- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-08
- Bylos Nr.
- e2A-87-739/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00603-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Atsakovas
- S. U.
- Ieškovas
- Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. U. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2766-1027/2021 pagal ieškovės Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui S. U. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau ir – VTPT) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovo 2020 m. veiklos vertinimą „patenkinamai“ teisėtu ir pagrįstu ir atsakovo 2021 m. sausio 21 d. atsakovo veiklos vertinimo išvados nenaikinti, netenkinti atsakovo prašymų išmokėti jam premiją ir atlyginti jam neturtinę žalą.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisiją (toliau – DGK), prašydamas išieškoti iš ieškovės neišmokėtą darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, įpareigoti ieškovę išmokėti vienkartinę išmoką, panaikinti kasmetinės veiklos vertinimą. DGK 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. DGKS-2210 panaikino ieškovės atliktą atsakovo 2021 m. sausio 19 d. veiklos vertinimo išvadą, kuria jo veikla už 2020 metus vertinama „patenkinamai“, išieškojo iš ieškovės atsakovui 721,60 Eur premiją bei 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teigė, kad DGK sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi atsakovo veikla 2020 metais buvo įvertinta patenkinamai dėl netinkamų pareigybės aprašyme numatytų funkcijų atlikimo – vengimo savaitgaliais, švenčių dienomis valyti patalpas, profilaktinių užduočių prieš COVID-19 nevykdymu – pvz. medicininės kaukės nedėvėjimas, vengimas testuotis, VTPT darbuotojų elgesio kodekso nesilaikymo – nepagarbaus elgesio su jam vadovaujančiais darbuotojais, atsakovo 2020 metų veiklos vertinimas buvo atliktas laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų. Premija atsakovui neskirta nepasiūlius viršininkei dėl netinkamų pareigybės aprašyme numatytų funkcijų atlikimo – vengimo savaitgaliais, švenčių dienomis valyti patalpas, profilaktinių užduočių prieš COVID-19 nevykdymu – pvz. medicininės kaukės nedėvėjimas, vengimas testuotis, darbuotojų elgesio kodekso reikalavimų nesilaikymo – nepagarbaus elgesio su jam vadovaujančiais darbuotojais. VTPT vadovė premijas sanitarams skyrė atlikusi vienkartines biudžetinės įstaigos veiklai ypač svarbias funkcijas, siekdama paskatinti darbuotojus už labai gerai atliktą darbą, darbuotojas neturi teisės tokios premijos reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecijos teisė. Atsakovo veiklos vertinimas, premijos jam neskyrimas, įspėjimų už darbo pareigų pažeidimą pareiškimas buvo teisėti ir pagrįsti, todėl neturtinė žala neturi būti atlyginama. Atsakovas vadovų, bendradarbių teisėtus reikalavimus atlikti pavestas funkcijas, laikytis teisės aktų nuostatų, elgtis tinkamai traktuoja kaip jam daromą psichologinį spaudimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas S. U. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Manė, kad ieškovės argumentai dėl jo veiklos įvertinimo „patenkinamai“ yra deklaratyvūs, neparemti įrodymais, prieštaraujantys pačios ieškovės pateiktiems duomenims. Nesant duomenų, kad ieškovė nustatė atsakovui einamųjų metų veiklos užduotis, kurios gali būti neįvykdytos ir su jomis supažindino atsakovą, atsakovo veikla už 2020 m. negalėjo būti vertinama, todėl 2020 metų veiklos vertinimas atliktas nesilaikant nustatytų teisės aktų reikalavimų. Premija atsakovui neskirta dėl tariamai jo padarytų pažeidimų, tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas būtų padaręs kokį nors pažeidimą. Ieškovės darbuotojams skirta premija laikytina atlyginimu už atliktas darbo funkcijas, o ne skatinamąja priemone, ieškovė, neskirdama premijos atsakovui, pažeidė teisingo apmokėjimo už darbą principą, veikė nesąžiningai. Darbdavio (ieškovės) priimti nepagrįsti ir neteisėti sprendimai, nuolatinė psichologinė įtampa, nepagrįstas priekabiavimas už išreikštą nuomonę atsakovui sukėlė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, todėl turi būti priteista ir neturtinė žala.