Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro Ginto Pikčiūno apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 70 MGL bauda.

Nurodyta, kad M. K. per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą.

Išaiškinta, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

M. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. B. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, 135 straipsnio 1 dalį, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį (už padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 135 straipsnio 1 dalį), jam paskirtos bausmės: pagal BK 284 straipsnį 70 MGL bauda; pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. B. paskirta subendrinta laisvės apribojimo 1 metams 6 mėnesiams bausmė.

Nurodyta laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į subendrintos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytas M. B. laikinojo sulaikymo laikas 2019 m. liepos 19 d. (1 diena).

M. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nurodyta M. B. skirtą laikiną nuosavybės apribojimą panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys atmestas.

Civilinio ieškovo T. Z. ieškinys atmestas.

Nurodyta byloje esančias kompiuterines laikmenas nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Nuosprendyje nurodyta, kad M. K. ir M. B. kaltinami dėl žmogaus sveikatos sunkaus sutrikdymo, viešosios tvarkos pažeidimo.

2. Nuosprendyje nurodyta, kad M. K. kaltinamas tuo, kad 2019 m. liepos 19 d., apie 05.45 val., viešoje vietoje, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su M. B., aplinkinių žmonių akivaizdoje sumušė nukentėjusįjį T. Z. – M. K. ranka sudavė vieną smūgį T. Z. į veidą. Po to, pakišdamas koją ir pastumdamas rankomis, M. K. pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir gulinčiam T. Z. sudavė ranka ne mažiau kaip 3 kartus į veidą. T. Z. atsistojus ir priėjus prie M. K., pastarasis rankomis pastūmė nukentėjusįjį, dėl to T. Z. pargriuvo ant žemės. T. Z. sėdint ant žemės, M. B. 2 kartus spyrė nukentėjusiajam į galvą. Tokiais bendrais smurtiniais veiksmais M. K. ir M. B. sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė galvos sumušimą ir poodines kraujosruvas abiejų paakių srityse, nosies srityje, patino galvos minkštieji audiniai kaktoje, lūžo kaktikaulio priekinė sienelė, nustatyti abiejų akiduobių viršutinių medialinių sienelių skeveldriniai lūžiai su nežymiomis fragmentų dislokacijomis, priekinių etmoidalinių celių sienelių, frontoetmoidalinių kišenių sienelių skeveldriniai lūžiai, nosies pertvaros, nosikaulių skeveldriniai lūžiai, nosies ašies deformacija į dešinę, dešinio paakinio nervo neuralgija bei galvoje susidarė nepataisomas, bjaurojantis nukentėjusiojo kūną randas – padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu įžūliu elgesiu M. K. ir M. B. demonstravo nepagarbą aplinkui buvusiems asmenims ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir nukentėjusiajam T. Z. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

3. Nuosprendyje nurodyta, kad M. B. kaltinamas tuo, kad 2019 m. liepos 19 d., apie 05.45 val., viešoje vietoje, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su M. K., aplinkinių žmonių akivaizdoje sumušė nukentėjusįjį T. Z. – M. K. ranka sudavė vieną smūgį T. Z. į veidą. Po to, pakišdamas koją ir pastumdamas rankomis, M. K. pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir gulinčiam T. Z. sudavė ranka ne mažiau kaip 3 kartus į veidą. T. Z. atsistojus ir priėjus prie M. K., pastarasis rankomis pastūmė nukentėjusįjį, dėl to T. Z. pargriuvo ant žemės. T. Z. sėdint ant žemės, M. B. 2 kartus spyrė nukentėjusiajam į galvą. Tokiais bendrais smurtiniais veiksmais M. K. ir M. B. sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė galvos sumušimą ir poodines kraujosruvas abiejų paakių srityse, nosies srityje, patino galvos minkštieji audiniai kaktoje, lūžo kaktikaulio priekinė sienelė, nustatyti abiejų akiduobių viršutinių medialinių sienelių skeveldriniai lūžiai su nežymiomis fragmentų dislokacijomis, priekinių etmoidalinių celių sienelių, frontoetmoidalinių kišenių sienelių skeveldriniai lūžiai, nosies pertvaros, nosikaulių skeveldriniai lūžiai, nosies ašies deformacija į dešinę, dešinio paakinio nervo neuralgija bei galvoje susidarė nepataisomas, bjaurojantis nukentėjusiojo kūną randas – padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu įžūliu elgesiu M. K. ir M. B. demonstravo nepagarbą aplinkui buvusiems asmenims ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir nukentėjusiajam T. Z. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroras G. Pikčiūnas prašo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. birželio 16 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui.

