- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-25
- Bylos Nr.
- A-284-492/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03178-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Toksika“
- Atsakovas
- Aplinkos projektų valdymo agentūrai
- Trečiasis asmuo
- Aplinkos ministerijai
- Kategorijos
- 33.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Toksika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Toksika“ skundą atsakovui Aplinkos projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Aplinkos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas 2014 m. birželio 20 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gegužės 19 d. įsakymą Nr. TI-101 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2003/LT/16/P/PE/017 „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ sutartį Nr. A/2007/126/ND/PA/LT grąžinimo“ Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos biudžetų lėšomis remiamą projektą Nr. 2003/LT/16/P/PE/017 „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ (toliau – Projektas).
Pareiškėjas paaiškino, kad 2007 m. rugpjūčio 16 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 63 buvo paskelbtas atviras konkursas pesticidų atliekų bei jomis užteršto dirvožemio iš gaisraviečių surinkimo, eksporto ir sudegimo, pesticidų sandėlių išvalymo paslaugoms pirkti (toliau – Pirkimas). Pirkimo sąlygų 3.1 dalies 9 punkte ir skelbime apie Pirkimą nurodoma, kad tiekėjas turi pateikti teisės aktuose numatytos institucijos išduotą arba šalies, kurioje tiekėjas registruotas, kompetentingos valstybės institucijos išduotą kvalifikacijos dokumento kopiją ir priesaikos pažymą, patvirtintą įmonės vadovo, kuri suteikia teisę užsiimti šiai pirkimo sutarčiai įvykdyti reikalinga veikla. Tiekėjas privalo turėti teisę verstis veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Pirkimo sąlygų 5.1 dalyje nurodyta, kad tiekėjo pasiūlymo galiojimas turi būti užtikrinamas registruoto banko garantija ar draudimo bendrovės užtikrinimo raštu. Pirkime dalyvavo du tiekėjai: 1) jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiantis dalyvis UAB „Ecovita“ ir AVG Abfallvenvertungs-Geselschaft GmbH; 2) Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruota įmonė SAVA GmbH & Co. Aplinkos projektų valdymo agentūros viešojo pirkimo komisija, vertindama dalyvio Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruotos įmonės SAVA GmbH & Co atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams ir techninei specifikacijai, trūkumų nenustatė ir dalyvio kvalifikaciją pripažino tinkama. Vėliau Aplinkos projektų valdymo agentūros viešojo pirkimo komisija atmetė abu pasiūlymus dėl bendros kainos ir pateiktų sudėtinių dalių sumos neatitikties ir, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, abu tiekėjus pakvietė į neskelbiamas derybas, nurodant, kad kvalifikacija iš naujo nebus tikrinama, o bus deramasi dėl finansinių pasiūlymų sąlygų pagerinimo, siekiant ekonomiškiausio rezultato. 2008 m. sausio 8 d. buvo pasirašyta sutartis Nr. A/2007/126/ND/P A/LT „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje: pesticidų sutvarkymas, užterštų teritorijų ir dirvožemio sutvarkymas, sandėlių išvalymas“ (toliau – Sutartis) su įmone SAVA GmbH & Co. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi pripažino Sutartį niekine ir negaliojančia, nes pirkimo procedūrų vykdymo metu galiojusio Atliekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio ir aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 patvirtintų Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 2 ir 5 punktai imperatyviai nustatė, kad neturint galiojančios licencijos, surinkti, saugoti, šalinti ar naudoti pavojingas atliekas draudžiama. Pirkimą laimėjusio dalyvio įmonės SAVA GmbH & Co pateikti sertifikatai negali būti prilyginami licencijoms pavojingų atliekų tvarkymo veiklai vykdyti Lietuvos Respublikoje. Įmonei SAVA GmbH & Co išduotas dokumentas Nr. EG 0119 galiojo iki 2007 m. rugpjūčio 26 d., o 2007 m. spalio 3 d. atplėšiant vokus buvo nebegaliojantis, vėliau išduotame iki 2008 m. rugpjūčio 11 d. pratęstame dokumente pavojingų atliekų tvarkymo veikla nebuvo nurodyta. Valstybės kontrolė, atlikdama Projekto auditą, pateikė atsakovui didelės svarbos pastebėjimą, kuriame nurodė, kad pasiūlymo neatitinkančio Pirkimo dokumentų reikalavimų (SAVA GmbH & Co neatitiko pirkimo dokumentų 3.1 dalies 9 punkte (turėti teisę verstis veikla reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti) ir 5.1 dalyje (pasiūlymų galiojimo užtikrinimas) nustatytų reikalavimų) pripažinimas laimėtoju, atitinka Rekomendacijų dėl finansinių pataisų, taikytinų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bendrai finansuojamoms išlaidoms, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo 1 priedo 6 punkto aplinkybes, kai sutartis buvo sudaryta taikant neteisėtus sutarties pasirašymo kriterijus, todėl turėtų būti taikoma 25 proc. sutarties vertės finansinė pataisa. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šią sutartį Europos Komisijai buvo deklaruota 4 712 562,97 EUR išlaidų, taikyta 1 178 140, 74 EUR (4 712 562,97 EUR x 25 proc.) finansinė pataisa. Valstybės kontrolė padarė išvadą, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaidrumo principą, nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų, kad perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų bei jei pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Atlikto tyrimo pagrindu buvo surašytas Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. TI-101 Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. TI-101 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2003/LT/16/P/PE/017 „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ sutartį Nr. A/2007/126/ND/PA/LT grąžinimo" (toliau – Įsakymas), kuriuo UAB „Toksika“ netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas – 3 666 445,11 Lt – buvo įpareigota grąžinti per 60 kalendorinių dienų nuo Įsakymo gavimo dienos.
