Utenos apylinkės teismo sprendimas, e2-2766-1027/2021

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-10-25
Bylos Nr.: e2-2766-1027/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-50-3-00603-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurgita Šimonėlytė
Ieškovas: Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Atsakovas: S. U.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2766-1027/2021Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00603-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.10; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 25 d.Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Jurgita Šimonėlytė,sekretoriaujant Ramunei Čypienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams V. Š. ir J. D.,

atsakovui S. U., jo atstovui advokatui V. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui S. U. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti atsakovo 2020 m. veiklos vertinimą „patenkinamai“ teisėtu ir pagrįstu ir atsakovo 2021-01-21 atsakovo veiklos vertinimo išvados nenaikinti, netenkinti atsakovo prašymų išmokėti jam premiją ir atlyginti jam neturtinę žalą.

2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisiją (toliau – DGK), prašydamas išieškoti iš ieškovės neišmokėtą darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, įpareigoti ieškovę išmokėti vienkartinę išmoką, panaikinti kasmetinės veiklos vertinimą. DGK 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. DGKS-2210 panaikino ieškovės atliktą atsakovo 2021-01-19 veiklos vertinimo išvadą, kuria jo veikla už 2020 metus vertinama „patenkinamai“, išieškojo iš ieškovės atsakovui 721,60 Eur premiją bei 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. DGK sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi atsakovo veikla 2020 metais buvo įvertinta patenkinamai dėl netinkamų pareigybės aprašyme numatytų funkcijų atlikimo – vengimo savaitgaliais, švenčių dienomis valyti patalpas, profilaktinių užduočių prieš COVID-19 nevykdymu – pvz. medicininės kaukės nedėvėjimas, vengimas testuotis, (duomenys neskelbtini) darbuotojų elgesio kodekso nesilaikymo – nepagarbaus elgesio su jam vadovaujančiais darbuotojais, atsakovo 2020 metų veiklos vertinimas buvo atliktas laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų. Premija atsakovui neskirta nepasiūlius viršininkei dėl netinkamų pareigybės aprašyme numatytų funkcijų atlikimo – vengimo savaitgaliais, švenčių dienomis valyti patalpas, profilaktinių užduočių prieš COVID-19 nevykdymu – pvz. medicininės kaukės nedėvėjimas, vengimas testuotis, darbuotojų elgesio kodekso reikalavimų nesilaikymo – nepagarbaus elgesio su jam vadovaujančiais darbuotojais. (duomenys neskelbtini) vadovė premijas sanitarams skyrė atlikus vienkartines biudžetinės įstaigos veiklai ypač svarbias funkcijas, siekdama paskatinti darbuotojus už labai gerai atliktą darbą, darbuotojas neturi teisės tokios premijos reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecijos teisė. Atsakovo veiklos vertinimas, premijos jam neskyrimas, įspėjimų už darbo pareigų pažeidimą pareiškimas buvo teisėti ir pagrįsti, todėl neturtinė žala neturi būti atlyginama. Atsakovas vadovų, bendradarbių teisėtus reikalavimus atlikti pavestas funkcijas, laikytis teisės aktų nuostatų, elgtis tinkamai traktuoja kaip jam daromą psichologinį spaudimą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas S. U. pateikė atsiliepimą iš ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovės argumentai dėl jo veiklos įvertinimo patenkinamai yra deklaratyvūs, neparemti įrodymais, prieštaraujantys pačios ieškovės pateiktiems duomenims. Nesant duomenų, kad ieškovė nustatė atsakovui einamųjų metų veiklos užduotis, kurios gali būti neįvykdytos ir su jomis supažindino atsakovą, atsakovo veikla už 2020 m. negalėjo būti vertinama, todėl 2020 metų veiklos vertinimas atliktas nesilaikant nustatytų teisės aktų reikalavimų. Premija atsakovui neskirta dėl tariamai jo padarytų pažeidimų, tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas būtų padaręs kokį nors pažeidimą. Ieškovės darbuotojams skirta premija laikytina atlyginimu už atliktas darbo funkcijas, o ne skatinamąja priemone, ieškovė, neskirdama premijos atsakovui, pažeidė teisingo apmokėjimo už darbą principą, veikė nesąžiningai. Darbdavio (ieškovės) priimti nepagrįsti ir neteisėti sprendimai , nuolatinė psichologinė įtampa, nepagrįstas priekabiavimas už išreikštą nuomonę atsakovui sukėlė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, todėl turi būti priteista ir neturtinė žala.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais.

Šalies argumentai

5. Ieškovės atstovas V. Š. papildomai paaiškino, kad atsakovas buvo vertinamas pagal tris užduotis, nustatytas (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2017 m. kovo 24 d. įsakymu, šis įsakymas privalomas visiems darbuotojams. Aukštesnio lygio darbuotojams nustatomos papildomos užduotys, sanitarams nėra galimybės nustatyti kitų. Darbuotojai buvo žodžiu informuoti, kad jų veikla bus vertinama. Su įsakymu atsakovas buvo supažindintas poskyrio slaugytojo poste, kuriame buvo patalpintos užduotys. Pakeitus pareigybės aprašymą ir pakeitus pareigybės lygį atsakovas pasirašytinai buvo supažindintas su pakeistu pareigybės aprašymu, sužinojo pareigybės lygio pakeitimo pasekmes. Nors vertinimo aprašas numato, kad vertinimo išvados 1 punktą turi pildyti darbuotojas, šiuo atveju 1 punktą užpildė vadovė, nes darbuotojas buvo vertinamas pirmą kartą, turėjo problemų su kvalifikacija. Atsakovas buvo įvertintas patenkinamai dėl netinkamo pareigybės aprašyme numatytų funkcijų atlikimo, vengimo šventinėmis dienomis, savaitgaliais valyti patalpas, higienos, profilaktinių normų nesilaikymo. Atsakovas nesutiko su vertinimu, pareikalavo, kad kitame posėdyje dalyvautų kolektyvo atstovas, kuris vėliau patvirtino vertinimo išvadas. Premijos skirtos iš darbo užmokesčiui skirtų lėšų, premijų dydis diferencijuotas, priklausė nuo turimo finansavimo. Atsakovo vertinimas dėl psichologinio spaudimo jam yra subjektyvus.