4.1. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti teismui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio l dalies 4 punkto a papunktis).

4.2. Teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikos aplinkybių (padarymo vietos, laiko, būdo, padarinių ir kt.) ­­– nurodyta tik, kuo M. K. ir M. B. buvo kaltinami. Aprašomojoje dalyje nurodyta, kad „šalintina aplinkybė dėl bendrininkavimo“, todėl darytina išvada, kad teismas nustatė, jog M. K. ir M. B. padarė atskiras veikas, tačiau jų aplinkybės nenurodytos (liko neaišku, kokias nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis). Asmuo turi žinoti, už kokius būtent veiksmus yra nuteistas, priešingu atveju pažeidžiama teisė į gynybą ir tinkamą procesą (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Nuosprendyje nenurodant nusikalstamų veikų aplinkybių, neįmanoma nuspręsti dėl atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių buvimo, apribojama ir apeliacijos galimybė kitais pagrindais.

4.3. Pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodyta, kokius būtent M. K. veiksmus teismas nustatė ir kokias pasekmes jie sukėlė (pvz., skausmą, nežymų sveikatos sutrikdymą ir pan.) – nurodyta tik, kad „prieš nukentėjusįjį vartojo smurtą“. Kadangi nėra įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių, nėra aišku, ar teismas nustatė M. K. atlikus visus veiksmus, kurie jam buvo inkriminuoti, ar tik dalį jų.

4.4. Nurodo, jog skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad „nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), įrodo kaltinamojo M. B. kaltę pagal pareikštą kaltinimą“, tačiau vėliau teigia, kad „teisme įrodyta, kad M. B. sudavė vieną smūgį koja“. Taip teismas prieštarauja pats sau, be to, niekur ir niekaip nepasisakė apie M. B. inkriminuotą antrą smūgį.

4.5. Pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, jog „iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio l dalyje“. M. K. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio l dalyje, padarymu, todėl tai nėra „aplinkybė“. Tikėtina, jog teismas turi omenyje, kad M. K. išteisina dėl minimo nusikaltimo padarymo, tačiau rezoliucinėje nuosprendžio dalyje apie tai nepasisakyta, t. y. joks procesinis sprendimas dėl šio kaltinimo nepriimtas ( kartu nėra nurodytas ne tik išteisinimo pagrindas, bet ir jį nustatantis BPK 303 straipsnio 5 dalies atitinkamas punktas).

4.6. Teigia, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodė, jog „nukentėjusiojo parodymai vertintini kritiškai, nes jie nenuoseklūs“, tačiau ši formuluotė neaiški, nemotyvuota ir parodymai neanalizuojami vertinant tiek tarpusavyje, tiek visų duomenų kontekste – negalima suprasti, ar visi parodymai vertintini kritiškai, ar tik kažkuri jų dalis, kaip būtent nenuoseklumas pasireiškia (nuosprendyje išdėstyti tik teisme nukentėjusiojo duoti parodymai).

4.7. Nurodo, kad teismas M. B. veiksmus skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje įvertina kaip padarytus „dėl chuliganiškų paskatų“, tačiau jis pripažįstamas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio l dalyje, padarymo, t. y. teismas prieštarauja pats sau.

4.8. Pažymi, kad teismas, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodęs, kad M. K. „teistas“, nepasisakė dėl kaltinamajame akte nurodytos sunkinančios aplinkybės, jog veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio l dalies 13 punktas). Teismas įžanginėje nuosprendžio dalyje nenurodė M. K. teistumo po inkriminuojamo nusikaltimo padarymo ir bylos perdavimo teismui (BPK 304 straipsnio l dalies 4 punktas).

4.9. Teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nemotyvuotas bausmės rūšies (baudos) parinkimas M. K. ir M. B., nemotyvuotas skirtų baudų dydis, nenurodytos paskirtų baudų 1 MGL piniginės reikšmės. Pažymi, kad M. B. bausmės paskyrimas už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išvis neminimas.