Pareiškėjo vertinimu, Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų individualiems administraciniams aktams. Įsakyme nėra nurodytos aiškios ir nedviprasmiškos faktinės aplinkybės bei argumentai. Aplinkos projektų valdymo agentūra atliko neskaidrų ir nemotyvuotą tyrimą. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsikirtimus. Apie privalomumą grąžinti netinkamų finansuoti lėšų jis sužinojo tik gavęs Įsakymą. Šis trūkumas yra esminis, nes riboja galimybę tiksliai žinoti padarytus pažeidimus bei tinkamai apsiginti. Taip pat užkerta galimybę visapusiškai bei objektyviai patikrinti Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjas negali būti atsakingas už atsakovo padarytus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus. Pareiškėjas neturėjo įtakos viešųjų pirkimų organizavimui bei sąlygų nustatymui, pagal Sutartį pareiškėjas neturėjo prievolės mokėti tiekėjui už atliktus darbus. 2011 m. kovo 10 d. tarp pareiškėjo ir atsakovo buvo sudaryta sutartis Nr. 2009/GPG/13 dėl funkcijų, užduočių ir atsakomybės paskirstymo įgyvendinant projektą „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“, kuria šalys nustatė atsakomybės pasiskirstymą dėl pagrindinių užduočių, aprašytų finansavimo memorandume vykdymo, įgyvendinant projektą „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“. Pagal Atsakomybės paskirstymo sutartį atsakovas organizavo viešuosius pirkimus ir pasirašė sutartis su tiekėjais, vedė finansinę kontrolę, priežiūrą, ataskaitas ir sąskaitų apmokėjimus, t. y. iš esmės vertino išlaidų tinkamumą, tikrino projektus jų įgyvendinimo vietose, ėmėsi būtinų veiksmų aptiktiems pažeidimams pašalinti, organizavo techninių specifikacijų projektų dokumentacijai parengimą ir teikė jas derinti pareiškėjui ir Aplinkos ministerijai, atsakė už projektų įgyvendinimo kontrolę pagal procedūrų vadovo nuostatus, ėmėsi būtinų veiksmų aptiktiems pažeidimams pašalinti. Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (toliau – Paramos grąžinimo taisyklės), patvirtintų Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr.590, 4 punktas nustato, kad pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba už jį sumokėtas lėšas yra sprendimas, įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos teismo sprendimas arba įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti projekto vykdytojui bankroto arba restruktūrizavimo bylą. Paramos grąžinimo taisyklių 5 punktas nurodo, kad sprendimas priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu administruojančioji institucija arba įgyvendinančioji institucija nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių ir dėl to projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta lėšų suma didesnė už nurodytąją paramos sutartyje ar projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma, tačiau visi mokėjimai rodo, kad didesnė nei priklauso lėšų suma nėra išmokėta. Taikant sankciją reikia atsižvelgti į teisės principus, Projekto įgyvendinimo apimtį, objektyvias aplinkybes, dėtas pastangas, kaltę ir panašiai, tačiau Įsakymo priėmimo procedūra rodo, kad atsakovas aplinkybių nesiaiškino, rėmėsi formaliais kriterijais. Formalaus sprendimo priėmimas neatitinka viešojo intereso. Ne kiekviena paramos gavėjo veika, kuri vertinama kaip teisės aktų arba paramos sutarties nesilaikymas, turi būti vertinama kaip pažeidimas, sudarantis pagrindą priimti sprendimus dėl jau išmokėtų lėšų grąžinimo. Tokiu pažeidimu yra tik toks pažeidimas, dėl kurio atsirado nacionalinio ir Europos Bendrijos biudžeto nuostolių. Duomenų, kad dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų atsirado nuostolių, kad fondo lėšos panaudotos neteisėtai, ne pagal tikslinę jų panaudojimo paskirtį, nėra. Sutartis buvo įvykdyta ir jos tikslai pasiekti, pareiškėjas savo pareigas pagal Sutartį įvykdė tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos projektų valdymo agentūra prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad 2003 m. gruodžio 22 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. DL/2003/3636 su pakeitimais, padarytais 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. K(2006)3088, 2009 m. kovo 11 d. sprendimu Nr. K(2009)1899 ir 2011 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. K(2011)2049 Europos Komisija iš Sanglaudos fondo skyrė paramą Projektui. Projektas buvo finansuojamas Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. 2005 m. gruodžio 12 d. tarp UAB „Toksika“ ir Aplinkos projektų valdymo agentūros buvo pasirašyta sutartis Nr. 2005/GPG/13 „Dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo“, o 2011 m. kovo 10 d. sudaryta sutartis Nr. 2009/GPG/13 „Dėl funkcijų, užduočių ir atsakomybės paskirstymo įgyvendinant projektą „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“, kurią pasirašius, neteko galios 2005 m. gruodžio 12 d. sutartis Nr. 2005/GPG/13. 2007 m. rugpjūčio 16 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 63 paskelbtas atviras konkursas pesticidų atliekų bei jomis užteršto dirvožemio iš gaisraviečių surinkimo, eksporto ir sudeginimo, pesticidų sandėlių išvalymo paslaugoms pirkti (toliau – Konkursas). Konkurso sąlygų 3.1 dalies 9 punkte ir skelbime apie pirkimą buvo nurodyta, kad tiekėjas turi pateikti Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos institucijos išduotą arba šalies, kurioje tiekėjas registruotas, kompetentingos valstybės institucijos išduotą kvalifikacijos dokumento kopiją ir priesaikos pažymą, patvirtintą įmonės vadovo, kuri suteikia teisę užsiimti šiai pirkimo sutarčiai įvykdyti veikla. Konkurso sąlygų 5.1 dalyje nurodyta, kad tiekėjo pasiūlymo galiojimas turi būti užtikrinamas registruoto banko garantija ar draudimo bendrovės užtikrinimo raštu. Viešojo pirkimo komisija vertindama įmonės SAVA GmbH & Co atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams ir techninei specifikacijai trūkumų nenustatė ir dalyvio kvalifikaciją pripažino tinkama. Vėliau viešojo pirkimo komisija atmetė abu pateiktus pasiūlymus dėl bendros kainos ir pateiktų sudėtinių dalių sumos neatitikties ir abu tiekėjus pakvietė į neskelbiamas derybas. 