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2021 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – panaikino ieškovės Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliktą atsakovo S. U. 2021 m. sausio 19 d. veiklos vertinimo išvadą, kuria S. U. veikla už 2020 metus įvertinta „patenkinamai“, nusprendė išieškoti iš ieškovės atsakovui S. U. 721,60 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčius) premiją, atmetė atsakovo S. U. prašymo, teikto DGK ir patenkinto DGK 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. DGKS-2210 darbo byloje Nr. APS-111-6460/2021, dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nusprendė įsiteisėjus teismo sprendimui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2021 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. DGKS-2210 darbo byloje Nr. APS-111-6460/2021 dalį, kuria S. U. reikalavimai buvo patenkinti, laikyti netekusia galios (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 7 dalis), priteisė iš ieškovės VTPT atsakovui S. U. 789 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad atsakovui Apmokėjimo įstatymo ir Veiklos vertinimo aprašo tvarka nebuvo nustatytos 2020 metų veiklos užduotys, susijusios su jo funkcijomis, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai. Konstatavo, kad atsakovo 2020 metų veiklos vertinimo procedūra, nesant nustatytų aiškių, įvykdomų, turinčių nustatytą įvykdymo terminą, siektinų rezultatų vertinimo rodiklių, negali būti pripažinta atitinkančia teisėtus darbuotojo lūkesčius žinoti tikslius reikalavimus jo darbinėms funkcijoms ir jų įvertinimo pasekmes su iš to išplaukančiomis pasekmėmis. Nesant teisinio pagrindo vertinti atsakovo 2020 metų veiklą, 2021 m. sausio 19 d. vertinimo išvada, kuria jo 2020 metų veikla įvertinta „patenkinamai“, negali būti pripažinta teisėta, nepaisant to, kad ir pripažinus vertinimą neteisėtu darbdavys nebūtų įpareigotas priimti Apmokėjimo įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje numatytų sprendimų.
6. Dėl premijos skyrimo/neskyrimo teismas nurodė, kad VTPT direktoriaus 2020 m. gegužės 22 d. įsakymu patvirtintame veiklos atnaujinimo plane buvo nustatyta darbuotojų darbo organizavimo tvarka, tiriamųjų asmenų iškvietimo, priėmimo tvarka, patalpų valymo ir dezinfekavimo tvarka, numatyti veiksmai paaiškėjus COVID-19 (koronaviruso infekcijos) simptomams darbuotojui, tiriamajam asmeniui. Teismas vertino, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodė, kokių konkrečiai šiame plane numatytų veiksmų, kurie jam priklausytų kaip dirbančiam Utenos ekspertiniame skyriuje sanitarui, neatliko atsakovas.
7. Teismas nurodė, kad įsakymas dėl premijos skyrimo Utenos ekspertinio skyriaus darbuotojams priimtas 2020 m. lapkričio 16 d., todėl 2020 m. lapkričio 25 d. žodinis įspėjimas bei 2020 m. gruodžio 15 d. įvykis ir dėl to surašytas vyresniosios slaugytojos pranešimas (raportas) negalėjo įtakoti sprendimo skirti ar neskirti atsakovui premiją. Be to, iš į bylą pateikto vyresniosios slaugytojos L. D. 2020 m. gruodžio 15 d. pranešimo (įvardijamo raportu) laikinai einančiai skyriaus vadovo pareigas J. D. matyti, kad atsakovas persirengimo kambaryje buvo su kauke, medicininės kaukės nedėvėjo R. B., kuriam ir buvo parašytas raštas dėl pasiaiškinimo pateikimo. Dėl 2020 m. rugpjūčio 25 d. įvykio, netinkamo kaukės dėvėjimo (po nosimi) ieškovė nenurodė reikalavusi atsakovo pasiaiškinti dėl padarytų pažeidimų, kad jo atžvilgiu dėl to buvo taikoma drausminė atsakomybė. Be to, iš vyresniosios slaugytojos paaiškinimų matyti, kad pastabos dėl netinkamo kaukės dėvėjimo buvo duodamos ir kitiems darbuotojams.
8. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė paaiškinimų, kodėl 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu vieniems darbuotojams buvo skirta 80 procentų, o kitiems 100 procentų pagrindinės algos pastoviosios dalies dydžio premija. Dėl to, vadovaudamasis teisingo apmokėjimo už darbą principais, darbuotojo interesais, iš ieškovės atsakovui teismas priteisė 100 procentų jo pareiginės algos pastoviosios dalies premijos dydį, t. y. 721,60 Eur (4,10 Eur x 176 Eur) (suma neatskaičius mokesčių).
9. Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas sprendė, kad nors atsakovas nurodė, jog darbdavys prieš jį naudoja psichologinį smurtą (mobingą), nurodė bijojęs persekiojimo, prarasti darbą, atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių jo teiginius apie jo persekiojimą, psichologinį smurtą, patirtą spaudimą išeiti iš darbo. Reikalavimai laikytis vidaus darbo tvarkos, prašymai vykdyti pavedimus pagal vidaus teisės aktus ar nusistovėjusią vidaus darbo tvarką negali būti laikomi psichologiniu smurtu.
10. Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas Utenos ekspertiniame skyriuje dirba nuo 1996 m., bet byloje nėra duomenų, jog atsakovas per šį laikotarpį būtų reiškęs pretenzijas ieškovei ar kreipęsis į kompetentingas institucijas dėl nurodytų aplinkybių. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas kentėjo moraliai ir psichologiškai, išgyveno nepatogumų, didelį nerimą, buvo dvasiškai sukrėstas, kad jam būtų tekę kreiptis pagalbos į gydytojus, vartoti vaistus, ieškoti psichologinės pagalbos. Pasak teismo, teiginius apie neturtinę žalą, t. y. kad jos patyrė, atsakovas grindė tik savo paaiškinimais, bet nepateikė kitų įrodymų.
11. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas, kreipdamasis į DGK su prašymu dėl darbuotojo teisių pažeidimo, reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nereiškė. Iš darbo bylos Nr. APS-111-6460/2021 duomenų matyti, kad toks reikalavimas buvo pareikštas tik darbo ginčų komisijos posėdyje – atsakovas, be kitų reikalavimų, paprašė priteisti iš ieškovės 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo prašymu teismo posėdžio metu buvo išklausytas pokalbio su laikinai einančia Utenos ekspertinio skyriaus vadovo pareigas J. D. garso įrašas, kurį, atsakovo paaiškinimu, jis padarė po to, kai jam 2020 m. lapkričio mėn. nebuvo skirta premija. Teismo vertinimu, iš šio pokalbio nenustatyta, kad atsakovo atžvilgiu būtų naudojami žeminančio, nepagarbaus, gąsdinančio pobūdžio išsireiškimai, kad į atsakovo priekaištus dėl premijos neišmokėjimo būtų reaguota siūlymu išeiti iš darbo, grasinimais, susierzinimu.
