. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta aplinkybė, kad kaltinamieji M. K. ir M. B. būtų buvę susitarę atlikti smurtinius veiksmus nukentėjusiojo T. Z. atžvilgiu. Ta aplinkybė nenustatyta, jog smurtiniai veiksmai ir toliau būtų tęsiami abiejų kaltinamųjų veiksmais. Kaltinamasis M. K. sudavė vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam, o M. B. sutiko ir patvirtino, jog nukentėjusiajam padaryti sunkaus sveikatos sutrikdymo masto sužalojimai buvo padaryti, būtent, jo veiksmu, tai yra spyriu koja į veidą. Nukentėjusysis T. Z. taip pat teigė, kad nemano, jog kaltinamieji buvo iš anksto susitarę jį sumušti ir mano, kad M. B. smurtiniu veiksmu buvo jam padaryti sužalojimai. Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 1910/2019(03) konstatuota, kad nustatyti sužalojimai T. Z. veide galėjo būti padaryti ir vieno traumuojančio poveikio pasėkoje. Į tą pačią sritį galėjo būti suduoti ir keli smūgiai. Jei nustatyti veido sužalojimai (veido kaulų lūžiai) gavosi nuo vieno trauminio poveikio, tai tikimiausia nuo spyrio koja (t. 1, b. l. 107).

37. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybė, jog buvo būtini abiejų kaltinamųjų M. K. ir M. B. tarpusavyje suderinti veiksmai, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, kadangi nustatyta, jog sunkus sveikatos sutrikdymas įvyko dėl kaltinamojo M. B. veiksmų.

38. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad šiuo atveju kaltinamieji veikė atskirai ir todėl šalintina jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikimas bendrininkų grupėje.

39. Kaltinamajam M. K. kaltinimai pareikšti dėl to, 2019 m. liepos mėn. 19 d., apie 05.45 val., viešoje vietoje, prie naktinio klubo „Basanova“ J. Basanavičiaus g. 9, Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su M. K., aplinkinių žmonių akivaizdoje, sumušė nukentėjusįjį T. Z. – M. K. ranka sudavė vieną smūgį T. Z. į veido sritį. Po to, pakišdamas koją ir pastumdamas rankomis, M. K. pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir gulinčiam T. Z. sudavė ranka ne mažiau 3 kartus į veido sritį. T. Z. atsistojus ir priėjus prie M. K., pastarasis rankomis pastūmė nukentėjusįjį, dėl ko T. Z. pargriuvo ant žemės. T. Z. sėdint ant žemės, M. B. du kartus spyrė nukentėjusiajam į galvos sritį. Tokiais bendrais smurtiniais veiksmais M. K. ir M. B. sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų paakių srityse, nosies srityje, galvos minkštųjų audinių patinimu kaktos srityje, kaktikaulio priekinės sienelės lūžimu, abiejų akiduobių viršutinių medialinių sienelių skeveldrinius lūžius su nežymiomis fragmentų dislokacijomis, priekinių etmoidalinių celių sienelių, frontoetmoidalinių kišenių sienelių skeveldrinius lūžius, nosies pertvaros, nosikaulių skeveldrinius lūžius, nosies ašies deformaciją į dešinę, dešinio paakinio nervo neuralgiją bei galvoje nepataisomą, bjaurojantį nukentėjusiojo kūną, randą – padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu įžūliu elgesiu M. K. ir M. B. demonstravo nepagarbą aplinkui buvusiems asmenims ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nukentėjusiajam T. Z. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

40. Teisminio nagrinėjimo metu nustačius, kad kaltinamojo M. B. smurtiniu veiksmu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo T. Z. sveikata ir pašalinus iš kaltinimo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – bendrininkų grupę, kaltinamasis M. K. išteisinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nes jis šio nusikaltimo nepadarė.