2008 m. sausio 8 d. buvo pasirašyta sutartis Nr. A/2007/126/ND/PA/LT „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje: pesticidų sutvarkymas, užterštų teritorijų ir dirvožemio sutvarkymas, sandėlių išvalymas“ su įmone SAVA GmbH & Co. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011 pripažino Sutartį niekine ir negaliojančia. Aplinkos projektų valdymo agentūra, remdamasi Valstybės kontrolės pastebėjimu ir Atliekų projektų skyriaus tarnybiniu pranešimu, 2014 m. vasario 27 d. inicijavo pažeidimo tyrimą. Pagal 2010 m. vasario 23 d. Finansų ministerijos rašte Nr. (4.79-08)-6K-1001730 pateiktą išaiškinimą, pažeidimą, kurį padaro pati projektą administruojanti įgyvendinančioji institucija, užregistruoti turi Aplinkos projektų valdymo agentūra, o tolimesnį tyrimą turi atlikti kita paramą administruojanti tarpinė institucija – Aplinkos ministerija. 2014 m. balandžio 23 d. Aplinkos ministerijai atlikus tyrimą, Aplinkos projektų valdymo agentūra, vadovaudamasi Paramos grąžinimo taisyklių nuostatomis, priėmė Įsakymą. Kadangi pažeidimo tyrimas buvo atliekamas atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, tai net ir suteikus pareiškėjui galimybę pateikti paaiškinimus, paaiškinimai pažeidimo fakto nebūtų paneigę. Lietuvos Respublikos finansų, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2004 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-054/D1-79/3-99 buvo patvirtinta Sanglaudos fondo strategija 2004-2006 metams. Strategijoje įtvirtinta, kad tiesioginė atsakomybė už projektų vykdymą ir finansinę kontrolę tenka šalims narėms, o įgyvendinančioji institucija yra tiesiogiai atsakinga už iš Sanglaudos fondo iš dalies finansuojamų projektų įgyvendinimą. Europos Sąjungos teisės aktai įtvirtina, kad neteisėtai išmokėtas lėšas valstybė narė privalo susigrąžinti. Finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintos Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklės (toliau – Pažeidimų nustatymo taisyklės) nustato tvarką, kuria vadovaudamosi Europos Sąjungos finansinę paramą administruojančios institucijos nustato ir šalina pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimu, taip pat nustato apribojimus gauti Europos Sąjungos finansinę paramą. Pažeidimą gali padaryti tiek projekto vykdytojas, tiek paramą administruojanti institucija. Pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai projekto vykdytojas atlieka Pažeidimų nustatymo taisyklių 6 punkte nurodytus veiksmus, tarp kurių yra tai, jog projekto vykdytojas, vykdydamas projektą, pažeidė LR ir/arba ES teisės aktų reikalavimus, kiek jie yra susiję su projekto įgyvendinimu. Pažeidimas taip pat gali būti nustatomas tuomet, kai paramą administruojanti institucija neatlieka arba netinkamai atlieka jai pavestas paramos administravimo funkcijas. Tuo atveju, jei pažeidimas yra susijęs su projekto vykdytojui išmokėtomis paramos lėšomis ir administruojanti institucija priima sprendimą jas susigrąžinti, šios lėšos yra susigrąžinamos Paramos grąžinimo taisyklių nustatyta tvarka (Pažeidimų nustatymo taisyklių 12 punktas). Pažeidimų nustatymo taisyklėse aiškiai įvardinta, kad nepaisant to, kas padarė pažeidimą, dėl šio pažeidimo neteisėtai išmokėtos lėšos visais atvejais turi būti susigrąžinamos iš paramos gavėjo. Paramos grąžinimo taisyklių 4 punkte taip pat nurodyta, kad neteisėtai išmokėtas Paramos lėšos yra susigrąžinamos iš projekto vykdytojo. 2011 m. kovo 10 d. Sutarties 5 dalies 5.1. punkte reglamentuota, kad pažeidus Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2001-08-24 nutarimu Nr. 1026, 2002 m. gruodžio 17 d. Europos Komisijos sprendimo Nr. 2002/LT/16/P/PE/011 dėl paramos iš Sanglaudos fondo skyrimo sąlygas, kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimus, taip pat Sutarties nuostatas ir pagal Aplinkos projektų valdymo agentūros ar kitų projektus prižiūrinčių institucijų nurodymus laiku neištaisius tokio pažeidimo, agentūra gali sustabdyti atitinkamo Projekto komponento finansavimą ir galutinis paramos gavėjas privalės grąžinti neteisėtai išmokėtas Sanglaudos fondo lėšas. Aplinkos projektų valdymo agentūros nuostatuose, patvirtintuose aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. Dl-632, numatyta, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Jos uždavinys yra administruoti Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamus aplinkos srities projektus siekiant užtikrinti tinkamą finansinės paramos panaudojimą. Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintose Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklėse nurodyta, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra yra įgyvendinančioji institucija. Įgyvendinančiosios institucijos kompetencija ir funkcijos, administruojant Sanglaudos fondo lėšas, įtvirtintos Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių 11 punkte. Agentūrai yra priskiriamos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, kurių vykdymu siekiama užtikrinti tinkamą finansinės paramos panaudojimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 18 d. sprendimu skundą atmetė.