4.10. Nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje nemotyvuotas laisvės apribojimo bausmės M. B. parinkimas ir jos dydis, bausmė visiškai deklaratyvi ir be turinio – nepaskirti nei įpareigojimai ir (ar) draudimai (taip pat nemotyvuojamas ir jų nepaskyrimas).

4.11. Prokurorui nesuprantami skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismo vartojamos ir pasikartojančios sąvokos skliausteliuose „minėta“ tikslas ir prasmė (nuosprendžio 5, 7 lapai). Prokuroro nuomone, negalima nustatyti, kaip teismas supranta bendrininkavimo institutą, kai nuosprendyje abiem nuteistiesiems „šalindamas aplinkybę dėl bendrininkavimo“ nurodo, kad jie jokių bendrų veiksmų „nukentėjusiojo naudai“ neatliko.

4.12. Prokuroro nuomone, vertinant objektyviuosius teismo nešališkumo principo aspektus, yra pagrindas išvadai, kad nuosprendžio surašymo trūkumai ir išdėstyti teiginiai sudaro pagrindą konstatuoti, kad nuosprendis priimtas esant objektyviojo šališkumo pagrindams, dėl to jis negali būti laikomas teisėtu. Prokuroras daro išvadą, kad surašant skundžiamą nuosprendį buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie sudaro objektyviojo šališkumo požymį, ir tokie pažeidimai teismui sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą procesinį sprendimą.

5. Atsiliepimu į prokuroro G. Pikčiūno apeliacinį skundą nuteistojo M. B. gynėjas advokatas K. Bitaris su apeliaciniu skundu nesutinka, todėl prašo jį atmesti.

6. Teismo posėdyje prokuroras G. Pikčiūnas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis M. B. ir jo gynėjas advokatas K. Bitaris bei nuteistojo M. K. gynėja advokatė K. Marčienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. birželio 16 d. nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla perduodama iš naujo nagrinėti teismui, kadangi bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktis).

8. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

9. Taigi bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nustatė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio surašymo metu buvo šališkas, šių pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl prokuroro skundas tenkinamas ir, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčiu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šios nuostatos perkeltos į BPK 58, 59 straipsnius, kuriuose detalizuotai pateikiamas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Aptariamoje teisės normose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, tai yra nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Be to, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, tai yra turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-738/2004, 2K-340/2008, Nr.2K-414/2010). Tokios pačios praktikos laikomasi Europos žmogaus teisių teismo sprendimuose: 2000-10-10 sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42095/98; 2009-10-15 sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06. Nešališkumo principo esmė yra ta, kad byla turi būti išnagrinėta taip, kad nekiltų jokių tiek tiesioginių, tiek ir netiesioginių abejonių dėl nuosprendį priėmusio teismo nešališkumo, nepriklausomai nuo to, koks sprendimas yra priimtas.

11. Šioje byloje nėra konkrečių duomenų, kad byla buvo išnagrinėta esant Baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teismo šališkumo atvejams, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas pagal subjektyvųjį kriterijų. Tačiau, vertinant objektyviuosius teismo nešališkumo principo aspektus, yra pagrindas išvadai, kad nustatyti nuosprendžio surašymo trūkumai bei kiti nuosprendyje išdėstyti teiginiai sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuosprendis priimtas esant objektyviojo šališkumo pagrindams, dėl to jis negali būti laikomas teisėtu. Visų pirma pažymėtina, kad savo forma ir turiniu nuosprendis privalo atitikti BPK 303–307 straipsniuose išdėstytus ir oficialiems dokumentams keliamus reikalavimus, jis turi būti logiškas, aiškus, išsamus, įtikinamas ir, kaip nurodyta šios nutarties 8 punkte, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. Tuo tarpu patikrinus Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžio turinį bei jo formą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išdėstytų nuostatų nesilaikė, surašydamas nuosprendį padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, dėl to skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

12. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Minėta, kad šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina ir tai, kad vertinant įrodymus svarbu ne tik juos išvardyti, bet ir įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Visos nuosprendžio dalys turi būti suderintos, nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai bei teismo išvados nuosprendyje išdėstomi nuosekliai ir turi sudaryti logišką visumą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pabrėžęs teismo priimto sprendimo (baigiamojo teisės akto) ypatingąją svarbą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-09-21 nutarime aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnio ir kitas Konstitucijos nuostatas, inter alia (be kita ko), konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo, tinkamo teisinio proceso, teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo principus, pažymėjo, kad „teisingumo vykdymas suponuoja ir tai, kad teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais. Tai reiškia, kad oficialiai skelbiant teismo nuosprendį jame turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas“. Taip pat minimame nutarime nurodoma, kad „iš Konstitucijos kylantis baigiamojo teismo akto vientisumo reikalavimas reiškia ir tai, kad tokio akto rezoliucinę dalį visuomet, be jokių išimčių, privalu grįsti aplinkybėmis ir argumentais, expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) išdėstytais aprašomojoje ir (arba) motyvuojamojoje dalyse“.