41. Sprendžiant M. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 284 straipsnį nustatyta, jog kaltinamajam M. K. kaltinime nurodyti veiksmai, kuriuos jis atliko yra šie: ranka sudavė vieną smūgį T. Z. į veido sritį; po to, pakišo koją ir pastumdamas rankomis pargriovė nukentėjusįjį ant žemės; gulinčiam T. Z. sudavė ranka ne mažiau 3 kartus į veido sritį; T. Z. atsistojus ir priėjus prie M. K., pastarasis rankomis pastūmė nukentėjusįjį, dėl ko T. Z. pargriuvo ant žemės.

42. Analizuojant teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei ištirtą rašytinę bylos medžiagą nustatyta, kad nuosprendžio 41 dalyje M. K. nurodytų veiksmų, be to, kad buvo suduotas vienas smūgis T. Z. į veido sritį, nepatvirtina jokie kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. Kaltinamasis M. K. pripažįsta, kad sudavė vieną smūgį kaltinamajam į veidą, po to grūmėsi su nukentėjusiuoju ir parvirto ant žemės, neigia, kad gulinčiam sudavė nukentėjusiajam ne mažiau trijų kartų, neigia, kad pastūmė, tačiau teigia, jog ir jam pačiam nukentėjusysis sudavė smūgius. Kitas kaltinamasis M. B. parodė, jog atsisukęs pamatė, kad M. K. guli ant žemės, o T. Z. ant jo. Nukentėjusysis T. Z. parodė, jog M. K. pirmas jam trenkė į veido sritį. Tada jis M. K. pasivijo, pačiupo ir susikibę nuvirto ant žemės. Ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nukentėjusysis T. Z. nepatvirtino, todėl teismas jais nesivadovauja. Kiti liudytojai reikšmingų aplinkybių dėl M. K. atliktų veiksmų nenurodė. Vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip kaltinamasis M. K. suduoda nukentėjusiajam vieną smūgį į veidą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, jog < ... M. K. pakišdamas koją ir pastumdamas rankomis, pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir gulinčiam T. Z. sudavė ranka ne mažiau 3 kartus į veido sritį. T. Z. atsistojus ir priėjus prie M. K., pastarasis rankomis pastūmė nukentėjusįjį, dėl ko T. Z. pargriuvo ant žemės... > Teismo nuomone, šių aplinkybių iš kaltinimo pašalinimo nekeičia kaltinimo esmės.

43. Tokiu būdu, teismo nuomone, neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis M. K. 2019 m. liepos mėn. 19 d., apie 05.45 val., viešoje vietoje, prie naktinio klubo „Basanova“ J. Basanavičiaus g. 9, Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, aplinkinių žmonių akivaizdoje, sumušė nukentėjusįjį T. Z. – M. K. ranka sudavė vieną smūgį T. Z. į veido sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei tokiu įžūliu elgesiu M. K. demonstravo nepagarbą aplinkui buvusiems asmenims ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

44. BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

45. Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą turi būti nustatyti veikos padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais – demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

46. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. (kasacinė nutartis Nr. 2K-670/2002, „Teismų praktika“ Nr. 18).

47. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. K. smurtinio pobūdžio veiksmą T. Z. atžvilgiu įvykdė viešoje vietoje – prie naktinio klubo „Basanova“ J. Basanavičiaus g. 9, Palangoje, prie kurio tuo metu buvo daug pašalinių asmenų, kurie netiesiogiai dalyvavo kaltinamųjų ir nukentėjusiojo konflikte, suteikė nukentėjusiajam pirmąją pagalbą ir laukė atvykstant policijos ir greitosios medicinos pagalbos, ką iš dalies patvirtina ir į bylą pateikta vaizdo medžiaga. Pats kaltinamasis sutiko, jog prie klubo buvusiems asmenims šis įvykis tikrai buvo nemalonus ir sutiko, o ir teismo įsitikinimu, M. K. neabejotinai sutrikdė viešąjį rimtį ir tvarką. Todėl kaltinamojo M. K. nusikalstama veika pagal BK 284 straipsnį įrodyta ir kvalifikuotina teisingai.