12. Vertindamas atsakovo nurodytą aplinkybę dėl neteisingo darbo grafikų sudarymo, t. y. jam mažiau tenkančių budėjimų švenčių dienomis, kas atitinkamai įtakodavo darbo apmokėjimą, teismas nustatė, kad atsakovas 2020 metais budėjo 16 valandų šventinėmis dienomis, t. y. mažiau nei kiti darbuotojai. Tačiau iš pateiktų darbo grafikų matyti, kad, kaip ir nurodė liudytoja apklausta vyresnioji slaugytoja, sanitarai dirba slenkančiu darbo grafiku, pagal kurį ir tekdavo budėjimai švenčių dienomis, išskyrus kai būdavo darbuotojų prašymai keistis. Matyti, kad atsakovas paprastai dirbdavo tokiu režimu – dieninė pamaina, naktinė pamaina ir dvi poilsio dienos, iš darbo grafikų nematyti, kad jie būtų dirbtinai keičiami tam, kad atsakovui netektų budėti šventinę dieną, šventinėmis dienomis – 2020 m. birželio 24 d., liepos 6 d., gruodžio 24-26 d., atsakovas atostogavo. Naktinių atsakovo budėjimų valandų skaičius (346 val.) yra ženkliai nesiskiriantis nuo kitų sanitarų (nuo 262 valandų iki 416 valandų).
13. Teismas nurodė, kad 2021 m. sausio 19 d. veiklos vertinimo išvada, kuria atsakovo veikla už 2020 metus įvertinta „patenkinamai“, atsakovo atžvilgiu panaikinama dėl procedūrinių pažeidimų – klaidingo DK nuostatų, Vertinimo aprašo nuostatų taikymo ir aiškinimo, tačiau tokia pat procedūra buvo vertinami visi 1-ojo poskyrio sanitarai, o darbuotojo veiklos rezultatų įvertinimas yra darbdavio prerogatyva. Sprendė, kad nenustačius visų žalos atlyginimo sąlygų, nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, be to, tai, kad atsakovui priteisiama 100 procentų dydžio premija, daliai darbuotojų išmokėjus 80 procentų dydžio premijas, teismo nuomone, yra pakankama satisfakcija atsakovo neturtinių teisių praradimui kompensuoti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Atsakovas S. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2021 m. spalio 25 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – išieškoti iš ieškovės VTPT atsakovui S. U. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisti iš ieškovės VTPT atsakovo S. U. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
14.1. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kurių pagrindu atmestas atsakovo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo, mano, kad teismo argumentai yra nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje esantiems duomenims, taip pat ir DGK nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei suformuotai teismų praktikai. Atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu S. U. nurodė aplinkybes, patvirtinančias jo persekiojimą, prieš jį naudojamą psichologinį smurtą. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas R. B. bei liudytoja apklausta tiesioginė S. U. vadovė L. D., nurodydama, kad su S. U. yra konfliktiniuose santykiuose nuo 2013 metų dėl R. B. ir S. U. inicijuoto darbo ginčo nagrinėjimo teisme, kuriame buvo apgintos darbuotojų teisės. Be to, apklausiama L. D. tiesiogiai ėmė kaltinti S. U. neva tai ją privedus prie savižudybės, nors konkrečių faktų nepateikė (ką iš esmės taip pat galima traktuoti, kaip psichologinį smurtą). Tai, kad S. U. atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis smurtas, grasinant atleisti iš darbo iš dalies patvirtina į bylą pateiktas ir bylos nagrinėjimo teisme metu perklausytas S. U. įrašytas pokalbis su Ieškovės vadove J. D..
14.2. Mano, kad DGK, įvertinusi surinktus ir ištirtus duomenis, pagrįstai konstatavo, jog ieškovė, kaip darbdavys, S. U. darė psichologinį poveikį, neskirdama premijos, veiklą vertindama „patenkinamai“, nepagrįstai išskyrė iš kitų įstaigos darbuotojų, todėl teisingai įvertino S. U. patirtą neturtinę žalą 500 Eur suma.