6. Ieškovės atstovė J. D., laikinai einanti (duomenys neskelbtini) vadovės pareigas, paaiškino, kad pakeitus pareigybės lygį darbuotojams žodžiu buvo pasakyta, kad veikla bus vertinama ir sudaryta galimybė slaugytojos poste susipažinti su užduotimis. Vertinimui buvo numatytas laikas, atsakovas pakviestas pokalbiui. Vertinimo metu ji rėmėsi vyresniosios slaugytojos L. D. pateiktomis atsakovo charakteristikomis, raportu. Pagal 1 užduotį įvertintas patenkinamai, nes nelabai norėdavo valyti patalpas švenčių dienomis, savaitgaliais, kada nedirbdavo valytoja, nevalymas tikriausi nebūdavo kaip nors fiksuotas, 2020 m. fiksuotas įvykis, kai buvo neišvalyta, neišneštos šiukšlės, pamainoje tuo metu dirbo ir kiti darbuotojai. Atsakovas pažeidė pareigybės aprašymo 6.24 punktą, pagal kurį turi vykdyti ir kitus teisėtus nurodymus – nenoriai vykdė nurodymus, atsikalbinėdavo, atsisakydavo. Pažeidė pareigybės aprašymo 6.1 punktą – pavieniais atvejais nepasirašydavo žurnale po pamainos pasikeitimo. Taip pat yra gavęs daugiau nei tris pastabas dėl rimties, garsaus kalbėjimo, tuo taip pat pažeidė pareigybės aprašymą. Skyriuje dėl Covid-19 pandemijos buvo patvirtintas veiklos atnaujinimo planas, reikalaujama nesibūriuoti, atsakingai dėvėti apsaugines kaukes. Buvo fiksuoti plano 4.1 ir 4.2 punktų pažeidimai. Po atostogų atėjo be kaukės (respiratoriaus), pasakė, kad kaukę išmetė, persirengimo kambaryje nesilaikė atstumo, būriavosi, dėl to buvo žodinis įspėjimas, o 2020-12-15 surašytas raportas. Pažeidė pareigybės aprašymo 6.22 punktą, numatantį, kad privalo tikrintis sveikatą - 2020 m. spalio mėn. išėjęs į saviizoliaciją iš pradžių kaip kontaktinis asmuo, delsė daryti Covid testą, kurį privalėjo pateikti iš karto, ji tai žino iš vyresniosios slaugytojos, vėliau paaiškėjo, kad iš pats atsakovas susirgo, lapkričio 3 d. skyriui teko išeiti į prastovą. Reikalavimus laikytis taisyklių laikydavo mobingu, psichologiniu spaudimu. 2 užduotis „Veiklos kokybiniai, kiekybiniai kriterijai“ – įvertintas gerai, 3 užduotis „Darbuotojo atsakingumas, iniciatyvumas“ - patenkinamai, nes būta žodinių įspėjimų, tikrai daugiau nei trijų dėl kai kurių darbų atlikimo, kaukės, garsaus kalbėjimo. Atsakovui buvo duodami žodiniai įspėjimai, pasiaiškinti raštu nebuvo prašyta. 2020 metais skyriuje buvo trys darbuotojai, kurie nebuvo įvertinti gerai, atsakovas yra vienas iš jų. Apie vengimą testuotis žino iš vyriausios slaugytojos. Premija neskirta dviem darbuotojams – atsakovui ir R. B., atsakovui premija neskirta dėl profilaktinių priemonių nesilaikymo, po atostogų atsakovas į darbą atėjo be kaukės. Svarbios užduotys, už kurių atlikimą buvo skirtos premijos, numatytos įsakyme dėl veiklos atnaujinimo, kuriame numatyta, kaip reikia dirbti pandemijos metu, kad skyrius galėtų saugiai funkcionuoti. Atsakovas su įsakymu buvo supažindintas. Darbuotojų sąrašas buvo pateiktas tarnybos vadovui, vadovo sprendimu buvo skirtos 80 arba 100 proc. dydžio premijos. 2021 m. balandžio 8 d. užsakymu skyriuje buvo atliktas psichosocialinis įvertinimas, rizikų nenustatyta. Atsakovas teisėtų reikalavimus dėl darbo tvarkos vertina kaip mobingą. Anksčiau atsakovas ir R. B. dirbo vienoje pamainoje, vėliau juos išskyrė. Skyriaus vadovo pareigas vykdo nuo 2018 m., prieš šešerius metus negalėjo pasiūlyti atsakovui išeiti iš darbo. Kiti darbuotojai reaguoja į žodines pastabas, koreguoja elgesį.

Atsiliepimas

7. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas advokatas V. R. su ieškiniu nesutiko atsiliepime išdėstytais motyvais. Atsakovas papildomai nurodė, kad dirba skyriuje nuo 1996 m., viskas buvo gerai, kol skyriui vadovavo buvęs viršininkas. Problemos prasidėjo gal prieš šešerius metus. Įvyko konfliktas, kai dirbant trise pamainoje buvo nuspręsta išnešti tiriamųjų rūbus, jie buvo apkaltinti tuo, kad paliko darbo vietą, nes rūbus nešė dviese, o pamainoje turėjo likti trys sanitarai, buvo pasiūlymas palikti darbo vietą. Jis pradėjo bijoti, klausimų kėlė grafikų sudarymai, naktiniai skirstymai, nuėjo pasiaiškinti dėl grafikų, iš vadovybės pusės buvo dėl to nepasitenkinimas. Yra kaltinamas būriavimusi, tačiau sanitarams tenka susidurti keičiantis pamainai, būriuotis tenka leidžiant vaistus ir kt. Lapkričio 25 d. kaukės nedėvėjo tik persirengiant, būriavosi, nes ryte atėjo, persirengė, tuo metu pamainą baiginėjo R. B.. Gruodžio 15 d. buvo su kauke, būriavosi persirengiant, keičiantis pamainoms, R. B. buvo surašytas raportas, o jam priekaištai kaip dalyviui. Kolektyvas svarstė, kodėl skirtos skirtingo dydžio premijos, jis gruodžio 1 d. parašė prašymą paaiškinti, kodėl jam neskirta premija. Vertinimo posėdis vyko su J. D., pirmame posėdyje dalyvavo vienas, pareikalavo, kad dalyvautų ir darbo tarybos narys, kuris dalyvavo antrame posėdyje, L. D. posėdžiuose nedalyvavo. Po premijos skyrimo yra įrašęs pokalbį su J. D.. 2020 m., kai pakeitė pareigybės lygį, viskas liko kaip likę, niekas nekalbėjo apie pasikeitimus. Negali paaiškinti, ar žinojo, kad veikla bus vertinama ir pagal ką, kažkokie lapai slaugytojos poste būdavo, jie atsirado tada, kai atsirado komisijos, jos buvo dvi, viena kaip buvo paduota Darbo inspekcijai, kita DGK. Nepamena, ar po atostogų buvo atėjęs be kaukės, praėjo daug laiko. Negali paaiškinti, kaip ir kada užsiregistravo testui dėl Covid-19.