Teismas konstatavo, kad Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas nustatytas galutine teismo nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ecovita“ ieškinį atsakovui Aplinkos projektų valdymo agentūrai“, trečiajam asmeniui AVG ABFALL-Verwertungs GmbH dėl žalos atlyginimo, kurioje dalyvavo atsakovas. Rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Pažymėjo, kad nei vienas iš bylos dalyvių jokių argumentų dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartyje konstatuotų faktų nepateikė. Minėta nutartimi nustatyta ir tai, kad dėl padaryto pažeidimo kalta Aplinkos projektų valdymo agentūra. Aplinkos projektų valdymo agentūros atsakomybė už Viešųjų pirkimų įstatymo laikymąsi sudarant darbų atlikimo sutartį akivaizdžiai matyti iš viešojo pirkimo vykdymo metu galiojusios pareiškėjo bei atsakovo 2005 m. sausio 12 d. sudarytos ISPA/Sanglaudos programos įgyvendinimo sutarties dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo 3 straipsnio 1 punkto, pagal kurį Aplinkos projektų agentūra buvo atsakinga už viešųjų pirkimų organizavimą.
Teismas rėmėsi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 180 punktu kuriame nurodyta, kad įgyvendinančioji institucija, vykdydama projektų įgyvendinimo priežiūrą, užtikrina reglamento (EB) Nr. 1083/2006 9 straipsnyje išdėstyto suderinamumo principo taikymą, Tarybos reglamento (EB) 1164/1994 8 straipsnio 1 dalimi numatančia, kad iš Fondo finansuojami projektai turi atitikti Sutarties nuostatas, pagal ją patvirtintas priemones ir Bendrijos politikos kryptis, tarp jų tas, kurios susijusios su aplinkos apsauga, transportu, transeuropiniais tinklais, konkurencija ir viešojo pirkimo sutarčių sudarymu, šio reglamento (EB) 1164/1994 12 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog neatmesdamos Komisijos atsakomybės už Bendrijos biudžeto vykdymą, valstybės narės pirmiausia įsipareigoja dėl projektų finansų kontrolės. Teismas taip pat rėmėsi 2005 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2168/2005, iš dalies keičiančio reglamentą (EB) Nr. 1831/94 dėl pažeidimų ir su Sanglaudos fondo finansavimu bei šios srities informacinės sistemos organizavimu susijusių neteisingai sumokėtų sumų susigrąžinimo, 1 a straipsnyje numatytu pažeidimo apibrėžimu, Paramos grąžinimo taisyklių 5.2.1 punktu numatančiu, kad sprendimas priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu administruojančioji institucija arba įgyvendinančioji institucija, įgyvendinant finansų inžinerijos priemones nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarčių ir dėl to su pareiškėju, nesilaikant ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, buvo pasirašyta paramos sutartis, pagal kurią išmokėtos lėšos, buvo pasirašyta ne pagal ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatas.
Teismas darė išvadą, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pripažinus Aplinkos projektų valdymo agentūros padarytą Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą, įgyvendinančiai institucijai atsirado teisinis pagrindas priimti sprendimą dėl paramos susigrąžinimo.
Teismas rėmėsi Pažeidimų tyrimo taisyklių 6.3 punktu numatančiu, kad pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai projekto vykdytojas vykdydamas projektą, pažeidė Lietuvos Respublikos ir/arba Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, kiek jie yra susiję su projekto įgyvendinimu, 7 punktu pažyminčiu, kad pažeidimas taip pat gali būti nustatomas tuomet, kai paramą administruojanti institucija neatlieka arba netinkamai atlieka jai pavestas paramos administravimo funkcijas, 9 punktu, pagal kurį paramą administruojanti institucija, įtarusi pažeidimą ir (ar) gavusi apie jį informacijos, per 20 darbo dienų nuo įtarimo ir (ar) tokios informacijos gavimo dienos, atlieka pažeidimo tyrimą. Teismas pažymėjo, kad Pažeidimų tyrimo taisyklėse nenumatoma, jog paramos gavėjas privalėtų pateikti paaiškinimus, ar, kad nebūtų galima priimti sprendimo iki tokių paaiškinimų įvertinimo. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog paaiškinimų pateikimas negalėjo įtakoti tyrimo rezultato dėl to, kad pats pažeidimas nustatytas teismo nutartimi, o ne atliekant pažeidimo tyrimą. Be to, nurodė, kad teisės pateikti paaiškinimus varžymas yra pažeidimas, kuris gali būti ištaisomas bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau pareiškėjas jokių argumentų dėl nustatytų pažeidimų vykdant viešųjų pirkimo procedūras nei skunde teismui, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenurodė.
Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad kiekvienu atveju visa paramos suma išmokama paramos gavėjui, o ne kitoms paramą administruojančioms institucijoms, paramos grąžinimas yra galimas tik iš ją gavusio asmens. Pabrėžė, kad pažeidimus, kurių pasėkoje turi būti priimamas sprendimas dėl paramos grąžinimo gali padaryti tiek paramos gavėjas, tiek ją administruojanti institucija, kuri pagal Pažeidimų nustatymo taisyklių 2 punktą yra vadovaujančioji, mokėjimo, tarpinės ir įgyvendinančiosios institucijos, nurodytos Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026. Paramos grąžinimo taisyklių 4 punktas numato galimybę vykdant valstybės pareigą dėl netinkamai išmokėtų paramos lėšų susigrąžinimo jas išieškoti tik iš projekto vykdytojo.
