Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Toksika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (toliau – ir APVA), kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės 456 207,28 Eur dydžio žalos atlyginimą, susidedantį iš: 354 991,46 Eur grąžintinų paramos lėšų, 92 226,78 Eur delspinigių, susidariusių iki 2016 m. gruodžio 14 d., 3 192,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 796,95 Eur nuostolių dėl pablogėjusių kreditavimo sąlygų.Ieškovė nurodė, kad 2003 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. DL/2003/3636 (su pakeitimais, atliktais 2006 m. birželio 29 d., 2009 m. kovo 11 d. ir 2011 m. kovo 23 d.) Europos Komisija iš Sanglaudos fondo skyrė paramą projektui Nr.2003/LT/16/P/PE/017 „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ (toliau – Projektas). 2005 m. gruodžio 12 d. pradėjus įgyvendinti Projektą, tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta ISPA / Sanglaudos programos įgyvendinimo sutartis Nr. 2005/GPG/13 „Dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo“ (toliau - Susitarimas), kurioje buvo įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija) atlieka tarpinės institucijos funkcijas, APVA – įgyvendinančios institucijos, o galutinė paramos gavėja yra UAB „Toksika“, kaip užsakovė vykdanti Projektą, kuriam skiriamos Sanglaudos lėšos. Šio Susitarimo 3 straipsnio 1 punkte buvo numatyta, jog APVA yra atsakinga už viešųjų pirkimų organizavimą ir sutarčių su konsultantais bei rangovais sudarymą. Ieškinyje pažymėta, kad ieškovė UAB „Toksika“ jokios finansinės paramos negavo, visus mokėjimus rangovams atliko atsakovė APVA. Sutvarkytos teritorijos bei objektai nepriklausė ieškovei UAB „Toksika“, ieškovė buvo tik paslaugų pirkimo sutarties administratorė, bet ne naudos gavėja. Vykdant Projektą 2007 m. rugpjūčio 16 d. buvo paskelbtas atviras konkursas pesticidų atliekų bei jomis užteršto dirvožemio iš gaisraviečių surinkimo, eksporto ir sudegimo, pesticidų sandėlių išvalymo paslaugoms pirkti (toliau – Pirkimas). Pirkime dalyvavo du tiekėjai – jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti dalyvė UAB „Ecovita“ su AVG Abfallverwertungs-Geselschaft GmbH; Vokietijos įmonė SAVA GmbH & Co. Pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad: „Tiekėjas turi pateikti LR teisės aktuose numatytos institucijos išduotą arba šalies, kurioje tiekėjas registruotas, kompetentingos valstybės institucijos išduotą kvalifikacijos dokumento kopiją ir priesaikos pažymą, patvirtintą įmonės vadovo, kuri suteikia teisę užsiimti šiai pirkimo sutarčiai įvykdyti reikalinga veikla. Tiekėjas privalo turėti teisę verstis veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti“ (Pirkimo sąlygų 3.1 dalies 9 punktas). „Tiekėjo pasiūlymo galiojimas turi būti užtikrinamas registruoto banko garantija ar draudimo bendrovės užtikrinimo raštu“ (Pirkimo sąlygų 5.1 d.). Atsakovė APVA, vertindama tiekėjų atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams ir techninei specifikacijai, jokių trūkumų nenustatė ir abiejų tiekėjų kvalifikaciją pripažino tinkama. Atsakovė APVA pirkimo nugalėtoja pripažino tiekėją SAVA GmbH & Co. 2008 m. sausio 8 d. tarp perkančiosios organizacijos APVA, pirkimo nugalėtojos ir užsakovės UAB „Toksika“ buvo pasirašyta sutartis Nr. A/2007/126/ND/PA/LT „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje: pesticidų sutvarkymas, užterštų teritorijų ir dirvožemio sutvarkymas, sandėlių išvalymas“ (toliau – Sutartis). Sutartimi pirkimo nugalėtoja įsipareigojo užsakovei UAB „Toksika“ teikti konkretų kiekį pesticidų atliekų bei dirvožemio, užteršto pesticidų atliekomis, iš gaisraviečių surinkimo ir galutinio sutvarkymo bei pesticidų sandėlio išvalymo paslaugų. Sutartimi priskirtas užsakovo funkcijas atliko UAB „Toksika“, kuri patvirtino, kad paslaugos buvo atliktos tinkamai, kad užsakovė jokių pretenzijų nereiškė.Pirkimo nelaimėjusi tiekėja UAB „Ecovita“ 2009 m. birželio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudama Sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia bei atlyginti patirtą žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011 konstatavo, jog APVA, vykdydama viešąjį Pirkimą, padarė esminius viešųjų pirkimų organizavimo pažeidimus, todėl su pirkimo nugalėtoja sudarytą Sutartį pripažino niekine ir negaliojančia. Kasacinis teismas pripažino, kad Pirkimą laimėjusios įmonės SAVA GmbH & Co pateikti sertifikatai negali būti prilyginami licencijoms pavojingų atliekų tvarkymo veiklai vykdyti Lietuvos Respublikoje, todėl SAVA GmbH & Co neturėjo teisės vykdyti pavojingų atliekų surinkimo veiklos Lietuvoje. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, kad APVA (perkančioji organizacija) atliko neteisėtus veiksmus, nes tiekėjui nepateikus Lietuvos kompetentingų institucijų išduotos licencijos, suteikiančios jam teisę tvarkyti pavojingas atliekas Lietuvoje, neatmetė jo pasiūlymo, kaip neatitinkančio kvalifikacinių reikalavimų (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 39 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė (toliau – VK), vykdydama Projekto kontrolę, 2014 m. vasario 17 d. parengė didelės svarbos pastebėjimų suvestinę Nr. 2 ir informavo atsakovę, jog vykdant pirkimą APVA viešojo pirkimo komisija, atlikdama tiekėjų pasiūlymų vertinimą, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, neužtikrino sąlygų konkurso dalyviams dalyvauti pirkimo procedūrose ir pažeidė VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų bei 56 straipsnio reikalavimus. VK nusprendė, jog turi būti taikoma sutarties vertės 1 178 140,74 Eur dydžio finansinė pataisa. Taipogi VK nurodė, kad vykdant Pirkimą pažeidimus padarė pati Projektą administruojanti institucija APVA, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. vasario 23 d. raštu Nr. (4.79-08)-6K- 1001730, užregistruotą pažeidimą ir informaciją perdavė tirti tarpinei institucijai – Aplinkos ministerijai. Aplinkos ministerija, vadovaudamasi pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi bei iš VK gauta informacija apie Projekto vykdymą, parengė 2014 m. balandžio 30 d. išvadą, kurioje buvo nurodyta, jog APVA, vykdydama Pirkimą, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, nesilaikė VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų, nes perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų bei jo pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (Pirkimo sąlygų 3.1 ir 5.1 dalys). Aplinkos ministerija išvadoje nurodė, jog pasiūlymo, neatitinkančio Pirkimo dokumentų reikalavimų, pripažinimas laimėjusiu, atitinka Rekomendacijų dėl finansinių pataisų, taikytinų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bendrai finansuojamoms išlaidoms, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (COCOF gairės) 1 priedo 6 punkto aplinkybes, kuomet sutartis buvo sudaryta taikant neteisėtus sutarties pasirašymo kriterijus, todėl turėtų būti taikoma 25 proc. sutarties vertės finansinė pataisa. Aplinkos ministerija nurodė, jog pagal šį Pirkimą Europos Komisijoje buvo deklaruota 4 712 562,97 Eur išlaidų, todėl taikytina finansinė pataisa yra 1 178 140,74 Eur dydžio.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintose Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse (toliau – Taisyklės) numatyta, kad nepriklausomai nuo to, kas padaro pažeidimą (administruojanti institucija ar įgyvendinančioji institucija), lėšas, išmokėtas ir panaudotas pažeidžiant teisės aktus, turi grąžinti galutinis paramos gavėjas (Taisyklių 4 ir 5 punktai). Aptariamu atveju galutinis paramos gavėjas yra ieškovė UAB „Toksika“, todėl APVA direktorius 2014 m. gegužės 19 d. priėmė įsakymą Nr. TI-101 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2003/LT/16/P/PE/017 „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ sutartį Nr. A/2007/126/ND/PA/LT, grąžinimo“ (toliau – Įsakymas). Įsakymu galutinė paramos gavėja UAB „Toksika“ buvo įpareigota per 60 kalendorinių dienų grąžinti atsakovei APVA netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas – 1 061 875,90 Eur. Ieškovė, nesutikdama su Įsakymu, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – VAAT), kuriuo prašė panaikinti Įsakymą. VAAT 2015 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė ieškovės skundą ir nurodė, kad paramos grąžinimas yra galimas tik iš ją gavusio asmens. Taip pat teismas, atsižvelgęs į 2005 m. sausio 12 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos ISPA / Sanglaudos programos įgyvendinimo sutarties dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo 7 straipsnio 3 dalį, nurodė, kad dėl paramos lėšų grąžinimo atsiradusius nuostolius yra galimybė išsiieškoti iš APVA, jei egzistuoja kiti teisiniai tokio ieškinio tenkinimo pagrindai. Ieškovei apskundus VAAT sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, šis aukštesnės instancijos teismas 2016 m. sausio 25 d. sprendime konstatavo, kad viešųjų pirkimų pažeidimą padarė įgyvendinančioji institucija APVA, tačiau UAB „Toksika“ yra galutinė paramos gavėja, todėl būtent ji privalo grąžinti finansinę paramą. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sumažino grąžintinų į APVA sąskaitą lėšų dydį iki 354 991,46 Eur sumos. Vadinasi, ieškovė patyrė 354 991,46 Eur dydžio žalą, už kurios atsiradimą atsakinga atsakovė APVA. Ieškovės teigimu, atsakovei kyla sutartinė civilinė atsakomybė, nes egzistuoja visos sąlygos tokiai atsakomybei atsirasti. Tai, kad ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu nuostolius, vykdant Projektą padarytus galutinei paramos gavėjai UAB „Toksika“, privalo atlyginti atsakovė APVA, patvirtina tarp šalių 2005 m. sausio 12 d. pasirašytas Susitarimas ir 2011 m. kovo 10 d. pasirašytas šio Susitarimo pakeitimas – t. y. Atsakomybės sutartis. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad Susitarimo 3 straipsnio 1 punkte buvo numatyta, jog APVA yra atsakinga už viešųjų pirkimų organizavimą ir sutarčių su konsultantais bei rangovais pasirašymą. Susitarimo 7 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta sąlyga, jog nuostoliai, padaryti galutiniam paramos gavėjui dėl APVA kaltės, išieškomi Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (tokia pati nuostata buvo įtvirtinta ir Atsakomybės sutarties 5.3 punkte). Atsakomybės sutartyje buvo aiškiai numatyta, kad APVA yra atsakinga už pareiškėjo pateiktų pirkimo dokumentų atitikimą VPĮ reikalavimams (2.4.1 punktas). Kadangi atsakovė neatmetė pareiškėjo (pirkimo dalyvio) SAVA GmbH & Co pasiūlymo, kaip neatitinkančio kvalifikacinių reikalavimų, tokie veiksmai pripažintini neteisėtais (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Ieškovė, vadovaudamasi Susitarimo 7 straipsnio 3 dalimi, ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti ne tik 354 991,46 Eur sumą, pripažintą grąžintinomis paramos lėšomis dėl atsakovės kaltės, bet ir 92 226,78 Eur delspinigius, tą dieną apskaičiuotus nuo negrąžintos sumos pagal 2014 m. gegužės 19 d. Įsakymą Nr. T1-101, 3 192,09 Eur išlaidas, patirtas ginčijant 2014 m. gegužės 19 d. Įsakymą Nr. T1-101, taip pat 5 796,95 Eur nuostolius, kurie atsirado dėl suprastėjusių ieškovės kreditavimo sąlygų (ieškovei UAB „Toksika“ apskaičius grąžintinas lėšas 2015 m. įmonės finansinėse ataskaitose kaip nuostolius, buvo pabloginti jos finansinės būklės duomenys, o pateikus informaciją apie priimtą APVA direktoriaus 2014 m. gegužės 19 d. Įsakymą Nr. T1-101 bei buhalterinės apskaitos dokumentus, kreditavimo pasiūlymą pateikusi AB SEB bankas 2017 m. sausio 4 d. atsisakė refinansuoti UAB „Toksika“ paskolas dėl aiškiai padidėjusios kreditingumo rizikos, dėl ko ieškovė buvo priversta sutartį dėl paskolos refinansavimo sudaryti su kitu banku blogesnėmis sąlygomis, kas lemia nuostolių atsiradimą).Atsakovė APVA atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsakovės teigimu, ieškinys yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes galutinio paramos gavėjo siekiamos gauti finansinės paramos sumažėjimas negali būti laikomas pagrindu taikyti civilinę teisinę atsakomybę. Jei struktūrinių fondų paramos sumažėjimas galėtų lemti civilinės atsakomybės atsiradimą, ieškinys turėtų būti atmestas, ieškovei neįrodžius nei vienos iš sutartinės civilinės teisinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė įrodinėja neteisėtus veiksmus, kuriuos lėmė ne APVA, kaip juridinio asmens, veiksmai ir / ar priimti sprendimai, bet viešojo pirkimo komisijos, kurioje du iš trijų narių atstovavo būtent ieškovės interesams, sprendimai. Be to, ieškovė neįrodė nuostolių fakto bei dydžio, tarp APVA veiksmų ir ieškovės tariamai patirtų nuostolių nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Trečiasis asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į ieškinį nurodė, jog civiliniame procese galiojant rungimosi procesui, ieškovei neįrodžius visų civilinės atsakomybės sąlygų, jos ieškinys turėtų būti atmestas.

Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Toksika“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi – priteisti iš atsakovės 456 207,28 Eur žalos atlyginimą, taip pat priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir išspręsti permokėtos žyminio mokesčio dalies (1 957 Eur), atsiradusios ieškovei sumažinus reikalavimą dėl faktiškai patirtų nuostolių atlyginimo, grąžinimo klausimą. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais: Priešingai nei konstatavo teismas, atsakovei turi kilti sutartinė civilinė atsakomybė, nes ji pažeidė iš sutarties „Dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo“ 3 straipsnio 1 punkto išplaukiančią pareigą ne tik organizuoti pirkimus, bet ir organizuoti juos tinkamai. Be to, priešingai nei nurodė teismas, ieškovė įvardijo ir kitus šios sutarties bei 2011 m. kovo 10 d. pasirašytos sutarties punktus, kuriais remdamasi įrodinėjo atsakovės sutartinę civilinę atsakomybę. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė taipogi privalo prisiimti atsakomybę už viešojo pirkimo komisijos priimtą sprendimą. Tokia teismo išvada yra grindžiama prielaidomis ir neparemta jokiais įrodymais. Atsakovės atsakomybė vykdant projektą buvo apibrėžta sutarties „Dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo“ 3 straipsnio 1 punkte bei 7 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011, konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus organizuojant viešąjį pirkimą. Atsakovės neteisėtus veiksmus vykdant viešąjį pirkimą įžvelgė ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, taip pat pažymėjo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.Ieškovė nėra atsakinga už viešojo pirkimo komisijos sudarymą ir jos veiklą, nes: pagal sutarties „Dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo“ 3 straipsnio 1 punktą būtent atsakovė buvo atsakinga už viešųjų pirkimų organizavimą; atsakovės direktoriaus įsakymu buvo patvirtinta pirkimo komisijos sudėtis, todėl ji (atsakovė) patikrino skiriamų narių nešališkumą ir tinkamumą eiti viešojo pirkimo komisijos nario pareigas. Nepagrįstai teismas nurodė, kad priimant sprendimus ieškovės deleguoti nariai pirkimo komisijoje atstovavo ieškovei – nei vienas iš pirkimo komisijos narių nebuvo ieškovės darbuotojas. Nepagrįstai atsakovė įrodinėjo, kad šiuo atveju už pasekmes turi atsakyti viešojo pirkimo komisija. Viešojo pirkimo komisija yra sudedamoji atsakovės dalis, viešojo pirkimo komisija neturi juridinio asmens teisių. Neturėdama teisnumo, komisija savo vardu ir / ar veiksmais negali įgyti teisių ar prisiimti pareigų, dalyvauti byloje ieškovu ar atsakovu. Už komisijos veiksmus atsako ją sudariusi organizacija (VPĮ 13 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmesti ieškovės reikalavimai dėl delspinigių, bylinėjimosi išlaidų ir nuostolių, atsiradusių dėl pablogėjusių kreditavimo sąlygų, yra nepagrįsta, be jokių motyvų, todėl yra pagrindas konstatuoti CPK 270 straipsnio 4 dalies pažeidimą. Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašo, nustačius teismo sprendimo motyvavimo trūkumą, sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovės prašymą apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir ieškovės prašymą dėl grąžintinos žyminio mokesčio dalies trečiasis asmuo palieka spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė civilinei sutartinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – neteisėtų veiksmų.Atsižvelgiant į Užduočių ir atsakomybės paskirstymo sutarties 4 straipsnio 1 dalį, kurioje detalizuotos ieškovės teisės ir pareigos organizuojant viešuosius pirkimus, nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad ji neturėjo galimybių skirti ar išrinkti viešojo pirkimo komisijos narių. Ieškovės nurodytas argumentas, kad jos paskirti viešojo pirkimo komisijos nariai nėra jos darbuotojai, nereikšmingas vertinant ginčijamame sprendime konstatuotas aplinkybes.Teismas pateikė motyvus, kodėl atmetė ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, tačiau neargumentavo sprendimo dalies atmesti ieškovės reikalavimą dėl nuostolių suprastėjus kreditavimo sąlygoms priteisimo.Bylos nagrinėjimo teisme metu nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu deliktinės atsakomybės taikymo klausimas nebuvo keliamas, todėl teismui pripažinus, kad ieškovė neįrodė sutartinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų egzistavimo, ieškinys turėjo būti atmestas.Pripažinus, jog nagrinėjamu atveju deliktinės atsakomybės instituto taikymas yra pagrįstas, sutiktina su atsakove, jog byloje nebuvo įrodytos visos šios atsakomybės taikymo sąlygos. Kaip teisingai nurodė atsakovė, teismas nepasisakė dėl priežastinio ryšio ir kaltės, kaip deliktinės atsakomybės sąlygų. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė APVA prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tariamai sukėlusių nuostolius ieškovei. Ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai teigia, jog atsakovė yra kalta priimant sprendimus viešajame pirkime. Šiuo atveju galėtų būti konstatuota viešojo pirkimo komisijos, bet ne atsakovės kaltė. Ieškovė neįrodė tariamai patirtų nuostolių fakto ir dydžio, nes Įsakymu pritaikyta finansinės paramos lėšų korekcija automatiškai nelemia ieškovės nuostolių. Be to, ieškovė iki šiol nėra grąžinusi netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų. Tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės tariamai patirtų nuostolių nėra tiesioginio priežastinio ryšio, nes atsakovė sutartimi „Dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo“ neprisiėmė atsakomybės už viešųjų pirkimų komisijos sprendimus ir / ar jų padarinius, o priimdama Įsakymą atsakovė veikė pagal ES bei nacionalinių teisės aktų reikalavimus.Ieškovė nepagrįstai tapatina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-506/2011 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos Nr. A-284-492/2016 dalykus su šioje byloje kilusio ginčo dalyku. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nesprendė klausimo dėl atsakovės sutartinės civilinės teisinės atsakomybės, be to, civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011 ieškovė nedalyvavo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nevertino sutartinių teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės, be to, šis teismas konstatavo, jog Įsakymas buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai. Taigi ieškovė nepagrįstai teigia, jog byloje įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.Ieškovės prašymas priteisti 5 796,95 Eur nuostolių dėl suprastėjusių kreditavimo sąlygų yra atmestinas, nes nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Be to, kreditą ieškovei atsisakyta suteikti ne vien dėl jos skolos APVA, bet ir dėl kitų priežasčių (pvz., nesibaigusių teisminių procesų dėl paramos lėšų grąžinimo).Ieškovės prašymas priteisti 92 226,78 Eur delspinigių nepagrįstas.Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Toksika“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:Atsakovės neteisėti veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurie turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nepagrįstai atsakovė teigia, kad, vykdydama viešuosius pirkimus, ji esą buvo atsakinga tik už administracinių išteklių užtikrinimą. Sutarties „Dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo“ nuostatos (2.4.1 ir 3.1 punktai) patvirtina, kad atsakovė buvo atsakinga už pareiškėjo (tiekėjo) pateiktų pirkimo dokumentų atitikimą VPĮ reikalavimams ir už viešųjų pirkimų organizavimą bei sutarčių su konsultantais ir rangovais sudarymą. Nepagrįstai atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad viešojo pirkimo komisija veikė atskirai nuo perkančiosios organizacijos ir kad pirkimo komisijos dauguma narių atstovavo ieškovės interesams. Pirkimo komisija buvo patvirtinta atsakovės direktoriaus įsakymu, o į komisijos sudėtį patekę nariai nebuvo susiję su ieškove. Be to, pagal pirkimo metu galiojusią VPĮ 13 straipsnio 1 dalį už komisijos veiksmus atsako ją sudariusi organizacija.Atsakovės apeliaciniame skunde pateikti argumentai, kad ieškovė dėl atsakovės direktoriaus Įsakymo Nr. T1-101 priėmimo šią dieną nėra patyrusi realių nuostolių, yra nepagrįsti ir prieštarauja ieškovės išdėstytai faktinei situacijai. Ieškovė tik formaliai buvo įvardyta paramos galutine gavėja, nes faktiškai ji jokios paramos negavo. Visus mokėjimus rangovams tiesiogiai atliko atsakovė. Ieškovė atliko tik pirkimo sutarties administratoriaus funkcijas.