8. Liudytoja L. D. paaiškino, kad nuo 1999 metų dirba (duomenys neskelbtini) vyresniąja slaugytoja. Santykiai su atsakovu darbiniai. Konflikto priežastis slypi 2013 metuose, kai R. B. padarė drausmės pažeidimą. Kilo susipriešinimas, jai buvo grasinama, kiršinami darbuotojai, darbuotojai susiskirstė į stovyklas. S. U. ir R. B. liko dviese, tapo nepageidaujami pamainose. Viskas paaštrėjo prasidėjus Covid-19 pandemijai, buvo nesilaikoma prevencinių priemonių. Atsakovas spalio 21 d. išėjo į izoliaciją, iš pradžių kaip kontaktinis asmuo, spalio 30 d. buvo gautas teigiamas jo testo rezultatas, atsakovui buvo nustatyta Covid-19 infekcija, skyrius išėjo į prastovą. Atsakovui 2021 m. lapkričio 25 d. grįžus į darbą duotas žodinis įspėjimas dėl būriavimosi, kaukės nedėvėjimo, tai nebuvo pavieniai atvejai, 2021 m. gruodžio 15 d. dėl pažeidimo buvo surašytas raportas, nes buvo su kauke, bet būriavosi. Daugiau nei tris kartus buvo įspėtas dėl netaisyklingo kaukės dėvėjimo (po nosimi). Atsakovas netinkamai vykdė pareigybės aprašymo funkcijas, ginčydavosi dėl patalpų valymo, teigdavo, kad sanitarams tai nepriklauso. Švarą skyriuje prižiūri ūkio reikalų tvarkytoja. 2020 m. sausio 17 d. rado neišvalytas patalpas, neišneštas šiukšles, pamainoje dirbo trise, atsakovas ir dar du sanitarai, negali teigti, kad patalpų nevalė būtent atsakovas. Atsakovas pažeidė pareigybės aprašymo 6.24 p., pvz., lovos pernešimas, atsakovas delsdavo, ginčydavosi, nueidavo kitas sanitaras. Yra pavieniai atvejai, kai atsakovas nepasirašinėdavo žurnale, buvo duotos daugiau nei trys pastabos. Atsakovas su veiklos atnaujinimo planu pasirašytinai yra supažindintas gegužės 26 d., supažindintųjų sąrašas yra pas vyriausiąją slaugytoją. Darbo inspekcija tikrino darbo grafikų sudarymą, jokių pažeidimų nerado, sanitarai dirba slankiuoju grafiku, todėl šventiniai, naktiniai budėjimai tenka priklausomai nuo grafikų, nebent darbuotojas prašo sukeisti. 2020 m. būdavo problematiška prisiskambinti atsakovui dėl grafikų keitimo, atsakovas neatsakinėdavo į skambučius, atsiliepęs sakydavo, kad jam reikia pagalvoti, delsdavo atsakyti, todėl ji nustojo skambinti atsakovui, kreipdavosi į kitus. Duodavo atsakovui pastabų dėl garsaus kalbėjimo. Kadangi sanitarai buvo vertinami pirmą kartą, pirmą punktą slaugytojos užpildė pačios.

9. Liudytojas R. B. paaiškino, kad dirba Utenos ekspertiniame skyriuje sanitaru, santykiai su S. U. draugiški. Darbdavys pradėjo priekabiauti po pokalbio dėl darbo organizavimo, jiems pasiūlė išsitirti galvas, vyksta pastovus priekabiavimas. Pakeitus pareigybės lygį užduotys nebuvo suformuluotos. Dėl skirtų premijų V. Š. vienam iš darbuotojų yra sakęs, kad tai pinigai už prastovą, karantino metu. Nieko nežino apie S. U. padarytus darbo pažeidimus. Keičiantis pamainoms tenka kelioms minutėms susitikti, kitaip neįmanoma, jie turi vienas kitam perduoti, kas įvyko, negali nesutikę pasikeisti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

10. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas 1996 m. birželio 11 d. darbo sutarties Nr. 3 pagrindu dirba (duomenys neskelbtini), pareigybė – sanitaras (sutarties 1.1, 1.2 punktai), už darbą mokama taikant 4,10 koeficientą valstybės patvirtinto bazinio dydžio ir mokama 10 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio priemoka už darbą sąlygose, kuriose yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų (sutarties 1.3 punktas, nuo 2018-02-01 galiojanti redakcija), nustatoma darbo laiko norma – 37 val. darbo savaitė (sutarties 4 punktas). (Duomenys neskelbtini) sanitaro pareigybės aprašymas patvirtintas (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 12 P-65, pareigybės paskirtis – nuolatinis tiriamųjų veiksmų ir elgesio stebėjimas, saugumo, tvarkos, švaros poskyryje palaikymas (pareigybės aprašymo 3 punktas), nuo 2020-01-21 pareigybė priskiriama C lygiui (pareigybės aprašymo 2 punktas), šalių paaiškinimais, iki tol pareigybė buvo priskirta D lygiui.

11. Atsakovas 2021 m. kovo 30 d. kreipėsi į DGK, prašydamas patikrinti ir nustatyti, ar darbdavys ((duomenys neskelbtini)) tinkamai apskaičiavo darbo laiką (tame tarpe ir viršvalandžius) už paskutinius tris metus bei ar teisingai buvo apskaičiuotas darbo užmokestis už išdirbtą darbo laiką, ar 2020 metais paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną pagrįstai neišmokėjo vienkartinės išmokos už prastovos laiką, patikrinti, ar objektyviai ir pagrįstai atliekamą darbą įvertino patenkinamai, dėl ko nebuvo skirti priedai prie darbo užmokesčio, nustačius, kad piniginės lėšos buvo neišmokėtos neteisėtai, įpareigoti išmokėti priklausančias sumas (darbo byla Nr. APS-2-20071/2019, b. l. 1-42), ieškovė su atsakovo prašymu nesutiko (darbo byla Nr. APS-111-6460/2021, b. l. 1-3).

12. DGK 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu darbuotojo prašymą patenkino iš dalies, panaikino ieškovės atliktą atsakovo S. U. 2021-01-19 veiklos vertinimo išvadą, kuria jo veikla už 2020 metus vertinama „patenkinamai“, išieškojo iš ieškovės atsakovui 721,60 Eur premiją bei 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (darbo byla Nr. APS-111-6460/2021, b. l. 241-253).

Dėl atsakovo 2020 m. veiklos vertinimo

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas į DGK, be kita ko, kreipėsi prašydamas patikrinti, ar ieškovė (darbdavys) objektyviai ir pagrįstai jo atliekamą darbą įvertino patenkinamai, dėl ko nebuvo skirti priedai prie darbo užmokesčio, nustačius, kad piniginės lėšos buvo neišmokėtos neteisėtai, įpareigoti išmokėti priklausančias sumas. DGK sprendime padarė išvadą, kad atsakovo veikla už 2020 m. negalėjo būti vertinama, nes atsakovui nebuvo nustatytos 2020 m. metinės veiklos užduotys, susijusios su darbuotojo funkcijomis, siektini rezultatai, jų vertinimo rodikliai bei užduočių neįvykdymo rizika, pažeista darbuotojo veiklos nagrinėjimo procedūra.