13. Aptartas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika teisėjų kolegijai leidžia sutikti su prokuroro argumentais, jog skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybių (padarymo vietos, laiko, būdo, padarinių ir kt.) – nurodyta tik, kuo M. K. ir M. B. buvo kaltinami. Nagrinėjamu atveju kaltinimai apskritai yra teisiškai ydingai formuluojami – nuosprendžio nustatomojoje dalyje, nurodant kaltinimą, neturi būti minimi žodžiai, kuo kaltinamasis yra kaltinamas. Kaltinimas formuluojamas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios baudžiamosios bylos metu analizuojamos ir išnagrinėjus bylą patvirtinamos / nepatvirtinamos. Iš 2020 m. kovo 13 d. kaltinamojo akto matyti, jog M. K. ir M. B. buvo pateikti du atskiri kaltinimai, kuriuose kiekvienas iš jų pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį buvo kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nepataisomai subjaurojo nukentėjusio asmens kūną (padarė sunkų sveikatos sutrikdymą), o toliau minėtuose kaltinimuose detaliai nurodomos konkrečios nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje teismas niekaip to nemotyvuodamas panaikino abiejų minėtų kaltinimų preambules ir suformulavo trečią kaltinimą, kuriame nurodė, jog „Kaltinamieji M. K., M. B. kaltinami dėl žmogaus sveikatos sunkaus sutrikdymo, viešosios tvarkos pažeidimo“. Kadangi skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad „šalintina aplinkybė dėl bendrininkavimo“, tai leidžia daryti išvadą, jog teismas nustatė, kad M. K. ir M. B. padarė atskiras nusikalstamas veikas, tačiau šių nusikalstamų veikų aplinkybės teismo apskritai nebuvo nurodytos ir aptartos, todėl neįmanoma suprasti, kokias būtent nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis, o kokias – ne. Asmuo turi žinoti, už kokius būtent veiksmus yra nuteistas, priešingu atveju pažeidžiama teisė į gynybą ir tinkamą procesą (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Kaip teisingai nurodė prokuroras, nuosprendyje nenurodant nusikalstamų veikų aplinkybių, neįmanoma spręsti dėl atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių buvimo / nebuvimo, apribojama apeliacijos galimybė kitais pagrindais. Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia teisinė situacija. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodyta, kokius būtent M. K. veiksmus teismas nustatė ir kokias pasekmes jie sukėlė (pvz., skausmą, nežymų sveikatos sutrikdymą ir pan.) – nurodyta tik tai, kad jis „prieš nukentėjusįjį vartojo smurtą“. Kadangi nėra nurodyta įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių, nėra aišku, ar teismas nustatė M. K. atlikus visus veiksmus, kurie jam buvo inkriminuoti, ar tik dalį jų.