14.3. Pasak apelianto, nagrinėjamu atveju nepakanka tiek DGK, tiek ir teismo sprendimais konstatuotų ieškovės, kaip darbdavio, pažeidimų, traktuojant tai kaip pakankamą satisfakciją, kadangi iš esmės ieškovės požiūris į S. U. nepasikeitė. Ieškovė nepadarė ir nedaro jokių išvadų dėl konstatuotų pažeidimų, ir dabar S. U. jaučia nuolatinę baimę būti atleistam, įtampą ir nerimą darbe, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
14.4. Teigia, kad skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje ne tik kad nepateikta byloje surinktų įrodymų analizė, atskleidžianti jų įrodomąją reikšmę, bet net nevertinant aplinkybės, kad atsakovas S. U. yra silpnesnioji šalis ir jo galimybės pateikti tam tikrus įrodymus yra ribotos. Tai, kad S. U. nesigydė, nevartojo vaistų ar nesikreipė psichologinės pagalbos nepaneigia ieškovės neteisėtų veiksmų buvimo priimant nepagrįstus sprendimus (dėl vertinimo ir premijos neskyrimo), kas iš esmės suponuoja S. U. pažeminimą ne tik kitų darbuotojų akyse, bet ir artimųjų, kuriems turėjo aiškintis dėl kokių priežasčių visiems darbuotojams buvo skirtos premijos, o S. U. – ne.
14.5. Bylos nagrinėjimo teisme metu S. U. nurodė, kad dėl ieškovės neteisėtų sprendimų, nuolatinio nepagrįsto persekiojimo yra patyręs dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, buvo sumenkinta reputacija bendradarbių akyse, kiti bendradarbiai bijo su S. U. bendrauti, kad „neužsitrauktų“ vadovybės nemalonės.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą.
15.1. Pasak ieškovės, atsakovas nenurodė nei vienos papildomos aplinkybės, kuri nebuvo nagrinėta byloje. Atsakovo nurodoma aplinkybė dėl psichologinio smurto buvo teismo įvertinta teismo posėdžio metu išklausius atsakovo, kaip įrodymą į bylą, pateiktą pokalbio su tiesiogine vadove garso įrašą, įvertinus liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą.
15.2. Mano, kad nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog teismas perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui. Tam, jog būtų sprendžiama, ar yra pagrindo konstatuoti buvus galimam psichologiniam smurtui, tokį pažeidimą nurodanti šalis turi nurodyti konkrečias faktines aplinkybes ar bet kokius kitus įrodymus, nurodyti, kokia neturtinė vertybė yra pažeista ir kodėl už ją turi būti atlyginama. Tačiau atsakovo teiginiai, pateikti ir išsakyti bylos nagrinėjimo metu, buvo aiškiai pagrįsti tik paties atsakovo vidiniu įsitikinimu, kad jam, neva, buvo daromas psichologinis spaudimas pasireiškęs tuo, kad jo veikla įvertinta „patenkinamai“. Abstraktūs apelianto išsireiškimai nesuteikia pagrindo perkelti įrodinėjimo naštos darbdaviui dėl tariamo atsakovui daromo psichologinio smurto, todėl byloje yra įrodyta, jog atsakovui nebuvo daromas joks psichologinis smurtas, o atsakovo priešingi teiginiai yra nepagrįsti.
15.3. Teigia, kad atsakovas remiasi liudytojo R. B. parodymais, tačiau atsakovo argumentai klaidina teismą, nes atsakovas nepateikia konkrečių duomenų ir faktų, o tik bando sau naudinga linkme taikyti liudytojo parodymus. Juo labiau kad R. B. parodymai negali būti vertinami objektyviai, kadangi R. B. su ieškove bylinėjasi kitoje byloje tokiu pačiu pagrindu.
15.4. Mano, kad atsakovas neteisingai vertina ieškovės pastabas dėl jo darbo ar elgesio. Kaip matyti, atsakovas nepriima jokios konstruktyvios kritikos ar pastabų savo atžvilgiu, o priima jas kaip persekiojimą, mobingą. Pagrįstos pastabos dėl netinkamo darbo ir elgesio negali būti laikomos psichologiniu smurtu, mobingu. Tai, kad atsakovas su tokiomis pastabomis nesutinka, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad jis yra ar buvo persekiojamas.