Tarp Aplinkos projektų valdymo agentūros ir UAB „Toksika“ sudarytos ISPA/Sanglaudos programos įgyvendinimo sutarties dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuostoliai padaryti galutiniam paramos gavėjui dėl Aplinkos projektų valdymo agentūros kaltės išieškomi Lietuvos Respublikos aktų nustatyta tvarka, tai reiškia, jog paramos gavėjas, dėl paramos lėšų grąžinimo atsiradusius nuostolius turi galimybę išieškoti iš Aplinkos projektų valdymo agentūros, jei yra kiti teisiniai tokio ieškinio tenkinimo pagrindai. Tačiau ši teisinė galimybė nekeičia teisinio santykio dėl paramos grąžinimo turinio.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neprašė pritaikytos finansinės korekcijos sumažinti iki 10 proc. ar 5 proc., nenurodė jokių aplinkybių dėl korekcijos dydžio. Kadangi nei Aplinkos projektų valdymo agentūra, nei pareiškėjas neprašė teismo vertinti padaryto pažeidimo sunkumo galimu pritaikytos finansinės korekcijos mažinimo aspektu, korekcijos dydžio klausimas šioje byloje nespręstas.
Teismas vertino, kad Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. TI-101 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kadangi kartu su įsakymu pareiškėjui išsiųsta ir Aplinkos ministerijos 2014 m. balandžio 30 d. Išvada, kurioje detaliai atskleista padaryto pažeidimo esmė bei nustatyta taikytina finansinė pataisa. Nors pareiškėjas nedalyvavo civilinės bylos, kurioje priimta jo padėtį pakeitusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, nagrinėjime, tačiau sužinojęs apie nutartį prašymo atnaujinti procesą ir būti įtrauktam į bylą Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu jis nepareiškė. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad pareiškėjo skundas atmestinas
III.
Pareiškėjas UAB „Toksika“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog jo teisė būti išklausytam nebuvo pažeista, nepaisant to, kad Agentūra savo atsiliepime pripažino, kad skundžiamo įsakymo priėmimo procedūrų metu pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pasisakyti ar pateikti paaiškinimus. Tokiu būdu buvo pažeista apelianto teisė į gynybą, tinkamą administracinę procedūrą bei objektyvumo principas. Be kita ko, buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas proporcingumo principas, kuris imperatyviai reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai vadovautųsi proporcingumo principu, pagal kurį administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės atitiktų būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad nepaisant to, kad 2011 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011 buvo konstatuota, jog Agentūra pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, todėl sutartis tarp Agentūros, UAB „Toksika“ ir SAVA GmbH and Co buvo pripažinta niekinė ir negaliojanti, tačiau šioje nutartyje teismas taip pat konstatavo, kad sutartis buvo tinkamai įvykdyta, o ieškovas sudarytos sutarties teisėtumo klausimą iškėlė iš esmės jau įvykdžius sutartį, todėl toks ieškovo elgesys leidžią abejoti jo pastangų sudaryti sutartį realumu. Teismas taip pat nustatė, kad tarp Agentūros neteisėtų veiksimi ir ieškovo nurodytų nuostolių nėra priežastinio ryšio, kadangi vien Agentūros atliktas pažeidimai nesuponuoja, kad ieškovas būtų sudaręs sutartį, o jos nesudaręs patyrė nuostolių. Minėtoje teismo nutartyje nebuvo konstatuota faktų, kad dėl Agentūros padarytų viešųjų pirkimų pažeidimų tiekėjui, įvykdžiusiam sutartį, buvo sumokėta didesnė kaina nei paprastai tokioms paslaugoms atlikti yra mokama, priešingai, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad būtų laimėjęs atvirą konkursą, be kita1 ko jo pasiūlyme pateikta kaina buvo didesnė nei tiekėjo, su kuriuo buvo sudaryta sutartis. Šios aplinkybės patvirtina, kad nebuvo sumokėta didesnė nei rinkos paslaugų atlikimo kaina, todėl nebuvo padaryta žala, kaip tai apibrėžia Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2168/2005.
Pareiškėjo manymu, teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas yra naudos gavėjas. Pažymi, kad pareiškėjas dėl 2008 m. sausio 8 d. sutarties Nr. A/2007/126/ND/PA/LT „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje: pesticidų sutvarkymas, užterštų teritorijų ir dirvožemio sutvarkymas, sandėlių išvalymas“ įvykdymo jokios turtinės naudos negavo, joks turtas nebuvo sukurtas, kuriuo disponuotu pareiškėjas ir iš to gautų naudą. Pesticidų sutvarkymo paslauga buvo skirta viešajam interesui užtikrinti. Pesticidų ir kitų praeities taršos taškų sutvarkymas buvo labai svarbus ir prioritetinis šalies tikslas. Šiuo tikslu 2003 m. gruodžio 22 d. Europos Komisijai pritarus projektui „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ Nr. 2003LT/16/P/PE/017 pasirašytu Finansiniu memorandumu buvo numatyta parama sutvarkyti likusius pesticidus. Šiam ir kitiems projekte „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ numatytiems tikslams įgyvendinti, sujungiant keturias regionines pavojingų atliekų tvarkymo aikšteles (Šiauliuose, Alytuje, Klaipėdoje ir Vilniuje) bei įgyvendinant Valstybinės pavojingų atliekų tvarkymo programos 1999-2003 metų priemones, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 761 (Žin., 1999, Nr. 52-1695) buvo sukurta valstybės kontroliuojama įmonė UAB „Toksika“ (93 proc. akcijų priklauso LR ūkio ministerijai). Taigi, apeliantas iš esmės buvo valstybės įpareigotas atlikti viešąją paslaugą, kurios savo lėšomis nebūtų galėjęs įgyvendinti bei prisiimti tokio dydžio įsipareigojimų. Dėl minėtos paslaugos atlikimo apeliantas jokios naudos negavo. Šios aplinkybės taip pat galėjo turėti įtakos skundžiamo įsakymo priėmimui.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas Agentūra mano, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčija savo, kaip naudos gavėjo, statusą, įgyvendinant Projektą, bei pareigą grąžinti lėšas, nepaisydamas to, kad 2011 m. kovo 10 d. sudaryta sutartimi Nr. 2009/GPG/13 „Dėl funkcijų, užduočių ir atsakomybės paskirstymo įgyvendinant projektą „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ prisiėmė visas galutiniam paramos gavėjui tenkančias atsakomybes. Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026, nustatyta, kad galutinis paramos gavėjas yra Sanglaudos fondo strategijoje nurodyta įmonė, įstaiga ar organizacija, kaip užsakovas vykdanti projektą, kuriam skirta Sanglaudos fondo lėšų, ir atliekanti kitas Įgyvendinančiosios institucijos perduotas jai funkcijas. Mano, kad ginčijamas įsakymas priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų. Pažymi, kad pažeidimo tyrimas buvo atliekamas atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kuria Sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia, todėl, net jei ir pareiškėjui būtų buvus suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, neabejotina, jog pateikti paaiškinimai pažeidimo fakto nebūtų paneigę. Remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Atsakovas iš esmės pritaria argumentams, nurodytiems teismo sprendime.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.