14. Šio DGK sprendimo, kuriuo 2020 m. veiklos vertinimo išvada panaikinta motyvuojant tuo, kad atsakovo veikla už 2020 m. apskritai negalėjo būti vertinama, bei nespręsta pripažinti, kad dėl to atsakovui piniginės lėšos buvo neišmokėtos neteisėtai, atsakovas neginčijo, vadinasi, su juo sutiko, tuo tarpu ieškovė (darbdavys), nesutikdama su DGK sprendimu, kreipėsi į teismą.

15. Ieškovė prašo pripažinti atsakovo 2020 m. veiklos vertinimą „patenkinamai“ teisėtu ir pagrįstu bei 2021-01-21 atsakovo veiklos vertinimo išvados nenaikinti. Nurodo, kad atsakovo pareigybė susijusi su pagalbinių darbų atlikimu, konkrečių papildomų užduočių ir siektinų rezultatų, be trijų rodiklių, numatytų (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2017 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 12P-10 „Dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo rezultatų vertinimo užduočių, siektinų rezultatų ir jų vertinimo rodiklių patvirtinimo“ (teisės aktų laikymasis, priklausančių atlikti užduočių, darbų, susijusių su funkcijų vykdymu, atlikimas pagal kiekybinius, kokybinius ir laiko kriterijus bei atsakingumas, iniciatyvumas), pareigybei nebuvo nustatyta. Šios užduotys susijusios su privalomu tinkamu savo funkcijų ir pareigų, numatytų pareigybės aprašyme, Vidaus darbo tvarkos taisyklėse, Darbuotojų elgesio kodekse ir kituose teisės aktuose atlikimu, atsakovas su šiais teisės aktais yra susipažinęs. Atsakovo veikla 2020 metais buvo įvertinta patenkinamai dėl netinkamų pareigybės aprašyme numatytų funkcijų atlikimo – vengimo savaitgaliais, švenčių dienomis valyti patalpas, taip pat profilaktinių užduočių prieš COVID-19 nevykdymu – pvz. medicininės kaukės nedėvėjimas, vengimas testuotis, (duomenys neskelbtini) darbuotojų elgesio kodekso nesilaikymo – nepagarbaus elgesio su jam vadovaujančiais darbuotojais.

16. Ieškovė yra valstybės biudžetinė įstaiga. Biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijos narių darbo apmokėjimo įstatymas (TAR, 2019, Nr. 2019-20628, redakcija, galiojanti nuo 2020-01-01, toliau – Apmokėjimo įstatymas) ir Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 254 (redakcija, galiojanti nuo 2020-01-10, toliau – Veiklos vertinimo aprašas).

17. Vadovaujantis Apmokėjimo įstatymo 14 straipsniu, biudžetinių įstaigų darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo tikslas – įvertinti biudžetinių įstaigų darbuotojų praėjusių kalendorinių metų veiklą pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus, jų vertinimo rodiklius ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (1 dalis). Metinės veiklos užduotys, susijusios su darbuotojo funkcijomis, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai biudžetinės įstaigos darbuotojui turi būti nustatyti kiekvienais metais iki sausio 31 dienos, einamaisiais metais priimtam biudžetinės įstaigos darbuotojui – per vieną mėnesį nuo priėmimo į pareigas dienos (5 dalis). Metines veiklos užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius biudžetinės įstaigos darbuotojams nustato ir kasmetinį veiklos vertinimą atlieka tiesioginis jų vadovas (6 dalis). Biudžetinių įstaigų darbuotojų praėjusių metų veikla gali būti įvertinama: labai gerai, gerai, patenkinamai, nepatenkinamai (7 dalis). Biudžetinių įstaigų darbuotojų veikla įvertinama kiekvienais metais iki sausio 31 dienos (8 dalis). Biudžetinių įstaigų darbuotojų tiesioginis vadovas, kartu su biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis įvertinęs biudžetinės įstaigos darbuotojo praėjusių kalendorinių metų veiklą: 1) labai gerai, teikia vertinimo išvadą biudžetinės įstaigos vadovui su siūlymu nustatyti iki kito biudžetinės įstaigos darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo pareiginės algos kintamosios dalies dydį, ne mažesnį kaip 15 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies, ir gali siūlyti skirti premiją pagal darbo apmokėjimo sistemoje nustatytą tvarką ir dydžius; 2) gerai, teikia vertinimo išvadą biudžetinės įstaigos vadovui su siūlymu nustatyti iki kito biudžetinės įstaigos darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo pareiginės algos kintamosios dalies dydį, ne mažesnį kaip 5 procentai pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio pagal darbo apmokėjimo sistemoje nustatytą tvarką ir dydžius; 3) patenkinamai, teikia vertinimo išvadą biudžetinės įstaigos vadovui su siūlymu nenustatyti pareiginės algos kintamosios dalies dydžio; 4) nepatenkinamai, teikia vertinimo išvadą biudžetinės įstaigos vadovui su siūlymu iki kito kasmetinio veiklos vertinimo darbuotojui nustatyti mažesnį pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą. Biudžetinės įstaigos vadovas, gavęs iš tiesioginių vadovų darbuotojų įvertinimą, per 10 darbo dienų priima motyvuotą sprendimą pritarti arba nepritarti biudžetinės įstaigos darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymams dėl šio straipsnio 10 dalyje numatytų nuostatų įgyvendinimo, šis sprendimas galioja iki kito biudžetinės įstaigos darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo (11 dalis). Biudžetinės įstaigos darbuotojas priimtus sprendimus dėl jo kasmetinio veiklos vertinimo turi teisę skųsti darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka (12 dalis).

18. Biudžetinių įstaigų darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo procedūra detalizuota Veiklos vertinimo apraše. Metines veiklos užduotis, kurios turi būti aiškios, įvykdomos, turėti nustatytą įvykdymo terminą, nustato tiesioginis darbuotojo vadovas atsižvelgiant į biudžetinės įstaigos metinio veiklos plano priemones (Veiklos vertinimo aprašo 3, 4 punktai).