Šalies argumentai
15.5. Ieškovės teigimu, atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų, kaip ir kokia atsakovui buvo padaryta neturtinė žala, atitinkamai atsakovas neįrodė visų būtinų atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio ir atsiradusios žalos, todėl jo reikalavimas atlyginti neva patirtą neturtinę žalą, yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, kai byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių. Ieškovė (darbdavys), nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimu, pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovo veiklos vertinimą „patenkinamai“ teisėtu ir pagrįstu ir nenaikinti atsakovo veiklos vertinimo išvados, netenkinti atsakovo prašymų išmokėti jam premiją ir atlyginti jam neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškinį iš dalies, panaikino ieškovės atliktą atsakovo veiklos vertinimo išvadą, nusprendė išieškoti iš ieškovės atsakovui premiją, atmetė atsakovo prašymo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
18. Apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtent dėl šios skundžiamo sprendimo dalies, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisakys apeliacinės instancijos teismas.
19. Atsakovas, pateikęs apeliacinį skundą, teigia, kad prieš jį buvo naudojamas psichologinis smurtas, mano, jog šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė atsakovui patirtos neturtinės žalos, išgyvenimų įrodinėjimo naštą.
20. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 1996 m. darbo sutarties pagrindu dirba Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 1–ame poskyryje, pareigybė – sanitaras. Tiek DGK, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinta, kad atsakovas darbdavio sprendimu buvo nepagrįstai įvertintas už 2020 metus „patenkinamai“, nes nesilaikyta įstatyme numatytų procedūrų, panaikinta ieškovės 2021 m. sausio 19 d. atlikta atsakovo veiklos vertinimo išvada, nuspręsta iš ieškovės atsakovui išieškoti 721,60 Eur premiją, kadangi ieškovė neįrodė, kokių konkrečiai darbdavio patvirtintame plane numatytų veiksmų, kurie jam priklausytų kaip dirbančiam Utenos ekspertiniame skyriuje sanitarui, neatliko atsakovas.
21. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
22. Kasacinio teismo dėl šių įstatymo nuostatų išaiškinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, išklausęs garso įrašą, kuriuo remiasi apeliantas, bei teismo posėdžio garso įrašus, nenustatė atsakovo nurodomų aplinkybių apie ieškovės vykdytą ar vykdomą psichologinį smurtą, žeminimą, nuolat reiškiamą nepagarbą ar pan. Nors apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo dėl neturtinės žalos fakto naštą apeliantui, kaip silpnesniajai šaliai, t. y. darbuotojui, tačiau būtent atsakovas, kaip žalą patyręs asmuo, galėjo įrodyti tokios žalos atsiradimą (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės grindžiami atsakovo subjektyviais teiginiais ir jo subjektyviu požiūriu į darbdavio jam išsakomas pastabas, pvz., atsakovas neneigė nei kad būriavosi, nei kad netinkamai dėvėjo kaukę. Ta aplinkybė, jog įstaigoje yra nusistovėjusi tam tikra darbo tvarka, tam tikros taisyklės (pvz. dėl patalpų valymo švenčių dienomis), kurios, kaip galima suprasti iš ieškovės paaiškinimų teismui, galimai nėra konkrečiai reglamentuotos (pvz. pareigybių aprašymuose), nesudaro pagrindo pagrįstai teigti, kad ieškovė, kaip darbdavys, atsakovui daro nuolatinį psichologinį spaudimą dėl jo asmens (rodo nusistatymą prieš atsakovą), o ne reikalauja laikytis taisyklių, kurių privalo laikytis ir kiti atsakovo kolegos.