Aplinkos ministerija sutinka su teismo sprendimo motyvais, naujų argumentų nepateikia.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo – galutinio paramos gavėjo, įgyvendinančio iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų finansuojamą projektą Nr. 2003/LT/16/P/PE/017 „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ ir šiuo tikslu vykdančio užsakovo funkcijas pagal pirkimo sutartį Nr. A/2007/126/ND/PA/LT „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje: pesticidų sutvarkymas, užterštų teritorijų ir dirvožemio sutvarkymas, sandėlių išvalymas“, – pareigos grąžinti Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšas, kurios byloje ginčijamu atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. T1-101 pripažintos netinkamomis finansuoti išlaidomis.
Sanglaudos fondas, įsteigtas 1994 m. gegužės 16 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1164/94, finansiškai prisideda prie projektų ir gali inter alia teikti paramą aplinkos apsaugos projektams, kurie padeda siekti Europos Sąjungos sutartyje nustatytų tikslų aplinkos apsaugos srityje (Reglamento Nr. 1164/1994 2 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Tarybos reglamento (EB) 1164/1994 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog tam, kad būtų užtikrintas sėkmingas Sanglaudos fondo finansuojamų projektų vykdymas, valstybės narės imasi būtinų priemonių: 1) reguliariai tikrinti, ar Bendrijos finansuojama veikla tinkamai vykdoma, 2) užkirsti kelią pažeidimams ir imtis priemonių jiems išvengti, 3) susigrąžinti visas sumas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo. Išskyrus tuos atvejus, kai valstybė narė ir (arba) įgyvendinančioji institucija pateikia įrodymą, kad jos nėra atsakingos už pažeidimą ar aplaidumą, valstybė narė atsako už tai, kad būtų grąžintos visos neteisėtai sumokėtos sumos. Tai reiškia, jog tam, kad būtų užtikrintas šio reglamento tinkamas vykdymas, turi būti suteikta galimybė susigrąžinti nepagrįstai suteiktas pinigų sumas.
Bendrieji kontrolės principai įtvirtinti 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999, (toliau – ir Reglamentas Nr. 1083/2006) nuostatose. Šio Reglamento 58 straipsnio (bendrieji valdymo ir kontrolės sistemų principai) 1 dalyje nustatyta, kad valstybių narių parengtose veiksmų programų valdymo ir kontrolės sistemose apibrėžiamos atitinkamų įstaigų valdymo ir kontrolės funkcijos bei funkcijų pasiskirstymas kiekvienoje įstaigoje (a punktas); numatoma, kad turi būti laikomasi principo, pagal kurį šių įstaigų tarpusavio funkcijos ir funkcijos šiose įstaigose yra atskirtos (b punktas); numatomos procedūros, užtikrinančios pagal veiksmų programą deklaruojamų išlaidų teisingumą ir reguliarumą (c punktas). Sisteminis Reglamento Nr. 1083/2006 ir pirmiau paminėtų Reglamento Nr. 1164/1994 nuostatų vertinimas leidžia spręsti, kad valstybės kompetentingų institucijų kontrolės funkcijos vykdomos tiek mokant paramą (ex ante), tiek ją išmokėjus (ex post). Reglamento Nr. 1083/2006 57 straipsnis numato valstybės narės galimybę susigrąžinti neteisėtai sumokėtas sumas per penkerius metus nuo veiksmų užbaigimo.
Lėšų grąžinimą nacionaliniu lygiu reglamentuoja 2005 m. gegužės 30 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 590 patvirtintos Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklės. Taisyklių (2013 m. rugsėjo 11 d. redakcija) 4 punkte nustatyta, kad pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba už jį sumokėtas lėšas yra sprendimas, įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos teismo sprendimas arba įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti projekto vykdytojui bankroto arba restruktūrizavimo bylą, o 5 punkte nurodomi pagrindai, kuriuos nustačius išmokėtos lėšos turi būti susigrąžinamos iš projekto vykdytojo. Taisyklėse reglamentuojami atvejai, kai turi būti susigrąžinamos jau išmokėtos lėšos, o lėšas turi grąžinti projekto vykdytojas, nepriklausomai nuo administruojančios ar įgyvendinančiosios institucijos veiksmų projekto vykdytojui išmokant arba už jį sumokant didesnes nei priklauso lėšų sumas. Taisyklių 5.1.3 punktas numato, kad sprendimas priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu su pareiškėju, nesilaikant ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, buvo pasirašyta paramos sutartis.