14. Iš bylos medžiagos matyti, jog apylinkės teismas, užuot tinkamai vadovavęsis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis vertindamas byloje surinktus įrodymus, apsiribojo skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje visiškai lakoniškai nurodydamas, jog „nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), įrodo kaltinamojo M. B. kaltę pagal pareikštą kaltinimą“, tačiau vėliau prieštaraudamas šiam savo argumentui jau teigia, kad „teisme įrodyta, kad M. B. sudavė vieną smūgį koja“. Pažymėtina ir tai, jog teismas apskritai niekaip nepasisakė apie M. B. inkriminuotą antrą smūgį ir su tuo susijusias aplinkybes. Nors skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, jog „iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio l dalyje“, tačiau prokuroras teisingai akcentavo, jog M. K. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio l dalyje, padarymu, todėl tai nėra ir negali būti traktuojama kaip „aplinkybė“, kuri galėtų būti tokiu būdu šalinama. Be to, nors iš skundžiamo nuosprendžio turinio galima spręsti, jog teismas turėjo omenyje, kad M. K. išteisina dėl minėto BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, tačiau rezoliucinėje nuosprendžio dalyje apie tai visiškai nepasisakė – nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas dėl šio kaltinimo, taip pat nebuvo nurodytas ne tik išteisinimo pagrindas, bet ir jį nustatantis BPK 303 straipsnio 5 dalies atitinkamas punktas. Juo labiau teismas ir aprašomojoje dalyje pakankamai nemotyvavo savo sprendimo, kodėl nusprendė išteisinti M. K. dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Išskyrus tai, jog, teismo nuomone, nukentėjusiojo T. Z. parodymai yra nenuoseklūs, teismas nenurodė iš esmės jokių M. K. išteisinimo motyvų, argumentų, kuriais vadovaudamasis atmetė M. K. kaltinančius įrodymus, apsiribojo įrodymų išvardijimu ir teiginiu, kad „M. B. pilnai prisipažino dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo T. Z.“. Kaip teisingai pažymėjo prokuroras, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodė tik tai, jog „nukentėjusiojo parodymai vertintini kritiškai, nes jie nenuoseklūs“, tačiau ši formuluotė neaiški, nemotyvuota ir parodymai neanalizuojami vertinant tiek tarpusavyje, tiek visų duomenų kontekste – negalima suprasti, ar visi parodymai vertintini kritiškai, ar tik kažkuri jų dalis, kaip būtent nenuoseklumas pasireiškia. Skundžiamame nuosprendyje apskritai apsiribota tuo, jog buvo išdėstyti tik teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo duoti parodymai, tačiau jokie teismo motyvai dėl jų tariamo nenuoseklumo nebuvo pateikti, o nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apskritai nebuvo analizuoti.

15. Pažymėtina, jog iš 2020 m. kovo 13 d. kaltinamojo akto matyti, kad M. B. buvo inkriminuojami BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatyti nusikaltimai. Tuo tarpu teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje M. B. nusikalstamus veiksmus vertino jau kaip padarytus „dėl chuliganiškų paskatų“. Pažymėtina, jog baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų, yra numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Tuo tarpu teismas vis tiek M. B. pripažino kaltu ir nuteisė dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio l dalyje ir 284 straipsnyje, padarymo, o tai reiškia, kad teismas vėl prieštaravo pats sau.

16. Dėl nurodytų priežasčių nuosprendyje liko netinkamai įvertinti, nemotyvuoti ir prieštaringi ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Visa tai nagrinėjamu atveju neabejotinai patvirtina teismo netinkamą požiūrį į bylos nagrinėjimo ribų nustatymą, jo itin abstraktų įrodymų vertinimą, nepateikiant išsamios įrodymų analizės ir pagrįstų teisiniais argumentais išvadų. Dėl nurodytų priežasčių apylinkės teismo nuosprendyje išdėstyti nemotyvuoti ir prieštaringi ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu surinkti duomenys galėjo būti netinkamai įvertinti. Nuosprendžio surašymo ydingumas, išsamiai neišdėstant bylos nagrinėjimo metu ištirtų duomenų, nepateikiant jų išsamios analizės bei argumentuotų išvadų, kitų būtinų nuosprendžio surašymo reikalavimų nesilaikymas sudaro pakankamas prielaidas manyti, kad teismas nagrinėdamas bylą galėjo būti objektyviai šališkas.

17. Prokuroras teisingai pastebi, jog įžanginėje skundžiamo nuosprendžio dalyje nėra nurodytas M. K. teistumas po inkriminuojamo nusikaltimo padarymo ir bylos perdavimo teismui (iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo) – Plungės apylinkės teismo Kretingos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu M. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (BPK 304 straipsnio l dalies 4 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodęs, kad M. K. yra „teistas“, visiškai nepasisakė dėl kaltinamajame akte nurodytos sunkinančios aplinkybės, jog veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio l dalies 13 punktas). Taip pat teismas, skirdamas bausmes M. B. ir M. K. už nusikaltimus, už kuriuos jie yra nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, nurodė tik tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė „neblaivūs“, nors BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra pripažįstama tada, kai veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to, skundžiamame nuosprendyje nebuvo motyvuotas bausmės rūšies (baudos) parinkimas M. K. ir M. B., nemotyvuotas skirtų baudų dydis, nenurodytos paskirtų baudų 1 MGL piniginės reikšmės, taip pat ir galutiniai piniginiai baudų dydžiai. Nuteistajam M. B. bausmės paskyrimas už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išvis neminimas.