19. Vertinimo procedūrą sudaro:

- darbuotojo veiklos nagrinėjimas – veiklos vertinimo išvados I ir II skyrių užpildymas ir pokalbis su darbuotoju. Darbuotojas užpildo vertinimo išvados 1 punktą ir grąžina vadovui. Pokalbio metu vadovas ir darbuotojas aptaria darbuotojo gebėjimus vykdyti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, jo pasiektus rezultatus, atliekant pavestas metines veiklos užduotis, užpildo išvados 4 ir 5 punktus (pasiektų rezultatų įvertinimas ir gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas), suformuluoja einamųjų metų užduotis, numato siektinus rezultatus, jų vertinimo rodiklius ir užpildo veiklos vertinimo išvados 2 ir 3 punktus, aptaria darbuotojo kvalifikacijos tobulinimą ir užpildo išvados 6 punktą;

- darbuotojo veiklos vertinimas – po pokalbio vadovas užpildo išvados 7 ir 8 punktus (pažymi bendrą darbuotojo veiklos vertinimą ir įrašo siūlymą);

- veiklos vertinimo išvados surašymas.

20. Jei Apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju darbuotojui nebuvo nustatytos metinės veiklos užduotys, siektini rezultatai, jų vertinimo rodikliai praėjusiems kalendoriniams metams, darbuotojas nevertinamas, o per pokalbį suformuluojami einamųjų metų veiklos užduotys, numatomi siektini rezultatai, jų vertinimo rodikliai (Veiklos vertinimo aprašo 11 punktas). Su išvada darbuotojas supažindinimas pasirašytinai (Veiklos vertinimo aprašo 14 punktas).

21. Galimybė skųsti priimtus sprendimus dėl darbuotojo kasmetinio veiklos vertinimo yra tiesiogiai numatyta Apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje. Teismų praktikoje tikrinant priimtus sprendimus dėl darbuotojo veiklos vertinimo atitinkamai yra patikrinama ir paties vertinimo išvada procedūriniu ir formaliuoju aspektais, taip pat darbuotojų lyčių lygybės ir nediskriminavimo pagrindais (DK 26 straipsnis) (pvz., Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-638/2021). Teismas neturi kompetencijos vertinti darbuotojo gebėjimų atlikti jam nustatytas funkcijas bei jo kvalifikaciją, tačiau nagrinėjant ginčą, susijusį su veiklos vertinimu, turi nustatyti, ar buvo laikytasi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, ar priimta vertinimo išvada yra pagrįsta objektyviais įrodymais, kurie turi būti pateikiami ginčus nagrinėjančiam teismui.

22. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovo pareigybė C lygio pareigybei, kurią užimančio darbuotojo veikla vertinama kasmet, buvo priskirta 2020 m. sausio 21 d. Iki tol atsakovo pareigybė buvo priskirta D lygiui, t. y. darbininko pareigybei, kurią užimančio darbuotojo veiklos vertinimas neatliekamas. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad iki 2020-01-21 atsakovo veiklos vertinimas nebuvo atliekamas, kadangi jo pareigybė buvo priskirta nekvalifikuotų pareigybių lygiui.

23. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad 2020 m. sausio 21 d. atsakovo pareigybę priskyrus C lygiui, atsakovui vadovaujantis Apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi, buvo nustatytos einamųjų kalendorinių metų veiklos užduotys, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai bei rizika, kuriai esant nustatytos einamųjų metų veiklos užduotys gali būti neįvykdytos.

24. Ieškovė nurodo, kad atsakovas buvo vertinamas pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2017-03-19 įsakymu Nr. 12P-10 patvirtintas (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo rezultatų vertinimo užduočių, siektinų rezultatų ir jų vertinimo rodiklius, su minėtomis užduotimis ir siektinais rodikliais atsakovas buvo supažindintas poskyrio slaugytojų poste, kuriame buvo paliktas minėtas įsakymas ir visi darbuotojai galėjo jį skaityti ir susipažinti. Kadangi atsakovo pareigybė susijusi su pagalbinių darbų atlikimu, konkrečių papildomų užduočių ir siektinų rezultatų, apart minėtame įsakyme numatytų, pareigybei nebuvo nustatyta.

25. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas, jo pareigybę priskyrus C lygiui, buvo supažindintas su minėtu įsakymu ir jam išaiškinta, kad pagal jame nurodytus kriterijus bus vertinama jo veikla. 2017-03-19 įsakymo Nr. 12P-10 2.2 punkte nurodyta, kad padalinių vadovai įpareigojami pasirašytinai supažindinti visus pavaldžius darbuotojus su įsakymu. Duomenys, kad atsakovas su minėtu įsakymu būtų supažindintas pasirašytinai, į bylą nepateikti.

26. Veiklos vertinimo aprašo 11 punkte nurodyta, kad nustatytos metinės užduotys turi būti aiškios, įvykdomos, turėti nustatytą įvykdymo terminą, siektinų rezultatų vertinimo rodikliai turi būti aiškūs, leidžiantys įvertinti, ar pasiektas konkretus rezultatas ir nustatytos užduotys įvykdytos, o pagal Apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo tikslas – tiek įvertinti biudžetinių įstaigų darbuotojų praėjusių kalendorinių metų veiklą pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus, jų vertinimo rodiklius, tiek ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. 2017-03-19 įsakyme veiklos užduotimis įvardinta pareiga laikytis teisės aktų, etikos principų, atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, taip pat darbuotojo atsakingumas, iniciatyvumas, kitaip tariant bendro pobūdžio darbuotojų pareigos bei jo veiklos vertinimo kriterijai, pagal kuriuos galėtų būti vertinami gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bet ne aiškios, įvykdomos, turinčios nustatytą įvykdymo terminą, siektinų rezultatų vertinimo rodiklius einamiesiems metams darbuotojui nustatytos metinės užduotys.

27. Apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad metinės veiklos užduotys darbuotojų turi būti nustatytos kiekvienais metais iki sausio 31 dienos, einamaisiais metais priimtam darbuotojui ar grįžusiam iš atostogų vaikui prižiūrėti – per vieną mėnesį nuo priėmimo ar grįžimo į pareigas dienos. Atsakovo pareigybė C, t. y. vertintinam, lygiui buvo priskirta 2020 m. sausio 21 d. Vertinant nurodytą metinių veiklos užduočių reglamentavimą, atsakovui per mėnesį nuo pareigybės lygio pakeitimo turėjo būti suformuluotos metinės veiklos užduotys atliekant Veiklos vertinimo aprašo 11 punkte ir 9.2 papunktyje nurodytus veiksmus – pokalbio su darbuotoju metu užpildant veiklos vertinimo išvados formos 2 ir 3 punktus. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė ir neįrodė atlikusi Veiklos vertinimo aprašo 11 punkte ir 9.2 papunktyje nurodytus veiksmus, tik paaiškino, kad po pareigybės lygio pakeitimo su darbuotojais buvo kalbėta apie pasikeitimus, sudaryta galimybė slaugytojos poste susipažinti su 2017-03-19 įsakymu, o atsakovas patvirtino, kad buvo slaugytojos poste buvo kažkokie lapai.