Iš minėtų Reglamentų ir jas įgyvendinančių nacionalinės teisės normų darytina išvada, kad valstybių narių įgaliotos (kompetentingos) institucijos atitinkamos programos įgyvendinimo kontrolės funkciją vykdo tiek mokant paramą (ex ante), tiek ją išmokėjus (ex post), galutiniam paramos gavėjui išmokėtos lėšos susigrąžinamos nepriklausomai nuo administruojančios ar įgyvendinančiosios institucijos veiksmų projekto vykdytojui išmokant arba už jį sumokant didesnes nei priklauso lėšų sumas.
Byloje nustatyta, kad Agentūra (perkančioji organizacija), UAB „Toksika“ (užsakovas) ir SAVA GmbH & Co KG (tiekėjas) 2008 m. sausio 8 d. sudarė pirkimo sutartį (b. l. 12-19), kurioje tiekėjas įsipareigojo suteikti pesticidų atliekų bei dirvožemio, užteršto pesticidų atliekomis iš gaisraviečių surinkimo ir galutinio sutvarkymo bei pesticidų sandėlių išvalymo paslaugas, o perkančioji organizacija įsipareigojo sumokėti tiekėjui už suteiktas paslaugas 17 243 445, 45 Lt be PVM ir 3 103 820,18 Lt PVM.
Agentūros Atliekų projektų skyriaus projektų vadovė, gavusi Valstybės kontrolės, atlikusios Projekto auditą, pastebėjimų suvestinę Nr. 2 dėl inter alia pirkimo sutarties išlaidų tinkamumo, VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo pažeidimo, vienodų sąlygų konkurso dalyviams neužtikrinimo pirkimo procedūrose, 2014 m. vasario 27 d. tarnybiniu pranešimu pasiūlė Bendrųjų reikalų ir teisės skyriaus vedėjai ištirti pažeidimą (b. l. 139). Agentūra 2014 m. kovo 21 d. raštu informaciją apie galimą pažeidimą pateikė tarpinei institucijai Aplinkos ministerijai, prašydama atlikti pažeidimo tyrimą (b. l. 149). Tokia pažeidimų tyrimo procedūra numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintose Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklėse, kurių 11.16 punktas numato, jog įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju Agentūra), įtarusi, kad esama pažeidimų, ir (arba) gavusi apie juos informacijos, Pažeidimų taisyklėse nustatyta tvarka atlieka pažeidimo tyrimą ir nustato pažeidimus (arba jų nenustato), o kai įtariami pažeidimai ir (arba) apie juos gauta informacija susiję su jos pačios atliktais viešaisiais pirkimais, apie tai praneša tarpinei institucijai.
Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo ir šalinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1K-307, 2 punkte apibrėžta, kad pažeidimas – Lietuvos Respublikos ir/arba Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimas veikimu arba neveikimu, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti valstybės ir/arba Europos Bendrijų biudžeto nuostolių. Nurodytų Taisyklių 7 punkte numatyta, kad pažeidimas taip pat gali būti nustatomas tuomet, kai paramą administruojanti institucija neatlieka arba netinkamai atlieka jai pavestas paramos administravimo funkcijas. Tuo atveju, jei nustatytas pažeidimas yra susijęs su projekto vykdytojui išmokėtomis paramos lėšomis ir administruojanti institucija priima sprendimą jas susigrąžinti, šios lėšos yra susigrąžinamos Lėšų grąžinimo taisyklių nustatyta tvarka (Taisyklių 12 p.).
Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamentas 2014 m. balandžio 30 d. išvadoje nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi Pirkimo sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia. Vadovaudamasis LAT nutarties motyvais, Departamentas konstatavo, kad perkančioji organizacija Agentūra pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, nesilaikė VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų, todėl turėtų būti taikoma Rekomendacijose numatyta 25 proc. sutarties vertės pataisa. Atsižvelgiant į tai, kad pagal sutartį Europos Komisijoje buvo deklaruota 4 712 562,97 EUR išlaidų, taikyta finansinė pataisa – 1 178 140, 74 EUR.
Ginčijamu įsakymu galutiniam paramos gavėjui buvo nurodyta per 60 kalendorinių dienų nuo įsakymo gavimo dienos grąžinti į Agentūros sąskaitą 3 666 445,11 Lt (1 061 875, 90 eur) lėšų. Tokia suma nustatyta, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Toksika“ projekto įgyvendinimo metu prisidėjo viršijančia Europos Komisijos sprendimą lėšų suma, todėl 401 439,24 Lt (116 264,84 eur) netinkamų finansuoti lėšų suma užskaityta minėtą sprendimą viršijančia galutinio paramos gavėjo lėšų sumos dalimi.
Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad sutartis, pagal kurią buvo išmokėtos paramos lėšos, yra niekinė ir negaliojanti yra pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris, kaip teisės taikymo aktas, pasižymi išskirtine teisine galia ir yra privalomas visiems asmenimis ir visoms valdžios institucijoms. Tokio sprendimo priėmimas ir atitinkamų faktų (aplinkybių) konstatavimas jame reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai, visiems laikams ir teismo nustatytos aplinkybės (faktai) nebegali būti revizuojami kokių nors kitų institucijų. Nustačius šias aplinkybes tolesnis pažeidimo tyrimas, pareiškėjo paaiškinimai dėl aplinkybių, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo tikslingi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, kad jam nepagrįstai nebuvo suteikta teisė teikti paaiškinimus pažeidimo tyrimo metu.
Pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999, 98 straipsnio 2 dalį, valstybė narė atlieka reikiamą finansinį koregavimą, susijusį su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pavieniais ar sistemingais pažeidimais; koregavimą valstybė narė atlieka panaikindama visą valstybės finansinį įnašą ar jo dalį veiksmų programai. Ginčijamo Įsakymo priėmimo metu galiojo 2013 m. gruodžio 19 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C (2013) 9527 patvirtintos Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairės (toliau – ir Gairės), kurių 15 punktas nustatė pažeidimą – konkurso dalyvių ir (ar) kandidatų vertinimas taikant neteisėtus atrankos arba sutarties sudarymo kriterijus. Už šį pažeidimą nustatyta pataisa (korekcija) – 25 proc. neteisėtai sudarytos sutarties sumos. Ši poveikio priemonė buvo pritaikyta pareiškėjui.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas dėl korekcijos dydžio jokių aplinkybių nenurodė, pritaikytos finansinės korekcijos sumažinti iki 10 proc. ar 5 proc. neprašė. Pažymėjo, kad Agentūra jokių aplinkybių, kurios švelnintų pažeidimo sunkumą, nenustatė. Kadangi nei Aplinkos projektų valdymo agentūra, nei pareiškėjas neprašė teismo vertinti padaryto pažeidimo sunkumo galimu pritaikytos finansinės korekcijos mažinimo aspektu, korekcijos dydžio klausimas šioje byloje nebuvo sprendžiamas.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais nesutinka.
Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui ginčijo jam paskirtos poveikio priemonės teisėtumą ir pagrįstumą, tuo pačiu teikė argumentus, kad taikant sankciją reikia atsižvelgti į aplinkybes turinčias įtakos sankcijos mastui – projekto įgyvendinimo apimtį, objektyvias aplinkybes, dėtas pastangas, kaltę ir kt. Pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, tokių aplinkybių nevertino, o rėmėsi formaliais kriterijais. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas nesutiko su jam paskirtos poveikio priemonės dydžiu, nurodė aplinkybes, į kurias, jo manymu, turėjo būti atsižvelgta taikant poveikio priemonę, tačiau to padaryta nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė spręsti poveikio priemonės dydžio klausimą, kadangi poveikio priemonės dydis yra vienas iš Agentūros įsakymo, kuris yra ginčo objektas, elementų, todėl šis ginčijamo įsakymo aspektas turėjo būti teismo įvertintas.
Siekdama proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde nenurodomos naujos tirtinos aplinkybės, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija negrąžina bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir pasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su pritaikytos poveikio priemonės dydžiu, iš esmės.
Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999, 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybė narė atlieka reikiamą finansinį koregavimą, susijusį su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pavieniais ar sistemingais pažeidimais; koregavimą valstybė narė atlieka panaikindama visą valstybės finansinį įnašą ar jo dalį veiksmų programai; valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš atsakovo priimto ginčijamo sprendimo, kurio pagrindas buvo Departamento išvada, nematyti, jog atsakovas būtų vertinęs aplinkybes, galinčias turėti įtakos skiriamos poveikio priemonės dydžiui, nors tokią pareigą turėjo.
Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad už visų viešojo pirkimo procedūrų atitikimą teisės aktų reikalavimams buvo atsakinga Agentūra, pareiškėjas neturėjo jokios įtakos pirkimo organizavime, jis nėra atsakingas už padarytus pažeidimus, kadangi nėra jo kaltės, mano, kad pareiškėjo atsakomybė už Agentūros veiksmus prieštarautų bendriesiems teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams. Pareiškėjas pažymi, kad Pirkimo sutartis buvo įvykdyta, jos tikslai pasiekti, pareiškėjas savo pareigas pagal sutartį vykdė tinkamai.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina, kad nurodyti pareiškėjo argumentai yra reikšmingi parenkant jam taikytinos poveikio priemonės dydį. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pažymi, kad dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo, pasireiškusio iš imperatyvių teisės normų kylančio reikalavimo neįrašymu konkurso sąlygose ir potencialaus tiekėjo pasiūlymo, neatitinkančio imperatyvių teisės aktų nuostatų, priėmimu, atsakinga buvo pripažinta viešuosius pirkimus organizavusi ir tiekėjų pasiūlymus vertinusi Agentūra. Taigi laikytinas pagrįstu apelianto argumentas, kad jis neturėjo įtakos pirkimų organizavimui, pirkimo sutarties sudarymui, jis tik vykdė sudarytą sutartį. Akcentuotina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi pripažinęs niekine ir negaliojančia Pirkimo sutartį, nusprendė netaikyti restitucijos ir išsaugoti iš sutarties šalims kylančias teises ir pareigas. Tokia išvada daryta inter alia atsižvelgus į tai, kad ginčo nagrinėjimo metu sutartis buvo įvykdyta. Realių fondų finansinių nuostolių patirta nebuvo. Šiuo atveju reikšminga laikytina ir pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Projektu siekiama visai visuomenei reikšmingų tikslų – aplinkos apsaugos, t. y. sveikos, švarios ir saugios aplinkos užtikrinimo. Šios aplinkybės teisėjų kolegijos nuomone, sudaro pagrindą mažinti Gairių 15 punkte nurodytos poveikio priemonės dydį iki 10 proc.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ne visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jas įvertino, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies: pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant Agentūros direktoriaus 2014 m. gegužės 19 d. įsakymą Nr. T1-101 ir sumažinant grąžintinų į Agentūros sąskaitą lėšų dydį iki 354 991,46 eurų (4 712 562,97 Eur Europos Komisijoje deklaruota išlaidų suma x 10 % – 116 264,84 Eur užskaitytų lėšų dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Toksika“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Toksika“ skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gegužės 19 d. įsakymą Nr. TI-101 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2003/LT/16/P/PE/017 „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ sutartį Nr. A/2007/126/ND/PA/LT grąžinimo“ sumažinant nurodytų grąžinti lėšų sumą iki 354 991,46 eurų.“
Nutartis neskundžiama.