18. Sutiktina su prokuroro argumentu, jog skundžiamame nuosprendyje nemotyvuotas laisvės apribojimo bausmės M. B. parinkimas ir jos dydis, bausmė visiškai deklaratyvi ir be turinio – nepaskirti įpareigojimai ir (ar) draudimai, taip pat nemotyvuojamas ir jų nepaskyrimas. Ne mažiau svarbu tai, kad Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BPK 308¹ straipsnio 1 dalimi nutarė skundžiamo Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje ištaisyti „rašymo apsirikimą“ ir pašalinti nuosprendžio 8 puslapyje esančią pastraipą: „Pagal BK 48 straipsnio nuostatas, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Kaltinamajam skirtinas draudimas be gydytojo paskyrimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje“. Apylinkės teismas nurodė, jog minėtas rašymo apsirikimas nekeičia nuosprendžio esmės, todėl ištaisytinas. Tačiau Baudžiamojo proceso įstatymas numato tik vieną atvejį, kada teismas neįsiteisėjusiame nuosprendyje gali daryti atitinkamas korekcijas. Pagal BPK 308¹ straipsnio 1 dalį teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju minėta nutartimi teismas iš skundžiamo nuosprendžio pašalino laisvės apribojimo bausmės paskirčiai įgyvendinti skirtus draudimą be gydytojo paskyrimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, o tai akivaizdžiai negali būti traktuojama kaip nuosprendžio esmės nekeičiantis rašymo apsirikimas ar kitas netikslumas, kuriuos turi teisę ištaisyti neįsiteisėjusį nuosprendį priėmęs teismas. Paminėtina ir tai, jog nors į subendrintos laisvės apribojimo bausmės laiką buvo įskaitytas M. B. laikinojo sulaikymo laikas 2019 m. liepos 19 d. (1 diena), tačiau nebuvo sukonkretinta, jog 1 kardomojo kalinimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalis, 66 straipsnio 2 dalis).

19. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro nuomone, jog nėra aišku, kaip teismas supranta bendrininkavimo institutą, nes skundžiamame nuosprendyje abiem nuteistiesiems „šalindamas aplinkybę dėl bendrininkavimo“ nurodė, kad jie jokių bendrų veiksmų „nukentėjusiojo naudai“ neatliko. Taip pat prieštaringas yra ir teismo teiginys, jog „Nagrinėjant bylą teisme M. B. kaltinamasis iš esmės kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Nėra jokio pagrindo abejoti, kad šis prisipažinimas yra nenuoširdus ir nesavanoriškas, nes teisme kaltinamasis M. B. kaltę pripažino, susitaikė su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, atlygino nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalą.“

20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir surašant skundžiamą nuosprendį buvo padaryta procesinių klaidų, kurių pobūdis sudaro pagrindą daryti išvadas apie galimą teismo šališkumą, dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai yra esminiai, šiuo konkrečiu atveju sudaro objektyviojo šališkumo požymį ir tokie pažeidimai teismui sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą procesinį sprendimą. Atsižvelgusi į tai teisėjų kolegija tenkina prokuroro apeliacinį skundą, skundžiamas teismo nuosprendis panaikinamas dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo, o byla perduodama iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Kartu pažymėtina, jog nors nuteistojo M. B. gynėjo K. Bitario pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. B. ir jo gynėjas K. Bitaris bei nuteistojo M. K. gynėja K. Marčienė akcentavo, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems buvo paskirtos teisingos bausmės, tačiau svarbu tai, kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą nuosprendį nurodytu pagrindu, tai savaime nereiškia, jog iš naujo išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme nuteistiesiems bus paskirtos griežtesnės (ar švelnesnės) bausmės, nes šie klausimai bus sprendžiami bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

21. 2022 m. rugsėjo 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad iš M. K. valstybei priteistinos 146,67 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės K. Marčienės užmokestis.

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytoje išimtyje, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko pagal prokuroro G. Pikčiūno apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi yra tenkinamas, skundžiamas nuosprendis yra panaikinamas ir baudžiamoji byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nuteistasis M. K. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžio neskundė. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo M. K. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčiu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. birželio 16 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 146,67 Eur – priteisimo iš M. K. atmesti.