48. M. B. kaltinamas tuo, jog 2019 m. liepos mėn. 19 d., apie 05.45 val., viešoje vietoje, prie naktinio klubo "Basanova" J. Basanavičiaus g. 9, Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su M. K., aplinkinių žmonių akivaizdoje, sumušė nukentėjusįjį T. Z. – M. K. ranka sudavė vieną smūgį T. Z. į veido sritį. Po to, pakišdamas koją ir pastumdamas rankomis, M. K. pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir gulinčiam T. Z. sudavė ranka ne mažiau 3 kartus į veido sritį. T. Z. atsistojus ir priėjus prie M. K., pastarasis rankomis pastūmė nukentėjusįjį, dėl ko T. Z. pargriuvo ant žemės. T. Z. sėdint ant žemės, M. B. du kartus spyrė nukentėjusiajam į galvos sritį. Tokiais bendrais smurtiniais veiksmais M. K. ir M. B. sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų paakių srityse, nosies srityje, galvos minkštųjų audinių patinimu kaktos srityje, kaktikaulio priekinės sienelės lūžimu, abiejų akiduobių viršutinių medialinių sienelių skeveldrinius lūžius su nežymiomis fragmentų dislokacijomis, priekinių etmoidalinių celių sienelių, frontoetmoidalinių kišenių sienelių skeveldrinius lūžius, nosies pertvaros, nosikaulių skeveldrinius lūžius, nosies ašies deformaciją į dešinę, dešinio paakinio nervo neuralgiją bei galvoje nepataisomą, bjaurojantį nukentėjusiojo kūną, randą – padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu įžūliu elgesiu M. K. ir M. B. demonstravo nepagarbą aplinkui buvusiems asmenims ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nukentėjusiajam T. Z. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

49. Kaltinamasis M. B. visiškai sutiko su pareikštu kaltinimu, nesutiko su bendrininkavimo institutu, dėl ko teismas jau pasisakė šio nuosprendžio 34-38 punktuose, bei patikslino, jog jis vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajam į veidą, o ne du kartus kaip nurodyta kaltinime.

50. Nukentėjusysis T. Z. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti (t. 1, b. l. 29-30, t. 1, b. l. 39-41) ir kuriuose jis buvo nurodęs, kad buvo du kartus spirta su koja į veidą, tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, jog jo parodymai yra teisingi 2022 m. gruodžio 8 d. teisiamajame posėdyje, o ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų netvirtina. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis teigė, jog buvo vienas spyris koja, o kitas - jis mano, kad galėjo būti jo nuvirtimas ant žemės, tai yra, po pirmo smūgio jis nukrito ir juto antrą smūgį. Bet ar tai buvo smūgis į žemę, ar spyris, jis nežino. Liudytojas L. S. patvirtino faktą, kad matė, jog nukentėjusiajam koja buvo spirta vieną kartą, kitų aplinkybių nepamena, vaizdo įrašuose šis faktas neužfiksuotas, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog M. B. du kartus spyrė nukentėjusiajam į galvos sritį, nurodant, kad vieną kartą spyrė. Šis kaltinimo tikslinimas nekeičia kaltinimo esmės ir bylos išnagrinėjimui reikšmės neturi.

51. Kaltinamojo M. B. nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnį ir 135 straipsnio 1 dalį teisingai. Dėl kaltinimo motyvų pagal BK 284 straipsnį teismas išsamiai pasisakė kvalifikuojant kaltinamojo M. K. veiką pagal BK 284 straipsnį nuosprendžio 42-43 punktuose. Šiuo atveju kaltinamojo M. B. smurtiniai veiksmai neabejotinai buvo atlikti viešoje vietoje, kurioje buvo daug pašalinių asmenų ir jo veiksmais buvo sutrikdyta vieša tvarka ir rimtis.

52. BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo kūnas. Aptariama nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis). Tyčia gali būti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius.

53. Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 2165/2019(03) konstatuota, kad dėl 2019 m. liepos 19 d. patirtos galvos traumos 2019 m. liepos 26 d. T. Z. buvo atlikta galvos operacija, po ko jo galvos plaukuotoje dalyje liko 32 cm ilgio rausvas įdubęs standokas, paslankus su aplinkiniais audiniais, plaukų išretėjimo plotais pooperacinis randas, kuris tęsiasi per viršugalvį nuo vieno ausies kaušelio iki kito. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytoja, 2019 m. lapkričio 7 d. apžiūrėjusi T. Z., nurodė, kad randas - estetinis defektas, labai platus ir jo, taikant gydymą, pilnai pašalinti nepavyks, tik vizualiai sušvelnins (t. 1, b. l. 118-120). Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 2374/2019(03) konstatuota, jog T. Z. sužalojimas perkvalifikuojamas į sunkų (t. 1, b. l. 135).

54. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas pateiktas specialisto išvadas, liudytojo L. S. parodymus ir kaltinamojo M. B. visišką prisipažinimą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. B. veika pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

III. Bausmės skyrimo motyvai

55. Skirdamas bausmę kaltinamiesiems M. K. ir M. B., teismas vadovaujasi BK 41, 54 straipsniuose nustatytais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, stadiją, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas reikšmingas aplinkybes.

56. M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

57. M. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai, padaryta veika yra tyčinė, baigta. M. K. anksčiau teistas šešis kartus, šiuo metu atlieka bausmę pagal Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nuosprendį, šios veikos padarymo metu buvo teistas keturis kartus, baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 98), dirba. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad M. K. už šį nusikaltimą skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, tačiau atsižvelgiant į tai, jog jis šiuo metu dirba, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog išvadas iš nusikaltimų padarė, nebevartoja alkoholio, turi gyvenimo draugę ir stengiasi keisti gyvenimo būdą, todėl teismo nuomone, yra pagrindas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti paskiriant įpareigojimus.

58. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie pastarojo pridedant dalį bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu – 3 mėnesius. Tokia bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į nusikaltimo motyvus bei į tai, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis.

59. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (t. 3, b. l. 105-107).

60. M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

61. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarime pasakyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios.

62. BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018).

63. Teismo nuomone, paskyrus M. B. nors ir minimalią laisvės atėmimo bausmę, tai formaliai atitiktų visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau tokia bausmė nepasiektų visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamąjį individualizuojančias savybes ir kitas reikšmingas aplinkybes, netgi minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ši bausmė jam būtų pernelyg griežta.

64. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalies pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011).

65. Nors kaltinamajam M. B. yra pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą, tačiau nėra nustatyta kitų būtinų sąlygų BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatoms taikyti, t. y. kad jis savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką.

66. Taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, be atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reikalaujama, kad būtų bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir būtų nustatyta bent viena iš šių aplinkybių: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką, buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą, ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta, pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Tokių sąlygų nagrinėjamojoje byloje nenustatyta.

67. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformavęs nuostatą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Pagal šią nuostatą, kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms aplinkybėms. Toks bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai paskirti bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K- 432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko pasitaisymui būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-456/2013, 2K-449-942/2016).

68. Teisingumo principas pirmiausia susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą. M. B. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 166), dirba, atlygino Ligonių kasoms padarytą turtinę žalą. (duomenys neskelbtini) pateiktoje rekomendacijoje M. B. yra apibūdinamas kaip labai geras stalius, taip pat komandos vadovas, dirba dailidžių skyriaus projektų vadovu. Yra atsakingas, patikimas, puikiai bendradarbiauja ir prisitaiko prie įvairių situacijų bei įvairių sluoksnių žmonių (t. 5, b. l. 65). Šioje byloje yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas tiki M. B. pažadu daugiau nebenusikalsti ir mano, jog paskyrus laisvės atėmimo bausmę, M. B. praras darbą, tai atsilieps ir jo socialiniams santykiams, po šio nusikaltimo daugiau nusikalstamų veikų nepadarė.

69. Remdamasis anksčiau išdėstytais duomenimis, teismas daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, yra pagrindas taikyti M. B. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei minimalus jos dydis, numatytas BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte. Už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, taip pat skirtina bausmė – bauda.

70. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 19 d., 5.35 val. iki 2019 m. liepos 19 d., 14.12 val. (t. 2, b. l. 169-171).

71. Kaltinamajam M. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 191), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

72. 2019 m. rugsėjo 4 d. taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (t. 2, b. l. 121), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

73. Kompaktiniai diskai (4 vnt.), esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

IV. Civilinių ieškinių išsprendimas

74. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šio kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

75. Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 970,22 eurų turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo T. Z. gydymu, atlyginimo (t. 1, b. l. 151-153). Iš byloje pateikto 2022 m. gegužės 2 d. mokėjimo pavedimo kopijos (t. 5, b. l. 73A) ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2022 m. lapkričio 18 d. prašymo (t. 5, b. l. 155) matyti, kad kaltinamasis M. B. atlygino Klaipėdos teritorinės ligonių kasai padarytą žalą, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

76. Nukentėjusysis T. Z. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 53-71).

77. Nukentėjusiojo T. Z. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.

78. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

79. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2008; 2K-200/2010, 2K-410/2013). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).

80. Byloje yra pateikta 2021 m. gruodžio 9 d. susitaikymo sutartis (t. 5, b. l. 19), sudaryta tarp kaltinamojo M. B. ir nukentėjusiojo T. Z. M. B. atsiprašė T. Z. už savo netinkamą elgesį viešoje vietoje, kurio metu sunkiai sužalojo T. Z., atlygino savo neteisėtais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą, sumokėdamas 10000 eurų nukentėjusiajam T. Z. Nukentėjusysis T. Z. susitaikė su kaltinamuoju M. B. ir jam pretenzijų neturi.

81. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu pareikšto civilinio ieškinio neatsisakė ir jo nemažino, tačiau patvirtino, kad jam M. B. žalą yra atlyginęs ir jam jokių pretenzijų neturi. Kadangi teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog sunkų sveikatos sutrikdymą savo neteisėtais įvykdė kaltinamasis M. B., todėl darytina išvada, kad šioje dalyje civilinis ieškinys yra atlygintas ir procesas šioje dalyje nutrauktinas.

82. Nukentėjusysis T. Z. nors ir sutiko, kad M. B. atlygino padarytą turtinę žalą, tačiau ieškinio neatsisakė, kadangi kitas kaltinamasis M. K. jam jokios žalos neatlygino.

83. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog M. K. smurtiniu veiksmu – smūgiu į veidą nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis neneigė, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau nurodė, jog neturi šiuo metu piniginių lėšų atlyginti nukentėjusiajam žalą.

84. Šiuo atveju, neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam M. K. smurtiniu veiksmu buvo sukeltas fizinis skausmas. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į formuojamą praktiką, teismo nuomone iš kaltinamojo M. K. nukentėjusiajam T. Z. yra pagrindas priteisti 200 Eur sumą, kuri geriausiai atspindi nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312, 313 ir 432 straipsniais,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie Plungės apylinkės eismo Kretingos rūmų 2022 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, galutinę subendrintą bausmę M. K. paskirti laisvės atėmimą 1 metams 1 mėnesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 7 punktu, 5 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant M. K. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Plungės apylinkės eismo Kretingos rūmų 2022 m. sausio 17 d. nuosprendį.

M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes jis šio nusikaltimo nepadarė.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti 50 MGL (2500 Eur) baudą;

- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 80 MGL (4000 Eur (keturių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę M. B. paskirti 80 MGL (4000 Eur (keturių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 2 dalies 1 punkto b papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti M. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2019 m. liepos 19 d. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti, kad 2 MGL (100 eurų) dydžio bauda yra sumokėta.

Nustatyti, kad likusi 78 MGL (3900 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų eurų) bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6801. Mokėjimus patvirtinančius dokumentus pateikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų raštinės darbuotojui. Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo T. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti T. Z. iš M. K. 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti

Procesą dėl civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 970,22 eurų civilinio ieškinio, nutraukti.

Kompaktinius diskus, pridėtus prie bylos (4 vnt.), palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Daina Dyburienė