24. Nors atsakovas teigia, kad darbdavio naudojamą psichologinį smurtą patvirtina pačios ieškovės teiginiai apie tarp ieškovės ir atsakovo nuo 2013 m. tebesitęsiantį konfliktą, vien konflikto egzistavimas niekaip neįrodo atsakovo dėstomų su mobingu susijusių aplinkybių. Sutiktina su ieškove, kad šiuo atveju remtis liudytojo R. B. parodymais, kaip vieninteliu įrodymu apie ieškovės naudojamą psichologinį smurtą, nebūtų teisinga, kadangi šis liudytojas yra atsakovu kitoje byloje su ieškove, ir iš esmės panašiais argumentais reikalauja iš ieškovės neturtinės žalos atlyginimo (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Svarbu tai, kad byloje nėra iš esmės jokių pagrįstų įrodymų apie ieškovės įstaigoje vykdomą mobingą darbuotojų atžvilgiu, priešingai, į bylą pateikta psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo išvada leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad, kaip nurodoma išvadoje, rizikos dėl psichosocialinių veiksnių atsakovo darbovietėje yra priimtinos.
25. Teismo sprendimo dalimis, kurios nėra skundžiamos, buvo panaikinta atsakovo įvertinimo „patenkinamai“ išvada ir atsakovui priteista premija, kuri išmokėta ir kitiems darbuotojams, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008).
26. Skundžiamame sprendime pagrįstai remiamasi kasacinio teismo praktika, kuri aktuali šioje byloje vertinant ieškovės atsakovo atžvilgiu padarytų pažeidimų reikšmingumą, ir kurioje nurodoma, kad patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio paradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3 -562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015). Be to, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis – ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, suteikiant esminę reikšmę pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams.
27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo vertinimo išvada panaikinta dėl procedūrinių pažeidimų, t. y. vertinimas atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijos narių darbo apmokėjimo įstatyme ir Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo apraše reglamentuotą vertinimo procedūros tvarką. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tokia tvarka buvo vertinamas ne tik atsakovas, bet ir visi kiti tos pareigybės, to paties skyriaus ieškovės darbuotojai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atlikus vertinimą buvo pakenkta atsakovo reputacijai, kad dėl tokio pobūdžio ieškovės pažeidimo pablogėjo jo santykiai su kolegomis, be to, atsakovas neturėjo išeiti iš darbo, grasinimų atleisti teismas nenustatė, o konfliktiniai atsakovo ir darbdavio santykiai tęsiasi jau ilgą laiką, todėl galimi atsakovo neigiami išgyvenimai dėl konfliktiškų santykių su darbdaviu, tikėtina, yra nulemti ne šioje byloje nagrinėtų ieškovės pažeidimų, o praeityje buvusių įvykių. Byloje nenustatyta atsakovo nurodomos patirtos neturtinės žalos reikšmingumą ir jos dydį patvirtinančių aplinkybių, tai yra tai, kad jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti.
28. Be to, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas, kreipdamasis į DGK su prašymu dėl darbuotojo teisių pažeidimo, reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nereiškė. Išklausius DGK 2021 m. gegužės 25 d. vykusio posėdžio garso įrašą, matyti, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlygimo atsakovo buvo imtas svarstyti tik paraginus komisijos pirmininkei, kuri, be kita ko, išaiškino, kad daugiau atsakovas galimybės reikšti tokio reikalavimo nebeturės.
29. Kasacinio teismo praktikoje, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, nurodoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovui priteisus 100 procentų dydžio premiją, kai daliai darbuotojų buvo išmokėta 80 procentų dydžio premija, tai yra pakankama satisfakcija atsakovo neturtinių teisių praradimui kompensuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju tiek teisės pažeidimo pripažinimo (dėl vertinimo išvados neteisėtumo ir dėl premijos neskyrimo), tiek priteistos atsakovui sumos pakanka pažeistai teisei apginti, todėl ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas pagrįstai.
30. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai vertino surinktus byloje įrodymus (CPK 177, 178, 185 straipsniai), tinkamai taikė aukščiau minėtą teismų praktiką bei teisės normas reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.