28. Atsakovo 2020 m. veiklos vertinimo išvados surašymo procedūra taip pat patvirtina, kad metinės veiklos užduotys nebuvo nustatytos: šalių paaiškinimais nustatyta, kad veiklos vertinimo išvados 1 punktą, kurį pagal Veiklos vertinimo aprašo 8 punktą turėjo užpildyti pats darbuotojas, įrašydamas jam nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus, rezultatų vertinimo rodiklius, pasiektus rezultatus, užpildė ne atsakovas, o jo tiesioginis vadovas, vertinimo išvados dalyje pateikdamas ir atsakovo pasiektų rezultatų įvertinimą.

29. Darytina išvada, kad atsakovui Apmokėjimo įstatymo ir Veiklos vertinimo aprašo tvarka nebuvo nustatytos 2020 metų veiklos užduotys, susijusios su jo funkcijomis, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai. Darbo santykiai, be kita ko, reglamentuojami vadovaujantis teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, darbo santykių stabilumo principais (DK 2 straipsnis). Atsakovo 2020 metų veiklos vertinimo procedūra, nesant nustatytų aiškių, įvykdomų, turinčių nustatytą įvykdymo terminą, siektinų rezultatų vertinimo rodiklių, negali būti pripažinta atitinkančia teisėtus darbuotojo lūkesčius žinoti tikslius reikalavimus jo darbinėms funkcijoms ir jų įvertinimo pasekmes su iš to išplaukančiomis pasekmėmis. Nesant teisinio pagrindo vertinti atsakovo 2020 metų veiklą, 2021-01-19 vertinimo išvada, kuria jo 2020 metų veikla įvertinta „patenkinamai“, negali būti pripažinta teisėta nepaisant to, kad ir pripažinus vertinimą neteisėtu darbdavys nebūtų įpareigotas priimti Apmokėjimo įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje numatytų sprendimų.

30. Vadovaujantis išdėstytomis nuostatomis, Apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi, Veiklos vertinimo aprašo 11 punktu, darytina išvada, kad 2020 metų atsakovo veikla negalėjo būti vertinama, o 2021-01-19 vertinimo išvada, kuria jo 2020 metų veikla įvertinta „patenkinamai“, naikinama.

Dėl premijos skyrimo/neskyrimo

31. Darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (DK 139 straipsnio 1 dalis). Darbuotojo darbo užmokestį sudaro:1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus (DK 139 straipsnio 2 dalis).

32. DK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyti galimi darbuotojo premijavimo tikslai: 1) darbo sutarties, darbo apmokėjimo sistemos ar kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais, dydžiais ir tvarka atlyginti už darbuotojo darbą pagal darbo sutartį; 2) darbdavio iniciatyva paskatinti jį už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus. Premija, numatyta DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punkte, gali būti neskiriama, jeigu darbuotojas per paskutinius šešis mėnesius padaro pareigų, nustatytų darbo teisės normose ar darbo sutartyje, pažeidimą.

33. Premijos gali būti dviejų rūšių. Pirma, premija – kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis, darbuotojui skiriama už tam tikrų rodiklių įvykdymą, kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas, tokios premijos mokėjimas, jos dydžio nustatymas turi būti reglamentuoti darbo ar kolektyvinėje sutartyje, įmonėje galiojančioje darbo apmokėjimo sistemoje, darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja teisę reikalauti premijos, o darbdavys turi pareigą ją išmokėti (DK 139 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 142 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Antra, premija – kaip skatinimo priemonė, nukreipta į ateitį kaip motyvacinė priemonė darbuotojui, kuris neturi teisės tokios premijos reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecijos teisė – skirti premiją ar ne (DK 139 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 142 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2009, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartis Nr. 2A-256-544/2020).

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusių darbo apmokėjimą reglamentavusių teisės normų aiškinimo ir taikymo, akcentuota būtinybė ginčo atveju išsiaiškinti premijos pobūdį: ar tai – darbo užmokesčio dalis, mokama už pasiektus iš anksto nustatytus rodiklius, ar tai – skatinimo priemonė, t. y. nukreipta į ateitį, motyvuojanti išmoka darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011).

35. DK 3 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, taip pat naudodamasis dėl darbo sutarties jam tenkančia teise organizuoti pavaldžių darbuotojų darbą, darbdavys gali priimti vietinius norminius aktus, kurie reglamentuotų visų ar dalies darbuotojų sąlygas ar tvarką darbovietėje.

36. (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 13P-18 patvirtinto (duomenys neskelbtini) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo tvarkos aprašo (toliau - (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas) 25 punkte nustatyta, kad darbuotojams gali būti skiriamos premijos, neviršijant darbo užmokesčio lėšų, 1) atlikus vienkartines ypač svarbias (duomenys neskelbtini) veiklai užduotis, 2) įvertinus darbuotojo veiklą labai gerai.

37. (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu (duomenys neskelbtini) sanitarams buvo skirtos 80 ir 100 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio premijos atlikus vienkartines (duomenys neskelbtini) veiklai ypač svarbias užduotis užtikrinant darbuotojų darbo sąlygas esant Lietuvos Respublikos teritorijoje valstybės lygio ekstremaliai situacijai, įsakyme nurodyta, kad premijos skirtos vadovaujantis (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 25.1 punktu.

38. Ieškovės atstovų paaiškinimu, sanitarams premijos buvo skirtos atlikus vienkartines (duomenys neskelbtini) veiklai ypač svarbias užduotis užtikrinant skyriaus darbuotojų darbo sąlygas esant Lietuvos Respublikos teritorijoje valstybės lygio ekstremaliai situacijai pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020-05-22 įsakymu patvirtintame veiklos atnaujinimo plane numatytų profilaktinių priemonių ir užduočių prieš COVID-19 vykdymą, o atsakovui premija neskirta dėl profilaktinių užduočių prieš COVID-19 nevykdymo – pvz. medicininės kaukės nedėvėjimas, vengimas testuotis, ieškinyje taip pat nurodoma, kad premija neskirta dėl vengimo savaitgaliais, švenčių dienomis valyti patalpas, taip pat taip pat darbuotojų elgesio kodekso reikalavimų nesilaikymo – nepagarbaus elgesio su jam vadovaujančiais darbuotojais.

39. Teismo vertinimu, pati (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 25.1 punkto formuluotė, kuria vadovavosi darbdavys skirdamas premijas, leidžia daryti išvadą, kad šiame punkte numatytos premijos skiriamos už tam tikrą atliktą darbą, ar, kaip rašoma, atlikus vienkartines (duomenys neskelbtini) veiklai svarbias užduotis, todėl vertintinos kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas (DK 139 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 142 straipsnio 1 dalies 1 punktas), priešingai nuo aprašo 25.2 punktas, kuriame nurodyta, kad premija skiriama įvertinus darbuotojo veiklą labai gerai, kitaip tariant už gerai atliktą darbą.

40. (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020-05-22 įsakymu patvirtintame veiklos atnaujinimo plane buvo nustatyta darbuotojų darbo organizavimo tvarka, tiriamųjų asmenų iškvietimo, priėmimo tvarka, patalpų valymo ir dezinfekavimo tvarka, numatyti veiksmai paaiškėjus COVID-19 (koronaviruso infekcijos) simptomams darbuotojui, tiriamajam asmeniui.

41. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodė, kokių konkrečiai šiame plane numatytų veiksmų, kurie jam priklausytų kaip dirbantis (duomenys neskelbtini) sanitarui, neatliko atsakovas.

42. Ieškovė ieškinyje nurodė, jos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas vengdavo savaitgaliais, švenčių dienomis valyti patalpas, paprašytas tai padaryti atsikalbinėdavo, tačiau nei ieškovės atstovai, nei liudytoja apklausta vyresnioji slaugytoja L. D. neįvardijo konkretaus įvykio, kai dėl patalpų neišvalymo, jei toks buvo, būtų asmeniškai kaltas atsakovas, kad dėl to jo būtų reikalauta pasiaiškinti. Laikinai einanti (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas J. D. apie patalpų nevalymą nurodė žinanti iš vyresniosios slaugytojos L. D.. Liudytoja apklausta vyresnioji slaugytoja L. D., teikdama paaiškinimus, nurodė, kad buvo neišvalytos patalpos, neišneštos šiukšlės 2020 m. sausio 17 d., tačiau nurodė negalinti teigti, kad patalpų neišvalė būtent atsakovas, kadangi pamainoje be jo dirbo dar du sanitarai V. G., E. U.. Darbuotojams A. G., E. U. premijos buvo skirtos. Kitų atvejų, kai patalpos faktiškai nebuvo išvalytos, nenurodė.

43. Premijos neskyrimas motyvuotas tuo, kad atsakovas nevykdė profilaktinių užduočių prieš COVID-19 – pvz. nedėvėjo medicininės kaukės, vengė testuotis. Laikinai einanti (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas J. D. nurodė apie kaukės nedėvėjimą žinanti iš vyresniosios slaugytojos žodžių, jos raportų, o vyresnioji slaugytoja L. D. teikdama paaiškinimus nurodė, kad atsakovas po atostogų 2020 m. rugpjūčio 25 d. atėjo į darbą be kaukės, 2020 m. lapkričio 25 d. jam buvo teiktas žodinis įspėjimas dėl kaukės nedėvėjimo ir būriavimosi, 2020 m. gruodžio 15 d. surašytas raportas dėl būriavimosi, taip pat atsakovas buvo daugiau nei tris kartus įspėtas dėl netinkamo kaukės dėvėjimo (po nosimi).

44. Įsakymas dėl premijos skyrimo (duomenys neskelbtini) darbuotojams priimtas 2020 m. lapkričio 16 d., todėl 2020 m. lapkričio 25 d. žodinis įspėjimas bei 2020 m. gruodžio 15 d. įvykis ir dėl to surašytas vyresniosios slaugytojos pranešimas (raportas) negalėjo įtakoti sprendimo skirti ar neskirti atsakovui premiją. Be to, iš į bylą pateikto vyresniosios slaugytojos L. D. 2020 m. gruodžio 15 d. pranešimo (įvardijamo raportu) laikinai einančiai skyriaus vadovo pareigas J. D. matyti, kad atsakovas persirengimo kambaryje buvo su kauke, medicininės kaukės nedėvėjo R. B., kuriam ir buvo parašytas raštas dėl pasiaiškinimo pateikimo. Dėl 2020 m. rugpjūčio 25 d. įvykio, netinkamo kaukės dėvėjimo (po nosimi) ieškovė nenurodė reikalavusi atsakovo pasiaiškinti dėl padarytų pažeidimų, kad jo atžvilgiu dėl to buvo taikoma drausminė atsakomybė. Be to, iš vyresniosios slaugytojos paaiškinimų matyti, kad pastabos dėl netinkamo kaukės dėvėjimo buvo duodamos ir kitiems darbuotojams.

45. Ieškovės motyvas, kad atsakovui premija buvo neskirta ir už darbuotojų elgesio kodekso reikalavimų nesilaikymą – nepagarbų elgesio su jam vadovaujančiais darbuotojais, prieštarauja 2020 m. lapkričio 16 d. įsakyme dėl premijos skyrimo nurodytam jo teisiniam ir bylos nagrinėjimo metu nurodytam faktiniam pagrindui – už atlikimą ypatingai svarbių užduočių užtikrinant darbuotojų darbo sąlygas esant Lietuvos Respublikos teritorijoje valstybės lygio ekstremaliai situacijai.

46. Premijos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą paprastai skiriamos įvertinus darbuotojų metinius ar kito ataskaitinio laikotarpio darbo rezultatus, o nagrinėjamu atveju matyti, kad įsakymas dėl premijų už profilaktinių priemonių ir užduočių prieš COVID-19 vykdymą skyrimo sanitarams buvo priimtas 2020 m. lapkričio 16 d., kai, šalių atstovų, liudytojos L. D. paaiškinimais, 2020 m. lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis, (duomenys neskelbtini) darbuotojams nuo 2020 m. lapkričio 3 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d. teko išeiti į prastovą dėl Covid-19 protrūkio skyriuje.

47. Šių aplinkybių pagrindu (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 13P-128 skirtos premijos laikytinos kaip atlyginimas už darbo funkcijas DK 142 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, o ne kaip skatinamoji, darbdavio iniciatyva ir prerogatyva skiriama priemonė pagal DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

48. Ieškovė nepateikė paaiškinimų, kodėl 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu vieniems darbuotojams buvo skirta 80 procentų, o kitiems 100 procentų pagrindinės algos pastoviosios dalies dydžio premija.

49. Vadovaujantis teisingo apmokėjimo už darbą principais, darbuotojo interesais, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinas 100 procentų jo pareiginės algos pastoviosios dalies premijos dydis, t. y. 721,60 Eur (4,10 Eur x 176 Eur) (suma neatskaičius mokesčių).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

50. Pagal DK 151 straipsnį, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

51. Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.250 straipsnio 2 dalis).

52. Vadovaujantis CPK 410 straipsnio 2 dalimi, ginčams dėl žalos atlyginimo priteisimo netaikomi darbo ginčų nagrinėjimo ypatumai, susiję su rungimosi ir dispozityvumo principų ribojimu. Darbuotojas, reikalaujantis neturtinės žalos atlyginimo, neatleidžiamas nuo pareigos nurodyti konkrečias aplinkybes, lėmusias jo išgyvenimus, nepatogumus, kitokio pobūdžio praradimus, patirtus dėl darbuotojo teisių pažeidimo (CPK 178 straipsnis). Vien tik paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka.

53. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas savaime nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008).

54. Patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3 -562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/20152017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017).

55. Situacijose, kai padaryta neturtinė žala nedidelė (pvz., darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

56. Atsakovas nurodo, kad darbdavys prieš jį naudoja psichologinį smurtą (mobingą), nurodė bijojęs persekiojimo, prarasti darbą. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių jo teiginius apie jo persekiojimą, psichologinį smurtą, patirtą spaudimą išeiti iš darbo. Reikalavimai laikytis vidaus darbo tvarkos, prašymai vykdyti pavedimus pagal vidaus teisės aktus ar nusistovėjusią vidaus darbo tvarką negali būti laikomi psichologiniu smurtu. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) dirba nuo 1996 m., bet byloje nėra duomenų, jog atsakovas per šį laikotarpį būtų reiškęs pretenzijas ieškovei ar kreipęsis į kompetentingas institucijas dėl nurodytų aplinkybių. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas kentėjo moraliai ir psichologiškai, išgyveno nepatogumų, didelį nerimą, buvo dvasiškai sukrėstas, kad jam būtų tekę kreiptis pagalbos į gydytojus, vartoti vaistus, ieškoti psichologinės pagalbos. Teiginius apie neturtinę žalą, t. y. kad jos patyrė, atsakovas grindžia tik savo paaiškinimais, bet nepateikia kitų įrodymų.

57. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, kreipdamasis į DGK su prašymu dėl darbuotojo teisių pažeidimo, reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nereiškė. Iš darbo bylos Nr. APS-111-6460/2021 duomenų matyti, kad toks reikalavimas buvo pareikštas tik darbo ginčų komisijos posėdyje – atsakovas, be kitų reikalavimų, paprašė priteisti iš ieškovės 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

58. Atsakovo prašymu teismo posėdžio metu buvo išklausytas pokalbio su laikinai einančia (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas J. D. garso įrašas, kurį, atsakovo paaiškinimu, jis padarė po to, kai jam 2020 m. lapkričio mėn. nebuvo skirta premija. Iš šio pokalbio nenustatyta, kad atsakovo atžvilgiu būtų naudojami žeminančio, nepagarbaus, gąsdinančio pobūdžio išsireiškimai, kad į atsakovo priekaištus dėl premijos neišmokėjimo būtų reaguota siūlymu išeiti iš darbo, grasinimais, susierzinimu.

59. Vertinant atsakovo nurodytą aplinkybę dėl neteisingo darbo grafikų sudarymo, t. y. jam mažiau tenkančių budėjimų švenčių dienomis, kas atitinkamai įtakodavo darbo apmokėjimą, matyti, kad atsakovas 2020 metais budėjo 16 valandų šventinėmis dienomis, t. y. mažiau nei kiti darbuotojai. Tačiau iš pateiktų darbo grafikų matyti, kad, kaip ir nurodė liudytoja apklausta vyresnioji slaugytoja, sanitarai dirba slenkančiu darbo grafiku, pagal kurį ir tekdavo budėjimai švenčių dienomis, išskyrus kai būdavo darbuotojų prašymai keistis. Matyti, kad atsakovas paprastai dirbdavo tokiu režimu – dieninė pamaina, naktinė pamaina ir dvi poilsio dienos, iš darbo grafikų nematyti, kad jie būtų dirbtinai keičiami tam, kad atsakovui netektų budėti šventinę dieną, šventinėmis dienomis – 2020 m. birželio 24 d., liepos 6 d., gruodžio 24-26 d., atsakovas atostogavo. Naktinių atsakovo budėjimų valandų skaičius (346 val.) yra ženkliai nesiskiriantis nuo kitų sanitarų (nuo 262 valandų iki 416 valandų).

60. 2021 m. sausio 19 d. veiklos vertinimo išvadą, kuria atsakovo veikla už 2020 metus įvertinta „patenkinamai“, atsakovo atžvilgiu panaikinama dėl procedūrinių pažeidimų - klaidingo DK nuostatų, Vertinimo aprašo nuostatų taikymo ir aiškinimo, tačiau tokia pat procedūra buvo vertinami visi 1-ojo poskyrio sanitarai, o darbuotojo veiklos rezultatų įvertinimas yra darbdavio prerogatyva.

61. Nenustačius visų žalos atlyginimo sąlygų, nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes atsakovo pozicija dėl to gana nenuosekli, teiginiai neparemti jokiais rašytiniais įrodymais, yra pakankamai deklaratyvūs. Tai, kad atsakovui priteisiama 100 procentų dydžio premija, daliai darbuotojų išmokėjus 80 procentų dydžio premijas, teismo nuomone, yra pakankama satisfakcija atsakovo neturtinių teisių praradimui kompensuoti.

62. Teismo sprendimui įsiteisėjus DGK sprendimo dalis, kurioje darbuotojo reikalavimai buvo patenkinti, netenka galios, kita DGK sprendimo dalis yra įsiteisėjusi (DK 231 straipsnio 7 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

64. Ieškovė patyrė 27,49 Eur bylinėjimosi išlaidų (apmokėjo ieškinį žyminiu mokesčiu).

65. Atsakovas patyrė 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (250 Eur konsultacijos, ieškinio ir su juo pateiktų dokumentų analizė ir teisinis įvertinimas, 750 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 200 Eur pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas teismo posėdžiuose) (2021-10-04 Nr. DOK-24335).

66. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus maksimalius dydžius, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (neturtinio pobūdžio reikalavimas pripažinti kasmetinį vertinimą teisėtu ir turtinio pobūdžio reikalavimas neišmokėti atsakovui premijos atmesti, turtinio pobūdžio reikalavimas nepriteisti neturtinės žalos patenkintas), atsakovui iš ieškovės priteistina 800 Eur (1200 Eur x 33,33 proc.) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, ieškovei iš atsakovo priteisiama 11 Eur (27,49 Eur x 40,03 proc.) žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 789 Eur bylinėjimosi išlaidų.

67. Byloje susidarė 3,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios iš šalių nepriteisiamos, nes jų suma, priteistina iš kiekvienos šalies, būtų mažesnė už minimalią priteistiną (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260, 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti ieškovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atliktą atsakovo S. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 19 d. veiklos vertinimo išvadą, kuria S. U. veikla už 2020 metus įvertinta „patenkinamai“.

Išieškoti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui S. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 721,60 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčius) premiją.

Atmesti atsakovo S. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymo, teikto Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai ir patenkinto Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. DGKS-2210 darbo byloje Nr. APS-111-6460/2021, dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2021 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. DGKS-2210 darbo byloje Nr. APS-111-6460/2021 dalį, kuria S. U. reikalavimai buvo patenkinti, laikyti netekusia galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).

Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui S. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 789 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Jurgita Šimonėlytė